- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-09
- Bylos Nr.
- 2A-551/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jovainė“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno ir Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jovainė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1681-431/2011 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Altavis“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartimi UAB „Altavis“ iškelta bankroto byla, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“, o 2010 m. lapkričio 25 d. apygardos teismo nutartimi UAB „Altavis“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto (3-5 b. l.).
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Altavis“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Jovainė“, prašydamas priteisti 25 143,60 Lt skolą ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (1-2 b. l.). Nurodė, kad atsakovas pagal dalį neapmokėtos 2004 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitos – faktūros ALA Nr. 519439 yra skolingas ieškovui už įsigytus PVC gaminius bei suteiktus montavimo darbus 18 591,31 Lt. Pažymėjo, kad ieškovo bankroto administratorius 2010 m. liepos 9 d. išsiuntė atsakovui raginimą apmokėti skolą, tačiau atsakovas 2010 m. liepos 20 d. paaiškinime nurodė, jog, nustačius įstatytų langų broką, ieškovas sutiko atsisakyti likusios neapmokėtos sąskaitos dalies ir nekeisti brokuotų langų, bet atsakovas nepateikė nurodytą susitarimą įrodančių dokumentų. Ieškovo teigimu, ieškinio pateikimo dieną PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimo terminas buvo pasibaigęs, todėl priteistina iš atsakovo 18 591,31 Lt skolos, 6 552,29 Lt minimalių ieškovo nuostolių už termino atsiskaityti praleidimą ir 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuotinos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 spalio 26 d. preliminariu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovui 25 143,60 Lt skolos bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat į valstybės biudžetą 377 Lt bylinėjimosi išlaidų (12-13 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimą dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo (15-18 b. l.). Nurodė, kad ieškovas tinkamai neįvykdė šalių 2004 m. rugsėjo 10 d. sudarytos rangos sutarties Nr. 04/A448-P/15, pagal kurią įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti PVC gaminius, todėl atsakovas nepriėmė darbų rezultato, o ieškovas tokiu būdu neįgijo reikalavimo teisės iš atsakovo pagal paminėtą rangos sutartį, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, o nuo 2004 m. rugsėjo 10 d. iki 2010 m. liepos 2 d. (tai yra beveik 6 metus) ieškovas nereiškė pretenzijų atsakovui dėl tariamos skolos sumokėjimo. Be to, pažymėjo, kad rangos sutarties 7.4 punkte numatyta, jog, užsakovui uždelsus sumokėti sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą ilgiau kaip penkias dienas, užsakovas moka rangovui 0,1 procento delspinigius nuo bendros darbų kainos už kiekvieną vėlavimo dieną, bet ne daugiau 5 procentų bendros darbų kainos, taigi ieškovo prašomų priteisti iš atsakovo palūkanų suma negali viršyti 5 procentų nuo 20 089,63 Lt, t. y. 1 004,48 Lt. Prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl palūkanų priteisimo.
Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas prašė palikti nepakeistą preliminarų teismo sprendimą (40-42 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu pakeitė 2010 spalio 26 d. preliminarų teismo sprendimą ir priteisė iš atsakovo UAB „Jovainė“ ieškovui BUAB „Altavis“ 18 591,31 Lt skolos, 1 004,48 Lt palūkanų bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei valstybei 294 Lt bylinėjimosi išlaidų (53-56 b. l.).
Nurodė, kad į bylą nepateiktas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, o atsakovas neįrodė ieškovo netinkamai atliktų darbų bei aplinkybės, kad šiuos darbus buvo pavedęs atlikti trečiajam asmeniui. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog pasibaigė jo prievolė sumokėti ieškovui už atliktus darbus.
Teismas konstatavo, kad ieškovo pateikta 2004 m. lapkričio 26 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra ALA Nr. 519439 už atliktus darbus, kurioje nurodytas apmokėjimo terminas – 2004 m. gruodžio 1 d., paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes apie galimus šalių susitarimus dėl darbų kainos sumažinimo, įvertinant nekokybišką darbą, kadangi pagal rangos sutartyje numatytus darbų atlikimo ir atsiskaitymo terminus, tikėtina, jog paminėta sąskaita buvo išrašyta po darbų atlikimo ir yra pasirašyta tiek ieškovo atstovo, tiek atsakovo direktoriaus. Teismas nurodė, jog, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, vertina, kad darbai pagal Rangos sutartį buvo atlikti ir šalys pasirašė apmokėjimui už darbus pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą ALA Nr. 519439, o tai, jog ieškovas per beveik šešerius metus nesikreipė dėl skolos pagal minėtą sąskaitą - faktūrą išieškojimo, nepaneigia šios sąskaitos – faktūros turinio ir joje atspindėtos šalių valios.
Teismo teigimu, Rangos sutarties 7 punktu šalys susitarė dėl atsakomybės, t. y. maksimalios sumos, kurią privalėtų sumokėti atsakovas arba ieškovas, jeigu delstų mokėti mokėjimus, atsiradusius pagal rangos sutartį, ar vėluotų atlikti sutartyje numatytus darbus. Teismas konstatavo, kad šalių susitarimu mokėtina suma neturėjo viršyti 5 procentų bendros darbų kainos, ir ši sąlyga sudaro pagrindą mažinti priteistinų palūkanų dydį iki 1 004,48 Lt, pakeičiant preliminarų teismo sprendimą ir perskaičiuojant priteisto žyminio mokesčio dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Jovainė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. preliminarų sprendimą (58-61 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas tinkamai neįvykdė 2004 m. rugsėjo 10 d. rangos sutarties Nr. 04/A448-P/15, todėl atsakovas nepriėmė darbų rezultato ir jam neatsirado pareiga mokėti ieškovui pagal rangos sutartį. Juolab kad nebuvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, todėl teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovui 18 591,31 Lt skolos bei palūkanų.
2. Ieškovo elgesys patvirtina, kad jis pripažino, jog neįvykdė Rangos sutarties ir žinojo, jog atsakovas nėra skolingas pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. sutartį, kadangi nuo paminėtos sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2004 m. rugsėjo 10 d., iki 2010 m. liepos 2 d. nereiškė pretenzijų atsakovui dėl tariamos skolos sumokėjimo. Jeigu ieškovas būtų turėjęs reikalavimo teisę, per tokį ilgą laiką būtų ja pasinaudojęs.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas konstatavo atsakovo skolą, remdamasis tik 2004 m lapkričio 26 d. PVM sąskaita – faktūra ALA Nr. 519439, kurioje nurodyta, kad atsakovas tik priėmė sąskaitą – faktūrą, tačiau šalių sutartiniams santykiams įforminti nepakanka išrašyti PVM sąskaitą – faktūrą ir ją įteikti kitai šaliai. Ši sąskaita – faktūra neįrodo, kad darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti, nes šalys Rangos sutartyje numatė, jog atlikti darbai bus priimami priėmimo – perdavimo aktu, o toks aktas nebuvo pasirašytas.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo pateiktas durų užsakymas iš UAB „Klaipėdos Fauga“ neįrodo, jog buvo šalinami ieškovo darbo trūkumai. Atsakovo sutartis Nr. 511206521 su UAB „Klaipėdos Fauga“ buvo sudaryta dėl to paties objekto, kuriame darbus atliko ieškovas pagal ginčo rangos sutartį, o tai įrodo 2011 m. gegužės 9 d. pažyma. Be to, teismas neteisingai nurodė, kad pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. rangos sutartį buvo gaminami tik PVC langai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Altavis“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą sprendimą (66-67 b. l.). Nurodo, kad atsakovas pripažįsta, jog ieškovo atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, darbo trūkumai neužfiksuoti, todėl atsakovas neturi teisės remtis ieškovo darbo trūkumais, o ieškovas pateikė PVM sąskaitą – faktūrą, kuria įformintas darbų atlikimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei padarė teisingas ir motyvuotas išvadas dėl pareikšto ieškinio reikalavimų, susijusių su skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimu, tinkamai išaiškindamas bei pritaikydamas civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas.
CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatomis, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys; jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis.
Bylos duomenimis, 2004 m. rugsėjo 10 d. šalys sudarė Rangos sutartį Nr. 04/A448-P/15, pagal kurią rangovas (ieškovas) įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti PVC gaminius, o užsakovas (atsakovas) sumokėti Sutartyje nustatytą kainą (31-33 b. l.). Įvykdžius paminėtus darbus (kurių atlikimo neneigia ir atsakovas, teigdamas, jog jie buvo atlikti nekokybiškai), šalys nepasirašė atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto, kaip numatyta Sutarties 3.1. punkte, tačiau atsakovas priėmė ir pasirašė 2004 m. lapkričio 26 d. ieškovo išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą ALA Nr. 519439 (20 089,63 Lt sumos), kurios atsakovas neapmokėjo ir, ieškovo teigimu, liko skolingas ieškovui 18 591,31 Lt.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė ieškovo atliktų darbų trūkumų, dėl ko nepaneigė atsakovo pareigos atsiskaityti su jo užsakymu gamybos ir montavimo darbus atlikusiu ieškovu.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, nors Sutarties 3.1. punkte buvo numatyta, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašytu aktu ar kitu dokumentu, patvirtinančiu darbų priėmimą, kuriuo užsakovas patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, į bylą nepateiktas ir dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovas atsisakė pasirašyti nurodytą aktą, t. y. atsisakė priimti ieškovo atliktus darbus, be to, nėra įrodymų apie atsakovo kreipimąsi į ieškovą dėl darbų trūkumų ar apie šalių susitarimą dėl darbų kainos sumažinimo, tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CK 6.662 str. 1 d., 6.665 str. 1 d.; CPK 178 str., 185 str., 314 str.). Apygardos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovo pateikti įrodymai dėl trečiojo asmens UAB „Klaipėdos Fauga“ pasitelkimo nurodytame objekte, taip pat neįrodo aplinkybės, kad atsakovas šalino ieškovo atliktų darbų trūkumus, kadangi iš ieškovo komercinio pasiūlymo atsakovui matyti, jog ieškovas negamino tokios specifikacijos gaminio, kuris nurodytas priede Nr. 1 prie atsakovo ir UAB „Klaipėdos Fauga“ sudarytos sutarties; juolab kad paminėta sutartis sudaryta praėjus daugiau nei 1 metams nuo ginčo sutarties sudarymo (19-20, 22, 26-30 b. l.). Nurodytų aplinkybių nepaneigia ir apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikta 2011 m. gegužės 9 d. UAB „Mažeikių Fauga“ pažyma (62 b. l.). Taigi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo darbai buvo atlikti nekokybiškai ar kad atsakovas neprivalo jų apmokėti (CPK 185 str.).
Pažymėtina, kad iš apelianto procesinių dokumentų, pateiktų pirmosios instancijos teismui, matyti, jog ieškovo pagaminti PVC gaminiai buvo sumontuoti atsakovo kliento gyvenamajame name ir nėra pakeisti iki šiol, o tai patvirtina, kad ieškovo darbų rezultatas buvo pradėtas naudoti pagal paskirtį (11, 15-18 b. l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, darbų priėmimui – perdavimui neįvykus pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, galimi atvejai, kai pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda, pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu (CK 6.200 str., CPK 2 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011, 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Šiuo atveju, šalims net ir pažeidus ginčo sutarties nuostatas bei CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus, susijusius su atliktų darbų priėmimu (nepasirašytas nei dvišalis, nei vienašalis atliktų darbų priėmimo ir (ar) perdavimo aktas), atsakovas, neįrodęs ieškovo darbų trūkumų, tebeturi pareigą vykdyti Sutartį ir atsiskaityti su ieškovu.
Be to, Sutarties nuostatomis, atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 9 000 Lt per 2 dienas po Sutarties pasirašymo, o likusią – 11 089,63 Lt sumą – per 3 darbo dienas po gaminių sumontavimo ir sąskaitos – faktūros pasirašymo (Sutarties 6.1., 6.2. p.). Iš paminėtų sutarties nuostatų matyti, jog PVM sąskaita – faktūra atsakovui turėjo būti pateikta jau po gaminių sumontavimo, t. y. ieškovui atlikus visus Sutartyje numatytus darbus (pagaminus PVC gaminius ir juos sumontavus), o iš 2004 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitos – faktūros matyti, jog paminėtą dieną atsakovas priėmė ir patvirtino šią sąskaitą, kurioje numatyta, kad ieškovas atsakovui pristatė PVC gaminius ir juos sumontavo už 20 089,63 Lt (7 b. l.). Beje, ant nurodytos sąskaitos – faktūros nėra prierašų, susijusių su ieškovo darbų kokybe ar jų kainos sumažinimu, o pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovo elgesys (nesikreipimas dėl skolos priteisimo) nepaneigia paminėtos sąskaitos – faktūros turinio bei joje atspindėtos šalių valios.
Taigi, apygardos teismas, įvertinęs kartu su kitais bylos duomenimis šią sąskaitą – faktūrą, kaip ieškovo darbų atlikimą pagal ginčo sutartį patvirtinantį dokumentą, turėjo pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimus (CK 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.59 str., 6.210 str., 6.687 str.; CPK 185 str.).
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą.