- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 1-920-659/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00718-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Kaltinamasis
- P. L.
- Advokatai
- Arūnas Devėnas
- Kategorijos
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
vertėjoms V. R., D. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. L. (P. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), baltarusis, LR pilietis, nevedęs, aukšotojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. L. (P. L.) teisiogiai pažadėjo duoti kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas neteisėto neveikimo, vykdant įgaliojims, o būtent:
jis, 2013-04-26, apie 04.14 val. Naikupės -Taikos pr. gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, pareigūnų sulaikytas už vairavimą neblaiviam automobilį „Opel Vectra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojo – Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio A. M. veikos, už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. kad pareigūnas nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už vairavimą neblaiviam, būdamas automobilyje “Opel Vectra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir eidamas su A. M. link pareigūnų tarnybinio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai kelis kartus pasiūlė jam duoti 200 Lt kyšį, kuriuos žadėjo atvežti iš namų.
Kaltinamasis P. L. (P. L.) kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad tą dieną tryse šventė jo draugės egzamino išlaikymą. Taip išėjo, kad jam prireikė važiuoti su automobiliu. Jo draugas visą laiką sėdėjo jo automobilio gale. Jis nuvežė savo draugę namo, o kai grįžinėjo, jį sustabdė policijos patrulis. Jis atidarė automobilio langelį, pareigūno paprašius dokumentų, juos pateikė. Kai pareigūnai paklausė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad nevartojo. Pareigūnas rankoje laikė alkotesterį ir paprašė jo pasitikrinti blaivumą. Jis įpūtė 1,27 promilės alkoholio. Policijos paregūnas ėmė ironizuoti ir šaipytis iš jo, kad šis pamelavo. Jis išsigando, nelabai suprato apie ką kalbama, nes nemokėjo lietuvių kalbos. Policijos pareigūnas ėmė jam aiškinti, kas jo laukia, kokios baudos. Jam pasirodė, kad kalba eina apie baudą 200 Lt sumai. Jis pasakė, kad dabar pinigų neturi, kad reikia grįžti namo jų paimti. Jis ne taip suprato, tada jį nuvedė į policijos automobilį dokumentų įforminimui. Tarnybiniame automobilyje jis paklausė pareigūnų, ko jie laukia, tada jam buvo atsakyta, kad jis siūlė pinigus už tai, jog nebūtų rašomas protokolas ir todėl bus surašytas tarnybinis už kyšio siūlymą. Tačiau pareigūnai ne taip jį suprato. Jis nesiūlė pareigūnui pinigų, kad išvengti atsakomybės. Automobilį jis vairuoja apie tris metus, yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nepagalvojo, kad baudos mokamos bankuose, o ne vietoje. Policijos komisariate parašyti paaiškinimą jam padėjo budėtojas, kuris jam padiktavo tekstą.
Liudytojas A. M. parodė, kad yra policijos pareigūnas. Buvo vykdomas reidas, stabdomi visi automobiliai ir buvo sustabdytas neblaivus vairuotojas. Ekipaže dirbo su kolega dviese. Kaltinamąjį sustabdė ir bendravo su juo jis. Kaltinamsis puikiausiai kalbėjo lietuvių kalba ir neprašė vertėjo. 200 Lt kyšį kaltinamasis jam pirmą kartą pasiūlė būdamas savo automobilyje. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2013-04-26, apie 04.14 val., dirbant AP Dainava 538 su vyresniuoju patruliu K. V., Taikos prospekte ties Naikupės gatvės sankryža sustabdė automobilį „Opel Vectra“, valts. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu K. V. buvo tarnybiniame automobilyje „BMW „ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinus vairuotojo dokumentus buvo nustatyta, kad automobilį vairuoja P. L.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios. Vairuotojas teigė, kad alkoholio nevartojo, tačiau jis savo automobilyje buvo patikrintas alkotesteriu ir nustatytas lengvas 1,27 promilių girtumo laipsnis. Pakvietus jį į tarnybinį automobilį administracinio protokolo surašymui, dėl automobilio vairavimo neblaiviam, P. L. bendravo lietuvių kalba, vertėjo nepageidavo ir nesakė, kad nesupranta lietuvių kalbos. Pakviestas eiti į tarnybinį automobilį P. L. sėdėdamas savo automobilyje „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasakė „vyrai gal nieko nerašom, susitariam“ bei siūlė iš namų atvežti 200 litų. Vairuotojas buvo perspėtas, kad už valstybės tarnautojo papirkimą numatoma baudžiamoji atsakomybė. Šis teigė žinantis šią atsakomybę. Išlipus P. L. iš automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir einant su juo prie tarnybinio automobilio „BMW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atspausdinti alkotesterio parodymus ir surašyti protokolą, P. L. vėl pasiūlė iš namų atvežti 200 Lt, kad nebūtų surašytas protokolas. Pakartotinai perspėjus, dėl atsakomybės už pareigūno papirkimą, buvo dar kartą pasiūlytas 200 Lt kyšis, kad nebūtų surašytas protokolas. Tarnybiniame automobilyje P. L. rašė SMS žinutes ir sakė, kad šią problemą išspręs Klaipėdos m. 2 PK viršininkas. P. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos m. 2 PK. Automobilis vilkiko pagalba buvo nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę.
Liudytojas K. V. parodė, kad sėdėjo tarnybiniame automobilyje, o kolega tuo metu tikrino automobilių vairuotojus. Jis nei girdėjo, nei matė, ką sakė kaltinamasis. Automobilis stovėjo 20 metrų atstumu. Kolega parsivedė kaltinamąjį, pasakė, kad pastarasis jo kolegai siūlė pinigus, bandė papirkti, todėl ėmė pildyti dokumentus. Kaltinamasis automobilyje elgėsi „naglai“, sakė, kad reikėjo būtinai važiuoti neblaiviam, kažką parvežti. Kai kaltinamajam pasakė, kad rašo protokolą už papirkimą, tada šis pasakė, kad paskambins 2 PK viršininkui. Tada jis pasakė, kad viršininkas kaltinamajam nepadės, o kaltinamasis jam atsakė, kad padės. Kai surašė dokumentus padavė juos kaltinamajam pasirašyti, bet jis nurodė, kad kalba ir pasirašys vėliau. Savo tarnybiniame pranešime jis viską surašė kaip pasakojo kolega, nes pats įvykio nematė. Jaunuolis kalbėjo lietuviškai, jautėsi akcentas, gal kelis žodžius ir pasakė rusiškai, bet jis rusiškai nesupranta. Kai jis su kolega pasakė, kad važiuos į komisariatą, kaltinamasis ėmė sakyti, kad jie jį šmeižia dėl 200 Lt kyšio.
Liudytojas A. D. (A. D.) parodė, kad dalyvavo tame įvykyje. Jie važiavo dviese, kai juos sustabdė pareigūnas, jis sėdėjo gale dešinėje pusėje. Sustabdė pareigūnas, paprašė P. L. (P. L.) pateikti dokumentus. P. padavė dokumentus, o po to pareigūnas davė šiam pūsti į alkotesterį. P. įpūtė 1,27 promiles alkoholio. Jis nelabai girdėjo, ką pareigūnas pasakė P.. Pareigūnas tik pradžioje buvo įkišęs galvą į automobilį ir paklausė, ar nereikia prisisegti diržo. Jis pasakė, kad yra prisisegęs. Išgirdo apie baudą, kad P. gali atvežti. Draugas kalbėjo lyg tai lietuviškai su pareigūnais. P.nuėjo, o jis išlipo iš automobilio tada, kai atvažiavo vilkikas. Po kiek laiko, kai susitiko, P. sakė, kad pareigūnai nori „pripaišyti“ , kad jis norėjo duoti kyšį.
Liudytoja R. M. parodė, kad kaltinamąjį apklausinėjo lietuvių kalba, bendravo su juo. Kaltinamasis suprato jos klausimus, į juos atsakinėjo rusų kalba. Buvo ir vertėja, bet ji nevertė, nes kaltinamasis suprato, ką ji kalba. Jis visą apklausą, kuri buvo surašyta lietuvių kalba, perskaitė. Kai ji paskambino jis bendravo su ja lietuvių kalba, tik prisistačius jis sakydavo, kad nieko nesupranta. Buvo teigiama, kad viską sutvarkys pareigūnai. Buvo suinteresuotumas šia byla, bet pamiršo pavardę to pareigūno, kuris teiravosi.
Liudytojas T. M. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, bet nei vienam nediktuoja, ką reikia rašyti paaiškinimuose. Savo žodžiais vis rašo. Nebuvo vertėjos, nes nebuvo ir tokio prašymo. Komisariate kaltinamsis elgėsi ramiai.
Liudytojas Ž. S. parodė, kad buvo pristatytas žmogus už bandymą papirkti policijos pareigūną. Su kaltinamuoju jis kalbėjo lietuvių kalba ir susikalbėjo. Jis davė jam rašyti paaiškinimą. Nepamena, kad kaltinamasis jo būtų prašęs pagalbos rašant paaiškinimą. Jis nediktavo, nesurašė ant lapelio, kad šis perrašytų. Vertėjo nereikalavo. Jei žmogus nemoka lietuvių kalbos, jis gali paaiškinimą rašyti rusų kalba.
Liudytojas S. U. parodė, kad kaltinamasis jam neįsiminė. Tikėtina, kad jis buvo pristatytas per jo ramybės valandas.
Iš 2013-04-26 tarnybinio pranešimo matyti, kad patruliams A. M. ir K. V. P. L. (P. L.) siūlė 200 litų kyšį (b. l. 1).
Iš A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-04-26 patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Opel Vectra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. L. (P. L.). Vairuotojui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, todėl sėdėdamas savo automobilyje prašė susitarti ir siūlė iš namų atvežti 200 Lt kyšį. Vaikinas į perspėjimus nereagavo ir toliau siūlė pinigus (b. l. 8).
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad P. L. buvo surašytas protokolas už automobilio vairavimą esant neblaiviam (b. l. 17-18).
Iš asmens blaivumo patikrinimo pažymos matyti, kad P. L. nustatytas 1,27 promilės girtumas (b. l. 21).
Motyvuojamoji dalis
Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, jog kaltinamasis P. L. (P. L.) kaltės nepripažįsta ir neigia siūlęs 200 Lt kyšį policijos pareigūnui. Kaltinamasis nurodo, kad dėl menkų jo lietuvių kalbos žinių įvyko nesusipratimas ir policijos pareigūnai neteisingai jį suprato – jis siūlė ne kyšį, o manė, kad iš karto gali sumokėti baudą. Tačiau byloje surinkti įrodymai paneigia kaltinamojo žodžius, kad jis nesupranta lietuvių kalbos. Liudytojai A. M., K. V., A. D., R. M., T. M., Ž. S. patvirtino, kad su kaltinamuoju bendravo lietuvių kalba ir jokių problemų dėl to nekilo, nes kaltinamasis juos suprato. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo A. M. parodymais, nes jie nuoseklūs, logiški iš esmės atitinka kitų liudytojų parodymus bei faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis duodamas parodymus nebuvo nuoseklus. Teisiamojo posėdžio metu P. L. (L.) aiškino, kad paaiškinimą jam padėjo parašyti budintis pareigūnas (b. l. 80), tačiau liudytojas Ž. S. neigė, kad būtų diktavęs ar surašęs ant lapelio paaiškinimo tekstą (b. l.95). Teisiamojo posėdžio metu parodymus pakeitė ir pats kaltinamasis nurodydamas, jog bendraudamas su pareigūnais suprato lietuviškai (b. l. 80). Analizuodamas kaltinamojo parodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (b. l. 39-40). Teismas neturi duomenų, kad baudas už P. L. (P. L.) būtų sumokėjęs kitas asmuo, tad kaltinamojo teiginiai, kad jis siūlė ne kyšį, o tik norėjo vietoje sumokėti baudą, vertintini kritiškai ir laikytini jo pasirinkta gynybine pozicija bei siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad P. L. (P. L.), siekdamas papirkti valstybės tarnautoją, siūlė jam kyšį, už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t.y., už tai, kad policijos pareigūnas įstatymų nustatyta tvarka nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl vairavimo esant išgėrus. Taigi, kaltinamojo P. L. (P. L.) kaltė, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, pavojingą, nusikalstamą veiką, t.y., siūlius policijos pareigūnui kyšį, įrodyta visiškai.
Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį.
Nusikaltimą P. L. (P. L.) padarė tiesiogine tyčia, t.y. jis suprato, kad kyšį, kaip neteisėtą atlygį, tiesiogiai siūlo būtent valstybės tarnautojui - policijos pareigūnui, už jo pageidaujamą policijos pareigūno neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ir suprasdamas tokios veikos pavojingą pobūdį, juolab, jog pareigūnas kaltinamąjį įspėjo dėl tokių jo veiksmų, tačiau jis ir toliau siekė atlikti tokią veiką. Pareigūnas A. M. perspėjo kaltinamąjį, kad už valstybės tarnautojo papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau, kaltinamasis, net ir būdamas pareigūno įspėtas, savo neteisėtų veiksmų nenutraukė, siūlydamas pareigūnui 200 Lt kyšį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (LR BK 60 str., 1 d., 9 p.).
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis P. L. (L.) padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta siekiant smerktinų visuomenės ir įstatymo požiūriu, savanaudiškų tikslų, t.y. siekiant neteisėtos veikos būtent valstybės tarnautojų atžvilgiu. Kaltinamasis savo nusikalstama veika pademonstravo nepagarbą viešiesiems interesams bei suvokimą, kad norint išvengti atsakomybės už padarytus šiurkščius teisės pažeidimus kelių eismo srityje galima duodant kyšius. Kaltinamasis, pats žinodamas, kad už policijos pareigūnų papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, abejingai vertino policijos pareigūno įspėjimą apie galimą baudžiamąją atsakomybę, ir nekreipdamas dėmesio į pareigūno perspėjimus, siūlė kyšį. Kaltinamasis kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, o tai rodo, kad jis savo elgesio kritiškai nevertina, tačiau kaltinamasis jauno amžiaus, neteistas, duomenų apie padarytus kitus administracinius teisės pažeidimus byloje nėra, nedirba, tačiau veikos padarymo metu mokėsi, praktikos atlikimo vietoje charakterizuotas puikiai (b. l. 68).
Atsižvelgiant į tai, kad P. L. (P. L.) yra padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, yra jauno amžiaus, todėl yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su laisvės suvaržymu nesusijusią bausmę – baudą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 – 305 str., 307 str.,
nusprendė:
P. L. (P. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 30 MGL -3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) baudą.
Skirtą bauda turi būti sumokėta per du (2) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) (įmonės kodas 188659752), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB (įmokos kodas 6801). Mokėjimo kvitą būtina pateikti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinę (211 kabinetas). Laiku nesumokėjus baudos, bauda bus išieškota priverstinai ( LR BVK 22 str., 23 str.).
P. L. (P. L.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.