Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Seesam Insurance AS (buvusi UADB „Seesam Lietuva“) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-7305-584/2011 pagal ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovui A. P. dėl draudimo išmokos priteisimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Seesam Insurance AS prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 2-8). Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino atsakingą draudiką (ieškovą) ir bendrovę AVUS Romania International SRL, kuri veikia savarankiškai administruodama draudžiamąjį įvykį ir apskaičiuodama nukentėjusiajam išmokėtinas sumas. Nustatymui, ar teisės į ieškinį atsiradimo momentas sietinas su atsakingo draudiko išmokos mokėjimo diena, ar su korespondento nukentėjusiajam išmokos išmokėjimo diena, reikšminga ir tai, kad mokėjimo, kurį atlieka korespondentas nukentėjusiajam, ir mokėjimo, kurį atlieka atsakingas draudikas savo korespondentui (išmokos) (būtent pastaroji yra žalos suma, nuo kurios apskaičiuojama ieškinio suma), dydžiai skiriasi, nes atsakingam draudikui be nukentėjusiesiems išmokėtų sumų atsiranda imperatyvi pareiga pagal teisės aktus atlyginti ir korespondento patirtas administravimo išlaidas, kurių dydį nustato Biurų taryba (Vidaus nuostatų 5 str. 1.3 p.). Atsakingas draudikas, kol nėra gavęs prašymo atlyginti išlaidas (arba kitaip dar vadinamos galutinės sąskaitos), negali atlikti jokių mokėjimų, nes tiesiog nežinomas atlygintos sumos dydis. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė ir neteisinga prielaida, neva būtent ieškovė pirmiau išmokos potvarkiu patvarkė sumokėti draudimo išmoką, ir tik tada korespondentas AVUS pervedė nukentėjusiojo draudikui ASIROM SA žalos atlyginimo sumas. Tačiau išmokos potvarkis Nr. 08/300-0941 buvo patvirtintas ne 2010 m. vasario 10 d., kaip klaidingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau vėliau. Teismo nurodytą dieną toks išmokos potvarkis ieškovės objektyviai negalėjo būti priimtas, nes dar net nebuvo gautas AVUS prašymas atlyginti išlaidas (galutinė sąskaita) - jis yra datuotas 2010 m. vasario 11 d.

3. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsakovas, būdamas silpnesnė sandorio šalis, prašydamas taikyti senatį ne visiškai tiksliai suformulavo savo prašymą, todėl teismas savo iniciatyva atsakovo prašymą tikslina ir taiko ieškinio reikalavimams vienerių metų ieškinio senatį. Atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį nei atsiliepime į ieškinį, nei parengiamajame teismo posėdyje nebuvo. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas pareiškė prašymą ieškinio senatį taikyti - t. y. po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Tiek pagal formuojamą teismų praktiką, tiek pagal CPK 226 straipsnį, prašymas taikyti ieškinio senatį, jei tuo šalis remiasi, turi būti pareikštas pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu (pasirengimo stadijoje, kur šalys turi galutinai suformuluot savo reikalavimus ir atsikirtimus). Ieškovė neabejotinai būtų išsamiai pasisakiusi, kodėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas arba kodėl jis turėtų būti atnaujintas. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nusprendęs, kad ieškovė praleido ieškinio senatį, net nevertino tariamo ieškinio senaties praleidimo priežasčių. Net neatsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, svarbu pabrėžti, jog nesant CPK nustatyta tvarka pareikšto atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, ieškovas neturėjo pagrindo teikti priepriešinį prašymą praleistą terminą atnaujinti. Tik ieškinio senaties termino taikymui reikalingas ginčo šalies prašymas, tuo tarpu įstatymas nenumato, kad ieškinio senaties atnaujinimas taikomas tik esant tokiam ieškovo prašymui (CK 1.126 str. 2 d.). Pagal kasacinio teismo suformuluotą praktiką teismas turi pareigą savo iniciatyva vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą, nepriklausomai nuo ieškovo prašymo atnaujinti terminą buvimo ar nebuvimo; jeigu pateiktų byloje įrodymų neužtenka, teismas pasiūlo šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias Įstatymų normas apibendrinimo apžvalga; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-653/2001). Ieškovė tol, kol nebuvo sumokėjusi draudimo išmokos korespondentui AVUS, objektyviai negalėjo pateikti reikalavimo atsakovui dėl draudimo išmokos dalies gražinimo atgręžtine tvarka. Įstatymas imperatyviai nurodo, nuo kurios sumos skaičiuotinas regresinio reikalavimo dydis - nuo išmokėtos draudimo išmokos, tačiau ne nuo nustatyto žalos dydžio (TPVCAPDĮ 22 str., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 54 p.). Nuo korespondento išmokėtų sumų regresinio reikalavimo dydis taip pat negali būti apskaičiuojamas, kadangi atsakingas draudikas privalo atlyginti ir turi teisę iš draudėjo atgręžtine tvarka reikalauti ne tik nukentėjusiems išmokėtas sumas, bet ir korespondento žalos administravimo išlaidas. Todėl kol nebuvo žinomas tikslus išmokėtos draudimo išmokos dydis ir šios išlaidos faktiškai dar nebuvo patirtos - iki 2010 m. kovo 5 d.. ieškovė negalėjo pateikti regresinio reikalavimo atsakovui. Draudžiamasis eismo įvykis kilo užsienio valstybėje - Rumunijoje, ir dėl jo kilusią žalą administravo ne tiesiogiai ieškovė, tačiau jos korespondentas Rumunijoje AVUS. Nurodytos aplinkybės natūraliai lemia, jog informacijos, reikalingos regresiniam reikalavimui pareikšti, surinkimas užtrunka ilgiau, taip pat reikalingas papildomas laikas vertimams į lietuvių kalbą atlikti. Ieškovė anksčiau ieškinio teismui nepateikė ir dėl to, kad iki kreipimosi į teismą dėjo pastangas surasti taikų ginčo sprendimo būdą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. P. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 14-16). Atsakovas nurodo, kad apeliantas stengiasi suklaidinti teismą, bandydamas įteigti, jog atsakovas tik paskutiniu momentu sugalvojo paprašyti taikyti šioje byloje ieškinio senatį. Atsakovas dar atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių duomenų apie tai, kada konkrečiai AVUS atliko žalos administravimo veiksmus ir išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui. Net nesant tokių duomenų, atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad „nagrinėjant ieškovo ieškinį būtina nustatyti, ar nebuvo praleisti draudimo išmokos mokėjimo, pretenzijų pareiškimo terminai, bei ar subrogacinis reikalavimas nebuvo pareikštas pasibaigus kito draudiko prievolei“. Atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ieškovas galėjo pažeisti įstatymų nustatytus terminus, tačiau konkretų reikalavimą taikyti ieškinio senatį atsakovas pareiškė po to, kai ieškovas per kelis kartus po parengiamojo posėdžio pateikė į bylą rašytinius dokumentus, kurių pagrindu ir atsirado galimybė tiksliai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią. Apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio senatį šioje byloje taikė savo iniciatyva, yra niekuo nepagrįsti. Atsakovas motyvuotai prašė taikyti ieškinio senatį, todėl teismas privalėjo nagrinėti tokį atsakovo prašymą. O tai, kad teismas dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios ir jos taikymo turėjo kitokią nuomonę, nei atsakovas ar ieškovas, dar nereiškia, kad teismas ieškinio senatį taikė savo iniciatyva. Ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, jog ieškinio senaties terminas šioje byloje skaičiuotinas nuo 2010 m. kovo 6 d. (tai yra nuo kitos dienos po ieškovo atlikto mokėjimo pavedimo korespondentui Rumunijoje), yra nepagrįsti, nes CK 1.127 str. 4 d. nurodoma, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, kaip tai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilęs ginčas dėl ieškinio senaties taikymo.

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Įstatymų leidėjas nustatė sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių (CK 1.125 str. 7 d.). Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 str. 4 d.). Draudimo išmoka žalą atlyginusiai draudimo bendrovei Asirom SA išmokėta 2010 m. vasario 11 d. (t.1, b.l. 78), taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties termino pradžios eiga prasidėjo būtent nuo nurodytos datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2005).

Bylos duomenimis, ieškovą ir Rumunijos draudimo bendrovę AVUS Romania International SRL siejo atstovavimo teisniai santykiai. Taigi atstovo (patikėtinio, korespondento) AVUS Romania International SRL išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiajam, tiesiogiai sukūrė teises bei pareigas ieškovui (CK 2.133 str. 1 d.). Minėta, kad ieškovo atstovas žalą atlygino 2010 m. vasario 11 d., tą pačią dieną informavo apie tai ieškovą ir pateikė jam apmokėjimui 8 167,04 EUR dydžio sąskaitą (t.1, b.l. 25). Ieškovas 2010 m. vasario 10 d. (tokia data nurodyta potvarkyje) išmokos potvarkiu Nr. 08/300-0941 patvirtino savo atstovo (korespondento) reikalavimo pagrįstumą ir 2010 m. kovo 5 d. sumokėjo jam prašomą 8 167,04 EUR žalos atlyginimo išmoką (t.1, b.l. 13-14). Taigi ieškovui dar 2010 m. vasario 11 d. tapo žinomas žalos atlyginimo dydis, todėl apeliacinio skundo motyvai nurodytu klausimu laikytini nepagrįstais.

Svarbus ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančių teisės normų požymis yra tas, kad šios normos yra imperatyvios. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Tačiau jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 1–2 dalys). Taigi pagrindas ginti pažeistas teises pasibaigus ieškinio senaties terminui yra pripažinimas, kad teisė kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įgyvendinta dėl svarbių priežasčių. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis arba sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 str. 3–4 dalys ) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.

Teikdamas atsiliepimą į ieškinį, atsakovas jame nurodė galimai praleistus terminus ieškiniui pareikšti (t.1, b.l. 40-41). Ieškovui tokia atsakovo pozicija buvo suprantama ir tai patvirtina jo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovas nurodė, kad senaties terminas nėra praleistas (t.1, b.l. 161). Atsakovo atstovas reikalavimą taikyti ieškinio senatį aiškiai išreiškė tesmo posėdžio metu, ieškovo atstovas savo pozicijos šiuo klausimu nepakeitė ir laikėsi nuostatos, kad senaties terminas nėra praleistas (t.1, b.l 164-166). Taigi atsakovo nuostata dėl praleisto ieškinio senaties termino ieškovui nebuvo siurprizinė, be to, kaip jau minėta, ieškovas laikėsi nuoseklios pozicijos, kad senaties terminas nėra praleistas. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad jam buvo apribota teisė atsikirsti į atsakovo poziciją dėl senaties termino taikymo arba prašyti šį terminą atnaujinti. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad terminą jis galėjo praleisti dėl svarbių priežasčių. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo žalos atlyginimo išmokos savo korespondentui AVUS Romania International SRL ieškovas neatliko jokių veiksmų atsiradusios žalos priežastims ir jos dydžiui išaiškinti, pareiškė atsakovui pretenziją dar 2010 m. balandžio 23 d. ir 2010 m. rugpjūčio mėn. ieškovui jau buvo žinoma, kad atsakovas gera valia atlyginti žalą nesutinka (t.1, b.l. 90, 92). Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą terminą, ieškovas nenurodė ir šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įstatymu nustatytas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas ieškiniui pareikšti šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2010 m. vasario 11 d. (CK 1.125 str. 7 d., 1.127 str. 4 d.). Ieškovas kreipėsi į teismą 2011 m. kovo 5 d. (t.1, b.l. 18), t.y. praleidęs nustatytą terminą. Atnaujinti šį terminą nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, taikytinų šiam ginčui, priėmė teisėtą sprendimą, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.