Alytaus apylinkės teismo nutartis

gavusi ieškovų J. C. ir I. D. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), tretieji asmenys – O. L., Z. M., V. M. dėl NŽT 2017-01-25 priimto sprendimo ir su šio Sprendimo pagrindui paruošti susijusius juridinius aktus skaičiuojant nuo 2014-05-20 d. bei naikinti 2017-03-07 pirkimo-pardavimo sutartį, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas ieškovų J. C. ir I. D. ieškinys, kuriuo prašoma naikinti atsakovo NŽT 2017-01-25 priimto sprendimo Nr. 3SK-96-(14.3.110) ir su šio Sprendimo pagrindui paruošti susijusius juridinius aktus skaičiuojant nuo 2014-05-20 d.; taip pat prašoma naikinti 2017-03-07 pirkimo-pardavimo sutartį NR. 3SU-23-(143.54).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 3 p.). Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. vasario 21 d. nutartyje teigė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų

Be to, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 str. 2 d. numato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2015-05-04 nutartyje teismingumo byloje Nr. T-78/2015, teisminio proceso 2-27-3-00754-2014-7 ir senesnėse nutartyse yra konstatavusi, kad kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teisinis santykis nors yra mišrus, tačiau pagrindinis teisinis santykis, kurį turės nagrinėti teismas, yra kilęs būtent viešosios (byloje ginčijami viešojo administravimo subjekto sprendimai), bet ne privatinės teisės reglamentavimo srityje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Atkreiptinas dėmesys, jog ABTĮ 25 straipsnis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Tačiau ieškovai duomenų, jog NŽT sprendimas ir su juo susiję aktai buvo apskųsti įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. To paties įstatymo 4 dalis numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, pareiškimas administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovų ieškinys nenagrinėtinas teisme, todėl jis atsisakytinas priimti, kaip paduotas nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 3 p., 412 str. 1 d.). Ieškovams išaiškintina teisė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su skundu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus 2017-01-25 d. sprendimo Nr. 3SK-96-(14.3.110) ir su juos susijusius aktus panaikinimo, kartu paduodant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalį, skundas turi būti paduodamas per 20 darbo dienų nuo teritorinio padalinio sprendimo priėmimo dienos).

Atsisakius priimti ieškinį, ieškovams grąžintinas 41,00 EUR žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 3 p., 137 str. 3 d., 290 str., 291 str. teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovų J. C. ir I. D. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys – O. L., Z. M. V. M., dėl NŽT 2017-01-25 priimto sprendimo ir su šio Sprendimo pagrindui paruošti susijusius juridinius aktus skaičiuojant nuo 2014-05-20 d. bei panaikinti 2017-03-07 pirkimo-pardavimo sutartį.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti ieškovams 41,00 EUR žyminį mokestį, sumokėtą 2017-05-10 per Swedbank banką mokėtojos J. C. vardu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.