Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja G. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu (I t., b. l. 3–14), kurį patikslino (II t., b. l. 9–16), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Palangos miesto savivaldybės, atstovaujamos Palangos miesto savivaldybės administracijos, 1 078 599,60 Eur turtinės žalos atlyginimą, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pareiškėja paaiškino, jog ji 1991 m. gruodžio 12 d. raštu kreipėsi į Palangos miesto agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti jai nuosavybės teises į 6,2 ha žemės (duomenys neskelbtini) (1,2 ha (duomenys neskelbtini) gyvenvietės dalyje (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini)) ir 5 ha (duomenys neskelbtini) gyvenvietės pradžioje)), kurią iki 1941 metais įvykdytos žemės nacionalizacijos valdė pareiškėjos tėvas M. V. Palangos miesto valdyba 1992 m. gruodžio 8 d. potvarkiu Nr. 248 „Dėl nuosavybės teisių atstatymo“ (toliau – ir Potvarkis) nuosavybės teises į pareiškėjos tėvo turėtą žemę atstatė, tačiau faktiškai jo nevykdė. Be to, Palangos miesto valdyba 1993 m. birželio 3 d. potvarkiu Nr. 94 be pareiškėjos žinios ir sutikimo dalį žemės (beveik 0,4 ha), esančios (duomenys neskelbtini), į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos pareiškėjai, leido įsigyti O. K. ir R. B., su kuriais 1995 m. birželio 26 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis. Palangos miesto valdybos 1996 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. 169 Potvarkis buvo pripažintas negaliojančiu, nurodant, jog trūksta nuosavybės teisę į žemę įrodančių dokumentų, tačiau apie minėtą sprendimą jai nebuvo pranešta. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 66 pareiškėjai buvo pranešta, kad, siekiant pagal jos pareikštą prašymą atkurti nuosavybės teises į jos tėvo valdytą žemę, iki 2003 m. gruodžio 31 d. būtina pristatyti trūkstamus dokumentus, tačiau šio rašto pareiškėja negavo, nes nuo 2003 m. spalio 3 d. iki 2004 m. kovo 6 d. buvo išvykusi iš Lietuvos. Grįžusi į Lietuvą ir gavusi pranešimą, pareiškėja 2004 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą pateikti žemės nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jos tėvas M. V. iki 1941 metų (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turėjo bei valdė 6,2 ha žemės (1,2 ha vakarinėje (duomenys neskelbtini) gyvenvietės dalyje ir 5 ha žemės gyvenvietės pradžioje), nustatymo. Palangos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-63-01/2005 praleistas terminas buvo atnaujintas bei nustatytas minėtas juridinę reikšmę turintis faktas. Šiuo metu pareiškėjai į jos tėvo valdytą 6,2 ha ploto žemę nuosavybės teisės atkurtos iš dalies, t. y. nuosavybės teisės atkurtos tik į 5 ha žemės, o 1,2 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), liko negrąžintas natūra ir jai nesuteiktas lygiavertis žemės sklypas kitoje vietoje. Pareiškėja paaiškino, kad ji sutiko su nuosavybės teisių atkūrimu neatlygintinai suteikiant jai lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, Tarnyba) Palangos skyrius 2014 m. lapkričio 14 d. raštu už likusią negrąžintą 1,2 ha žemės dalį jai pasiūlė 4 000 Lt kompensaciją, nors šios žemės rinkos vertė yra 1 078 599,60 Eur. Pareiškėja pažymėjo, kad valdžios institucijos negali pačios panaikinti savo sprendimų, kuriais buvo atkurta nuosavybė, todėl, jos nuomone, valdžios institucijų veiksmai, kuomet ne įstatymo nustatyta tvarka ir ne visuomenės poreikiams faktiškai buvo paimta jos nuosavybė perduodant ją kitiems asmenims, pažeidė pareiškėjos nuosavybės neliečiamumą, t. y. jos teises, teisėtus lūkesčius ir interesus. Pareiškėja dėl atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų patyrė 30 000 Eur neturtinę žalą ir 1 078 599,60 Eur turtinę žalą, kadangi nebuvus neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, pareiškėjai priklausytų 1 078 599,60 Eur vertės žemės sklypas. Tokį turtinės žalos dydį pareiškėja grindžia 2015 m. sausio 15 d. pažyma dėl preliminarios žemės sklypo kainos. Pareiškėjos teigimu, neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais. Žemė, kurią ji prarado dėl institucijų neteisėtų veiksmų ir kaltės, bei kuri atiteko visiškai svetimiems žmonėms, yra ne bet kokia, o ta, kur pareiškėja gimė ir augo, kuri priklausė jos seneliams, todėl jos praradimas pareiškėjai yra ypač skaudus.