- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- 1-856-970/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20811-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
- 1.1.4.2Pasikėsinimas padaryti nusikaltimą (BK 22 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.3.1Plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015 m. gruodžio 15 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 164 straipsnį, taikant BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbais 6 mėnesiams, 2016 m. kovo 29 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 15 parų areštą, 2) 2019 m. gegužės 30 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 4 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. M. 2020 m. gegužės 29 d. apie 21.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo prieš savo šeimos narį – motiną fizinį ir psichologinį smurtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes tinkamo pagrobti turto nerado, o būtent, 2020 m. gegužės 29 d. apie 21.50 val. pareikalavo motinos I. M. pinigų, tačiau jai atsisakius pinigų duoti, jis tyčia, toliau reikalaudamas pinigų, rankomis sugriebė motinai I. M. už abiejų rankų žastų ir stipriai spausdamas ją purtė, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, sugriebė rankomis I. M. už kaklo ir stipriai spausdamas ją smaugė bei viena ranka sugriebęs motinai I. M. už kairės rankos dilbio stipriai spaudė, o kita ranka, turėdamas tikslą pagrobti pinigus, išplėšė iš rankų nukentėjusiosios I. M. laikytą rankinę, tuo, panaudodamas motinos I. M. atžvilgiu fizinį smurtą ir atimdamas jai galimybę priešintis, sukeldamas nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – rankinėje buvusius motinai I. M. priklausančius pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes tinkamo pagrobti turto, priklausančio nukentėjusiajai I. M., nerado (nerado rankinėje pinigų (pinigų nebuvo)).
Kaltinamasis A. M. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. gegužės 29 d. vartojo alkoholį, jautėsi stipriai apsvaigęs, norėjo išgerti dar alaus, todėl vakare nuėjo pas motiną I. M. į namus paprašyti pinigų. Tikslių įvykio aplinkybių neatsimena, atsimena, kad atėjęs į motinos namus paprašė jos duoti pinigų alui, tačiau motina pasakė, kad pinigų neturi ir jų neduos. Supykęs, abejomis rankomis sugriebė motinai už abiejų rankų žastų, kažkuriuo metu buvo sugriebęs ir už rankos dilbio, paėmęs už kaklo ir reikalaudamas pinigų bandė iš motinos atimti rankinę. Atsimena, kaip iš motinos išplėšė rankinę, kurią nusinešęs į namo laiptinę patikrino, tačiau rankinėje pinigų nerado, todėl ją kažkur padėjęs, ar laiptinėje prie buto durų, ar įnešęs į kambarį, išėjo nusiraminti. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.
Apklaustas atliekant ikiteisminį tyrimą kaltinamasis A. M. parodė, kad grįžęs į namus pradėjo reikalauti iš motinos pinigų cigaretėms ir alkoholiui, tačiau motinai nesutikus jų duoti, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Šaukdamas ant motinos ir reikalaudamos iš jos pinigų buto įvairiose vietose pradėjo ieškoti pinigų, mėtė daiktus, taip siekdamas įbauginti motiną, kad ji duotų pinigų. Bute pinigų nerado, todėl sugriebė rankomis už motinos abiejų rankų žastų ir stipriai spausdamas, reikalaudamas pinigų alkoholiui, ją purtė, tačiau motina vis tiek pinigų nedavė, todėl abiem rankomis sugriebė motinai už kaklo ir jį spaudė. Motina pradėjo šaukti, kad jai trūksta oro, prašė ją paleisti. Paleidęs motinos kaklą, viena ranka nuo lovos sugriebė motinos rankinę ir norėjo išeiti iš buto, tačiau motina abiem rankomis sugriebė už rankinės, ketino jį sulaikyti, atimti rankinę, todėl kita ranka sugriebė motinai už rankos, stipriai ją spaudė, siekdamas, kad ji paleistų rankinę, o kita ranka staigiu judesiu išplėšė rankinę iš motinos rankų (1 t., b. l. 98-99). Perskaičius kaltinamojo A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis juos patvirtino.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę pasikėsinus įvykdyti plėšimą įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis):
Nukentėjusioji I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. gegužės 29 d. apie 21.50 val. į jos butą atėjo neblaivus sūnus A. M., kuris pareikalavo duoti pinigų cigaretėms ir alkoholiui įsigyti. Atsisakius duoti pinigų, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus įpykęs pradėjo agresyviais veiksmais mėtydamas daiktus kambaryje ieškoti pinigų, išvertė komodos stalčių bei tyčia abejomis rankomis sugriebęs jai už abiejų rankų žastų, stipriai juos spausdamas bei reikalaudamas pinigų, ją purtė. Labai išsigando, jautė stiprų fizinį skausmą, ar ką nors sakė sūnui, neatsimena, bet tuomet sūnus staiga abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir jį spaudė bandydamas ją smaugti, dėl ko ji pradėjo dusti, jai trūko oro, jautė fizinį skausmą, kažką sušaukė ir sūnus ją paleido. Tuomet sūnus griebė jos rankinuką ir norėjo išbėgti į laiptinę, bandė jį sulaikyti, griebė už rankinuko, sūnus savo dešine ranka sugriebė jai už kairės rankos dilbio ir stipriai jį spausdamas kita ranka staigiu judesiu truktelėjo rankinę ir ją išplėšė iš jos rankos. Pamatęs, kad rankinuke buvusioje piniginėje pinigų nėra, rankinę numetė bute, o pats išėjo. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu, iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus buvo susijaudinusi, jai skaudėjo galvą, todėl atvykę policijos pareigūnai jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dėl šio įvykio sūnui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 38-39, 42-43).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), jo kambaryje prie komodos guli stalčius su išverstais daiktais, kambaryje vyrauja netvarka, ant lovos yra rankinė, kurios vienoje pusėje rankena nutraukta, o kitoje pusėje – įplyšusi, įvykio vietos apžiūros metu paimta rankinė (1 t., b. l. 16-21), kuri apžiūrėta daiktu, turinčiu reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., b. l. 23-27), ir po apžiūros grąžinta savininkei I. M. (1 t., b. l. 30).
Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus rašte dėl informacijos pateikimo, prie rašto pateiktame garso įraše bei garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad 2020 m. gegužės 29 d. 21.55 val. bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje užfiksuotas nukentėjusiosios I. M. pranešimas, nutrūkus pokalbiui susisiekta su pranešėja, kuri nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus ją smaugė, sudraskė rankinuką, galvojo, kad ras pinigų (1 t., b. l. 69, 70-71).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Stasio Vilkelio tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog nukentėjusioji I. M. yra labai susijaudinusi, ant jos kaklo, abiejų rankų žastų bei kairės rankos dilbio matyti sužalojimai (1 t., b. l. 12-15).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė patvirtina, kad 2020 m. gegužės 29 d. 22.29 val. dėl nukentėjusiosios I. M. užpuolimo ir sužalojimų galvoje buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri suteikė nukentėjusiajai pirmąją pagalbą (1 t., b. l. 64-65).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 454/2020 (06) nurodyta, kad esant bylos medžiagoje duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai) patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo galimybė (1 t., b. l. 60).
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas A. M. dėl pasikėsinimo įvykdyti I. M. turto plėšimą yra įrodytas. Byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo paaiškinimai duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, nukentėjusiosios I. M. parodymai, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Stasio Vilkelio tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus užfiksuotas garso įrašas, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė patvirtina, kad kaltinamasis A. M. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą – pinigus, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios I. M. atžvilgiu, pasikėsino pagrobti nukentėjusiosios turtą – iš nukentėjusiosios rankų išplėštoje rankinėje buvusius pinigus, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė (svetimo turto neužvaldė) dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes pinigų nukentėjusiosios rankinėje nerado. Kaltinamojo A. M. aktyvūs ir kryptingi veiksmai rodo jo tyčia užvaldyti svetimą turtą, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimas įvykdyti I. M. turto plėšimą.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BPK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, šį tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 d. 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis).
Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nebaigtą apysunkį nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), panaudodamas fizinį smurtą. Bylos duomenimis kaltinamasis anksčiau teistas, du kartus teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai (abu kartus smurtas buvo panaudotas motinos atžvilgiu), teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 108-112, 116-121), ne kartą baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje bei viešosios tvarkos pažeidimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 122-158), nedirba (1 t., b. l. 162), yra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį (1 t., b. l. 161), jo gyvenamosios vietos seniūnija yra gavusi kaltinamojo motinos nusiskundimų dėl jo elgesio jos atžvilgiu, taip pat laiptinės kaimynės informaciją apie nederamą kaltinamojo elgesį laiptinėje, kurioje jis būdamas neblaivus triukšmauja, atlieka gamtinius reikalaus (1 t., b. l. 166). Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nukentėjusioji jokių pretenzijų sūnui nereiškia, nustatytina mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys, 57 straipsnio 1 dalis).
Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, A. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. M. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo elgesio, šis nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, kaltinamojo nebuvo planuotas iš anksto ir padarytas spontaniškai motinai atsisakius duoti pinigų, nukentėjusiajai ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė, ji jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia, ir nors kaltinamasis yra anksčiau teistas, tačiau po šios nusikalstamos veikos naujų nusikaltimų nepadarė, savo veiksmus įvertino neigiamai, teismas sprendžia, kad A. M. nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę ir yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog teisingo nubaudimo principas šiuo atveju gali būti pasiektas A. M. neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, o teismui išreiškiant pasitikėjimą juo ir atidedant šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, A. M. turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme, todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams bei siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skirtinos BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 7, 8 punktuose, numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos. Prokuroras baigiamosios kalbose prašė kaltinamajam skirti BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis nuo 2018 m. rugsėjo 19 d. yra įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį, jis turi priklausomybę alkoholiui, dėl ko net ir gydydamasis jį vartoja, sprendžia, jog ši baudžiamoji poveikio priemonė realiai negalės būti įvykdyta, todėl ji neskirtina.
Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diskas su Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus įrašytu garso įrašu, paketas Nr. 1 – paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį A. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką gydytis priklausomybės ligas, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymosi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios ir pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diską su Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus įrašytu garso įrašu – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.