- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- e2YT-9931-676/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06305-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Pareiškėjas
- L. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė savo mamos V. J. palikimą pagal 2018 m. gruodžio 7 d. testamentą po jos mirties pradėjus jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad pareiškėja yra V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Pareiškėja yra pirmos kartos įpėdinė. V. J. nuosavybės teise priklausė butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iki mamos mirties pareiškėja nuolat palaikė ryšį su mama, jai susirgus slaugė, prižiūrėjo ir tvarkė mirusiajai priklausantį butą. Mirus V. J. pareiškėja pati pasirūpino laidotuvėmis, viską pareiškėja suderino ir sutvarkė viena. Dabar pareiškėja rūpinasi V. J. priklausiusio buto priežiūra. 2018-12-07 testamentu V. J. išreiškė savo valią ir nurodė, kad jai mirus nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka pareiškėjai. Kadangi pareiškėja žinojo apie testamentą, todėl motinai mirus, ji faktiškai priėmė palikimą, pradėjo rūpintis butu kaip savo nuosavybe. Po motinos mirties, pareiškėja dėl atsiradusiu rūpesčių ir menko įstatymų žinojimo, buvo įsitikinusi, kad paveldėjimo dokumentus susitvarkyti ji privalo per 6 mėnesius, taip kaip buvo numatyta ankstesniame kodekse, todėl nepadavė prašymo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatytų terminų. Norėdama tvarkyti buto dokumentus savo vardu nuvyko pas notarą, bet ant notaro biuro rado užrašą, kad vyksta remontas, todėl nutarė atvykti vėliau. Nuvykus pakartotinai, sužinojo, kad yra praleistas terminas pareiškimui paduoti. Kadangi butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre iki šiol yra registruotas V. J. vardu, todėl pareiškėjai reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie palikimo priėmimą. Kitų paveldėjimo teisę turinčių asmenų nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, atsiliepimu į pareiškimą prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą V. J. palikimo perėmimą valstybei, taip pat neturi duomenų, apie paveldimo turto faktinį valdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. G. yra V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog 1992 m. birželio 25 d. V. J. vardu įregistruota buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad po V. J. mirties pareiškėja mokėjo komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), išlaikė turtą. Iš 2018 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos miesto 4-ajame notaro biure sudaryto testamento matyti, kad V. J. savo mirties atveju visą jai priklausantį turtą palieka pareiškėjai L. G..
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis ir CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016). Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per įstatyme nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pareiškėjos L. G. nurodytas aplinkybes, kad po mamos mirties ji prižiūrėjo butą, tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Šie duomenys, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja vienintelė priėmė V. J. palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėdama šį turtą faktiškai valdyti.
Paveldėjimas (taip pat ir priimant palikimą faktinio valdymo būdu) yra laikomas universaliu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėja priėmė visą V. J. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų (CK 445 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja L. G. po mamos V. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.