- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-71-425/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- G. P., A. P.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2025 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. P. ir A. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjų G. P. ir A. P. prašymą ir nutraukė pareiškėjų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytą 2025 m. birželio 2 d., teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 9 d.
2. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2025 m. spalio 14 d. gautas pareiškėjos G. P. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, prijungti prie bylos VĮ Registrų centras išrašą dėl A. P. įsigyto nekilnojamojo turto, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo panaikinti ir grąžinti pirmos instancijos teismui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamajam turtui, registruotam A. P. vardu (žemės sklypui, gyvenamajam pastatui, ūkio pastatui ir viralinei, esantiems (duomenys neskelbtini)). Prašymą grindė tuo, kad neįsigaliojus sprendimui viena iš šalių, t. y. A. P., įsigijo nekilnojamąjį turtą, kuris turėjo būti padalintas procese, kaip santuokos metu įsigytas turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmai 2025 m. spalio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjos G. P. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo paduoti. Taip pat netenkino pareiškėjos G. P. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas, įvertinęs argumentus, kuriais pareiškėja G. P. prašė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl priimto sprendimo, sprendė, jog teisinio pagrindo termino apeliacinio skundo padavimui atnaujinti nėra. Teismas pažymėjo, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnio 1 dalis). Kadangi civilinė byla dėl santuokos nutraukimo iškelta 2025 m. birželio 27 d., pareiškėjas (buvęs sutuoktinis) A. P. po civilinės bylos iškėlimo momento jau galėjo įsigyti turtą savo asmeninėn nuosavybėn ir toks turtas neturi būti dalinamas santuokos nutraukimo byloje. Taip pat rėmėsi analogiška taisykle, numatyta ir CK 3.127 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi pareiškėjas (buvęs sutuoktinis) A. P. nekilnojamąjį turtą įgijo jau gerokai po civilinės bylos iškėlimo ir net po teismo sprendimo priėmimo, teismo vertinimu, teisinių pagrindų atnaujinti terminui paduoti apeliacinį skundą dėl santuokos nutraukimo byloje nepadalinto turto nebuvo.
5. Teismas nurodė, kad kitų argumentų, dėl kurių turėtų būti pareiškėjai G. P. atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti, prašyme nenurodyta, o pagrindų teismui ex officio (liet. savo iniciatyva) atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti teismas nenustatė.
6. Nors pareiškėja G. P. taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. taikyti areštą pareiškėjo (buvusio sutuoktinio) A. P. naujai įgytam turtui, teismas sprendė, kad neatnaujinus termino apeliaciniam skundui paduoti, teisinių pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja G. P. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 24 d. nutartį.
10.1. Apeliantės teigimu, šiuo atveju terminas praleistas tik mėnesį, apeliantė suprato, kad buvo apgauta, kai sužinojo, kad A. P. savo vardu 2025 m. rugsėjo 4 d. registravo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jis įsigijo žemę, gyvenamąjį namą su kitais pastatais. Teigia, kad šis turtas nebuvo padalintas skyrybų procese, todėl turėtų būti padalintas tarp šalių, kadangi A. P. vardu buvo įsigytas dar neįsigaliojus skyrybų procese priimtam sprendimui.
10.2. Mano, kad taip A. P. pasielgė nesąžiningai savo sutuoktinės ir savo vaikų atžvilgiu – jis nuslėpė santuokoje įgytą turtą, kuris skyrybų proceso metu turėjo būti padalintas tarp buvusių sutuoktinių.
10.3. Apeliantė prašo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui dėl likusio nepadalinto turto tarp šalių padalinimo, nes atsakovas, nuslėpdamas dar sprendimo neįsigaliojimo metu įsigytą turtą iš savų lėšų, pasielgė nesąžiningai, šio turto – pinigų ar nekilnojamojo turto, neišviešino. Tokiu savo elgesiu jis padarė nesąžiningą įtaką santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje užfiksuotoms sąlygoms, nes skyrybų bylos metu teisme nepadalintas turtas sudaro reikšmingą sumą.
10.4. Apeliantės teigimu, neatnaujindamas skundo padavimo termino, teismas pasielgė formaliai, pasmerkdamas pareiškėją, likusią su dviem nepilnamečiais vaikais, žymiai prastesnėms gyvenimo sąlygoms, nes likęs nepadalintas nekilnojamasis turtas tikrai galėtų ženkliai prisidėti prie nepilnamečių vaikų gerbūvio pagerinimo. Mano, kad atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas privalėjo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
10.5. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ši byla yra šeimos kategorijai priskirtina byla, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo skirti ypatingą dėmėsį nepilnamečių vaikų interesų gynimui, teismas privalėjo pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes priskirti prie svarbių bei atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą A. P. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad turtas niekaip nebuvo nuslėptas, jis buvo įgytas jau po priimto sprendimo nutraukti santuoką, šio turto skyrybų bylos metu teisme apskritai nebuvo, dėl to jis ir nebuvo dalintas, bei neturėtų būti dalinamas dabar. Teigiama, kad iš į bylą pateiktų įrodymų yra aišku, jog apeliantė siekia nepagrįstai praturtėti A. P. sąskaita, prisidengdama nepilnamečių vaikų interesais jau po nutrauktos santuokos, dėl to visi apeliantės teiginiai yra atmestini.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
9. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, taip pat netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjų G. P. ir A. P. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytą 2025 m. birželio 2 d. Remiantis CPK 307 straipsnio 1 d. dalimi, teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2025 m. spalio 14 d. gautas pareiškėjos G. P. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, taip pat kartu pateiktas apeliacinis skundas. Prašyme atnaujinti praleistą terminą apeliantė nurodė, kad neįsiteisėjus teismo sprendimui – 2025 m. rugsėjo 4 d., A. P. įgijo nekilnojamojo turto. Pasak apeliantės, šis turtas įgytas dar santuokoje ir turėjo būti padalintas skyrybų byloje. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė apeliacinį skundą teismui padavė praleidusi terminą 35 dienomis.
11. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis).
12. CPK 307 straipsnyje reglamentuoti apeliacinio skundo padavimo terminai. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodytas apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 straipsnio 2 dalis).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų apeliacinio apskundimo terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, o kartu ir civilinių teisinių santykių, stabilumą. Įstatyme neįvardyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, šį klausimą palikta spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmeniui pasiekiama galimybė apskųsti teismo sprendimą. Apskundimas vykdomas proceso įstatymo numatyta tvarka, o šios tvarkos nesilaikymas gali nulemti, kad asmuo tokią teisę praranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas). Pagal nurodytas teisės normas, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sąžiningai besielgiantis proceso dalyvis, praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau nurodęs termino praleidimo priežastis ir pateikęs įrodymus, neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka; kitu atveju tai prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2009; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-687/2018, 103 punktas).
14. Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjų G. P. ir A. P. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Remiantis CPK 307 straipsnio 1 d. dalimi, teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2025 m. spalio 14 d. gautas pareiškėjos G. P. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, taip pat kartu pateiktas apeliacinis skundas. Prašyme atnaujinti praleistą terminą apeliantė nurodė, kad neįsiteisėjus teismo sprendimui – 2025 m. rugsėjo 4 d., A. P. įgijo nekilnojamojo turto. Pasak apeliantės, šis turtas įgytas dar santuokoje ir turėjo būti padalintas skyrybų byloje. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė apeliacinį skundą teismui padavė praleidusi terminą 35 dienomis, nes paskutinė apeliacinio skundo padavimo diena buvo 2025 m. rugsėjo 8 d.
15. Pateikusi atskirąjį skundą apeliantė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdama, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantė buvo apgauta buvusio sutuoktinio, kuris iki sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo įsigijo nekilnojamojo turto, taigi jį nuslėpė nuo pareiškėjos, taip pablogindamas nepilnamečių vaikų padėtį, nes teismo sprendimu jiems priteista iš A. P. tik po 250 Eur kas mėnesį mokamų išmokų.
16. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus minėtus apeliantės argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada netenkinti prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, kaip praleistą be svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis). Svarbu tai, kad apeliantė, teikdama prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys, nenurodė jokių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių termino praleidimą nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. iki 2025 m. spalio 13 d. (CPK 12, 178 straipsniai). Svarbu ir tai, kad apeliantė nenurodo teismui, kada ji sužinojo aplinkybę dėl A. P. 2025 m. rugsėjo 4 d. įgyto turto (sutartis registruota tą pačią dieną), byloje esantis apeliantės pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad apeliantės advokatas šiuos duomenis tikrino 2025 m. rugsėjo 28 d., tačiau apeliacinis skundas su prašymu atnaujinti terminą skundo padavimui teismui pateiktas tik 2025 m. spalio 13 d. (po teismo darbo valandų, teisme gautas 2025 m. spalio 14 d.), nenurodant tokio nepagrįstai ilgo delsimo pateikti skundą priežasčių.
17. Be to, iš pateiktų tiek apeliacinio skundo, tiek atskirojo skundo argumentų matyti, kad termino praleidimo priežasčių svarbą apeliantė sieja su jos bei nepilnamečių vaikų teisėtų interesų santuokos nutraukimo byloje galimu pažeidimu, tačiau tokie argumentai nėra susiję su prašymo atnaujinti praleistą terminą pagrįstumu ir, šiuo konkrečiu atveju, nėra teisiškai reikšmingi vertinant Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2025 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės teiktą apeliacinį skundą, teisėtumą bei pagrįstumą. Apeliantės dėstomos aplinkybės dėl likusio nepadalinto turto, nepilnamečių vaikų teisėtų interesų ir kt. nesudaro pagrindo jas pripažinti svarbiomis priežastimis, pateisinančiomis nustatyto termino atskirajam skundui pateikti praleidimą, ir atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Tuo pačiu, atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad paaiškėjus, jog santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 28 punktą).‘‘
18. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nesant priimto apeliacinio skundo, pagrįstai netenkintas ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
19. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias termino paduoti apeliacinį skundą atnaujinimą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Atsiliepime į atskirąjį skundą A. P. prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis), tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi, šiuo konkrečiu atveju, nagrinėjant atskirąjį skundą, šalių interesas laikytinas skirtingu, nes pareiškėjas A. P. prašė apeliantės atskirąjį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgęs į apeliacinės instancijos teisme kelto klausimo pobūdį ir sudėtingumą, į atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, netenkinus pareiškėjos atskirojo skundo, nutaria priteisti iš apeliantės 200 Eur A. P. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajonų rūmų 2025 m. spalio 24 d. palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.