- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-09
- Bylos Nr.
- A6.-33-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02543-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- V. U.
- Kategorijos
dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei A. B.
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. U. nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d., būdamas UAB „I.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) bei kitiems kreditoriams, nevykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditorės VMI teises nepateikdamas teismui pareiškimo dėl UAB „I.“ bankroto bylos iškėlimo. Taip V. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
V. U. apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą buvo informuotas teismo šaukimu, tačiau į teismo posėdį jis neatvyko, apie neatvykimo priežastis nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Be to, vieną kartą (2018 m. gruodžio 12 d.) teismo posėdis, apie kurį V. U. taip pat buvo tinkamai pranešta, jau buvo atidėtas, jokių savo nedalyvavimą minėtame posėdyje pateisinančių dokumentų V. U. teismui nepateikė. Teismas daro išvadą, kad V. U. vengia atvykti į bylos nagrinėjimą, todėl administracinio nusižengimo byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „I.“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. lapkričio 26 d. Pagrindinė Bendrovės veikla buvo – kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai. VMI duomenimis, UAB „I.“ vadovu laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. buvo V. U.. VMI nurodė, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui 2018 m. lapkričio 2 d. duomenimis sudaro 22855,03 Eur. Bendrovės mokestinę nepriemoką sudaro patikrinimo aktu papildomai priskaičiuoti mokesčiai ir deklaruoti mokesčiai. Mokestinė prievolė susidarė nuo 2012-11-21 iki 2015-06-01. VMI nuo 2013-08-05 vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą iš lėšų banko sąskaitose. VMI viršininko sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo pateikti vykdyti antstoliams, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Antstolė D. P. informavo, kad įmonės vardu registruotos banko sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų nenusirašė. Skolininko vardu yra registruota transporto priemonė, kuri turto arešto aktu buvo areštuota, tačiau minėtam turtui taikomi ankstesni antstolių apribojimai. Kito turto ar piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Atsižvelgdama į tai, VMI 2017 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs VMI pateiktus argumentus, iš viešųjų registrų gautus duomenis, konstatavo, jog Bendrovė yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla. 2017 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5437-431/2017 UAB „I.“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 4 d. Pareiškime pažymima, kad Bendrovė nuo 2012 m. neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“, nors tokia pareiga įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. Pareiškimo duomenimis, Bendrovės vadovas V. U. ne tik neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų, bet ir savo veiksmais siekė išvengti nemokios Bendrovės bankroto. Pareiškime taip pat nurodoma, kad Bendrovės vadovas V. U., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jis neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „I.“ iškėlimo (b. l. 3-4).
Iš VMI duomenų apie mokesčių mokėtojų atstovus matyti, kad UAB „I.“ vadovu nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. buvo V. U. (b. l. 6).
Iš VMI integruotos kliento informacijos duomenų apie balansą matyti, kad 2018 m. lapkričio 2 d. UAB „I.“ mokestinės prievolės, kurių mokėjimo terminas suėjęs, sudarė 22855,03 Eur (b. l. 8).
Šalies argumentai
Iš VMI 2017 m. rugsėjo 19 d. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „I.“ matyti, kad VMI 2017 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo (b. l. 9-10). Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs VMI pateiktus argumentus, iš viešųjų registrų gautus duomenis, konstatavo, jog bendrovė yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla. 2017 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5437-431/2017 UAB „I.“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 4 d. (b. l. 11). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-26-431/2018 patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai (b. l. 12).
Iš VMI intraneto matyti, kad V. U. vedęs G. U., turi tris vaikus: M. U., gimusią (duomenys neskelbtini), O. U., gimusią (duomenys neskelbtini), J. U., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).
ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. Aktualioje šios straipsnio dalies redakcijoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje pripažįstama, kad, norint įmonės vadovą ar kitus asmenis pagal kompetenciją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017).
Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. U. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Pirmiausia pažymėtina, kad UAB „I.“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. lapkričio 26 d. (b. l. 6). Pagrindinė Bendrovės veikla buvo – kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai. Bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui 2018 m. lapkričio 2 d. duomenimis sudarė 22855,03 Eur. Bendrovės mokestinę nepriemoką sudaro patikrinimo aktu papildomai priskaičiuoti mokesčiai ir deklaruoti mokesčiai (b. l. 8). Mokestinė prievolė susidarė nuo 2012-11-21 iki 2015-06-01. VMI nuo 2013-08-05 vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą iš lėšų banko sąskaitose (b. l. 9). VMI viršininko sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo pateikti vykdyti antstoliams, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Antstolė D. P. informavo, kad įmonės vardu registruotos banko sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų nenusirašė. Skolininko vardu yra registruota transporto priemonė, kuri turto arešto aktu buvo areštuota, tačiau minėtam turtui taikomi ankstesni antstolių apribojimai. Kito turto ar piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. V. U. pareiškimo dėl UAB „I.“ bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikė, tačiau atsižvelgdama į tai, VMI 2017 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu (b. l. 9-10) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs VMI pateiktus argumentus, iš viešųjų registrų gautus duomenis, konstatavo, jog Bendrovė yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla. 2017 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5437-431/2017 UAB „I.“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 4 d. (b. l. 11). Taigi, pareiškimo duomenimis, Bendrovės vadovas V. U. ne tik neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų, bet ir savo veiksmais siekė išvengti nemokios Bendrovės bankroto. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į aktualų teisinį reglamentavimą ir bylos medžiagą. Štai iš pareiškimo matyti, kad UAB „I.“ nuo 2012 m. neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“, nors tokia pareiga įtvirtinta ne tik įstatyminiame reglamentavime, bet ir teismų praktikoje. VMI integruotos kliento informacijos duomenų balansas rodo, kad 2018 m. lapkričio 2 d. UAB „I.“ mokestinės prievolės, kurių mokėjimo terminas suėjęs, sudarė 22855,03 Eur. Bendrovės mokestinę nepriemoką sudaro patikrinimo aktu papildomai priskaičiuoti mokesčiai ir deklaruoti mokesčiai (b. l. 8). Apie tai, kad UAB „I.“ nevykdė įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, patvirtina tai, kad VMI nuo 2013-08-05 vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą iš lėšų banko sąskaitose, be to, VMI viršininko sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo pateikti vykdyti antstoliams, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, kadangi įmonės vardu registruotos banko sąskaitos areštuotos, o skolininko vardu registruota transporto priemonė turto arešto aktu taip pat areštuota, o kito turto ar piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Tai, kad VMI mokestinei nepriemokai išieškoti priėmė sprendimus, leidžia spręsti, jog UAB „I.“ nevykdė įsipareigojimų, atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėdama mokesčių. Tokia išvada taip pat iš esmės atitinka Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartyje konstatuotą aplinkybę, jog UAB „I.“ yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (b. l. 11).
Iš VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „I.“ vadovu (direktoriumi) laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d. buvo V. U. (b. l. 6), todėl būtent jam, žinant apie Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, kilo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas neabejoja tuo, kad V. U. privalėjo žinoti ir žinojo apie Bendrovės nemokumą, kadangi įstaigos vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti įstaigos turto apskaitą, stebėti įstaigos finansinę padėtį ir, jei įstaiga turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalis (2007 m. sausio 18 d. įstatymas Nr. X-1048), 11 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988), 21 straipsnio 1 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988)). Taigi, vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įstaigos finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įstaigos nemokumo grėsmė. Nagrinėjamu atveju V. U., žinodamas, jog Bendrovė nesumoka mokesčių ir teikdamas dokumentus VMI patikrinti, turėjo susipažinti su UAB „I.“ finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatytas sąlygas, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nepaisant to, V. U. iš esmės jokių veiksmų UAB „I.“ mokumui atkurti nesiėmė, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, o tokia byla UAB „I.“ buvo iškelta VMI 2017 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu. Pastaroji aplinkybė matyti iš teismui pateikto VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties (b. l. 9-10, 11). Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad V. U. jau mažiausiai nuo 2013 m. liepos 31 d. neteisėtai neveikė neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai UAB „I.“, kas kartu leidžia apibrėžti veikos padarymo laiką nuo 2013 m. liepos 31 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d., kuriuo ne tik jis, bet ir nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais (VMI pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo; VMI duomenimis apie mokesčių mokėtojų atstovus; VMI integruotos kliento informacijos duomenimis apie balansą; VMI 2017 m. rugsėjo 19 d. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „I.“; Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria UAB „I.“ iškelta bankroto byla; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartimi, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai) nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo V. U. veika neteisėtai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „I.“, kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais), užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą V. U., teismas, laikydamasis ANK 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį: padarytas nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, V. U. dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė gana ilgą laiką, t. y. daugiau nei 4 metus, nedėjo jokių pastangų įgyvendinti įstaigos vadovui įstatymo keliamų reikalavimų, kol galiausiai tą teko padaryti kreditoriui, kuris tam turėjo skirti papildomas pastangas, žmogiškuosius išteklius. V. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą įvertinama ir tai, jog V. U. turi tris mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko kartu su sutuoktine, nors VMI atstovas duomenų apie administracines nuobaudas nesurinko, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad jis anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau nusižengimai nesusiję su ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nusižengimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. U. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimalaus įstatyme įtvirtinto dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
V. U. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.