- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-609-513/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarė V. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. K. prašė panaikinti Šilalės rajono notarų biuro Šilalės rajono notarės V. S. 2019 m. lapkričio 26 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. S-83.19 ir įpareigoti notarę išduoti jai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą V. K. paveldėjimo byloje į atraminį kraną, esantį arkiniame sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, jog 2019 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į notarę prašydama išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į atraminį kraną, esantį arkiniame sandėlyje, tačiau notarė ginčijamu atsakymu nurodė, jog pareiškėjai jau buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į atraminį kraną 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą Nr. B-19-19. Teigia, kad notarė neanalizavo pareiškėjos prašyme naujai nurodytų aplinkybių, todėl ne tik neteisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, bet ir iš viso nepagrįstai nenagrinėjo jos prašymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl notarės veiksmų netenkino.
4. Teismas nustatė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos L. K. senelė V. K.. Pareiškėjai 2019 m. sausio 15 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimai. 2019 m. kovo 28 d. L. K. įgaliotas atstovas R. K. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, nes paaiškėjo, jog palikėjai V. K. priklausė ir atraminis kranas, esantis arkiniame sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tačiau notarė 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. B-19.19 atsisakė atlikti notarinį veiksmą bei 2019 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. S-83.19 pakartotinai atsisakė išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į minėtą atraminį kraną. Atsisakymo priežastimis notarė nurodė aplinkybes, jog pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo mirusiosios V. K. nuosavybės teisių į atraminį kraną, nenurodytas atraminio krano pobūdis, t. y. kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas, nes jeigu daiktas kilnojamasis, kuriam nėra privaloma teisinė registracija, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduodamas, tokiu turtu įpėdinis gali laisvai disponuoti priėmęs palikimą, o jeigu atraminis kranas yra nekilnojamasis daiktas, jis turi būti įregistruotas viešame registre, nes priešingu atveju jis negali būti perleidžiamas bei paveldimas.
5. Teismas konstatavo, jog 2019 m. balandžio 2 d. notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra tinkamai motyvuotas ir atitinka Notariato įstatymo 40 straipsnio nuostatas, o 2019 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. S-83.19 notarė nurodė, jog pareiškėjai jau buvo atsisakyta išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į atraminį kraną.
6. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos pateikti dokumentai, t. y. pažyma (pagal privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukciono nuostatų 3 priedą), neįrodo, kad A. S. 1992 m. liepos 20 d. aukcione įsigijo atraminį kraną, kurio kaina 3484 rubliai. Priešingai, teismas vertino, jog pažyma tik įrodo, kad A. S. turi sumokėti už aukcione įsigytą atraminį kraną, bet neįrodo, jog A. S. tą sumą sumokėjo ir įgijo nuosavybės teisę į jį. Analogiškai teismas vertino ir pažymą apie V. K. perkamą (duomenys neskelbtini) naftos bazę, todėl A. S. ir V. K. 1992 m. liepos 28 d. sudarytą turto mainų sutartį taip pat vertino kaip nesukeliančią jokių teisinių pasekmių. Teismas pažymėjo, jog notarei pateiktoje pažymoje, kuria remiantis A. S. turi sumokėti už atraminį kraną, ranka yra padarytas prierašas „Arkinio sandėlio priklausinys“, todėl konstatavo, jog atraminis kranas, nors nėra pateikta jokių tai patvirtinančių dokumentų, yra nekilnojamasis daiktas, kuris vadovaujantis CK 4.253 straipsnio 2 dalimi turi būti įregistruotas viešame registre. Teismas sutiko su notarės argumentais, jog nėra įmanoma nustatyti, kad atraminis kranas, esantis arkiniame sandėlyje, nuosavybės teise priklausė mirusiajai, nes turto mainų sutartyje nėra nurodyti sandorio šalių asmens kodai, gimimo datos, gyvenamųjų vietų adresai bei kiti jų tapatybę patvirtinantys duomenys, nėra mainomo krano identifikacinių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jį identifikuoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktas naujas dokumentas – nuosavybės teisės liudijimas – sukelia tik dar daugiau abejonių, nes nuosavybės teisės liudijime nenurodyti ne tik atraminio krano identifikaciniai duomenys, bet ir atraminio krano buvimo vieta.
7. Teismas pažymėjo, jog notaras neturi įgaliojimų nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių, dėl to notarė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėja L. K. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir patenkinti prašymą, t. y. įpareigoti notarę išduoti jai papildomą paveldėjimo teisės liudijimą.
9. Apeliantė nurodo, jog Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filiale buvo rastas A. S. vardu išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ginčo turtą – atraminį kraną, kurį pateikė notarei su pakartotiniu prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir dėl kurio nebuvimo notarė 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. B-19.19 atsisakė atlikti notarinį veiksmą, tačiau notarė 2019 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. S-83.19 pakartotinai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, atsisakymo neargumentavo, tik formaliai nurodė, jog atsakymą notarė šiuo klausimu jau yra pateikusi, atsakymas neatitinka imperatyvių Notariato įstatymo 40 straipsnio reikalavimų ir yra grįstas tik subjektyviu notarės požiūriu. Nurodo, jog yra vienintelė įpėdinė, o atsisakydama atlikti notarinį veiksmą notarė kliudo jai tinkamai disponuoti nuosavybės teise.
10. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas jos skundą išnagrinėjo formaliai, neobjektyviai, rėmėsi išimtinai notarės argumentais, padarė akivaizdžių fakto bei teisės klaidų, nevertino jos skunde nurodytų argumentų, padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra dokumentų, įrodančių A. S. nuosavybės teisę į atraminį kraną, t. y. kaip ir notarė, nevertino naujai pateikto nuosavybės teisės liudijimo. Pažymi, jog V. K. nuosavybės teisę į dalį naftos bazės įrodinėjo ne pažyma, kaip nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bet 1992 m. gegužės 30 d. nuosavybės teisės liudijimu, kuris nebuvo vertinamas. Dėl to visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad nesant nuosavybės teisės liudijimų į mainų objektus, mainų sutartis nesukelia jokių teisinių pasekmių.
11. Pažymi, jog atraminis kranas nėra įregistruotas registre, nes jis nėra nekilnojamasis daiktas. A. S. išduotame nuosavybės teisės liudijime nėra jokios nuorodos apie tai, kad kranas nekilnojamasis daiktas, taip pat ir pažymoje, išduotoje atsiskaityti už perkamą kraną, nėra jokio prierašo, kad tai arkinio sandėlio priklausinys. Taip pat nurodo, jog mainų sutartis sudaryta 1992 metais, t. y. tais pačiais metai, kuriais A. S. įgijo nuosavybės teisę į atraminį kraną, mainų sutartyje nurodyta jo buvimo vieta ir vieta objekte – arkiniame sandėlyje, prie sudarytos mainų sutarties pridėta 1992 m. liepos 20 d. pažyma atsiskaityti už atraminį kraną bei pažyma apie realiai sudarytą mainų sutartį. Teigia, jog objektyviai vertinant mainų sutartį, nėra ir negali būti ginčo, tarp kokių šalių bei dėl kokių objektų ji buvo sudaryta. Nurodo, jog nors teismas pažymėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas paprastai kilnojamiesiems daiktams nėra išduodamas, šiuo atveju ji negali naudotis jai teisėtai priklausančiu atraminiu kranu, nes jis yra arkiniame sandėlyje, kuris jai nepriklauso, todėl be nuosavybės teisės liudijimo ji negali krano pasiimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
14. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnį pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – privalo atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis). Tokia notaro funkcijų samprata reiškia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, atsisakymas negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).
15. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus.
16. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundžia notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą – išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į atraminį kraną.
17. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad skundžiamas notarės 2019 m. lapkričio 26 d. raštas Nr. S-83.19 turi formos ir turinio trūkumų, neatitinka Notariato įstatymo 40 straipsnio reikalavimų, tačiau pažymėtina, jog tai nesutrukdė pareiškėjai įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą, pareiškėja pati nurodo, jog šį raštą supranta kaip atsisakymą atlikti notarinį veiksmą ir jį ginčija. Be to, notarė savo poziciją išsamiai išdėstė 2019 m. balandžio 2 d. nutarime Nr. B-19.19 ir atsiliepimuose teismui, kuriuos pirmosios instancijos teismas vertino kompleksiškai. Dėl to nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo panaikinti notarės 2019 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. S-83.19 vien formaliais pagrindais.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, pritaria notarės pozicijai ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėja nepateikė neginčijamų mirusiosios nuosavybės teisę į atraminį kraną patvirtinančių dokumentų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl pažymų (pagal Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukciono nuostatų 3 priedą), išduotų A. S. ir V. K., teisinės reikšmės, todėl plačiau pirmosios instancijos teismo argumentai šiuo klausimu nekartojami.
19. Apeliantei teigiant, jog nei notarė, nei pirmosios instancijos teismas nevertino A. S. išduoto nuosavybės teisės liudijimo, iš ginčijamos nutarties matyti priešingai. Tiek notarė, tiek teismas nurodė, jog šis dokumentas nepašalina abejonių dėl turto, dėl kurio prašoma išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Be to, A. S. 1992 m. rugpjūčio 10 d. išduotas ne nuosavybės teisės liudijimas, bet laikinas nuosavybės teisės liudijimas, kuriame nurodyta, jog A. S. nuosavybės teise priklauso atraminis kranas, nurodytos objekto eksploatavimo sąlygos: „tris metus“. Jokių identifikacinių šio turto požymių laikiname nuosavybės teisės liudijime nenurodyta, be to, manytina, kad nuosavybė įgyta tik trejiems metams. Lygiai toks pat laikinas nuosavybės teisės liudijimas 1992 m. gegužės 5 d. išduotas ir V. K. su kitais bendraturčiais į įgytą naftos bazę, jame taip pat nurodytos objekto eksploatavimo sąlygos: „tris metus“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šios išdėstytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl įgyto turto.
20. Taip pat, kaip pagrįstai nurodė notarė ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nepateikė neginčijamų patikimų duomenų apie tai, kad būtent V. K., o ne A. S., nuosavybės teise įgijo atraminį kraną. Pateikta mainų sutartis nėra neginčijamas įrodymas, pritartina notarės ir teismo pozicijai, jog jos teisinė reikšmė abejotina, sutartyje nenurodyti nei ją sudariusių asmenų (A. S. ir V. K.), nei mainomų objektų identifikaciniai duomenys, neaišku, ar buvo ir kaip buvo įgyvendinta mainų sutartis, be to, išmainyti objektai, į kuriuos šalys įgijo tik laikiną nuosavybės teisę trejiems metams. Pažymėtina ir aplinkybė, jog mainų sutartis sudaryta 1992 m. liepos 28 d., nors nuosavybės teisės liudijimas į mainomą objektą A. S. išduotas vėliau, t. y. tik 1992 m. rugpjūčio 10 d. Šios sutarties autentiškumo ir teisinės reikšmės nepatvirtina ir 2019 m. vasario 19 d. Laukuvos seniūno patvirtintas S. S. parašas pažymoje, kurioje S. S. nurodo, jog pamena 1992 m. liepos 28 d. sudarytą mainų sutartį, kad parašas mainų sutartyje yra jo. Mainų sutartyje nurodytas ir pasirašė A. S., tuo tarpu, S. S. mainų sutartyje nėra pasirašęs nei kaip sutarties šalis, nei kaip liudininkas. S. S. pasirašė tik tos pačios dienos V. K. pareiškime, kuriuo ji už kuro talpą atsisakė 10 proc. viso (duomenys neskelbtini) kuro bazės turto kitų bendrasavininkų naudai.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, notarė ir pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog nėra aiškus atraminio krano pobūdis, pareiškėja nepateikė duomenų, ar jis yra kilnojamasis, ar nekilnojamasis daiktas. Notarės pateiktoje paveldėjimo byloje esančioje 1992 m. liepos 20 d. pažymos atsiskaityti už aukcione perkamą objektą (atraminį kraną) kopijoje yra ranka padarytas įrašas, jog tai arkinio sandėlio priklausinys. Tuo tarpu, pareiškėja nurodė, jog tarp arkinio sandėlio savininkų kyla ginčai dėl naudojimosi tvarkos ir nuosavybės teisių, todėl šiuo atveju pareiškėja ginčus su arkinio sandėlio savininkais turėtų spręsti ne siekdama gauti nuosavybės teisės liudijimą, o CPK nustatyta tvarka.
22. Notaras dėl tvirtinamų faktų egzistavimo sprendžia pagal tai, ar faktų duomenys ir aplinkybės yra konkretūs, detalūs, aiškūs, papildantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią visumą, kuri notarui nekeltų pagrįstų abejonių. Tuo tarpu, notaras neturi įgaliojimų sukurti faktus. Notaras turi pareigą įsitikinti fakto tikrumu ir ši pareiga reiškia, kad notaras, prieš išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi pareikalauti pateikti palikėjo nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius įrodymus. Tuo tarpu, ginčytina ar neaiški aplinkybė yra pagrindas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, todėl iki tol, kol patikimai nėra patvirtintas daikto priklausymas palikėjui nuosavybės teise, notaras turi pagrindą abejoti dėl šio fakto. Nagrinėjamoje byloje būtent pareiškėja turėjo įrodyti, kad notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą, tačiau nustatyta, kad pareiškėjos notarei pateikti dokumentai kelia abejonių, neginčijamai nepatvirtina palikėjos nuosavybės teisės į atraminį kraną, kurio paveldėjimo teisės liudijimo siekia pareiškėja, todėl konstatuotina, jog notarė turėjo pagrįstą objektyvų pagrindą abejoti faktu ir pagrįstai atsisakė jį patvirtinti, t. y. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
23. Nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundą tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad notarės veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.