Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8310-251/2019 pareiškėjo B. M. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys (išieškotojas) Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, M. tikroji ūkinė bendrija „Žaibas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis A. B. 2019-06-10-patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į skunde nurodytus argumentus, skundą tenkino iš dalies ir panaikino 2019-05-15 patvarkymą dėl ekspertizes skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskirta ekspertizė B. M. priklausančiam žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Kadangi antstolis A. B. pats panaikino 2015-05-15 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės skyrimo, šio skundo reikalavimo teismas nenagrinėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Byloje kilo ginčas dėl priverstine hipoteka prievolei įvykdyti užtikrinti areštuoto turto.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, atliekant išskaitas iš skolininko lėšų, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo viršyti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto B. M. turtas antstolio yra areštuotas pagrįstai, o aplinkybė, kad priverstine hipoteka užtikrintas prievolei įvykdyti turtas yra areštuotas, dar nereiškia, jog bus pritaikyta kita priverstinė teisinė priemonė skolininko atžvilgiu – areštuoto turto realizavimas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo.

12. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad VMI prie FM 2013-12-04 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyti priverstinę hipoteką/priverstinį įkeitimą M. TŪB „Žaibas“ 435551,37 Eur mokestinei nepriemokai užtikrinti. Šiuo sprendimu nustatyta priverstinė hipoteka: 1) M. TŪB „Žaibas“ nekilnojamajam turtui -14.78 kv. m. poilsio patalpoms (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioms adresu (duomenys neskelbtini); ir 2) B. M., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu registruotam 1,57 ha žemės sklypui (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Priimant 2013-12-04 sprendimą nustatyti TŪB „Žaibas“ turto priverstinę hipoteką, buvo nustatyta, kad TŪB „Žaibas“ priklausantis nekilnojamasis turtas – patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), be VMI 2012-10-04 yra areštuotos Šiaulių m. apylinkės teismo, o pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuo 2001-11-08 taikoma hipoteka, kuri nėra panaikinta iki šiol. VMI prie FM 2014-04-10 pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) -13324 antstolio A. B. kontorai, dėl 2014-04-04 sprendimo priverstinai išieškoti iš įkeisto turto mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka/įkeitimu – iš M. TŪB „Žaibas“ nekilnojamojo daikto poilsio patalpų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei B. M. priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam Kurklių kaime, Radviliškio rajone. VMI prie FM 2019-05-09 pakeitė sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu) iš įkeisto turto, hipotekos įkeitimo) lakšto numeris (duomenys neskelbtini), bendra priverstine hipoteka (įkeitimu) užtikrintų reikalavimų suma 377 756,81 Eur. Šis sprendimas 2019-05-10 pateiktas vykdyti antstolio A. B. kontorai. 2019-05-15 Turto arešto aktu antstolis A. B. areštavo M. TŪB „Žaibas“ priklausantį nekilnojamąjį daiktą poilsio patalpas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bei B. M. priklausantį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

13. Visų pirma pažymėtina, kad antstolis jam pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis Civilinio proceso kodekso, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. Valstybės reikalavimams, atsirandantiems iš mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti hipoteka nustatoma mokesčių administratoriaus ar Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos sprendimu (CK 4.176 straipsnis). Pareiškėjas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus sprendimu dėl priverstinės hipotekos taikymo turi teisę sprendimą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad 2014-04-04 ir 2019-05-09 VMI sprendimai kaip vykdomieji dokumentai yra panaikinti ar sustabdytas jų vykdymas. Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 103 straipsniu, CK 4.176 straipsniu, turtinės prievolės įvykdymo užtikrinimas priverstine hipoteka yra mokesčių administratoriaus teisė, ir ši teisė, viešojo administravimo subjekto, VMI sprendimas dėl priverstinės hipotekos M. TŪB „Žaibas“ ir B. M. turtui nustatymo, yra galiojanti ir iki šiol nėra nuginčyta.

14. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad apeliantas nėra skolininkas, nes turto hipoteka yra užtikrintos kito asmens prievolės, t. y. pareiškėjo turtui yra taikoma svetimo turto hipoteka. Su šiuo atskirojo skundo argumentu nesutiktina.

15. Svetimo daikto hipotekos sąvoka yra apibrėžta CK 4.181 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą, svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas. Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas nėra prievolinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp kreditoriaus ir skolininko, dalyvis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu jis įsipareigoja įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimą, jeigu šis per hipotekos sandoryje nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai. Sutiktina su apeliantu, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininko prievolė kreditoriui yra subsidiari, tačiau šiuo konkrečiu atveju yra vykdoma priverstinė, o ne svetimo daikto kaip atskiros sutartinės rūšies, hipoteka.

16. Apeliantas nurodo, kad skolininkė M. TŪB „Žaibas“ turi kito vertingo nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (624 000 Eur vertės), ir (duomenys neskelbtini) (1.700.00 Eur vertės), į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas.

17. Pasisakant dėl šio atskirojo skundo argumento pažymėtina, kad bylose dėl antstolių veiksmų nagrinėjami skundais apskųsti antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Taigi tokiose bylose skundo objektas yra antstolio veiksmai (neveikimas). Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Ta pati taisyklė galioja ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Taigi, šiuo atveju apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė argumentų ir neteikė įrodymų dėl skolininkės turimo kito vertingo nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisako priimti apelianto teikiamas išvadas dėl šio turto vertės (CPK 314 straipsnis).

18. Apeliantas tvirtina, kad skundžiamojoje nutartyje nėra pasisakyta dėl kitų jo skundžiamų antstolio veiksmų, tai yra dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo.

19. Antstolis A. B. 2019-06-10-patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, skundą tenkino iš dalies ir panaikino 2019-05-15 patvarkymo dėl ekspertizes skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuriuo paskirta ekspertizė B. M. priklausančiam žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Kadangi antstolis A. B. pats panaikino 2015-05-15 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl ekspertizės skyrimo, šio skundo reikalavimo teismas nenagrinėjo.

20. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.