- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-22
- Bylos Nr.
- 2A-223/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- G. B., R. Z.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Topo technika“
- Trečiasis asmuo
- E. D.
- Kategorijos
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. , ieškovo R. Z. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Topo technika“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-572-253/2008 pagal ieškovų R. Z. ir G. B. bei jos atstovaujamo E. Š. ieškinius atsakovui UAB „Topo technika“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo E. D. .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. Z. ieškiniu prašė iš atsakovo UAB „Topo technika“ priteisti 71 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas, tai yra išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti baudžiamojoje ir civilinėje bylose, kelionės išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 14 d. eismo įvykio metu buvo sužalotas, jam diagnozuotas kairės gūžduobės lūžis, kairio klubikaulio lūžis, kairio šlaunikaulio centrinis išnirimas, šlapimo pūslės sumušimas, krūtinės kairės pusės 9 šonkaulio lūžis, krūtinės kairės pusės sumušimas. Šie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Eismo įvykio kaltininkas E. D. yra atsakovo UAB „Topo technika“ darbuotojas ir eismo įvykio metu, atlikdamas darbines pareigas, vairavo automobilį, priklausantį darbdaviui – atsakovui UAB „Topo technika“. Kadangi kaltininko E. D. vairuojamas automobilis, priklausantis AB „Topo technika“, buvo apdraustas transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, AB „Lietuvos draudimas“ automobilio sugadinimo išlaidas, dėl sužalojimo negautas pajamas, kitą turtinę žalą atlygino visiškai, atlygino ir dalį neturtinės žalos (buvo prašyta 500 EUR, atlygino 300 EUR). Todėl jokių turtinių pretenzijų draudimo kompanijai ieškovas nebeturi. Nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų vaikščioti gali tik su ramentais arba lazda, kas sukelia didelių nepatogumų buityje, mažina bendravimo ir veiklos galimybes. Ateityje yra numatoma daryti dar vieną operaciją, siekiant pašalinti metalines konstrukcijas bei pakeisti dubens kaulo sąnarį. Dėl eismo įvykio metu atsiradusių pasekmių patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, jaučiasi nepilnaverčiu žmogumi, negali atlikti tų darbų, kuriuos dirbdavo iki eismo įvykio, netektas darbingumas sudaro 60 procentų, nustatytas invalidumas. Atsižvelgdamas į tikrai sunkias ir neigiamas pasekmes sveikatai, prarastą darbingumą, padarytą neturtinę žalą įvertino pinigais ir prašė iš atsakovo priteisti 71 000 Lt.
Ieškovė G. B. patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovo UAB „Topo technika“ priteisti 24 650 litų neturtinės žalos atlyginimo jai ir, atstovaudama savo mažamečiam sūnui, prašė už sūnaus E. Š. patirtus išgyvenimus priteisti 49 480 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 14 d. E. D. , vairuodamas UAB „Topo technika“ priklausančią kelių transporto priemonę, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į R. Z. vairuojamą automobilį. Eismo įvykio metu buvo sužalotas vairuotojas R. Z. ir ji su sūnumi E.. Jai buvo padaryti šie sužalojimai: kairio peties sumušimas su kairės mentės nedislokuotu kaklo lūžiu, muštinė žaizda kairio kelio sąnario srityje. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Mažamečiui E. Š. padarytas galvos sumušimas su pakauškaulio linijiniu lūžiu ir galvos smegenų sukrėtimu. Patirtas sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ilgą laiką kentė didelį fizinį skausmą, kurį buvo galima iškęsti tik vartojant skausmą mažinančius vaistus. Fizinis skausmas tebesitęsia ir šiuo metu. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo ilgą laiką atlikti įprastų namų ruošos darbų, pablogėjo sveikata, negalėjo prižiūrėti savo sūnaus E., prašė tai padaryti giminaičių. Vaikas taip pat iki šiol neramiai miega, neretai ištinka traukuliai, nuolat reikia duoti raminamųjų vaistų. Dėl eismo įvykio patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus tiek dėl savęs, tiek ir dėl sūnaus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo UAB „Topo technika“ ieškovui R. Z. 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1 800,27 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovei G. B. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir E. Š. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei paskyrė G. B. tvarkyti vaikui skirtas lėšas. Priteisė iš atsakovo UAB „Topo technika“ valstybei 66,4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 1 800 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad dėl eismo įvykio, kurį sukėlė darbines pareigas einantis E. D. , metu patirtų sužalojimų G. B. sveikata sutrikdyta ilgam – jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, mažamečiui E. Š. padarytas galvos sumušimas su pakauškaulio linijiniu lūžiu ir galvos smegenų sukrėtimu. Patirtas sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. R. Z. konstatuota poodinės kraujosruvos ant lytinės varpos ir kapšelio, kairio klubikaulio lūžis, kairės gūžduobės lūžis, kairio šlaunikaulio centrinis išnirimas, krūtinės kairės pusės 9 šonkaulio lūžis, šlapimo pūslės sumušimas, sveikata sutrikdyta ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį, jis buvo paguldytas į ligoninę, vėliau gydėsi ambulatoriškai, nurodyta vaikščioti tik su ramentais, dėl sužalojimų jis neteko 60 proc. darbingumo, įtrauktas į Valstybinės ligonių kasos eilę nemokamam klubo sąnario endoprotezui gauti. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.270 straipsnį didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra eismo įvykį sukėlusio E. D. darbdavys, tai yra UAB Topo technika“, todėl jis privalo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Sveikatai padarytos žalos atlyginimą numato CK 6.263, 6.283 ir 6.250 straipsnių nuostatos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatytas visiško žalos atlyginimo principas. Ieškovams visą turtinę ir dalį neturtinės žalos atlygino draudimo kompanija, todėl jai pretenzijų ieškovai nereiškia. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais. Teismas sprendė, kad atsakovo atsakomybė atsirado be kaltės, nes žalą didesnio pavojaus šaltiniu padarė atsakovo darbuotojas (CK 6.264 str., 6.270 str.). Atsakovo turtinė padėtis buvo įvertina kaip pakankamai gera, nes jis turi daug filialų, tai yra gerai žinoma įmonė. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat vertino ieškovams padarytų sužalojimų pasekmes. Nustatė, kad R. Z. dėl klubikaulio ir kitų lūžių ilgai buvo gydomas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai, o ateityje jo laukia klubo sąnario endoprotezo operacija, dėl ko papildomai patirs skausmą, nepatogumą, taip pat nuolat kompleksuoja dėl raišumo, kad, esant pakankamai jaunam, reikia vaikščioti su ramentais, o tai neabejotinai turi esminės reikšmės jo gyvenimo kokybei, jaučiasi nepilnavertis, po avarijos neteko 60 procentų darbingumo, tačiau dėl to darbo neprarado, turtinę ir dalį neturtinės žalos atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovų G. B. ir E. Š. sužalojimų pasekmes teismas vertino kaip pakankamai sunkias, nes ieškovės G. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgą laiką, dėl patirtų sužalojimų ilgai negalėjo pati prižiūrėti savo mažamečio vaiko, kas kėlė didelių nepatogumų ir išgyvenimų, ji patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus ne tik dėl savo, bet ir dėl sūnaus sveikatos. Mažametis E. Š. eismo įvykio metu buvo 9 mėn. amžiaus, įvykio metu jis patyrė galvos traumą. Nors byloje nepateikta objektyvių įrodymų dėl jo vystymosi perspektyvų ir medikai neprognozuoja jo tolesnės ateities, tačiau, vadovaudamasis protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad bet kuri trauma, ypač galvos, palieka pėdsakus vaiko vystymosi procese ir gyvenimo perspektyvoje. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad dėl eismo įvykio yra kaltas ir ieškovas R. Z. , nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltu yra pripažintas trečiasis asmuo E. D. .
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė G. B. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti visiškai, ieškovei priteistą sumą padidinti iki 25 000 Lt, o sūnui E. Š. – iki 50 000 Lt. Nurodo, kad:
1. Pirmosios instancijos teismas nevisiškai įvertino ieškovei ir jos mažamečiam sūnui padarytų sužalojimų laipsnį, jų pobūdį, ilgalaikes pasekmes abiejų sveikatai, neatsižvelgė į tai, kad po eismo įvykio gydymosi laikotarpis ieškovei buvo ypatingai sunkus. Dėl sulaužyto šonkaulio, sulaužytos rankos ir susiūtos kojos ji jautė didelį skausmą įvairiose kūno vietose, vartojo vaistus nuo skausmo. Ieškovė nurodė, kad ji iki šiol negali laisvai judinti rankos, judesiai riboti. Dėl patirtų sužalojimų ji negalėjo tvarkytis buityje, prižiūrėti sužalotą 9 mėnesių kūdikį, sumažėjo veiklos ir bendravimo galimybės. Ieškovė taip pat patyrė stresą ir baimę dėl sūnaus, kuris eismo įvykio metu iškrito pro langą ir patyrė galvos traumą. Šiuo metu nėra aišku dėl jo sveikatos būklės ateityje, dabar jį ištinka traukuliai, jis turi gerti raminamuosius vaistus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turėjo vadovautis protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgti į žmogiškuosius dalykus.
2. Pagal CK 6.2170 straipsnio nuostatas atsakovo atsakomybė taikoma be kaltės. Atsakovas yra finansiškai stipri įmonė.
Apeliaciniu skundu ieškovas R. Z. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti ir iš atsakovo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 71 000 Lt, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų kentė ir šiuo metu kenčia didelį skausmą, turi nuolat gerti skausmą malšinančius vaistus. Po atlikto operacinio gydymo liko randai, gali vaikščioti tik pasiramščiuodamas lazda, greitai pavargsta. Judėjimas su ramentais sukelia daug nepatogumų buityje, mažina bendravimo ir veiklos galimybes. Ieškovas teigia, kad jaučiasi nepilnavertis žmogus, negali atlikti tų darbų, kuriuos atlikdavo anksčiau, nuolat jaučia nuovargį. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo sumažino prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti.
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Topo technika“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – R. Z. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam 10 000 Lt, o G. B. ieškinį atmesti. Nurodo, kad:
1. Teismas neatliko CPK 185 straipsnyje numatytos pareigos visapusišklai ir objektyviai ištirti byloje esančius įrodymus. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl eismo įvykio yra kaltas tik trečiasis asmuo E. D. , ir atmetė atsakovo argumentus dėl paties R. Z. kaltės. Kaltės klausimas, priimant sprendimą dėl žalos dydžio, yra labai svarbus, tačiau teismas jo visiškai nesvarstė. Teismas turėjo iš naujo apsvarstyti trečiojo asmens kaltės klausimą, o ne remtis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal formuojama teismų praktiką turėjo įvertinti ir skolininko veiksmus, kurie bent iš dalies prisideda prie žalos atsiradimo. Teismas turi įvertinti CK 6.250 straipsnyje numatytų kriterijų visumą.
2. Teismas neįvertino to, kad dėl ieškovui R. Z. padaryto sveikatos sužalojimo jis darbo neprarado, jam nepadaryta didelė turtinė žala, nusikaltimas, už kurį buvo nukeistas trečiasis asmuo, yra neatsargus. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovas nesutiko su jam siūloma 10 000 Lt suma ir nenorėjo ginčo baigti taikiai. Ieškovams G. B. ir E. Š. neturtinės žalos atlyginimas neturėjo būti priteistas, nes ieškovė nepateikė jokių jai padarytos žalos įrodymų, teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškovės argumentai apie galimas pasekmes ateityje yra grindžiami prielaidomis. Teismo vertinimas prieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms žalos dydžio nustatymo taisyklėms.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovų ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.
Kriterijai, kuriais teismas vadovaujasi nustatydamas neturtinės žalos dydį, yra įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat turi vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Byloje įrodyta, kad žala ieškovų sveikatai buvo padaryta dėl didesnio pavojaus šaltinio veikimo. Atsakovo darbuotojas E. D. yra pripažintas teismo nuosprendžiu kaltu dėl Kelių eismo taisyklių 172 punkto pažeidimo, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovams buvo padaryti sveikatos sužalojimai. Baudžiamojoje byloje yra nustatytos aplinkybės, susijusios su įvykusiu eismo įvykio faktu bei atsakovo (darbdavio) darbuotojo, pažeidusio Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir taip įvykdžiusio nusikalstamą veiką, neteisėtais veiksmais, lėmusiais eismo įvykį ir jo pasekmes bei atsakovo darbuotojo kaltę. Taigi byloje iš esmės yra nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos, kurioms esant iškilo atsakovo atsakomybė dėl ieškovams padarytos žalos, taip pat ir neturtinės ( CPK 6.283, CK 6.246, 6.247, 6.248 str.).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad atsakovo automobilį vairuojantis jo darbuotojas E. D. , esant blogoms oro sąlygoms (lijo lietus), nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir trenkėsi į priešpriešiais važiuojantį ir į kairę sukantį automobilį, kurį vairavo ieškovas R. Z. . Atsakovo argumentai, kad ieškovas R. Z., būdamas atidus, galėjo numatyti eismo įvykį ir taip išvengti susidūrimo su E. D. nevaldomu automobiliu, neįrodo ieškovo kaltės ar didelio neatsargumo. Ieškovas R. Z. važiavo saugiu greičiu, byloje nenustatyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Apelianto UAB ,,Topo technika“ atstovo nurodyti argumentai, kad ieškovas R. Z. turėjo numatyti, kad įvyks susidūrimas, ir imtis atitinkamų veiksmų, kad taip neįvyktų, pagrįsti samprotavimais, kurie nepagrįsti objektyviais įrodymais.
Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad eismo įvykio metu ieškovas R. Z. patyrė daugybę sužalojimų: kairės kojos sutrupinimas, šlapimo pūslės sumušimas, gūžduobės lūžis su centriniu šlaunikaulio išnirimu, IX šonkaulio kairėje pusėje lūžis. Ieškovui buvo atliktos trys operacijos, 25 dienas gydomas ligoninėje, išrašytas iš ligoninės toliau gydyti ambulatoriškai, kairėje kojoje po operacijos liko metaliniai sraigtai, kairė koja sutrumpėjo 3 cm, reikalinga klubo sąnario operacija (išrašas iš Kauno medicinos universiteto klinikų R. Z. ligos istorijos, VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro R. Z. sveikatos istorijos). Ieškovas, būdamas 42 metų amžiaus, neteko 60 proc. darbingumo. Akivaizdu, kad dėl minėtų kūno sužalojimų, operacijų, gydymosi patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, prarado darbingumą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos, patirtos dėl sveikatos sužalojimo, atlyginimo ieškovui R. Z. klausimą, teisingai įvertino ieškovo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sveikatos būklę, kuri ženkliai pablogėjo dėl patirtų eismo įvykio metu traumų, ir teisingai nustatė 40 000 litų neturtinės žalos atlyginimo dydį. Todėl dėl išdėstytų argumentų ieškovo R. Z. ir atsakovo apeliacinių skundų nėra pagrindo tenkinti.
Ieškovei G. B. eismo įvykio metu buvo padaryti kairiojo raktikaulio ir blauzdikaulio lūžiai. Ieškovei buvo sugipsuota ranka (raktikaulis), susiūta žaizda kojoje (VšĮ Klaipėdos ligoninės ieškovės ligos istorija Nr. 06/21/6410/1033). Dėl patirtų sužalojimų ieškovė patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelių nepatogumų. Jos sūnus (eismo įvykio metu taip pat patyrė sužalojimų) tuo metu buvo 9 mėn. amžiaus. Ieškovei dėl patirtų traumų mažametį vaiką buvo sunku prižiūrėti. Be to, ji patyrė išgyvenimus ir dėl savo mažamečio sūnaus, kuriam eismo įvykio metu buvo padarytas pakauškaulio linijinis lūžis ir jis buvo gydomas ligoninėje 5 dienas, po to paskirtas ambulatorinis gydymas (Klaipėdos vaikų ligoninės E. Š. ligos istorija Nr. 6-5598). Pirmosios instancijos teismas ieškovės rūpestį dėl sūnaus galvos sužalojimų ir ar toks sužalojimas ateityje neturės neigiamų pasekmių pagrįstai priskyrė moralinei žalai. Atsakovo argumentas, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovei G. B. padarytą neturtinę žalą, yra nepagrįstas. Byloje esantys medicininiai dokumentai, tarp jų ir apeliacinės instancijos teismo išreikalauti iš medicininių įstaigų, patvirtina ieškovės ir jos sūnaus patirtų sužalojimų pobūdį, trukmę. Ieškovei G. B. teisme atstovavo advokatė ir jos paaiškinimai yra priskiriami prie įrodymų, nes šalys paaiškinimus teismui gali duoti ir per atstovus (CPK 1.77 str. 2 d.).
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei G. B. ir jos sūnui E. Š. teisingai nustatė po 10 000 litų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str. 2 d.).
Iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme, t. y. 50,25 lito, kurios turėtos įteikiant procesinius dokumentus (CPK 88 str. 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB ,,Topo technika“ (į. k. 141984753) valstybės naudai 50,25 lito išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.