- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-09-09
- Bylos Nr.
- 2-572-253/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- R. Z., G. B.
- Atsakovas
- UAB „Topo technika“
- Trečiasis asmuo
- E. D.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė, Arūnas Skuolevičius
- Kategorijos
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui R. Z., ieškovų atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, atsakovės UAB „Topo technika“ atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, trečiajam asmeniui E. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. Z. ir G. B. ieškinį atsakovei UAB „Topo technika“, trečiajam asmeniui E. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. Z. prašo iš atsakovės UAB „Topo technika“ priteisti 71 000 litų neturtinei žalai atlyginti ir visas bylinėjimosi išlaidas: išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje, kelionės išlaidas. Nurodė, kad 2006-08-14 autoįvykio metu buvo sužalotas, buvo diagnozuotas kairės gūžduobės lūžimas, kairio klubikaulio lūžimas, kairio šlaunikaulio centrinis išnirimas, šlapimo pūslės sumušimas, krūtinės kairės pusės 9 šonkaulio lūžimas, krūtinės kairės pusės sumušimas. Šie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Autoįvykio kaltininkas E. D. yra atsakovės UAB „Topo technika“ darbuotojas ir autoįvykio metu, atlikdamas darbines pareigas, vairavo automobilį, priklausantį darbdaviui – atsakovei UAB „Topo technika“. Kadangi kaltininko E. D. vairuojamas automobilis, priklausantis AB „Topo technika“, buvo apdraustas transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, AB „Lietuvos draudimas“ už automobilio sugadinimo išlaidas, negautas pajamas dėl sužalojimo, kitą turtinę žalą atlygino visiškai, atlygino ir dalį neturtinės žalos, buvo prašyta 500 EUR, atlygino 300 EUR. Todėl jokių turtinių pretenzijų draudimo kompanijai nebeturi. Nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų vaikščioti gali tik su ramentų arba lazdos pagalba, kas sukelia didelius nepatogumus buityje, mažina bendravimo ir veiklos galimybes. Ateityje yra numatoma daryti dar vieną operaciją, siekiant pašalinti metalines konstrukcijas bei pakeisti dubens kaulo sąnarį. Dėl autoįvykio metu atsiradusių pasekmių patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, jaučiasi nepilnaverčiu žmogumi, negali atlikti tų darbų, kuriuos dirbdavo iki autoįvykio, netektas darbingumas sudaro 60 procentų, nustatytas invalidumas. Atsižvelgdamas į tikrai sunkias ir neigiamas pasekmes sveikatai, prarastą darbingumą, padarytą neturtinę žalą įvertina pinigais ir prašo iš atsakovės priteisti 71 000 Lt.
Posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašo ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovė G. B. patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės UAB „Topo technika“ priteisti 24 650 litų neturtinės žalos atlyginimo jai ir, atstovaudama savo mažamečiam sūnui, prašo už sūnaus E. Š. patirtus išgyvenimus priteisti 49 480 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2006-08-14 E. D., vairuodamas UAB „Topo technika“ priklausančią kelių transporto priemonę, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į R. Z. vairuojamą automobilį. Autoįvykio metu buvo sužalotas vairuotojas R. Z. ir ji su sūnumi E.. Po autoįvykio jai buvo padaryti sužalojimai: kairio peties sumušimas su kairiosios mentės nedislokuotu kaklo lūžimu, muštinė žaizda kairio kelio sąnario srityje. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Mažamečiam E. Š. padarytas galvos sumušimas su pakauškaulio linijiniu lūžiu ir galvos smegenų sukrėtimu ir patirtas sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką kentė didelį fizinį skausmą, kurį buvo galima iškęsti tik vartojant skausmą mažinančius vaistus. Fizinis skausmas tebesitęsia ir šiuo metu. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo ilgą laiką atlikti įprastų namų ruošos darbų, pablogėjo sveikata, negalėjo prižiūrėti savo sūnaus E., prašė tai padaryti giminaičių. Vaikas taip pat iki šiol neramiai miega, neretai ištinka traukuliai, nuolat reikia duoti raminamųjų vaistų. Dėl autoįvykio patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, tiek dėl savęs, tiek ir dėl sūnaus.
Posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Stanislava Jorudienė prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė skubos tvarka yra paguldyta į ligoninę, todėl negali dalyvauti teismo posėdyje.
Šalies argumentai
Atsakovės UAB „Topo technika“ atstovas advokatas Arūnas Skuolevičius su R. Z. ieškiniu sutinka iš dalies, ieškovės G. B. ieškinį prašo atmesti. Nurodė, kad nusikaltimas nėra tyčinis, E. D. jį padarė, elgdamasis nepakankamai apdairiai situacijoje, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to, nukentėjusysis R. Z., būdamas patyręs ir pakankamai atsargus vairuotojas, privalėjo įsitikinti savo atliekamo manevro saugumu, galėjo bent bandyti išvengti susidūrimo, o tam galimybės buvo, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra priteistinas, atsižvelgiant į abiejų vairuotojų elgesį. Sutinka atlyginti 10 000 tūkstančių litų neturtinę žalą R. Z..
Trečiasis asmuo E. D. palaiko atsakovės atstovo posėdyje išsakytą poziciją dėl ieškinių tenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo R. Z. ir ieškovės G. B. ieškiniai tenkintini iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006-08-14 įvyko autoįvykis, kurio metu nukentėjo ieškovai R. Z., G. B. ir jos mažametis sūnus E. Š.. G. B. buvo padarytas kairio peties sumušimas su kairiosios mentės nedislokuotu kaklo lūžimu, muštinė žaizda kairio kelio sąnario srityje. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų G. B. sveikata sutrikdyta ilgam – jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 63), mažamečiam E. Š. padarytas galvos sumušimas su pakauškaulio linijiniu lūžiu ir galvos smegenų sukrėtimu. Patirtas sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 64). R. Z. konstatuota poodinės kraujosruvos ant lytinės varpos ir kapšelio, kairio klubikaulio lūžimas, kairės gūžduobės lūžimas, kairio šlaunikaulio centrinis išnirimas, krūtinės kairės pusės 9 šonkaulio lūžimas, šlapimo pūslės sumušimas, sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 67–68). Iš Kauno medicinos universiteto klinikos išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad R. Z. paguldytas į ligoninę 2006-08-14 ir išrašytas 2006-09-06 gydytis ambulatoriškai, nurodyta vaikščioti tik su ramentais, neminti operuota koja. Numatyta tęsti perrišimus ir priežiūrą apie strypus, kontrolė paskirta po 8 savaičių (t. 1, b. l. 5). Netekta 60 procentų darbingumo (t. 1, b. l. 15). R. Z. įtrauktas į Valstybinės ligonių kasos eilę nemokamam klubo sąnario endoprotezui gauti. (t. 1, b. l. 84) . Iš darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarties matyti, kad darbuotojas E. D., užimantis ekspeditoriaus-krovėjo pareigas, turėjo perėmęs automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 75–76).
Byloje neginčijamas faktas, kad trečiasis asmuo E. D. autoįvykio metu, kurio kaltininku jis yra pripažintas, valdė atsakovei UAB „Topo technika“ priklausančią transporto priemonę, eidamas savo darbines (tarnybines) pareigas.
Darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Atsakovė UAB „Topo technika“ pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (CK 6. 270 str.). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6. 280 str.). Todėl žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovės UAB „Topo technika“.
Pažymėtina, kad CK 6.254 straipsnio 1 dalyje įteisintas civilinės atsakomybės draudimas, t. y. atvejai, kai pareiga atlyginti padarytą žalą perkeliama draudimo kompanijai. Draudimo kompanija, draudžianti civilinę atsakomybę, prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą neviršydama draudimo sumos. Bylos duomenimis, AB „Lietuvos draudimas“ dėl įvykusio draudžiamojo įvykio atlygino ieškovams visą turtinę ir dalį (iš viso 1726,40 Lt, t. 1, b. l. 39) neturtinės žalos. Todėl ieškovai pretenzijų draudimo kompanijai nebereiškia.
CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato CK 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Atlyginant neturtinę žalą, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Ieškovas R. Z. nurodė, kad neturtinę žalą, eismo įvykio metu sužalojus sveikatą, patyrė dėl to, kad dėl patirtų sužalojimų jam buvo atliktos trys operacijos. Nors nuo autoįvykio jau praėjo dveji metai, iki šiol jo koja yra sutvirtinta 3 metalinėmis plokštelėmis ir 16 varžtų, kurie bus šalinami kitos operacijos metu, kai bus keičiamas sąnarys. Iki šiol yra apribotos jo judėjimo galimybes (gali judėti tik su lazda ar ramentu), apribotos darbo galimybės, nes negali kilnoti svorio. Iki šiol patiria fizinį skausmą, kurį malšinama nuskausminamaisiais vaistais, o dėl to jau atsirado ir skrandžio problemų. Autoįvykio metu šeimoje augo 2 metų ir 12 dienų vaikai. Kadangi jis negalėjo judėti, buvo visiškai priklausomas nuo aplinkinių, o ypač žmonos, kuri buvo ką tik pagimdžiusi. Priklausomybė nuo aplinkinių kėlė jam didelius išgyvenimus, nepatogumus, kurie yra išlikę iki šios dienos. Atsižvelgdamas į visa tai, atlygintinu neturtinės žalos dydžiu ieškovas laikė 71 000 Lt, neskaitant 300 EUR, gautų iš AB „Lietuvos draudimas“.
Ieškovė G. B. dėl ligos teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau ieškinyje ir jos atstovė advokatė S. Jorudienė teismo posėdžio metu nurodė, jog neturtinę žalą, eismo įvykio metu sužalojus sveikatą, patyrė dėl to, kad dėl patirtų sužalojimų ji 8 savaites buvo sugipsuota. Tuo metu ieškovės vaikui buvo tik 9 mėnesiai, o vyras buvo ligoninėje dėl ypač sunkios ligos. Iki šiol ieškovė jaučia fizinį skausmą. Dėl sužalojimų ji patyrė didelius nepatogumus, nes negalėjo pati prižiūrėti vaiko ir slaugyti vyro, o turėjo prašyti kitų asmenų tai padaryti. Be to, buvo sukelti dideli išgyvenimai ne tik dėl jos pačios sveikatos, bet ir dėl mažamečio vaiko sveikatos ir jo ateities, nes autoįvykio metu mažamečiam E. Š. buvo lūžęs pakauškaulis. Iki šiol nežinomos autoįvykio pasekmės vaikui. Atsižvelgdama į visa tai, atlygintinu neturtinės žalos dydžiu ieškovė laikė jai 24 650 Lt, neskaitant 350 Lt, gautų iš AB „Lietuvos draudimas“, ir 49 480 Lt sūnui, neskaitant 520 Lt, gautų iš draudimo kompanijos.
Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsakovės darbuotojo – trečiojo asmens R. D. – kaltė dėl ieškovams padarytų sužalojimų nustatyta Šilutės rajono apylinkės 2007 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu (t. 1, b. l. 27–28). Jame konstatuota, kad R. D. padarė neatsargų nusikaltimą. Atsakovei šioje byloje atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė (civilinė atsakomybė be kaltės), nes žalą didesnio pavojaus šaltiniu padarė atsakovės darbuotojas (CK 6.264 str., 6.270 str.). Atsakovė nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad jos finansinė padėtis yra sunki, nors jai buvo pasiūlyta tai padaryti (t. 2, b. l. 17–18). Atsakovės atstovas posėdžio metu nurodė, jog UAB „Topo technika“ yra visiems žinoma prekybos firma, turinti daug filialų. Todėl konstatuotina, kad atsakovės turtinė padėtis nėra sunki.
Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į vertybes, į kurias buvo pasikėsinta eismo įvykio metu, ieškovų sveikatai sukeltas pasekmes. Ieškovas R. Z. dėl klubikaulio ir kitų lūžimų buvo ilgai gydomas tiek stacionare, tiek ambulatoriškai, o ateityje jo laukia klubo sąnario endoprotezo operacija, dėl ko papildomai patirs skausmą, nepatogumą, taip pat nuolat kompleksuoja dėl raišumo, kad, esant pakankamai jaunam, reikia vaikščioti su ramentais, o tai neabejotinai turi esminės reikšmės jo gyvenimo kokybei, jaučiasi nepilnavertis. R. Z. po avarijos neteko 60 procentų darbingumo, tačiau dėl to darbo neprarado, turtinę ir dalį neturtinės žalos atlygino AB „Lietuvos draudimas“.
Nors ieškovė G. B. ir jos sūnus E. Š. avarijos metu patyrė sužalojimų, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 65–66), tačiau šių sužalojimų pasekmės yra pakankamai sunkios – ieškovės G. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgam, dėl patirtų sužalojimų ilgai negalėjo pati prižiūrėti savo mažamečio vaiko, kas kėlė didelius nepatogumus ir išgyvenimus, ji patyrė didelius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus ne tik dėl savo, bet ir dėl sūnaus sveikatos. Visuotinai žinoma, kad motinos išgyvenimai dėl savo vaiko sveikatos, ateities, būsimų jo gyvenimo perspektyvų po patirtos traumas yra dideli ir jokiais rašytiniais įrodymais negali būti patvirtinti. Mažametis E. Š. eismo įvykio metu buvo 9 mėn. amžiaus. Įvykio metu jis patyrė galvos traumą. Nors byloje nepateikta objektyvių įrodymų dėl jo vystymosi perspektyvų ir medikai neprognozuoja jo tolesnės ateities, tačiau, vadovaujantis protingumo kriterijais, tikėtina, kad bet kuri trauma, ypač galvos, palieka pėdsakus vaiko vystymesi ir gyvenimo perspektyvoje.
Todėl, atsižvelgdamas į ieškovų patirtų sveikatos sužalojimų sunkumą, sužalojimų pasekmes, dvasinius išgyvenimus, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas: ieškovui R. Z. priteistina 40 000 Lt, G. B. ir E. Š. po 10 000 Lt.
Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atstovo motyvai, kad dėl autoįvykio yra kaltas ir ieškovas R. Z., kadangi jis, būdamas patyręs, didelę vairavimo patirtį turintis vairuotojas, nedarė nieko, kad išvengtų automobilių susidūrimo. Kaip buvo nurodyta anksčiau, kaltu dėl autoįvykio įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas trečiasis asmuo E. D.. Atmestini ir argumentai, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad dėl autoįvykio jie patyrė didelę neturtinę žalą. Kaip yra ne kartą konstatavęs Aukščiausiasis Teismas, jei išgyvenimai yra sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, tai išgyvenimai yra dideli. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., ateityje reikės daryti operacijas ir kt.), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos priskirtini išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas.
Išnagrinėjęs bylą teismas privalo paskirstyti išlaidas, priteisdamas šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies. Ieškovų ieškiniai patenkinti iš dalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas R. Z. pateikė įrodymus, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1 700 Lt (t. 1, b. l. 20, 84, t. 2, b. l. 12 ) ir turėjo išlaidų, susijusių su važinėjimu į teismo posėdžius – 100,27 Lt (t.2, b.l. 19, pridėta baudžiamoji byla Nr. 1-91-164/2007, b. l. 207).
Spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas Rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovo R. Z. advokatė ruošė ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose tiek nagrinėjant baudžiamąją, tiek ir civilinę bylą. Vertinant šiuos įrodymus ir atsižvelgiant į CPK 98 str. 2 d. reikalavimus bei Rekomendacijose nurodytus įkainius, darytina išvada, kad už advokato pagalbą prašoma priteisti suma (1 700 Lt) nėra per didelė (CPK 98 str. 2 d., 185 str. 1 d., 3 str. 1 d.), kadangi už ieškinio ruošimą numatyta 3 minimalių mėnesinių algų dydžio suma (toliau MMA) (3 x 800 Lt, Rekomendacijų 8.2 p.), už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojama priteisti 0,15 MMA dydžio suma, kuri sudarytų 0,15 x 800 = 120 Lt (Rekomendacijų 8.18 p.). Nors ieškovo R. Z. ieškinys yra patenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus dydžius, kurie gerokai viršija prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, ieškovo R. Z. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nemažintinos. Teismas pripažįsta ieškovo R. Z. kelionės išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, ir jas priteisia iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 8 p.). Iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovai buvo atleisti(CPK 96 str., 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 260, 268, 270 str. teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Topo technika“ ieškovui R. Z. 40 000 litų (keturiasdešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir 1 800,27 litų (vieną tūkstantį aštuonis šimtus Lt 27 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Topo technika“ ieškovei G. B. 10 000 litų (dešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir E. Š. 10 000 litų (dešimt tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimo ir paskirti G. B. tvarkyti vaikui skirtas lėšas.
Priteisti iš atsakovės UAB „Topo technika“ valstybei 66,4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 1 800 Lt žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.