- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-10
- Bylos Nr.
- ATP-195-195/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00123-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. R. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atmestas V. R. skundas panaikinti Vilniaus regiono apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2011-01-25 nutarimą nubausti V. R. pagal LR ATPK 87 str. 1 d. 112,50 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. nubaustas už tai, kad jis 2011-01-22 žvejojo Babruko ežere, Trakų raj., neturėdamas leidimo mėgėjiškai žūklei, t.y. pažeidė Mėgėjiškos žūklės 17 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu patrauktas administracinėn atsakomybėn V. R. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad teismas, palikdamas galioti skundžiamą nutarimą, tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.
Apelianto teigimu, 2011-01-22 ATP protokolo surašymo metu jį tikrinusiam pareigūnui V. M. buvo pateiktas LR pasas ir nemokamos žvejybos teisę patvirtinantis dokumentas – LR VRM pensininko pažymėjimas. Ši aplinkybė buvo užfiksuota ATP protokole. Pažymi, kad priešingai nei teisme nurodė liudytoju apklaustas V. M. , ATP protokole visi asmens duomenys buvo surašyti pagal pateiktus dokumentus, o ne vien remiantis jo, V. R. , žodžiais. Kita vertus, pareigūnai neturi teisės nepatikrintus duomenis surašyti į protokolą, nes jie galėtų būti klaidingi. Taip pat jį tikrinusiam pareigūnui jis nurodė, kad turi visus žvejybos leidimus, kuriuos paliko namie. Teigia, kad žvejybos vietoje turėjo teisę nelaikyti leidimo ir žvejo mėgėjo bilieto, nes turėjo LR VRM pensininko pažymėjimą. Taigi, priešingai nei kad nustatė teismas, Mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimų jis nepažeidė.
Skunde taip pat nurodoma, kad pripažindamas, jog būdamas VRM pensininku, V. R. turėjo nemokamą žvejybos teisę, teismas turėjo iš kaltinimo pašalinti nuorodą į Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.1. punktą, nes jame nurodyto reikalavimo jis nepažeidė. Todėl nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti LR ATPK 284 str. reikalavimai, numatantys organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, teisę ištaisyti protokole užfiksuotus netikslumus.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad žvejoja tik dėl sunkios materialinės padėties, todėl ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia. Teigia, kad turėdamas VRM pensininko pažymėjimą, perka visus žvejybos leidimus, nors jam jų ir nereikia, nes leidimai reikalingi LR AM VRM Apsaugos departamentui pagautų žuvų ataskaitai sudaryti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vedėją laikinai pavaduojantis pareigūnas nurodė, kad sutinka su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi. Pažymi, kad 2011-01-22 aplinkosaugos pareigūnų reido metu, dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros (toliau - VRAAD Trakų rajono agentūra) vedėjui Z. B. , vyresniajam specialistui V. M. ir Trakų istorinio nacionalinio parko vyriausiajam inspektoriui V. K. , buvo nustatyta, jog V. R. žvejoja Babruko ežere, Trakų r., neturėdamas su savimi nei leidimo mėgėjiškai žūklei, nei nemokamos žvejybos teisę patvirtinančio dokumento. Dėl to V. R. už Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškų žūklės taisyklių (Žin., 2005, Nr. 85-3189) (toliau - Mėgėjiškos žūklės taisyklės) 17 punkto reikalavimų pažeidimą 2011-01-22 buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas Nr. VR-12.1-6 pagal LR - ATPK 87 str. 1 d. Protokolo surašymo metu V. R. pateikė tik Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Paprašius nurodyti darbovietę, pasakė, kad yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VRM) pensininkas. Tai buvo įrašyta protokole, tačiau nei protokolo surašymo metu, nei VRAAD Trakų rajono agentūros 2011-01-25 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-12.1-6 priėmimo metu V. R. VRM pensininko pažymėjimo nepateikė. Mėgėjiškos žūklės taisyklių 17 punkte nurodyta, kad žvejai mėgėjai privalo žvejodami su savimi turėti nustatytos formos leidimą arba nemokamos žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą ir pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Gi, Trakų rajono apylinkės teismo posėdžio metu V. R. pripažino, kad žūklės vietoje neturėjo leidimo žvejoti, taip pat neturėjo ir nemokamos žvejybos teisę patvirtinančio dokumento, jo nepateikė ir teismo posėdyje, todėl V. R. pagal LR ATPK 87 str. 1 d. buvo nubaustas pagrįstai. Tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl LR ATPK 87 str. 1 d. nustatyto pažeidimo padarymo
Administracinėn atsakomybėn V. R. buvo patrauktas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 87 str. 1 d., padarymą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 112,50 Lt bauda.
LR ATPK 87 str. 1 d. įtvirtinta, kad mėgėjiškos žūklės taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjišką žūklę, žuvų apsaugą, pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 25 iki 200 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. LR Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.1. punktas nustato draudimą žvejams žvejoti be leidimo mėgėjiškai žūklei, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę. Šių taisyklių 17 punktas įpareigoja žvejus mėgėjus su savimi turėti nustatytos formos leidimą arba nemokamos žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą.
LR Vyriausybės 2005 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 265 Dėl maksimalių mėgėjiškos žūklės leidimų kainų nustatymo ir nemokamos žvejybos suteikimo 2.1. punkte nustatyta, kad nemokamą žvejybos teisę turi Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje išvardyti asmenys, taip pat ir pensininkai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nurodė, jog teismui pateiktas V. R. banko išrašas su banko sąskaitoje atliktų operacijų sąrašu patvirtina VRM pensijos gavimą ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. R. yra VRM pensininkas. Pažymėtina, kad V. R. apeliaciniam teismui pateikė LR VRM pensininko pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, iš kurio matyti, kad 2006-08-08 V. R. buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Tačiau tai, kad patikrinimo metu 2011-01-22 V. R. žvejojo būdamas pensininku, tačiau nepateikęs pensininko pažymėjimą, užtraukia jam administracinę atsakomybę už Mėgėjiškos žūklės taisyklių 17 p. reikalavimų nevykdymą.
Kad V. R. yra pensininkas yra nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau liudytoju apklaustas protokolą surašęs pareigūnas V. M. paaiškino, jog protokole šį įrašą padarė remiantis V. R. žodžiais, šį faktą įrodančio dokumento pažeidėjas nepateikė. Pagrindo abejoti tokiais liudytojo parodymais nėra, juolab, kad V. R. teisme pats pripažino, jog pensininko pažymėjimo neturi, jį pametė ir pateikė tik nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme. Todėl apelianto argumentas, kad patikrinimo metu protokolą pildžiusiam pareigūnui jis pateikė LR pasą ir VRM pensininko pažymėjimą, vertinamas kritiškai ir atmetamas.
Aukščiau paminėtų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina apelianto kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Dėl administracinės nuobaudos paskyrimo
Apeliantas nesutinka su jam paskirtos nuobaudos dydžiu, nes mano, kad nuobaudą skyręs pareigūnas neįvertino tai, jog jis žvejoja dėl sunkios materialinės padėties. Ši aplinkybė, apelianto įsitikinimu, švelnina jo padėtį ir sąlygoja švelnesnės nuobaudos paskyrimą.
LR ATPK 87 str. 1 d. sankcijoje yra nustatytos dvi alternatyvios administracinės nuobaudos – įspėjimas arba bauda nuo 25 iki 200 Lt. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis efektyviausia, siekiant LR ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas LR ATPK 30 str.
LR ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga matyti, kad V. R. būdamas pensininkas turėjo teisę žvejoti kaltinime nurodytame tvenkinyje, taip pat turėjo jo vardu išduotus leidimus mėgėjiškai žvejybai, kuriuos paliko namie. Taigi, pažeidimas padarytas dėl aplaidumo, palikus namie teisę žvejoti patvirtinančius dokumentus. Duomenų apie tai, kad V. R. baudžiamas ne pirmą kartą, byloje nėra. Todėl vertinant tik padaryto pažeidimo pobūdį, manytina, kad V. R. už minėto pažeidimo padarymą tikslinga skirti straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią nuobaudą – įspėjimą, o ne baudą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal LR ATPK 87 str. 1 d. paskirta nuobauda buvo netinkamai individualizuota. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas šioje dalyje keistinas ir pažeidėjui, pripažintam kaltu pagal LR ATPK 78 str. 1 d., skirtina straipsnio sankcijoje numatytas įspėjimas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2011 m. sausio 25 d. nutarimas, kuriuo V. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d. buvo paskirta 112,50 Lt bauda, panaikinti pakeičiant šį nutarimą, ir V. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d. skirti įspėjimą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.