Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. S., jo atstovei advokatei Miglei Petronienei,

institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui G. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal I. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Vilniaus apskrities VPK) 2024-07-29 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N_20307-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje I. S. su administracinio nusižengimo nutarime nustatytomis aplinkybėmis ir veikos kvalifikacija nesutiko visiškai. Paaiškino, kad jis važiavo iš Vilniaus į Švenčionys į darbą, privažiuojant Zalavo k. prisivijo jo važiavimo kryptimi važiuojantį miškovežį, kuris važiavo gal 10-20 km/val. greičiu, ir vienoje vietoje vos nesustojo. Įsitikino, kad nėra priešpriešais atvažiuojančių transporto priemonių ir yra saugu lenkti, t. y., kad nėra pavojaus nei jam iš paskos važiuojančiam automobiliui, nei automobiliui iš priekio, jeigu toks būtų, ir atliko to miškovežio lenkimo manevrą. Atlikęs lenkimo manevrą, pravažiavęs gal kokių 200 m, išgirdo policijos pareigūnų „švyturėlius“ – garsinius signalus. Pravažiavęs kokius 200 metrų, privažiavęs sankryžą į Zalavo k., sustojo. Priėjęs policijos pareigūnas pasakė, kad jis (I. S.) lenkė draudžiamoje vietoje. Jis pareigūnui pasakė, kad lenkė leistinoje vietoje, t. y. kelio ženklo „lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, kuris turi išimti ir lenkti galima. Pareigūnas pasakė, kad turi pasitikrinti nurodytą informaciją, nufotografavo jo (I. S.) vairuotojo pažymėjimą ir automobilio valstybinį numerį ir leido vykti toliau. Jis lenkė automobilį kelio ruožo vietoje kurioje kelias buvo paženklintas ištisine siaura linija, ir buvo kelio ženklas „lenkti draudžiama“, tačiau miškovežis važiavo mažesniu nei 30 km/val. greičiu, todėl mano, kad pažeidimo nepadarė. Maždaug kilometrą važiavo paskui miškovežį, miškovežio važiavimo greitis palengva vis mažėjo ir ruože, kuris jis atliko lenkimo manevrą, buvo beveik sustojęs, jo vairuojamo automobilio spidometras rodė 10-20 km/val., ir toje vietoje, kurioje lenkė, miškovežis judėjo 20 km/val. greičiu. Tą kelio ruožą žino puikiai, pats kilęs iš Švenčionių, dažnai tuo keliu važiuoja. Prieš atlikdamas lenkimo manevrą įsitikino, kad iš priekio (priešpriešais atvažiuojančių) mašinų nebuvo, ir įsitikinęs, kad jo paties vairuojamo automobilio niekas nelenkia, pradėjo lenkimo manevrą. Kelio ruože, kur atliko lenkimo manevrą, matomumas buvo geras – matė 200-300 m į priekį, oras – saulėta, jokio pavojaus nebuvo jokiems eismo dalyviams. Nesutinka su pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybe, kad jis su pažeidimu sutiko, nes jį sustabdžiusiam ir priėjusiam pareigūnui iš karto nurodė, kad lenkė vietoje, kurioje galima buvo lenkti ir mano, jog jokio pažeidimo nepadarė. Sutinka, kad kirto siaurą ištisinę liniją ir išvažiavo į priešingą eismo juostą. Turi 20 m. vairavimo stažo. Kelio ženklas „lenkti draudžiama“ numato išimtį. Prašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdyje I. S. atstovė advokatė M.Petronienė skundą palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas I. S. 2024-03-27 apie 09 val. 40 min., vairuodamas automobilį SKODA SUPERB, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) važiuodamas krašto keliu Vilnius - Švenčionys - Zarasai (102 kelias) ties 57,2 km pravažiavo kelio ženklą Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ ir Nr. 329 „Ribotas greitis“, priešais I. S. važiavusi sunkiasvorė transporto priemonė važiavo mažesniu nei 30 km/val. greičiu. Pravažiavus keliasdešimt metrų, I. S. įsitikinęs, kad lenkti yra saugu, kad nėra priešais važiuojančių transporto priemonių ir, kad tikrai nesudaro kliūčių kitoms transporto priemonėms, įvertinęs situaciją, kad priešais jį važiuojanti transporto priemonė važiuoja lėtesniu nei 30 km/val. greičiu, nusprendė atlikti lenkimo manevrą, lenkimo metu I. S. vairuojamos transporto priemonės greitis buvo apie 55 km/val. I. S. pagal jo vairuojamo automobilio spidometro rodmenis matydamas, kad priešais jį važiuojanti transporto priemonė važiavo mažesniu kaip 30 km/val. greičiu, ją aplenkė, vadovaudamasis KET 8 punktu, kuris numato, kad jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu, o ne kelio ženklinimu ir nepažeisdamas kelio ženklo Nr. 325 reikalavimų. Policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad automobilio greitis buvo 50 km/val., į bylą pateikto vaizdo registratoriaus įraše greitis fiksuotas 40-44 km/val., tačiau tai yra policijos pareigūno vairuoto automobilio greitis, kurį užfiksavo policijos tarnybiniame automobilyje esantis vaizdo registratorius, tačiau nėra duomenų, kad policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje esantis vaizdo registratoriui yra atlikta metrologinė patikra. Pažymėjo, kad I. S. lenkimo manevrą užbaigė nesukeldamas jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, niekam nereikėjo nei keisti važiavimo krypties, nei staigiai stabdyti, nei iš priekio, nei tuo labiau iš šalutinio kelio, nebuvo matyti nei vienos transporto priemonės. I. S. vairuojamą transporto priemonę sustabdęs policijos pareigūnas nieko nepaaiškino dėl to ar I. S. bus patrauktas administracinėn atsakomybėn, policijos pareigūno pokalbis su I. S. truko iki 1 min., policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta netiesa, kad I. S. sutiko su padarytu pažeidimu. Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta paviršutiniškai ir neišsamiai, skundžiamas nutarimas priimtas neteisėtai, juo paskirta administracinė nuobauda yra griežtesnė nei buvo paskirta administracinio nusižengimo protokole, jokių griežtesnę nuobaudą skyrimo pagrindžiančių motyvų nenurodyta. Prašo I. S. skundą patenkinti ir panaikinti 2024-07-29 Vilniaus apskrities VPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N_20307-2024.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš skundžiamo 2024-07-29 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N_20307-2024 matyti, kad I. S. dėl to, kad jis 2024-03-27 09 val. 42 min., Švenčionių r. sav., krašto kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai 61 km, vairuodamas transporto priemonę lenkė kitą transporto priemonę kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 150 (toliau – KET), 3 priedo 1.1., 140.7 punktą, nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį bauda 200 € dydžio su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 4 mėnesiams.

I. S. visiškai nesutiko su jam 2024-07-29 surašytu nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir prašė administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Sutiko, kad lenkdamas transporto priemonę – miškovežį, kirto siaurą ištisinę liniją, tačiau lenkimo manevrą atliko vadovaudamasis tame kelio ruože esančiu kelio ženklu „lenkti draudžiama“, numatančiu išimtį – lėčiau kaip 30km/val. greičiu važiuojančias transporto priemones leidžiama lenkti, o jo lenkiama transporto priemonė – miškovežis, važiavo 10-20 km/val. greičiu, t. y. lėčiau kaip 30 km/val., prieš atlikdamas lenkimo manevrą, jis įsitikino, kad lenkti yra saugu, priešais atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo, jo paties vairuojamo automobilio taip pat niekas nelenkė, todėl atliktu lenkimo manevru jis nesukėlė jokios pavojingos situacijos nesukėlė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: (1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; (2) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; (3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; (4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas; (5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis).

Skundžiamu nutarimu I. S. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, nutarime nurodant, kad padarytas Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. p., 140.7 punkto pažeidimas.

Bendrosios eismo dalyvių pareigos numatytos KET III skyriuje. Šio skyriaus 8 punkte nustatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

Lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą (KET 3.9. punktas).

Lenkimą ir eismą juostoje nustato kelių eismo taisyklių XVI skyrius. Šio skyriaus 136 punkte nurodyta, kad vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Šio skyriaus 140 punkte nurodytas sąrašas aplinkybių draudžiančių lenkti. Draudžiama lenkti kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15 (KET 140.7. punktas).

Kelio ženklo – „lenkti draudžiama“, galiojimo zonoje, draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu (KET 4 priedas kelio ženklas „325“).

Kaip minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, nepripažino, nurodė, kad lenkimo manevrą atliko vadovaujantis kelio ženklu „lenkti draudžiama“ (KET „325“), kuris numato išimtį, kad lėčiau kaip 30 km/val. greičiu važiuojančias transporto priemones leidžiama lenkti, o jo važiavimo kryptimi važiavusi transporto priemonė – miškovežis, važiavo lėčiau kaip 30 km/val. greičiu, todėl vadovaujantis KET 8 p. vadovavosi kelio ženklu, ne kelio ženklinimu ir kelių eismo taisyklių nepažeidė.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 569 straipsnyje pateikta įrodymų administracinio nusižengimo byloje sąvoka, todėl padaryto nusižengimo objektyvieji požymiai gali būti nustatinėjami visomis įstatyme numatytomis priemonėmis. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Kauno apygardos teismo 2024-11-15 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-301-919/2024).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. S. neneigia, kad 2024-03-27 lenkdamas važiuojančią transporto priemonę, kirto ištisinę ženklinimo linija, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus.

Byloje esančiame 2024-03-27 vaizdo įraše užfiksuotas kelio ruožas, kurio dešinėje (važiavimo kryptimi) matyti išvažiavimas į šalutinį kelią ir kelio ženklai: ribotas greitis 70 km/val. (KET Nr. 329), lenkti draudžiama (KET Nr. 325), kelias paženklintas siaura ištisine ženklinimo linija, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, kelias daro vingį į kairę. Vaizdo įraše matyti keliu važiuojantis krovinis automobilis, nuo 09.42.03 val. matyti, kad paskui krovininį automobilį važiuojantis lengvasis automobilis (esantis tarp krovininio automobilio ir lengvojo automobilio, važiuojančio priešais automobilį iš kurio filmuojama) (I. S. vairuojamas automobilis) pradeda daryti krovininio automobilio lenkimo manevrą ir, kirtęs siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, krovininį automobilį aplenkia. Siaurą ištisinę liniją kirtęs automobilis sustoja kelkraštyje 09.43.01 val., priešais ženklą gyvenvietė „Zalavas“. Vaizdo įrašas paimtas iš policijos tarnybinio automobilio, vaizdo įrašas yra vientisas – jo trukmė nuo 09.42.00 iki 09.43.01 val., jame užfiksuotas vaizdas yra aiškus, ir byloje nėra jokių duomenų sudarančių pagrindą abejoti šio vaizdo įrašo tikrumu ar jame užfiksuotų duomenų objektyvumu. Vaizdo įraše 09.42.03 val. yra užfiksuotas greitis – 46 km/val.

Iš 2024-03-27 policijos pareigūno D.Kolesovo tarnybinio pranešimo matyti, kad vykdant neviešą patruliavimą tarnybiniu automobiliu Skoda Octavia, važiuojant keliu Švenčionių r. sav. kelio Vilnius – Švenčionys – Zarasai 61 km, pastebėjo, kad priekyje važiuojantis automobilis Skoda pradėjo lenkimo manevrą kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, nors minėtame kelio ruože galioja kelio ženklas „lenkti draudžiama“, tačiau automobilio greitis buvo apie 50 km/val., pažeidimas užfiksuotas vaizdo registratoriumi, automobilis buvo sustabdytas, protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį vietoje nebuvo surašytas, nes tarnybiniame automobilyje nėra kompiuterinės įrangos.

Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas D.Kolesov patvirtino jo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad tarnybos metu vykdė neviešą patruliavimą tarnybine transporto priemone. Jis važiavo automobilių kolona, t. y. paskui priekyje važiuojančius automobilius, kurie nelenkė. Kolona visi automobiliai važiavo maždaug nuo Baliulių k. iki Vincentavo k., ir kolona važiavo daugmaž vienodu greičiu. Važiuojant kolona, kelio ruože važiuojant nuo Pabradės link Švenčionių, neprivažiavus Zalavo k., kur yra posūkis į Vincentavo k., pamatė, kad priešais važiuojantis automobilis, kirtęs ištisinę kelio ženklinimo liniją, pradėjo atlikinėti važiuojančio krovininio automobilio lenkimo manevrą. Kiek prisimena, priekyje važiavo keli automobiliai, du krovininiai, vienas suko į šalutinį kelią. Kol pirmas krovininis automobilis atliko posūkio manevrą, paskui važiuojantis kitas krovinis automobilis buvo sumažinęs greitį, tačiau pirmam krovininiam automobiliui išvažiavus į šalutinį kelią, šis krovininis automobilis važiavimo greitį ėmė didinti ir kaip tik tuo metu, paskui šį krovininį automobilį važiuojantis lengvasis automobilis Skoda, kirtęs ištisinę kelio ženklinimo liniją, ėmė atlikinėti lenkimo manevrą. Prieš posūkį į Vincentavo k. irgi buvo ištisinė linija, bet niekas nelenkė, tik po to pareiškėjas pradėjo lenkimo manevrą. Kadangi lengvasis automobilis padidinęs važiavimo greitį, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, atliko lenkimo manevrą, nusprendė automobilį sustabdyti. Sustabdžius automobilį, nufotografavo jį vairavusio asmens vairuotojo pažymėjimą, automobilį ir leido vairuotojui vykti, vėliau dėl to pažeidimo surašė administracinio nusižengimo protokolą. Tarnybiniame automobilyje, jo priekyje ir gale, yra įrengtas stacionarus vaizdo registratorius, garso bei šviesos signalai. Automobilis Skoda buvo sustabdytas garso ir šviesos signalų pagalba, vėliau iš registratoriaus „ištrauktas“ vaizdo registratoriumi užfiksuotas pažeidimas. Tarnybiniame automobilyje nėra įrengta greičio matavimo sistema, vaizdo registratoriuje užfiksuotas tarnybinio automobilio greitis. Vaizdo įraše užfiksuotas greitis 40-44 km/val., tai tarnybinio automobilio greitis. Priekyje važiavęs krovininis automobilis, tai nebuvo traktorius, didino greitį ir to automobilio greitis nebuvo mažesnis nei jo vairuojamo automobilio, kuriuo jis važiavo paskui krovininį automobilį. Mano, kad prieš atliekant lenkimo manevrą, pareiškėjo vairuojamo automobilio greitis buvo vienodas su jo vairuojamo automobilio greičiu. Lenkimo manevro atlikimo metu pareiškėjo automobilio greitis didėjo, kas yra suprantama. Ženklas „lenkti draudžiama“ leidžia lenkti transporto priemones važiuojančias mažesniu nei 30 km/val. greičiu. Siaurą ištisinę liniją yra draudžiamą kirsti, KET numatytos tik dvi išimtys kada galima kirsti siaurą ištisinę liniją – kai ji žymi kelio kraštą, arba stovėjimo vietas. Kai skiriasi kelio ženklinimas ir kelio ženklas reikia vadovautis kelio ženklais.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad atlikdamas lenkimo manevrą lenkė automobilį – miškovežį, kuris važiavo mažesniu nei 30km/val. greičiu, tačiau jokių tai patvirtinančių aplinkybių byloje nėra.

Kaip minėta, automobiliai paskui krovininį automobilį, kurį aplenkė I. S., važiavo kolona, t. y. vienas paskui kitą, policijos pareigūnas D.Kolesov nurodė, kad kolona važiuojantys automobiliai važiavo apytikriai vienodu greičiu, ir policijos pareigūno vairuojamo policijos tarnybinio automobilio greitis, prieš pat I. S. pradedant krovininio automobilio lenkimo manevrą, buvo 46 km/val., kas sudaro pakankamą išvadai, kad krovininio automobilio greitis nebuvo mažesnis nei 30 km/val. Byloje nėra ir duomenų, kad prieš I. S. vairuojamą automobilį važiavusi krovininė transporto priemonė, būtų važiavusi avariniu režimu ar itin lėtai, dėl ko būtų susidariusi kliūtis, kurią reikėtų apvažiuoti. Tiek policijos pareigūnas D.Kolesov, tiek institucijos, ne teismo tvarka išnagrinėjusios administracinio nusižengimo bylą, atstovas G. R., paaiškino, kad vaizdo registratorius, kuriuo 2024-03-27 užfiksuotas pažeidimas, yra stacionarus, įmontuotas į policijos tarnybinį automobilį ir byloje nėra jokių duomenų sudarančių pagrindo abejoti vaizdo įrašo tikrumu ar jame užfiksuotų duomenų patikimumu. Pažeidimas užfiksuotas policijos pareigūnui D.Kolesovui vykdant tarnybą neviešo patruliavimo būdu, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės atitinka vaizdo registratoriumi užfiksuotus duomenis, aplinkybė, kad tarnybiniame pranešime nurodytas lenkusio automobilio greitis – apie 50 km/val., nesudaro pagrindo manyti, kad tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi vaizdo registratoriumi užfiksuotas greitis – 46 km/val. Policijos pareigūnas apklausiamas teismo posėdyje išsamiai paaiškino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir pažeidimo fiksavimo aplinkybes. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti išsamiais, nuosekliais policijos pareigūno D.Kolesovo parodymais, kurie atitinka ir byloje esančią rašytinę ir vaizdinę medžiagą. Duomenų, patvirtinančių, kad krovinis automobilis, kurį I. S. 2024-03-27 09.42 val. jo vairuojamu automobiliu lenkė, važiavo mažesniu kaip 30 km/val. greičiu, byloje nėra. I. S. 2024-03-27 09.42 val. krovininio automobilio lenkimo manevrą atliko kirsdamas siaurą ištisinę ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, šias aplinkybes patvirtina tiek administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tiek teismo posėdyje liudytojo D.Kolesovo duoti parodymai, todėl teismas sprendžiam kad I. S. už KET 140.7 punkto, 3 priedo 1.1. p. pažeidimą administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį patrauktas pagrįstai.

Pažymėtina, kad lenkimas vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, yra formalus nusižengimas, t. y. nereikalaujantis pasekmių ir administracinę atsakomybę užtraukia nuo padarymo momento, todėl atmetami kaip nepagrįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokatės M.Petrionienės teiginiai, kad I. S. lenkimo manevrą užbaigė nesukeldamas jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, niekam nereikėjo nei keisti važiavimo krypties, nei staigiai stabdyti, nei iš priekio, nei iš šalutinio kelio, nebuvo matyti nei vienos transporto priemonės.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. S. ir jo atstovė advokatė M.Petronienė teismo posėdyje nurodė, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusi institucija be teisėto pagrindo I. S. skyrė griežtesnę administracinę nuobaudą. Nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole I. S. buvo skirta 85 € bauda ir teisės vairuoti atėmimas 3 mėn., tačiau skundžiamu nutarimu paskirta ženkliai didesnė bauda – 200 € bei ilgesniam terminui – 4 mėn. paskirtas teisės vairuoti atėmimas. Taip pat skunde nurodė, kad pagal ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, cituoja kasacinio teismo praktiką.

Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovės pozicija.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. S. dėl KET 3 priedo 1.1., 140.7 punkto pažeidimo 2024-03-27 surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Administraciniu nurodymu I. S. pasiūlyta iki 2024-04-27 sumokėti 85 € baudą ir sutikti su specialiosios teisės atėmimu 3 mėnesiams. I. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole taip pat išaiškinta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos (šiuo atveju – 2024-04-27) nesumokėjus baudos <...>, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus išsiunčiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. 2024-03-28 administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu I. S. buvo įteiktas, ką patvirtina ir byloje esantis I. S. 2024-04-03 prašymas susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, ir byloje ginčo dėl to nėra.

Administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos < ...>. Kai šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nustatytas privalomas asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas sutikti su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui (ANK 610 straipsnio 1 dalis). ANK 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmeniui nustatomas specialiosios teisės atėmimo terminas lygus minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminui, nustatytam už asmens padarytą administracinį nusižengimą, jei straipsnyje už šį nusižengimą numatytas privalomas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas.

Šiuo atveju, nustatęs administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius ir nenustatęs ANK 610 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų dėl kurių administracinis nurodymas negali būti surašomas, I. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą su nurodymu, kuriuo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskyrė 85 € baudą su teisės vairuoti atėmimu 3 mėnesiams. Už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta sankcija – bauda nuo 170 € iki 230 € ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 € iki 600 €, taip pat privalomas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis), atitinkamai pusė minimalios baudos skirtinos administraciniu nusižengimu su nurodymu sudaro 85 € (170 : 2), o minimalus privalomas skirti teisės atėmimo terminas – 3 mėn.

Kaip minėta, iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus išsiunčiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. I. S. administracinio protokolo su nurodymu nustatytu terminu t. y. iki 2024-04-27, paskirtos baudos 85 €, nesumokėjo, todėl administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu neteko teisinės galios, t. y. laikytinas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo bylos tyrimas atliekamas bendra tvarka.

Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, reglamentuotas ANK 34 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Skundžiamu nutarimu I. S. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskirta nuobauda – bauda 200 € dydžio atitinka šio straipsnio sankcijoje nustatytų minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį (nuo 170 € iki 230 €). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. S. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, skundžiamame nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių, ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nėra nustatyta ir bylą nagrinėjant teisme. Aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio ir 2024 m. nėra baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, teigiamai charakterizuoja asmenį, tačiau tai nesudaro pagrindo šių aplinkybių pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda – bauda 200 € dydžio, kuri lygi šio straipsnio sankcijoje nustatytų minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkiui ir už šio pažeidimo padarymą paskirtas privalomas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, kurio terminas yra mažesnis nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti atėmimo vidurkis (4,5 mėn.), nagrinėjamu atveju nėra per griežta, paskirta nenukrypstant nuo ANK nuostatų, todėl skundas ir šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-07-29 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20307-2024, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl I. S. skundas netenkintinas.

Netenkinus I. S. skundo, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

I. S. skundo netenkinti.

Palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-07-29 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20307-2024 (ROIK: 24235517695).

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.