Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, 2004-10-25 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d. pagal BK 38 str. 1 d., skirta baudžiamojo poveikio priemonė 20 val. nemokamų darbų, iš Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos išbrauktas 2005-04-28,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. Ž. G. 2022 metų kovo 27 dieną, apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį “VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sukėlė eismo įvykį – važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į (duomenys neskelbtini), stovėjusi automobilį “VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausanti R. R. bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, kol policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu “Alcotest 6810” Nr. ARFM-0438, turinčiu metrologinės patikros sertifikatą Nr. 1541898, patikrinę jo blaivumą, 2022 metų kovo 27 dieną 21.06 val., nustatė 2,86 promilių neblaivumą, o patikrinus pakartotinai 2022 metų kovo 27 dieną 21.22 val., nustatė 2,63 promilių neblaivumą, tai yra jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis Ž. G. teisiamųjų posėdžių metu nurodė skirtingas aplinkybes.

2.1. Prisipažino kaltu visiškai, tačiau vėliau poziciją pakeitė.

2.2. Nurodė, kad padarė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, bet vairavo blaivus. Jis nuvažiavo pas draugą į kiemą, pastatė automobilį, kai išvažinėjo buvo tamsu, nepastebėjo, kad iš galo sustojo automobilis. Jautė, kad atsirėmė į buferį, išlipo abu su VW „Passat“ vairuotoju iš automobilių, kitas vairuotojas su ranka perbraukė per savo automobilio buferį, sakė, kad nieko nėra ir gali važiuoti.

2.3. Gali būti, kad buvo 2022 m. kovo 27 d. Atsitrenkė į VW „Passat“, kurį vairavo R. R.. Nematė ar vairuotojas buvo vienas, J. R. (K.) nematė.

2.4. J. R. jam kerštavo, nes pykosi su jo seserimi, gali būti, kad ji iškvietė jam policiją, o ne R. R..

2.5. Girdėjo, kad J. R. sakė, jog kvies policiją, tačiau ji ne automobilio savininkė, todėl jos neklausė. Žino, kad automobilio savininkas yra R. R.. J. R. neturi vairuotojo pažymėjimo, negali būti automobilio savininkė. J. R. jam specialiai keršija. Ji žinojo, kad jis važiuos namo ir jam specialiai taip padarė. Galbūt J. R. atspėjo, kad jis vartos alkoholį po įvykio. Ji lakstė aplink automobilį ir šaukė, kad iškvies policiją.

2.3 Pasielgė blogai, kad padarė eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos ir kad neblaivus buvo. Vartojo alkoholį po įvykio namuose – alų ir degtinę. Namie vartojo daug alkoholio, todėl tiek daug „pripūtė“. Po įvykio vartojo alkoholį su draugais – D. P. ir R. K.. Jis, grįžęs, jiems paskambino ir jie atėjo pas jį iš aikštės, netoliese buvo, turėjo alkoholio namie ir draugai dar atsinešė.

2.4 R. K. ir yra „(duomenys neskelbtini)“, tokia jo pravardė. Jis vienas po įvykio išgėrė gal pusę butelio alaus, turėjo namie, po to atėjo draugai, gal po 5 minučių. Ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybė, kad po įvykio trise išgėrė 2 litrus alaus, teisinga.

2.5 Iš pradžių sakė, kad nevairavo iš viso, melavo vien dėl to, kad jie visi po kiemą pas jį vaikščiojo su žurnalistais ir apžiūrinėjo mašiną, tokios teisės jie neturi. Variklis gali būti šiltas ir kelias valandas. Jis vairavo blaivus, išgėrė po įvykio, praėjo daugiau nei 15 min. kol atvažiavo policijos pareigūnai.

2.6 TV 3 laidos „Farai“ vaizdo įraše užfiksuotas jis. Policininkai iš pradžių apvaikščiojo kiemą, o vėliau ėjo į kambarį. Kai pareigūnai paklausė ar jis padarė eismo įvykį, atsakė, kad tą minutę niekur nevažiavo. Suprato, kad klausia ar dabar važiavo, ką tik. Nelaukė po įvykio pareigūnų, nes jam automobilio savininkas leido važiuoti. Sakė J. R., kad kvies policijos pareigūnus, tačiau ji ne automobilio savininkė, todėl jos neklausė, sakė, kad kviestų ką nori ir sėdęs į automobilį nuvažiavo. Supranta, kad bet kas jam gali iškviesti policiją.

2.7 Gal tuo momentu, kai filmavo pareigūnai buvo viską išgėrę, gal dėl to butelių nesimatė. Kaimyno prašė, kad atneštų alkoholio, davė jam pinigų. Prašė atnešti alkoholio iš namų, parduotuvės nebedirbo.

2.8 A. S. turi nusipirkęs alkoholio, turi jo visada, kad nereikėtų lakstyti į parduotuvę, sumoka taip už jam suteiktas paslaugas, atliktus darbus jo namuose. Nepardavinėja jis alkoholio nelegaliai. Važiavo pas jį tą vakarą detalių automobiliui, neprisimena kokių.

2.9 Vieną kartą buvo baustas už vairavimą išgėrus gal prieš 10 m. Siūlomos skirti baudos negalėtų sumokėti per 2 mėnesius, nes yra nedirbantis. Sumokėti galėtų per metus laiko ar greičiau. Gailisi taip padaręs.

3. Liudytoja J. R. parodė, kad jos 2022-03-27 paaiškinime (t. 1, b. l. 72) buvo nurodytos teisingos aplinkybės.

3.1 Ji važiavo su R. R.. R. R. po įvykio kalbėjo su Ž. G.. Vyras iš pradžių buvo linkęs nekviesti policijos, tačiau ji liepė kviesti. Vyras sutiko su ja ir iškvietė policiją, Ž. G. girdėjo, kai ji tai sakė vyrui. Po įvykio buvo išlipusi iš automobilio jo apžiūrėti, Ž. G. ją matė, sakė – „man tas pats, kviesk ką nori“.

3.2 Ž. G. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas ir tai matėsi iš jo veiksmų. Kad išgėręs matėsi iš eisenos, jis svirduliavo, mosikavo rankomis. Jis buvo pas A. S., nusipirkti alaus, nes jis perpardavinėja alkoholį, visi iš jo perka, tai vyksta neoficialiai. Ž. G., kai ją iškoneveikė sėdo į automobilį ir išvažiavo.

3.3 Įvykio metu neturėjo telefono, todėl nuėjo pas kaimyną A. S., paprašė paskolinti telefoną ir iškvietė policiją. Policijai paskambino iš karto po įvykio, gal po 1 min. Dar girdėjo Ž. G., kai klausė jo, kur važiuoja, sakė, kad atvažiuos policija, tačiau jis sakė, kad jam nesvarbu ir ji gali kviesti, ką nori.

3.4 Kai kvietė policiją, pranešė, kad vairuotojas neblaivus. Policija po iškvietimo atvažiavo labai greitai, per 10-15 min. Apžiūrėjo automobilį ir nuvažiavo pas kaltinamąjį į namus. Pareigūnai iš karto apžiūrėjo ir nufilmavo kaltinamojo automobilį, dažų nubrozdinimai sutapo.

4. Liudytojas R. R. parodė, kad jo žmona yra J. K., dabar R.. Buvo pavasaris, kovo pabaiga ar balandžio pradžia. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), galimai 2022 m. kovo 27 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini).

4.1 Tą vakarą važiavo su žmona gatve, sustojo šalikelėje ir už 1 min. Ž. G., važiuodamas atbuline eiga iš kiemo, kliudė jo automobilį. Nestipriai nubraukė šoną, pavažiavo į priekį prieš jį ir už kokių 15-20 m. sustojo. Išlipo abu iš automobilių, jis atėjo iki jo automobilio, pažiūrėjo. Ž. G. paklausė kas atsitiko, sakė, kad nubraukė automobilį, jis atsakė, kad čia nieko baisaus. Tada išlipo žmona iš automobilio ir jie stipriai susiginčijo, buvo ir keiksmažodžių, žmona priekaištavo Ž. G., kad padarė eismo įvykį ir dar puola. Jie su Ž. G. nieko nebekalbėjo. Jo žmona sakė kvies policiją, Ž. G. sakė – „kviesk ką nori“ ir, sėdęs į savo automobilį, nuvažiavo.

4.2 Žmona neturėjo telefono su savimi, nuėjo pas kitapus gatvės gyvenantį pažįstamą A. S., pasiskolino telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus. Palaukė gal 15 min., atvažiavo policijos pareigūnai, paklausė kas atsitiko, ar žino, kur gyvena Ž. G. ir prašė parodyti kelią. Sėdo į automobilius ir nuvyko į namą, kur gyvena Ž. G.. Po 2 min. jau buvo pas Ž. G.. Laukė automobilyje, kol policija viską užfiksavo, automobilis buvo išvežtas iš Ž. G. kiemo. Kartu su policijos pareigūnais buvo atvažiavęs žurnalistas, kuris viską filmavo. Policijos pareigūnai jam atidavė dokumentus, buvo nuvažiavę dar į vieną vietą, paskui grįžo ir išvažiavo.

4.3 Ž. G. po eismo įvykio matėsi, kad yra neblaivus – koordinacija buvo sutrikusi, svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nėra gydytojas, negali pasakyti kiek Ž. G. buvo išgėręs, bet kad neblaivus – matėsi. Kai žmona skambino policijai ir sakė, kad vairuotojas neblaivus.

4.4 Ž. G. pažįsta, konfliktų nėra turėję anksčiau. Po įvykio nesakė Ž. G., kad „čia nieko nėra, gali važiuoti“. Draudimas atlygino žalą, buvo nubrauktas jo automobilio galinis bamperis ir sparnas. Pretenzijų jokių neturi.

5. Liudytojas S. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad jis dirbo Panevėžio AVPK Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulių kartu su kolega vyr. patrulių D. K. ekipaže „1910“. Tikslios datos nepamena, bet remiantis jo rašytu tarnybiniu pranešimu, 2022-03-27 iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) į pranešėjos automobilį atsitrenkė kitas automobilis ir vairuotojas yra visiškai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko vyras ir moteris, tai yra apgadinto automobilio savininkas. Vyro ir moters vardo ir pavardės jis nepamena, bet remiantis jo rašytu tarnybiniu pranešimu, tai buvo R. R. ir J. R. (K.).

5.1 J. R. (K.) paaiškino, kad į jų šalikelėje stovintį automobilį „VW Passat“ atsitrenkė atbuline eiga važiavęs kitas automobilis, taip pat “VW Passat“, kurį vairavo jiems gerai žinomas asmuo, tai Ž. G.. Ž. G. buvo akivaizdžiai neblaivus, judesiai nekoordinuoti, o kai priėjo arčiau pasikalbėti iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. J. R. (K.) teigė, kai Ž. G. išgirdo, kad ji kviečia policiją jis sėdo į automobilį ir išvažiavo galimai namų link. J. R. (K.) nurodė, kad Ž. G. gyvena (duomenys neskelbtini).

5.2 Jam su kolega nuvykus liudininkės J. R. (K.) nurodytu adresu, tai yra (duomenys neskelbtini), už minėto namo, kieme, buvo rastas automobilis „VW Passat“, kurio valstybinio numerio nepamena, bet kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, tai (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį „VW Passat“ matėsi atitinkamame aukštyje apgadinimo žymės. Nubraukimo žymės atitiko apgadinto automobilio spalvą. Matėsi, kad nubraukimo vieta ne senai apgadinta, nes nubrauktos dulkės, kai aplink buvo apdulkėję. Palietus automobilio variklio dangtį, jis buvo šiltas.

5.3 Paskambinus į buvo duris jas atidarė vyriškis, kuris prisistatė esantis Ž. G.. Ž. G. nurodė, kad kieme stovi jam priklausantis automobilis „VW Passat“, tačiau nei jis, nei kas kitas automobiliu nevažiavo. Ž. G. sakė, kad jis niekur nevažiavo, nes namuose vartoją alkoholį. Pildant dokumentus Ž. G. tyliai pasakė, kad jis automobilį vairavo ir apgadino kitą automobilį. Tačiau su apgadinto automobilio savininku jis kalbėjo ir susitarė, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Tačiau po kiek laiko į jo namus atvyko policija. Taip pat Ž. G. nurodė, kad kažkoks konfliktas vyksta su J. R. (K.), todėl ji jam ir iškvietė policiją.

5.4 Alkoholio kiekio matuokliu Ž. G. buvo nustatytas neblaivumas. Koks tiksliai girtumas buvo nustatytas Ž. G. jis nepamena, bet kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, tai pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,86 prom. girtumas, o antru 2,63 prom. girtumas. Nori pasakyti, kad Ž. G. bendravo mandagiai ir buvo neagresyvus. Jam bendraujant su Ž. G. matėsi, kad jis yra neblaivus. Ž. G. kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akys paraudusios iš burnos sklido alkoholio kvapas. Ž. G. priklausantis automobilis „VW Passat“ buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Kadangi praėjus tiek laiko jis ne viską pamena, todėl prašo remtis jo tarnybiniu pranešimu. (t. 1, b. l. 93-96).

5.5 Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. L. papildomai paaiškino, kad nepamena per kiek laiko nuo iškvietimo nuvyko į įvykį, tačiau mano, kad vyko iš miesto, o pas kaltinamąjį nuvyko gal per 5 min.

5.6 Buvo daugiau asmenų. Jis lauke pildė dokumentus, tik girdėjo, ką sakė jo kolegai. Jam dėl įvykio abejonių nekilo, kadangi sugadinimai ant automobilių atitiko, automobilio kapotas buvo šiltas, tai parodo, kad variklis buvo neseniai užkurtas.

5.7 Jei asmuo buvo blaivus, nemano, kad per mažiau nei pusę valandos galima pasiekti tokį girtumo laipsnį. Pirmiausia, nuvykus buvo stengiamasi išsiaiškinti įvykio aplinkybes, paskui tikrinamas blaivumas (2 kartus), bendravo 15 minučių, tuo metu kaltinamasis alkoholio nevartojo.

6. Liudytojas D. K. parodė, kad buvo eismo įvykis ir vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio kaltininką rado namie.

6.1 Pirmiausia jis nepripažino, kad vairavo automobilį, bet paskui prie tarnybinio automobilio jam prisipažino, kad pats vairavo, matėsi kad buvo neblaivus, sakė kad gėrė namie su draugais.

6.2 Gali būti, kad į įvykio vietą nuvyko per 15 min, vyko greičiausiai iš (duomenys neskelbtini), kadangi B lygio kategorijos iškvietimas, vyko su švyturėliais. Pats matė ant automobilio padarytus apgadinimus.

6.3 Pas juos dirbo laidos „Farai“ operatorius, jis buvo su mikrofonu, gali būti, kad girdimas Ž. G. prisipažinimas, kad vairavo automobilį.

7. Liudytojas A. S. parodė, kad su Ž. G. yra geri pažįstami, draugai. Pavasarį jis atvažiavo pas jį trumpam, nėjo į kambarį, per langą pakalbėjo, klausė ar turi automobiliui detalių (turbinai šlangos). Jis tuo metu namuose darė valgyti, žiūrėjo televizorių, sakė paieškos, nes buvo jau tamsu ir jis išvažiavo.

7.1 Paskui atbėgo J. R., prašė duoti telefoną. Padėjo telefoną ant palangės ir nuėjo maišyti puodo. Paskui jam grąžino telefoną, gal už 5 min. ir pasakė „kad girti čia man nevažinės. Sakė, kad į automobilį kažkas atsitrenkė ir nuėjo. Vėliau atėjo R. R. paprašyti cigaretės.

7.2 Nieko nematė ir negirdėjo. Vėliau, tik kai atvažiavo policija, sužinojo, kad įvyko avarija. Nuėjo pažiūrėti, tačiau nieko ten labai nesimatė. Girdėjo, kad nuvažiavo policija pas Ž. G., išsivežė jo automobilį.

7.3 Kad Ž. G. buvo išgėręs, nepajuto. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš Ž. G. veido nesimato, kad jis būtų išgėręs, nes jis daug „pakelia“.

7.4 Jau seniai girdi kalbas, kad jis pardavinėja alkoholį, tačiau tai netiesa.

8. Liudytojas D. P. parodė, kad jis gėrė 3 savaites nesustodamas, norėjo atsipagirioti, todėl paskambino R., susitarė eiti iki Ž.. Gyvena labai netoli vienas kito. Paskambino Ž. G., paklausė ar jis namie ir suėjo pas jį.

8.1 Kai nuėjo pas Ž. G., jis buvo blaivus. Jis atsinešė alkoholio 3 „pūsles“ alaus. Buvo keturiese – K., jis, Ž. G. ir V., jis atėjo prieš pat policijos pasirodymą. Gėrė ilgiau nei 1 val. Išgėrę buvo degtinės butelį ir gėrė antrą butelį alaus, galvojo nusipirkti dar alaus. Kol gėrė, Ž. G. nebuvo niekur išėjęs. Buvo 20.00 val. Gėrė nuo 18.00 val. dar planavo nueiti į parduotuvę. Butelį degtinės greitai išgėrė, alų gėrė neskubėdami, parūkydami. Policija atvažiavo, kai gėrė alų.

9. Liudytojas R. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur buvo nurodęs, kad jis yra Ž. G. draugas. Jį draugai vadina „K.“. Tikslios datos nepamena, bet gali būti kaip nurodė tyrėja, kad 2022-03-27, tikslaus laiko nepamena, bet žino, kad buvo prietema, jam paskambino Ž. ir pakvietė pas save į namus išgerti alaus.

9.1 Nuėjęs pas Ž. gėrė alų. Kartu su jais gėrė ir kitas draugas D. P.. Kada D. atėjo pas Ž. į namus jis nepamena. Galbūt D. jau buvo pas Ž., kai jis nuėjo, bet šito jis jau nepamena, nes praėjo labai daug laiko. Visi trys gėrė alų. Kokį dabar nepamena. Alus buvo 1 l taroje. Kiek tiksliai išgėrė alaus pasakyti negali, bet mano, kad ne mažiau 3 l.

9.2 Jiems visiems sėdint virtuvėje pamatė po Ž. kiemą vaikščiojančius asmenis su žibintuvais. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo policijos pareigūnai. Kiek pamena į vidų atėję pareigūnai sakė, kad Ž. padarė eismo įvykį. Daugiau ką kalbėjo pareigūnai ir Ž., jis nepamena. Po pokalbio su pareigūnais Ž. automobilį „VW Passat“ išvežė tralas į P.. Dėl kokių priežasčių išvežė automobilį jis nežino ir nesigilino.

9.3 Dar nori pasakyti, kad jokiame eismo įvykyje jis nedalyvavo. Nematė, kad Ž. būtų vairavęs automobilį neblaivus. Jis jam paskambino. Jis atėjo. Gėrė alų ir atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu, kai jie gėrė alkoholį Ž. automobiliu „VW Passat“ niekur nevažiavo (t. 1, b. l. 75-78).

9.4 Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad trise jie išgėrė tris butelius alaus, juos išgėrė greitai, buvo ir degtinės. Gal kokią valandą gėrė iki pareigūnų atvykimo. Per tą laiką Ž. G. niekur nebuvo pasišalinęs. Neklausinėjo, ką jis veikė per dieną. Alkoholį pirko prieš ateidami parduotuvėje. Nepamena kokia diena buvo. Gali būti sekmadienis, alkoholis sekmadienį parduodamas iki 15.00 val.

10.1 Iš pagarsinto tarnybinio pranešimo dėl telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad gavus ir išanalizavus UAB „Bitė Lietuva“ tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamajam Ž. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išklotines apie įeinančius ir išeinančius skambučius, SMS pranešimus su celėmis, celių adresais buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2022.03.27, 00:00:01 val. iki 2022-03-27, 23:59:59 val. šis telefono numeris veikė su nurodytu telefono numeriu. Fiksuotas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi Ž. G., bendravimas su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriu naudojasi R. K. , užfiksuoti 7 bendravimo atvejai. Analizuojant minėtų asmenų bendravimą, nustatyta, kad Ž. G., R. K. skambino šiais nurodytais laikai: 04:55:49 val., pokalbio trukmė 95 s, 13:27:02 val., pokalbio trukmė 170 s, 14:01:56 val., pokalbio trukmė 67 s , 17:27:47 val., neatsiliepta, 17:28:02 val., neatsiliepta ir 20:07:39 val., neatsiliepta. Vieną kartą R. K. skambino Ž. G., tai yra 15:34:19 val., pokalbio trukmė 22 s. Visi skambučiai vyko jungiantis prie celės 585B, esančios (duomenys neskelbtini). Taip pat fiksuotas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi Ž. G., bendravimas su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. S., užfiksuoti 2 bendravimo atvejai. Analizuojant minėtų asmenų bendravimą, nustatyta, kad Ž. G., A. S. skambino 20:39:53 val., tačiau į skambutį atsiliepta nebuvo. Tuomet A. S. 20:39:57 val. išsiuntė trumpąją SMS žinutę Ž. G.. Visi skambučiai vyko jungiantis prie celės (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 120-121)

10.2 Iš pagarsinto kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad išklausomas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio garso įrašas (ID 92001051464, skambučio pradžia 2022-03-27 20 25 Garso įrašo trukmė 2 min. 37 s. Įrašo pradžioje girdimas moteriškas balsas, kuris kalba garsiai, šaukdamas. Moteriškas balsas: ...gali važiuoti. Aš kviečiu policija. BPC operatorė: 112Moteriškas balsas: Labas vakaras. BPC operatorė: Labas vakaras. Moteriškas balsas: Ką tik va į mašiną atsitrenkė, nubrozdino ir girtas. BPC operatorė: Kur sakykite? Moteriškas balsas: Čia kokia gatvė? Kokia gatvė? (klausia kažko) (duomenys neskelbtini), ir šalinasi girtas visiškai. BPC operatorė: Koks miestas, Lietuvos? Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini). Šalinasi BPC operatorė: (duomenys neskelbtini), taip? Moteriškas balsas: Koks automobilis sakykite? Moteriškas balsas: Aaaa… Volkswagen Passat, pilkos spalvos. BPC operatorė: Pilkos spalvos. Koks valstybinis? Moteriškas balsas: Va šalinasi dabar. Atsitrenkė ir bėga. Girtas visiškai. BPC operatorė: Valstybinis numeris koks ponia? Moteriškas balsas: Palaukit, tuoj minutėle. Koks valstybinis jo numeris? (klausia kažko) Koks valstybinis jo numeris? A., koks jo valstybinis numeris? Žinokit nežino, bet va šalinasi dabar. BPC operatorė: Gerai, dabar nedėkit pone, nedėkit ragelio aš jungsiu dabar tiesiai su policija kalbėti, gerai? Moteriškas balsas: Aš jau iškviečiau. BPC operatorius: Matot dar jį, tai jūs pasakysite kur su policija gerai, nedėkite ragelio. Aš sujungsiu jus su policija. Moteriškas balsas: Gerai. Ne svarbu, tai jis girtas (kalbasi su kažkuo). Jungiama su policija ir girdimas įrašas „Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas “Budėtojas: Alio, policija. Moteriškas balsas: Labas vakaras. Budėtojas: Labas vakaras. Moteriškas balsas: Atsitrenkė mašina į mūsų Pasatą, girtas visiškai G. Budėtojas: Aha, valstybinį numerį matot mašinos? Moteriškas balsas: Nematau. Aš nenoriu eiti prie jo. Jis kaip ir nori šalintis su mašina, jungia šviesas. Atėjo čia aiškintis, dar pradėjo koliotis. Visiškai ant kojų vos pastovi, girtas. Va, šalinasi, dabar va bėga (sušunka)Budėtojas: Sakykit, (duomenys neskelbtini) adresas koks? Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini).Budėtojas: (duomenys neskelbtini). Moteriškas balsas: Taip. Visiškai girtas, G., pažįstam jį kuo puikiausiai. Budėtojas: Aišku. Jis mašiną paliko, taip. Moteriškas balsas: Ne, nepaliko. Sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Sakau tai gi atsitrenkei į mūsų mašiną. Tai jis sako man pochui. Sėdo visiškai girtas ir išvažiavo. Budėtojas: Supratau. Jūsų vardas pavardė? Moteriškas balsas: Bus čia R. R. mašina. Budėtojas: Į kurią pusę jis nuvažiavo dabar? Moteriškas balsas: Nuvažiavo turbūt į savo namus, į miestelio pusę. Budėtojas: Adresą žinot kur jis gyvena? Moteriškas balsas: Taip. Budėtojas: Koks adresas jo bus? Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini). Blemba nežinau tiksliai. Žinau kur gyvena tiksliai, bet nežinau …Budėtojas: Gerai važiuoja pajėgos į (duomenys neskelbtini), laukit. Moteriškas balsas: Gerai, ačiū (t. 1, b. l. 101-104).

10.4 Teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėtas iš Just Tv gautas TV 3 televizijos laidos „Farai“ vaizdo įrašas, kuris yra 29 min. 43 s. trukmės. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnai pagal gautą pranešimą, jog neblaivus asmuo bando šalintis iš eismo įvykio vietos vyksta į eismo įvykio vietą. Nuvykus rasti R. R. ir J. R.. J. R. pasakoja, kad atsistumdamas atbuline eiga G. atsitrenkė į jų automobilį. Po eismo įvykio asmuo elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo stipriai neblaivus, tada sėdo į automobilį ir nuvažiavo. R. R. nurodo, kad G. vairavo sidabrinės spalvos VW „Passat“ automobilį. Nuvykus į Ž. G. gyvenamąją vietą rastas stovintis sidabrinės spalvos „VW Passat“ automobilis, kurio apgadinimas atitinka rastus ant R. R. vairuoto automobilio. Policijos pareigūnams patikrinus nustatyta, kad automobilio variklis šiltas. Namo duris atidaro Ž. G. su cigarete, jo pusiausvyra sutrikusi. Paklausus ar vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, tai kategoriškai neigia. Nurodo, kad jokio eismo įvykio nepadarė, niekur nevažiavo, sėdi namuose, vartoja alkoholį. Jo automobilio niekas neapgadino, jo niekas nevairavo, nežino, kodėl automobilio kapotas šiltas. Nuėjus prie R. J. R. sako Ž. G. „kaip nevažiavai, ką tu čia šneki, ko meluoji. Aš tau sakiau, kur tu bėgi, tu sakei dink „nachui“ „padla“. Sakiau policiją kviečiu, sakei kviesk bybį dėjau“. Ž. G. sako „Aš tau aiškinu, kad nevažiavau“. J. R. sako, kad įvykį turėjo matyt „A. ir kameros yra dar“. Ž. G. sako „imkit kameras, imkit žiūrėkit“. Matoma, jog sutikrinami Ž. G. tapatybės duomenys. J. R. bendrauja su praeiviais, kuriems pasakoja apie įvykį, jog Ž. G. važiuodamas atbuline eiga sukėlė eismo įvykį, tačiau vietoj to, kad išlipęs gražiai šnekėtų pradėjo koneveikti ją necenzūriniais žodžiais, nurodė, kad kvies policiją, o jis atsakęs „kviesk“ sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Ž. G. toliau kategoriškai neigia vairavęs automobilį, o tą tvirtinančiai J. R. sako „patylėk „šavalka“. Ši sako dėl jo žodžių rašysianti pareiškimą. Ž. G. policijos pareigūnai drausmina. Matyti, jog praėjus daugiau nei 15 min. nustatinėja Ž. G. girtumą ir pirmu tikrinimu Ž. G. nustatomas 2, 86 promilių girtumas. Ž. G. informuojamas, kad jo automobilis bus nuvežamas. Ž. G. toliau tvirtina, kad jis nevažiavo, sako neduosiantis tempti automobilio. J. R. sako, kad girtas Ž. G. važinėja kiekvieną dieną. Matyti savo automobilyje sėdintis R. R., kuris rašo paaiškinimą. R. R. po to nustatinėjamas girtumas bei nustatyta 0, 00 promilių. Matyti, jog po automobilių sugadinimų aukščio matavimo Ž. G. policijos pareigūnui D. K. pripažįsta vairavęs automobilį, sakė po įvykio R. R., kad viskas gerai, tačiau J. R. pasakė, kad iškvies jam policijos pareigūnus, jai atsakė „kviesk“. Praėjus daugiau nei 15 min. nuo pirmo tikrinimo Ž. G. dar kartą tikrinamas girtumas ir nustatomas 2, 63 promilių girtumas. Ž. G. atliekami testai – tiesia linija pėda po pėdos Ž. G. eiti negali, į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs pataiko. Nuvežamas Ž. G. automobilis. Ž. G. pasirašo ant neblaivumo nustatymo akto (t. 2, b. l. 87).

10.5 Buvo išklausytas BPC garso įrašas, kuris yra 2 min. 37 s. trukmės. Nurodyta jo data laikas 2022/03/27_20.25:11. Girdima kaip moteriškas balsas sako aš kviečiu policiją, tada bendrauja su operatore, o po to su policijos pareigūnais. Praneša, jog įvykį padarė visiškai girtas „G.“, kuris sėdęs į automobilį nuvažiavo link miestelio. Automobilis R. R. (t. 2, b. l. 95).

10.6 Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos pareigūnų kūno (Body) kamerų (t. 2, b. l. 95).

10.7 : Išvadinta rašytinė bylos medžiaga: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-4); tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 11-12); kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 13-18); įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 19-20); įvykio vietos apžiūros protokolas su foto lentele (t. 1, b. l. 21-29); transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 30-35); transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 36-41); S. L. tarnybinis pranešimas dėl įvykio (t. 1, b. l. 42-45); neblaivumo nustatymo aktas (t. 1, b. l. 46); alkoholio kiekio matavimo prietaiso registracijos žurnalas (t. 1, b. l. 47-49); alkotesterio patikros sertifikatas (t. 1, b. l. 50); informacija iš VĮ „Regitra“ apie automobilio savininką (t. 1, b. l. 54-55); VšĮ „Emprekis“ pažyma (t. 1, b. l. 56); R. R. paaiškinimas (t. 1, b. l. 65); J. R. (K.) paaiškinimas (t. 1, b. l. 72); Policijos registruojamų įvykio registro (toliau – PRĮR) atspausdintos įvykio kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklė) duomenų (t. 1, b. l. 97-100); kitų objektų apžiūros protokolas (kūno kamerų vaizdo įrašas) (t. 1, b. l. 107-109); tarnybinis pranešimas dėl telefoninių pokalbių išklotinės (t. 1, b. l. 110-111); tarnybinis pranešimas dėl informacijos pateikimo (t. 1, b. l. 118-119); tarnybinis pranešimas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo (t. 1, b. l. 122-123); tarnybinis pranešimas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo (t. 1, b. l. 124-125).

III. Motyvai dėl surinktų įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Taip pat pabrėžiama, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti.

12. Kaltinamasis Ž. G. savo poziciją dėl kaltės keitė, galiausiai kaltės nepripažino nurodydamas, jog sutinka, kad būdamas blaivus padarė eismo įvykį, jam nukentėjusio automobilio savininkas R. R. leido išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, ką jis ir padarė. Grįžęs namo po įvykio su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Juos vartojo intensyviai, todėl ir buvo nustatytas toks girtumas.

13. Kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų J. R., R. R., S. L., D. K. parodymais, Neblaivumo nustatymo aktu, Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl telefoninių pokalbių išklotinės, garso įrašu iš BPC ir jo apžiūros protokolu, vaizdo įrašo iš policijos pareigūnų kūno kamerų, iš Just Tv gautu TV 3 televizijos laidos „Farai“ vaizdo įrašu ir kitais byloje surinktais įrodymais.

14. Nors kaltinamasis iš pradžių atkakliai ir kategoriškai tvirtino (laidos „Farai“ vaizdo įrašas) automobilio iš viso nevairavęs ir jokio eismo įvykio nesukėlęs, tačiau vėliau šią aplinkybę priremtas surinktų ir neginčijamų įrodymų pripažino, kaip ir tai, kad po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus. Taigi dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

15. Tačiau teisme kaltinamasis iškėlė versiją, kad jis automobilį vairavo blaivus, o eismo įvykio vietoje neliko, nes jam leido išvykti automobilio savininkas R. R..

16. Nors kaltinamasis tvirtina, kad eismo įvykio metu automobilį vairavo būdamas blaivus, tačiau tai paneigta liudytojų J. R., R. R. parodymais, BPC garso įraše užfiksuotais duomenimis, kitų byloje surinktų ir sistemiškai įvertintų įrodymų visetu.

17. Liudytoja J. R. tiek iš karto po įvykio surašytame paaiškinime (t. 1, b. l. 72), tiek ir duodama parodymus teisme (t. 2, b. l. 34-36) nuosekliai nurodė, kad eismo įvykį sukėlęs Ž. G. buvo neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo.

18. Jos nurodytas aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. R., kuris nurodė, kad po įvykio matė, jog Ž. G. buvo neblaivus – jo koordinacija buvo sutrikusi, jis svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

19. Liudytojos J. R. parodymus taip pat iš dalies patvirtina ir liudytojo A. S. parodymai, kur jis nurodė, kad J. R. sakė, jog „girti čia nevažinės“. BPC garso įrašas, kuriame girdima kaip J. R. kviečia policiją ir nurodo „va į mašiną atsitrenkė, nubrozdino ir girtas“<...> “Atsitrenkė į mūsų Pasatą girtas visiškai „G.“ <...> „Visiškai ant kojų vos pastovi, girtas“ <...>“ Tai jis sako man pochui. Sėdo visiškai girtas ir išvažiavo“ ir t.t. Jos nurodomas aplinkybes taip pat patvirtina iš Just Tv gautas TV3 televizijos laidos „Farai“ vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad J. R. nuolat ir nuosekliai tvirtina, kad eismo įvykį sukėlęs Ž. G. buvo akivaizdžiai ir stipriai neblaivus, tas pačias aplinkybes nurodo ir bendraudama su praeiviais miestelyje nuvykus prie Ž. G. namų.

20. Teismas pripažįsta, kad liudytojos J. R. parodymai yra nuoseklūs ir tokie išliko viso proceso metu. Matyti, kad liudytoja taip pat nuosekliai patvirtino ir aplinkybes apie Ž. G. pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, aplinkybes jog Ž. G. nurodė pasilikti eismo įvykio vietoje, nes bus kviečiama policija, aplinkybes apie jos atžvilgiu Ž. G. pavartotus necenzūrinius žodžius ir kt.

21. Nors Ž. G. nurodo buvęs apkalbėtas dėl tarpusavio konfliktų su J. R., tačiau šiuo atveju teismas jos parodymų atmesti pagrindo neturi, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (R. R. parodymai, vaizdo įrašai, BPC garso įrašas ir kt.), netgi to paties kaltinamojo Ž. G. parodymai, kuris siekdamas pagrįsti iškeltą versiją davė selektyvius ir visiškai nenuoseklius parodymus, tačiau galiausiai pripažino, jog jis eismo įvykį sukėlė, J. R. matė, girdėjo, jog ji jam sakė, kad bus kviečiama policija, į ką jis atsakė kviesk ir sėdęs į automobilį nuvažiavo. Jis taip pat iš pradžių apskritai neigęs, jog matė J. R. vėliau tą pripažino, nurodė, kad su ja buvo konfliktas ir ji sakė, jog bus kviečiama policija.

22. Ž. G. iškelta versija, kad J. R. jį apkalbėjo sakydama, kad jis vairavo neblaivus, nes žinojo ar spėjo, jog jis grįžęs namo vartos alkoholį yra absoliučiai neįtikinama ir nepagrįsta

23. Tai, kad Ž. G. eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivus patvirtina ir kitų byloje surinktų įrodymų visetas, šią aplinkybę patvirtinantis sistemiškai.

24. Iš Policijos registruojamų įvykio registro (toliau – PRĮR) atspausdintos įvykio kortelės (BIRT ataskaitų žiūryklė) duomenų (t. 1, b. l. 97-100) matyti, jog pranešimas apie įvykį buvo gautas 2022 m. kovo 27 d. 20.28 val., o įvykio vietą buvo nuvykta po 18 minučių – 20.46 val. Po to trumpai pabendravus su J. R. ir R. R. buvo vykta į Ž. G. gyvenamąją vietą, kuri buvo netoliese.

25. Liudytojas policijos pareigūnas S. L. parodė, kad pas kaltinamąjį nuvyko per 5 minutes, taigi, pas kaltinamąjį policijos pareigūnai buvo apie 20.50 val. Laidos „Farai“ vaizdo įrašas (t. 2, b. l. 87) patvirtina, kad iš pradžių policijos pareigūnai bendravo su Ž. G., kuris atkakliai tvirtino niekur nevažiavęs ir jokio eismo įvykio nepadaręs, sėdėjęs su draugais namuose ir vartojęs alkoholinius gėrimus. Tada policijos pareigūnams pasiteiravus kada Ž. G. vartojo alkoholinius gėrimus ir šiam atsakius, kad ką tik, buvo pradėtas skaičiuoti 15 min. laikas po kurio patikrintas neblaivumas ir 21.06 val. Ž. G. nustatytas 2, 86 promilių (sunkus) neblaivumas (t. 1, b. l. 46).

26. Aukščiau aprašyti įrodymai atsižvelgiant į tai, kad Ž. G. pačiam reikėjo laiko nuvykti namo, patvirtina, kad policijos pareigūnai pas Ž. G. nuvyko galimai nepraėjus ir 20 minučių nuo Ž. G. grįžimo namo ir nuo to laiko jis bendraudamas su jais alkoholio nevartojo.

27. Teismas sprendžia, kad per mažiau nei 20 minučių Ž. G. niekaip negalėjo pasiekti sunkaus girtumo laipsnio, jei eismo įvykio metu būtų buvęs blaivus. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad po pirmo tikrinimo praėjus dar 16 minučių (21.22 val.) Ž. G. buvo nustatytas sunkus, tačiau jau mažėjantis girtumas (2, 63 promilių), kas patvirtina, jog Ž. G. alkoholio buvo vartojęs seniau, ne prieš pat jo neblaivumo patikrinimą, nes priešingu atveju, imant už pagrindą Ž. G. ir jo draugų liudytojų D. P., R. K. parodymus, kurie prieštarauja tiek vieni su kitais, tiek ir tarp savęs nėra nuoseklūs – apie tai, jog Ž. G. namuose intensyviai vartojo alkoholį, šis girtumas turėjo didėti.

28. Pažymėtina ir tai, kad Ž. G. 2023 m. kovo 8 d. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 157-160) nurodytą aplinkybę, jog grįžus namo su draugais trise iki pasirodant policijos pareigūnams išgėrė 2 litrus 6 % stiprumo alaus. Kas vienam asmeniui sudaro mažiau nei 0, 67 litro alaus ir Ž. G. sunkaus (2, 86 promilių) girtumo sukelti negalėjo, juolab, jog iš liudytojo A. S. parodymų matyti, jog iš Ž. G. veido nesimato ar jis išgėręs, nes jis „pakelia“ daug alkoholio. Be to, iš laidos „Farai“ vaizdo įrašo ir neblaivumo nustatymo akto matyti, kad Ž. G. nustatyti ir neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, jis nesugebėjo eiti tiesia linija pėda po pėdos.

29. Ž. G. iškelta versija, kad jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino savavališkai, o išvažiavo leidžiant automobilio savininkui R. R. paneigta J. R., R. R. parodymais, kurie paneigė jog R. R. leido Ž. G. važiuoti nurodęs, kad nieko baisaus neatsitiko.

30. Priešingai liudytoja J. R. nurodė, kad Ž. G. pasakė, jog bus kviečiama policija, klausė kur jis važiuoja, tačiau jis pavartojęs necenzūrinius žodžius ir pasakęs jai kviesk ką nori pasišalino iš eismo įvykio vietos.

31. Laidos „Farai“ vaizdo įraše 18 min. 38 s. – 19 min. 10 s. matyti kaip Ž. G. policijos pareigūnui D. K. tyliai pripažįsta vairavęs nurodo, kad J. R. atbėgo, sakė jam iškviesianti policijos pareigūnus, jis atsakęs kviesk.

32. Tai, kad iš pradžių R. R. nesant didelių apgadinimų nebuvo linkęs kviesti policijos pareigūnų patvirtino ir J. R. bei R. R., tačiau įvykus žodiniam konfliktui tarp Ž. G. ir J. R. R. R. sutiko kviesti policijos pareigūnus.

33. R. R. teisiamojo posėdžio metu paneigė sakęs Ž. G., jog jis gali važiuoti. Priešingai liudytojų J. R. ir R. R., iš dalies A. S. ir kaltinamojo Ž. G. parodymai, garso įrašas iš BPC patvirtina, kad Ž. G. buvo informuotas apie tai, kad bus kviečiami policijos pareigūnai ir jis privalo likti eismo įvykio vietoje, tačiau suprasdamas, kad yra neblaivus ir už neblaiviam sukeltą eismo įvykį reikės atsakyti pasirinko nelaukti policijos pareigūnų ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

34. Tai, kad šiuo atveju pamačius, jog Ž. G. eismo įvykį sukėlė neblaivus, buvo pasirinkta kviesti policijos pareigūnus ir jis apie tai informuotas patvirtina aplinkybė, jog eismo įvykio dalyviai nesusipildė ir eismo įvykio deklaracijos.

35. Papildomai pažymėtina ir tai, kad Ž. G. už tai, jog pasišalino iš eismo įvykio vietos yra nubaustas 2023 m. vasario 21 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. jau įsiteisėjusiu nutarimu.

36. Taigi, aukščiau aprašytų įrodymų visetas patvirtina, kad Ž. G. automobilį vairavo būdamas neblaivus ir sukėlęs eismo įvykio iš jo pasišalino, kol po įvykio jam pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2, 86 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 2, 63 promilių neblaivumas.

37. Teismas pažymi, kad šiuo atveju liudytojų D. P., R. K. ir kaltinamojo Ž. G. parodymai yra paneigti kitais byloje surinktais parodymais. Jie prieštarauja vieni su kitais ir su anksčiau jų pačių duotais parodymais tiek dėl laiko kurį Ž. G. vartojo alkoholį iki atvykstant policijos pareigūnams, tiek dėl to, koks alkoholis buvo vartojamas ir jo kiekio.

38. Pažymėtina, kad aukščiau paminėti liudytojai ir kaltinamasis nurodė, kad alkoholis buvo vartojamas daug ilgiau. R. K. nurodė, kad apie 1 valandą. D. P. nurodė, kad nuo 18.00 val. Kas atsižvelgiant į J. R. parodymus, jog Ž. G. pas A. S. galimai vyko pirkti alkoholio, nes jis juo prekiauja, kai užsidaro parduotuvės galėtų būti teisingos. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog įvykis vyko sekmadienį, kai parduotuvės alkoholį parduoda iki 15.00 val. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo iš policijos pareigūnų kūno (Body) kamerų matyti, kad Ž. G. draugui duoda pinigus ir prašo nupirkti alkoholio nors parduotuvės alkoholio turėjo nebeparduoti. Ž. G. nurodė, kad A. S. visada turi alkoholio namuose ir juo atsiskaito už suteiktas paslaugas, padarytus darbus, tačiau jo nepardavinėja.

39. Kaltinamojo Ž. G. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs – jis iš pradžių kategoriškai neigęs eismo įvykio ir net vairavimo faktą, vėliau tai pripažino. Taip pat jis duodamas parodymus teisme iš pradžių neigė, kad kartu su R. R. buvo J. R., tačiau vėliau tą pripažino. Nurodė, kad namuose vartojo taip pat ir degtinę, nors vėliau nurodė, kad tik alų, taip pat nenuoseklus buvo ir dėl savo kaltės klausimo.

40. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad kaltinamojo Ž. G. kaltė yra įrodyta visiškai. Jo padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ str. 1 d., nes jis vairavo būdamas neblaivus ir pasišalinus iš sukelto eismo įvykio ir po jo iki jo aplinkybių nustatymo jam buvo nustatytas didesnis nei 1, 51 promilių neblaivumas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

41. BK 281¹ str. 1 d. numatyta, kad už nusikaltimo numatyto šioje dalyje padarymą gali būti skiriama – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

42. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

43. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

44. Parenkant bausmę ir jos dydį Ž. G. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, jis neteistas, tačiau praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 178 str. 4 d. padarymą (t. 1, b. l. 133-135), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje yra baustas už KET pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai jam buvo nustatytas 1, 22 promilių girtumas (t. 1, b. l. 136-137; t. 2, b. l. 17), nedirbantis (t. 1, b. l. 138-139).

45. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą aukščiau, jam skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Baudą kaltinamajam savanoriškai leistina sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

46. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

47. Kadangi nusikalstamą veiką Ž. G. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise.

48. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino atsižvelgtina į Ž. G. nustatytą girtumo laipsnį, kuris sunkus, į tai, kad Ž. G. galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturi, tačiau praeityje baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam.

49. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas nustatytinas mažesnis už vidurkį. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. kovo 30 d., kai buvo priimtas nutarimas skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą (t. 1, b. l. 171-174).

50. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnis numato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

51. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72, 72³ straipsnių numatytus požymius, konfiskuojami.

52. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32) konstatuota, kad, kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu, todėl nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti (Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-385-211/2017, 1A-296-209/2017, Šiaulių apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1A-163-744/2017).

53. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Ž. G. ir yra registruotas jo vardu, todėl konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

V. Procesiniai klausimai

54. Kaltinamajam Ž. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 167-178), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.

55. Ž. G. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas voke prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra “. Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikomas voke prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 100 MGL (5000 Eur (penkių tūkstančių eurų)) dydžio baudos bausmę.

Nustatyti 1 (vienerių) metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti Ž. G., jog jis paskirtą baudą per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke), mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose), o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti Ž. G., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai. Priverstinio vykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 4 dalimis paskirti Ž. G. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 30 d. bei konfiskuoti valstybės nuosavybėn Ž. G. vardu registruotą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Ž. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti; specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą; įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Ž. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikomą voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiam subjektui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.