- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- 1-1969-771/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21331-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- R. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. 2019-05-12, tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą, E. S. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę elektroninę mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. 516793******8529;
be to, jis neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai atliko dvi finansines operacijas, t. y. 2019-05-12 14:51 val. turėdamas neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo priemonę - E. S. vardu išduotą bankinę bekontaktę mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. 516793******8529, priklausančią AB „Swedbank“ bankui, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, parduotuvėje (duomenys neskelbtini) atsiskaitydamas aukščiau nurodyta mokėjimo priemone ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį E. S., po to, 20:02:13 val. AB „Swedbank“ bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliai neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu išgrynino 40 eurų;
be to, jis 2019-05-12, turėdamas svetimą - E. S. išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. 516793******8529, 14:51 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliai, parduotuvėje (duomenys neskelbtini) atsiskaitydamas aukščiau nurodyta mokėjimo kortele už prekę ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį E. S., po to, tą pačią dieną, 20:02:13 val. AB „Swedbank“ bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, panaudodamas šią kortelę ir jos PIN kodą, prisijungė prie E. S. sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ ir joje atliko finansinę operaciją, taip neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.
Kaltinamasis R. P. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad 2019m. gegužės 12d. adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, jis išgėrinėjo pas E. S. su dar dviem asmenimis. Išgėrė 3 l. alaus. Pritrūkus alkoholio, E. S. jam davė savo banko kortelę, prašydamas už pastarojo pinigus nupirkti dar 0,5 l. degtinės ir užsigerti. Kortelės PIN kodą jis žino iš seniau. Jis nuėjo į parduotuvę „Lidl“, kur nupirko prašomus gėrimus. Už viską susimokėjo E. S. banko kortele. Atsiskaitinėjo kasoje priliesdamas ja prie kortelės skaitytuvo. Grįžęs iš parduotuvės, pamiršo banko kortelę grąžinti E. S.. Grįžęs, išgėrė nupirktą 0,5 l. talpos butelį degtinės ir išėjo namo. Sekančios dienos ryte pasijuto blogai. Prisiminė, kad turi nukentėjusiojo banko kortelę, todėl išėjo nusipirkti dar alkoholio. Priešais Šiaulių miesto savivaldybę esančiame AB „Swedbank“ bankomate nuo nukentėjusiojo sąskaitos, naudodamas nukentėjusiojo banko kortelę, išsigrynino 40 eurų. Už išgrynintus pinigus nusipirko butelį alkoholinio gėrimo. Išleido 15 eurų. Kitą dieną dar nusipirko 0,5 l. ir maisto. Vakare parduotuvėje pirko sulčių, mineralinio, maisto, cigarečių. Kortelę pasidėjo namuose ant spintelės ir apie ją pamiršo. Po šio įvykio jis ilgą laiką nebuvo susitikęs su nukentėjusiuoju. Apie tai, kad nukentėjusysis parašė pareiškimą, jis sužinojo iš atvykusių policijos pareigūnų. Atvykusiems policijos pareigūnams jis pats savanoriškai atidavė nukentėjusiojo banko kortelę. Gailisi dėl savo veiksmų. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo R. P. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo rašytinė bylos medžiaga: nukentėjusiojo E. S. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad 2019-05-12 vėlai vakare jis telefonu pasiūlė pastarajam ateiti bei kartu išgerti alaus. Kaltinamasis pas jį į namus atėjo 24:00 val. Išėjus kaltinamajam, jis nuėjo miegoti. 2019-05-13 ryte, apie 10:30 val., namuose pasigedo savo AB „Swedbank“ mokėjimo kortelės. Banko kortelę laikė savo drabužių kišenėje. 2019-05-18 jis nuvyko į banką AB „Swedbank“ dėl kortelės užblokavimo ir naujos išdavimo. Banko darbuotoja paaiškino, kad su jo kortele buvo atsiskaityta už prekes parduotuvėse. Analizuojant AB „Swedbank“ pateiktą jo banko sąskaitos išklotinę, taip pat peržiūrint banko pateiktas foto nuotraukas iš pinigų išgryninimo vietų, jis patikslino, kad 2019-05-12, 09:17 val., jis pats (duomenys neskelbtini) prekybos centre išgrynino 50 eurų. Kaltinamajam savo banko kortelės nedavė. 2019-05-12, 14:51 val., (duomenys neskelbtini) prekybos centre kaltinamasis atsiskaitė už prekes be jo žinios. Tą pačią dieną, apie 20:02 val., be jo žinios buvo išgryninti pinigai - 40 eurų. Gali paaiškinti, kad R. yra ne kartą ėjęs pirkti maisto ir jis jam duodavo savo banko kortelę bei buvo pasakęs savo kortelės PIN kodą. Jis PIN kodą buvo užsirašęs pas save namuose ant lipnaus popieriaus, užklijuoto ant šaldytuvo. Dėl banko kortelės pagrobimo jam padaryta 65,34 eurų žala, tai yra 40 eurų išgryninti pinigai, 5,34 eurų atsiskaityta už prekes ir naujos kortelės išsiėmimas jam kainavo 20 eurų (1 t, b. l. 109-110, 121-122, 127-128); 2019-05-27 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad prekybos centro (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas T. Š. pateikė prekybos centro apsaugos vaizdo kameroms užfiksuotą vaizdo medžiagą (1 t., b. l. 25-26); 2019-06-03 objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti vaizdo įrašo, gauto iš prekybos centro (duomenys neskelbtini) apžiūros rezultatai. 2019-05-12 09:10:18 val. vaizdo įraše prie bankomatų yra nufilmuotas nukentėjusysis E. S. (1 t., b. l. 27-31); 2019-05-31 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas R. B. pateikė prekybos centro apsaugos vaizdo kameroms užfiksuota vaizdo medžiagą (1 t., b. l. 34-35); 2019-06-03 objektų - vaizdo įrašų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad 2019-05-12 14:51:43 val. kaltinamasis R. P. banko kortele atsiskaito už prekes (1 t., b. l. 36-40); 2019-05-24 raštas Nr. S/3964 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad AB „Swedbank“ pateikė E. S. banko sąskaitos išklotinę ir vaizdo įrašą kompaktiniame diske (1 t., b. l. 45); 2019-05-31 objektas apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti iš AB „Swedbank“ gautame kompaktiniame diske gautos informacijos apžiūros rezultatai (1 t., b. l. 46); 2019-07-10 policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad atliekant tyrimą, iš AB „Swedbank“ buvo gauti E. S. banko sąskaitos išklotinė, bankomatų fotonuotraukos. Taip pat gauti prekybos centro (duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti vaizdai, parduotuvės „(duomenys neskelbtini) vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuoti vaizdai. Apžiūrint gautus duomenis bei juos analizuojant, lyginant su proceso dalyvių parodymais nustatyta, kad E. S. 2019-05-12, 09:17 val., (duomenys neskelbtini) prekybos centre esančiame bankomate pats išgrynino 50 eurų. 2019-05-12, 14:51 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini) R. P. pirko du butelius (vienas galimai gaiviojo gėrimo, kitas galimai degtinės butelis), iš kišenės išsitraukęs banko kortelę, ja perbraukė per atsiskaitymo įrenginį (PIN kodo suvesti nereikia). Susidėjęs prekes į savo maišelį, nuėjo link išėjimo. 2019-05-12, apie 20:02 val., (duomenys neskelbtini) („Swedbanko“ pastatas) esančiame bankomate R. P. išgrynino 40 eurų, neteisėtai pasinaudodamas E. S. mokėjimo kortele (1 t., b. l. 60-61); 2019-07-11 kratos protokolas, kuriame nurodyta, kad atlikus kratą R. P. namuose, esančiuose P. L. g. 6, Šiauliuose, buvo rasta ir paimta E. S. banko kortelė ir geltonas lapelis su užrašytais skaičiais (1 t., b. l. 75); 2019-08-02 daiktų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad kratos metu pas R. P. rastų ir paimtų daiktų apžiūros rezultatai (1 t., b. l. 88-94).
Dėl nusikalstamos veikos
Atsakomybė pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Šio nusikaltimo dalykas yra informacinė sistema ir juo kėsinamasi į informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumą. Įgyvendinant šią nusikalstamą veiką, paprastai pažeidžiamas informacinių sistemų savininkų bei teisėtų naudotojų interesas šiomis sistemomis naudotis konfidencialiai, taip pat disponuoti elektroniniais duomenimis. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta ir tam, kas neteisėtai įgijo ar laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ar jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. BK 215 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai panaudojo tikrus naudotojo tapatybės identifikavimo duomenis, inicijuodamas ar nustatyta tvarka atlikdamas finansinę operaciją. BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą). Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad neteisėtai prisijungia prie informacinės sistemos pažeisdamas jos apsaugos priemones ir nori taip daryti, supranta, jog elektroninių priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, įgyja ir juos finansinių operacijų atlikimui panaudoja neteisėtai, ir nori taip veikti (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-557/2016).
Kaltinamojo R. P. visiškas prisipažinimas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kuriame jis nurodo ir pripažįsta visas svarbias įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – reikalaujamų daiktų pateikimo protokoluose, objektų apžiūros protokoluose, kratos protokole, „Swedbank“ rašte, daiktų apžiūros protokole nurodyti duomenys patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad R. P. 2019-05-12, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą, E. S. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko elektroninę mokėjimo priemonę – bekontaktę elektroninę mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. 516793******8529; Be to, jis neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai atliko dvi finansines operacijas, t. y. 2019-05-12 14:51 val. turėdamas neteisėtai įgytą svetimą mokėjimo priemonę - E. S. vardu išduotą bankinę bekontaktę mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. 516793******8529, priklausančią AB „Swedbank“ bankui, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, parduotuvėje (duomenys neskelbtini) atsiskaitydamas aukščiau nurodyta mokėjimo priemone ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį E. S., po to, 20:02:13 val. AB „Swedbank“ bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliai neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, kurios metu išgrynino 40 eurų; Be to, jis, 2019-05-12, turėdamas svetimą - E. S. išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. 516793******8529, 14:51 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliai, parduotuvėje (duomenys neskelbtini) atsiskaitydamas aukščiau nurodyta mokėjimo kortele už prekę ir taip identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį E. S., po to, tą pačią dieną, 20:02:13 val. AB „Swedbank“ bankomate Nr. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, panaudodamas šią kortelę ir jos PIN kodą, prisijungė prie E. S. sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ ir joje atliko finansinę operaciją, taip neteisėtai prisijungė prie AB „Swedbank“ informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.
Padarytų nusikalstamų veikų objektas – elektroninių duomenų saugumas, finansai. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimu mokėjimo instrumento neteisėtu įgijimu bei laikymu, neteisėtu panaudojimu elektroninės mokėjimo priemonės duomenų finansinei operacijai inicijavimu ir neteisėtu dviejų finansinių operacijų atlikimu, neteisėtu finansinės operacijos atlikimu, neteisėtu prisijungimu prie AB ‚Swedbank“ informacinės sistemos, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Padarytos veikos priskiriamos baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo R. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo A. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos tokiems jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p).
Kaltinamasis A. P. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkiam ir apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str. 3, 4 d.). Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl teismo laikomas neteistu (1 t., b. l. 185-186), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 191-195), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 187), nedirbantis (1 t., b. l. 188-189), Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad R. P. pirmą kartą teisiamas už padarytą nusikalstamą veiką, todėl kaltinamajam skirtina arešto bausmė, o jos dydis mažesnis, nei sankcijoje numatytas arešto bausmės dydžio vidurkis (BK 49 str.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta bausmė pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį bendrintina su BK 214 straipsnio 1 dalimi paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis skiriama bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, asmuo pripažino savo kaltę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista (1 t., b. l. 173-174).
Dėl civilinių ieškinių
Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.
CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusysis E. S. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 65,34 eurų turtinės žalos ir 135 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 134). Apklausas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad turtinę žalą sudaro“ 40 eurų išgryninti pinigai, 5,34 eurų atsiskaityta už prekes ir naujos kortelės išsiėmimas 20 eurų. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamojo R. P. veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant prašomą sumą iš kaltinamojo. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiajam sukeltus nepatogumus, į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos nustatymo bei priteisimo, pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, tačiau iš dalies. Priteistina mažesnė pinigų suma, nei prašo nukentėjusysis.
Siekiant užtikrinti nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Arminas Elijošius 2019-09-27 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. P. turtui – ½ gyvenamojo namo daliai, kurios unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 7000 eurų, esančiai Šiauliai, (duomenys neskelbtini) uždraudžiant šiuo turto disponuoti. Kadangi pateiktas nukentėjusiojo civilinis ieškinys iki šiol nėra atlygintas, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki visiško pateikto civilinio ieškinio atlyginimo.
Daiktai, turintys reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- 3 vnt. kompaktinių diskų su informacija – paliktini baudžiamojoje byloje;
- E. S. banko kortelė ir geltonos spalvos lapelis su užrašytais skaičiais – grąžintini E. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-
nusprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę – 20 (dvidešimt) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 198-1 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, ir subendrintą bausmę paskirti 45 (keturiasdešimt penkias) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. P. galutinę sumažintą bausmę 30 (trisdešimt) parų arešto.
R. P. arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
R. P. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą
Kaltinamajam R. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nukentėjusiojo E. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl 65.34 Eur (šešiasdešimt penkių eurų 34 eurocentų) turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo R. P..
Nukentėjusiojo E. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. P. nukentėjusiajam E. S. 50 penkiasdešimt Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. P. turtui – ½ gyvenamojo namo daliai, kurios unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 7000 eurų, esančiai Šiauliai, (duomenys neskelbtini) uždraudžiant šiuo turto disponuoti– palikti iki visiško nukentėjusiojo E. S. civilinio ieškinio atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- 3 vnt. kompaktinių diskų su informacija – palikti baudžiamojoje byloje;
- E. S. banko kortelė ir geltonos spalvos lapelis su užrašytais skaičiais – grąžinti E. S..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus .