- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- 2-64-909/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08177-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- B. P.
- Atsakovas
- V. V.-Z., V. Z., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centras
- Advokatai
- Henrikas Celencevičius, Virginija Balčiūnienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. patikslintą ieškinį atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. dėl nuosavybės teisės gynimo, atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl duomenų viešame registre pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, sodų bendrija „Aušra“, uždaroji akcinė bendrovė „Orkanas“, T. T.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė B. P. patikslintu ieškiniu (DOK-252741, V tomas b. l. 38-41) prašo:
1.1. Atstatyti bendrą ieškovei priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas Nr. 82), ir kaimyninio žemės sklypo, priklausančio V. V.-Z. ir V. Z., esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas Nr. 80), ribą pagal faktinę esamos tvoros vietą, pažymėtą 2019 m. rugsėjo 5 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geoplėtra“ Kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje (toliau – sprendinių brėžinys) su pasiūlymu teismui pažymėtuose posūkio taškuose Nr. 1 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)); Nr. 6 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pirmasis reikalavimas);
1.2. Panaikinti kadastrinių matavimų duomenis, kurie nustato ieškovei priklausančio žemės sklypo ir atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. priklausančio žemės sklypo ribas ir plotus bei nustatyti (pripažinti): 1) ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas 2019 m. rugsėjo 5 d. UAB „Geoplėtra“ Kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje su pasiūlymu teismui pažymėtuose posūkio taškuose Nr. 1 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), Nr. 2 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), Nr. 3 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), Nr. 4 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), Nr. 5 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), Nr. 6 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), Nr. 1 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurių koordinatės LKS-(duomenys neskelbtini) valstybinėje koordinačių sistemoje yra pateikiamos šio sprendinių brėžinio koordinačių žiniaraštyje, ir plotą 746 kv. m.; 2) atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. priklausančio žemės sklypo ribas 2019 m. rugsėjo 5 d. UAB „Geoplėtra“ Kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje su pasiūlymu teismui pažymėtuose posūkio taškuose Nr. 1 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), Nr. 6 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. 1 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurių koordinatės LKS-(duomenys neskelbtini) valstybinėje koordinačių sistemoje yra pateikiamos šio sprendinių brėžinio koordinačių žiniaraštyje ir Aiškinamajame rašte, bei plotą 728 kv. m. (toliau – Antrasis reikalavimas);
1.3. Įpareigoti valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal teismo sprendime nustatytas šių žemės sklypų ribas (toliau – Trečiasis reikalavimas);
1.4. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko įsakymus 2001 m. lapkričio 22 d. „Dėl J. G. privataus žemės sklypo Nr. 80, (duomenys neskelbtini)., S.B. „Aušra“, Vilniuje, duomenų patikslinimo“ Nr. 3695-01 ir 2010 m. balandžio 7 d. „Dėl V. P. žemės sklypo prie Nr. 82 „(duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „Aušra“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“ Nr. 4361-1301 bei jų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotus šių žemės sklypų kadastro duomenis (toliau – Ketvirtasis reikalavimas);
1.5. Įpareigoti atsakovus V. V.-Z. ir V. Z. atstatyti jų veiksmais pažeistą žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, faktinę ribą, pažymėtą UAB „Geoplėtra“ parengtame Kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje su pasiūlymu teismui pažymėtais posūkio taškais Nr. 1 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), Nr. 6 ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), bei pašalinti iš žemės sklypo Nr. 82, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, sodų bendrija (toliau – SB) „Aušra“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), jų pastatytą tvoros fundamentą ir atstatyti ieškovei priklausančios tvoros dalį (toliau – Penktasis reikalavimas);
1.6. Priteisti ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų V. V.-Z. ir V. Z.;
1.7. Išreikalauti iš atsakovų V. V.-Z. ir V. Z. jiems priklausančio žemės sklypo Nr. 80 hipotekos ir įsigijimo dokumentus;
1.8. Nustatyti atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įvykdyti sprendime teismo nustatytus įpareigojimus;
1.9. Paskirti atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. 100 Eur baudą, skaičiuojamą už kiekvieną teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo nevykdymo dieną iki visiško sprendime teismo nustatytų įpareigojimų vykdymo dienos.
Atsiliepimas
2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė į parengiamąjį posėdį pateikė UAB „Geoplėtra“ patikslintą kadastrinių matavimų sprendimų brėžinį pagal su atsiliepimais gautas byloje dalyvaujančių asmenų pastabas. VĮ Registrų centras parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė papildomas pastabas. Teismas posėdžio metu suteikė ieškovei galimybę patikslinti ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad 2019 m. birželio 28 d. nutartimi teismas pasiūlė ginčo šalims atlikti bendrus kaimyninių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Tuo pagrindu ieškovė atliko šiuos veiksmus: 2019 m. birželio-rugpjūčio mėn. ieškovės pavedimu matininkas pagal atsakovo VĮ Registrų centro pastabas tikslino brėžinį (techniniai patikslinimai); 2019 m. rugpjūčio mėn. nuosekliai siūlė atsakovams bendradarbiauti ir atlikti bendrus kaimyninių žemės sklypų kadastrinius matavimus, tačiau atsakymo negavo, vėliau sužinojo, kad atsakovai geranoriškai ginčo nespręs; 2019 m. rugsėjo 9 d. teikė teismui 2019 m. rugsėjo 5 d. UAB „Geoplėtra“ patikslintą brėžinį (toliau – brėžinys) su aiškinamuoju raštu (toliau – aiškinamasis raštas). 2019 m. rugsėjo 13 d. teismas, gavęs patikslintą ieškinį, jį priėmė ir nustatė šalims terminą atsiliepimams. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. atsiliepimu VĮ Registrų centras pateikė pastabas dėl brėžinio su aiškinamuoju raštu ir teigė, jog yra neaiškumų, kokią įtaką ribų pakeitimas turės atsakovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, ir ar turės kokią nors įtaką kitiems su ginčo žemės sklypais besiribojantiems žemės sklypams. Ieškovė dėstė, kad tuo tarpu 2019 m. spalio 9 d. atsiliepimu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) nurodė, jog pateikė Vilniaus miesto skyriui prašymą susipažinti ir gauti nuasmenintą skundą, kurio pagrindu atliks kontrolę, jos metu, 2019 m. lapkričio 11 d., įvertinti, ar parengtas brėžinys atitinka teisės aktų reikalavimus ir nepažeidžia trečiųjų asmenų interesų, kurie nedalyvauja civilinėje byloje. UAB „Geoplėtra“ patikslino ir išsamiai papildė aiškinamajame rašte atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo koordinačių duomenis, neatliekant sprendinių brėžinio pakeitimų.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateiktame pradiniame ieškinyje nurodė ginčo faktines aplinkybes (I tomas, b. l. 1-6), kad ieškovės sutuoktinis V. P. 1968 metais buvo priimtas į Vilniaus susivienijimo „Sodai“ SB „Aušra“ bei jam skirtas 746 kv. m. sodo sklypas. V. P. kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą, Žemėtvarkos tarnybą, Naujosios Vilnios seniūnijos valdybą su 1992 m. balandžio 24 d. prašymu dėl 746 kv. m. sodo sklypo Nr. 82 įsigijimo nuosavybėn. Tarp Vilniaus apskrities valdytojo administracijos atstovo A. M., kaip pardavėjo, ir V. P., kaip pirkėjo, sudaryta 1995 m. gruodžio 30 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), bei šios sutarties pagrindu, vadovaujantis Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-06-12 įsakymu Nr. 40, pardavėjas pardavė, o pirkėjas įgijo nuosavybėn 746 kv. m. valstybinį žemės sklypą, esantį SB „Aušra“; sklypo Nr. 82. Žemės sklypas Nr. 82 buvo įkainotas pagal 1992 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo Nr. 82 įkainojimo aktą 2 550 Lt suma (738,53 Eur). Kadangi žemės sklypas Nr. 82 įsigytas pirkėjo V. P. santuokos su ieškove B. P. metu, šis nekilnojamasis turtas priklausė abiem sutuoktiniams, sudariusiems santuoką 1993 m. sausio 14 d., bendrosios jungtinės nuosavybės teise po ½ šio sklypo dalį. 2013 m. gegužės 4 d. mirus V. P., jo sutuoktinė ieškovė B. P. priėmė pagal įstatymą mirusiojo palikimą bei tuo pagrindu įgijo nuosavybės teises į visą žemės sklypą Nr. 82, tačiau šio sklypo bendras plotas palikimo priėmimo metu buvo mažesnis, nei jo įsigijimo metu, t. y. 728 kv. m.
4. Paaiškino, kad 2009 metais V. P. kreipėsi į UAB „Orkanas“ dėl žemės sklypo Nr. 82 kadastrinių matavimų. UAB „Orkanas“ atliko kadastrinius matavimus, kurių rezultatai buvo įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Po žemės sklypo Nr. 82 kadastrinių matavimų šio sklypo plotas sumažėjo 18 kv. m. Vadovaujantis atliktais UAB „Orkanas“ kadastriniais matavimais Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 2.3-4361-1301 patikslintas V. P. nuosavybės teise priklausančio 746 kv. m. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas, nustatant, kad žemės sklypo Nr. 82 plotas yra 728 kv.m. Žemės sklypo Nr. 82 ploto skirtumo kompensavimo klausimo nesprendė. Ieškovė B. P., kaip šio žemės sklypo bendrasavininkė, ant aukščiau paminėtų dokumentų, t. y. UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir žemės sklypo plano nepasirašė. Ieškovės įsitikinimu, sutuoktinis V. P. ant ginčijamo ribų parodymo-paženklinimo akto pasirašė tikėdamas, kad riba išlieka ta pati - palei atsakovams priklausančią tvorą, stovinčią daugiau nei 20 metų bei skiriančią žemės sklypą Nr. 80 ir žemės sklypą Nr. 82. Ieškovė nurodė, kad UAB „Orkanas“ atliktus kadastrinius matavimus naujai nustačius ribą tarp ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 82 ir atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. priklausančio žemės sklypo Nr. 80, esančių adresu (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos ieškovės nuosavybės teisės, atliekant kadastrinius matavimus. Ieškovės teigimu, nebuvo atsižvelgta į faktiškai valdomas ir naudojamas šių sklypų ribas, nusistovėjusią žemėnaudą, o taip pat į SB „Aušra“ generalinį planą. Pagal UAB „Orkanas“ atliktus kadastrinius matavimus nustatyta sklypus skirianti riba eina per ieškovės žemės sklypą Nr. 82. Ieškovės žemės sklypo Nr. 82 ir atsakovų žemės sklypo Nr. 80 pažymėta kadastro žemėlapyje riba visiškai neatitinka turimų žemės sklypų ribų pagal jų ilgametį faktinį naudojimą. Pagal pateiktą žemės sklypo Nr. 82 pirminį brėžinį ir sklypo ilgametį faktinį naudojimą žemės sklypų riba eina tiesia linija, pagal kurią pastatyta kaimyninio žemės sklypo Nr. 80 tvora. Ši riba yra faktiškai nusistovėjusi jau daugiau nei 20 metų. V. P., kaip sodininkų bendrijos narys, o vėliau kaip žemės sklypo Nr. 82 savininkas, bei jo sutuoktinė ieškovė, kaip šio sklypo bendrasavininkė, naudojosi tokių ribų ir konfigūracijos sklypu, koks buvo priskirtas naudotis ir vėliau privatizuotas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Ieškovės nuomone, UAB „Orkanas“ atliekant kadastrinius matavimus, nebuvo vadovautasi SB „Aušra“ generaliniu planu bei faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su žemės sklypo Nr. 82 ir žemės sklypo Nr. 80 faktiniu naudojimu, o taip pat žemės sklypo Nr. 82 kadastriniai matavimai atlikti nesuderinus su viena iš šio sklypo bendrasavininke - ieškove.
Atsiliepimas
5. Atsakovai V. Z. ir V. V. – Z. pateikė atsiliepimą (V tomas, b. l. 103-109) į patikslintą ieškinį ir prašė atmesti ieškovės patikslintą ieškinį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei pritaikyti byloje senaties terminus bei priteisti iš ieškovės atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pasisakydami dėl pirmojo ieškovės reikalavimo, atsakovai nurodė, kad visiškai nėra galimybės nustatyti, kas kam ir kokius veiksmus turėtų atlikti, įgyvendinant tokį ieškovės reikalavimą. Dėl ieškovės antrojo reikalavimo atsakovai teigė, jog nėra galimybės nustatyti, kokiame dokumente nurodytus duomenis ieškovė prašo panaikinti. Trečiasis reikalavimas, atsakovų nuomone, taipogi netinkamas, nes nėra aišku, kokias žemės sklypų ribas nustatys teismas. Dėl ieškovės ketvirtojo reikalavimo atsakovai nurodė, kad remiantis kasacinio teismo praktika, negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą ir negali būti keičiami (didinami ar mažinami) žemės sklypo dydžiai (plotis). Atsiliepime paaiškino, jog atsakovai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. 80 įgijo 0,0747 ha ploto. Atsakovai pridūrė, jog ieškovė siekia panaikinti 2001 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 3695-01, tačiau yra praleidusi 10 metų terminą, kuris yra naikinamasis, neatnaujintas, nes ieškovė kreipėsi į teismą dėl įsakymo, kuris priimtas daugiau kaip prieš 10 metų, panaikinimo. Be kita ko, atsakovai pridūrė, kad ieškovė siekia atsakovų Žemės sklypo Nr. 80 sąskaitą padidinti savo žemės sklypo Nr. 82 plotą. Ieškovė siekia panaikinti 2010 m. balandžio 7 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-4361-(30), kuriuo patikslino ieškovės žemės sklypo plotą ir kuris priimtas tenkinant V. P. prašymą, todėl akivaizdu, jog nors minėtas aktas nėra viešai skelbiamas, tačiau jis žinojo apie įsakymą ir vykdė jame nustatytas pareigas – įregistravo įsakyme nurodytus duomenis VĮ Registrų centre. Atsakovai dėl penktojo ieškovės reikalavimo nurodė, kad visiškai nėra galimybės nustatyti, kokius veiksmus turėtų atsakovai atlikti įgyvendinant tokį ieškovės reikalavimą. Atsiliepime nesutiko, kad ieškovė savo žemės sklypą padidintų atsakovų sklypo sąskaita, tai sklypų amalgamacija vien ieškovės pateikto vienašališkai atlikto brėžinio pagrindu negalima. Ieškovė, anot atsakovų, nenurodė teisinių argumentų, kad ginčo žemės sklypų ribos buvo nustatytos neteisėtai atliekant kadastrinius matavimus ir vėliau įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o teikė tik prielaidas, iš esmės siekdama padidinti savo žemės sklypą atsakovų žemės sklypo sąskaita.
6. Atsakovas NŽT atsiliepime (V tomas, b. l. 100-102) į patikslintą ieškinį prašė: 1) taikyti ieškinio senatį dėl valstybinės žemės patikėtinio priimtų administracinių aktų panaikinimo; 2) netenkintus reikalavimo, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus faktus. Atsiliepime dėstoma, kad patikslintame ieškinyje NŽT atžvilgiu ieškovė nukreipė ketvirtąjį reikalavimą, kuris byloje išliko toks pat. Teigė, kad patikslintame ieškinyje sukonkretinamas reikalavimas nurodant potencialių žemės sklypų ribas išreiškiant koordinatėmis, t. y. ieškinio reikalavimuose atliekami tik techninio pobūdžio pakeitimai. Paaiškino, jog 2019 m. lapkričio 11 d. NŽT atliko žemės sklypo Nr. 82 ir žemės sklypo Nr. 80 bei valstybės žemės šalia, žemės naudojimo valstybinę kontrolę, dėl galimų žemės naudojimo tvarkos pažeidimų. NŽT teigė, kad žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-961-(14.49.74) konstatuota, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilnius, naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą, aptvertas tvoromis, tvarkos pažeidimų nenustatė. NŽT nurodė, kad minėtame rašte taipogi konstatavo, jog sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, naudojamas pagal nustatytą paskirtį ir būdą, pietinėje dalyje aptvertas tvora, nesilaikoma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 36 straipsnio, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), Nuostatų 11.6 papunkčio reikalavimo bei Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nustatytų reikalavimų.
7. Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą (IV tomas, b. l. 164-168) į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 2.3-4361-(30) ir Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 3695-01 pagrindu registre įregistruotus žemės sklypų Nr. 82 ir Nr. 80 kadastro duomenis (3 reikalavimas) nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 2 punkto pagrindu arba šį reikalavimą laikyti išvestiniu, nesavarankišku, netgi pertekliniu; 2) reikalavimą įpareigoti VĮ Registrų centrą pakeisti žemės sklypų Nr. 82 ir Nr. 80 kadastro duomenis pagal teismo sprendime nustatytas šių žemės sklypų ribas (2 reikalavimas) atmesti kaip nepagrįstą; 3) kitus patikslinto ieškinio reikalavimus, juos patikslinus, atsižvelgiant į šiame išdėstytus argumentus, spęsti teismo nuožiūra; 4) atsižvelgiant į Registro tvarkytojo kaltės, neteisėtų veiksmų ir materialinio intereso nebuvimą nepriteisti iš VĮ Registrų centro bylinėjimosi išlaidų.
8. Atsiliepime VĮ Registrų centras nurodė, kad ieškovė patikslintą ieškinį grindė Sprendinių brėžiniu, iš kurio neaišku, kokią įtaką ribų pakeitimas turės atsakovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui Nr. 80, ir ar turės kokią nors įtaką kitiems su ginčo žemės sklypais besiribojantiems žemės sklypams. Todėl reikalavimas nustatyti žemės sklypo Nr. 82, ribą ir plotą 746 kv. m bei žemės sklypo Nr. 80, ribą, ir plotą 728 kv. m. pagal Sprendinių brėžinyje nurodytas posūkio taškų koordinates ir plotus (antras reikalavimas), negali būti tenkinamas. Dėl antrojo ieškovės reikalavimo VĮ Registrų centras teigė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl aiškinamajame rašte nurodytų transformuotų žemės sklypo Nr. 80, koordinačių teisingumo. Be to, teismui nustačius žemės sklypo Nr. 80 ribą pagal antrame reikalavime nurodytas koordinates (klaidingai nurodyta koordinatė (duomenys neskelbtini), nes aiškinamajame rašte nurodyta (duomenys neskelbtini)), plotas būtų žymiai mažesnis, nei prašoma nustatyti – 728 kv. m, nes nenurodyti žemės sklypo Nr. 80, taškai, kurie AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2001 m. rugsėjo 19 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėti 8, 9, 10. Antrame reikalavime nurodyti Sprendinių brėžinyje pažymėti posūkio taškai Nr. 1, Nr. 6, tačiau nenurodytos šių taškų koordinatės. Dėl minėtų priežasčių, VĮ Registrų centro teigimu, antras reikalavimas tikslintinas. VĮ Registrų centras nesutiko ir su trečiuoju reikalavimu, nes nagrinėjamu atveju jau buvo atlikti ir Kadastre įregistruoti ginčo žemės sklypų kadastriniai matavimai ir siekiama pakeisti jau suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis (plotą ir ribas, tai yra posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje). Akcentavo, kad Registro tvarkytojo veiksmai buvo teisėti – ginčo žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre 2001 m. gruodžio 6 d. ir 2010 m. balandžio 15 d. įrašyti galiojančių bei įstatymų reikalavimus atitinkančių dokumentų – Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 3695-01, AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2001 m. rugsėjo 19 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 2.3-4361-(30) ir UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu. Kadastre įrašyti duomenys apie ginčo žemės sklypus atitinka minėtus dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Paaiškino, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Kadastro ir Registro tvarkytojas atsako tik už tai, jog į Kadastrą ir Registrą įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, tačiau neatsako už pateikiamų dokumentų turinio teisingumą, už dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys arba institucijos. Šiuo gi atveju, atsiliepime akcentavo, kad pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, už ginčo žemės sklypo duomenis ir pateiktą informaciją, atsakingas žemėtvarkos skyrius.
9. VĮ Registrų centras atsiliepime dėstė, kad tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.8.14 punktą buvo numatyta, jog žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą suderina žemėtvarkos skyriaus vedėjas, nurodydamas, kad žemės sklypo ribos paženklintos pagal teisės aktų reikalavimus. Taigi Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2010 m. kovo 24 d. suderinęs UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. parengtą žemės sklypo Nr. 82, planą bei žemės sklypo Nr. 82, ribų paženklinimo-parodymo aktą, o Vilniaus apskrities viršininkas priėmęs 2010 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. 2.3-4361-(30) patvirtino, jog šio žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais (SB „Aušra“ generaliniu planu) suformuotas žemės sklypo ribas, o žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantys dokumentai parengti pagal teisės aktų reikalavimus. Taip pat ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius, 2001 m. spalio 7 d. suderinęs AB „Inžineriai tyrinėjimai“ 2001 m. rugsėjo mėnesį parengtą žemės sklypo Nr. 80, planą bei 2001 m. rugsėjo 19 d. žemės sklypo Nr. 80, ribų paženklinimo aktą, o Vilniaus apskrities viršininkas priėmęs 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 3695-01 patvirtino, jog šio žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais (SB „Aušra“ generaliniu planu) suformuotas žemės sklypo ribas, o žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantys dokumentai parengti pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad Kadastro ir Registro tvarkytojas, spręsdamas dėl žemės sklypo kadastro duomenų įrašymo į Registrą, neturi vertinti ir nevertina, ar tvora, nurodyta žemės sklypo plane, sutampa su žemės sklypo riba ar nesutampa, nes tokios pareigos ar teisės Registro tvarkytojui nenustato jokie teisės aktai. Kadastrinius matavimus atlikęs asmuo (matininkas), kaip savo srities profesionalas, atsako už atliktų darbų kokybę. Minėti ginčo žemės sklypų planai, kurie yra kadastro duomenų bylos, kurios pagrindu Registre buvo įrašyti ginčo žemės sklypų kadastro duomenys, dalis, yra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl yra teisingi ir teisėti.
10. Atsiliepime pasisakydamas dėl pirmojo ieškovės reikalavimo, VĮ Registrų centras nurodė, kad, minėta riba niekada nebuvo nustatyta atliekant kadastrinius matavimus, mano, jog šis reikalavimas yra netikslus. Be to, prašoma atstatyti ribą, tačiau nenurodomos posūkio taškų koordinatės. Pridūrė, jog ieškovė patikslintame ieškinyje konkrečiai nenurodė, kokį Registro tvarkytojo sprendimą dėl ginčo žemės sklypų kadastro duomenų įrašymo Registre ji ginčija. Tačiau iš patikslinto ieškinio reikalavimo (ketvirtas reikalavimas), darytina prielaida, kad galimai norėta ginčyti Registro tvarkytojo 2001 m. gruodžio 6 d. ir 2010 m. balandžio 15 d. priimtus sprendimus (įformintus atliekant įrašus) Registre įrašyti ginčo žemės sklypų kadastro duomenis. Pažymėjo, kad tokiems sprendimams apskųsti 2001 m. gruodžio 6 d. ir 2010 m. balandžio 15 d. buvo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau ieškovė šia tvarka nepasinaudojo ir negali ja pasinaudoti, todėl savarankiškas reikalavimas dėl Kadastre 2001 m. gruodžio 6 d. ir 2010 m. balandžio 15 d. įregistruotų ginčo žemės sklypų kadastro duomenų panaikinimo negalėtų būti nagrinėjamas iš esmės, o byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina. Ieškovės sutuoktinis V. P. apie Kadastro tvarkytojo 2010 m. balandžio 15 d. priimtą sprendimą tenkinti jo 2010 m. balandžio 12 d. prašymą Kadastre įrašyti žemės sklypo Nr. 82, kadastro duomenis sužinojo 2010 m. balandžio 19 d., t. y. kai Registrų centro Vilniaus filiale 2010 m. balandžio 19 d. atsiėmė 2010 m. balandžio 15 d. parengtą Registro išrašą-pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė, kaip jo sutuoktinė, nuo 2010 m. balandžio 19 d. taip pat turėjo žinoti apie Kadastro tvarkytojo 2010 m. balandžio 15 d. priimtą sprendimą, tačiau nei V. P., nei ieškovė neskundė šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais bei ženkliai praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos 33 straipsnio 1 dalis) nustatytą vieno mėnesio terminą Registro tvarkytojo priimtam sprendimui apskųsti, todėl byla dalyje dėl savarankiško reikalavimo panaikinti Registre 2010 m. balandžio 15 d. įregistruotus Žemės sklypo Nr. 82 kadastro duomenis, nutrauktina arba spręstina kaip išvestinis reikalavimas iš reikalavimo dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 2.3-4361-(30) panaikinimo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčo žemės sklypų bendra riba, kurią prašoma keisti, nustatyta 2001 metais, AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2001 m. rugsėjo 19 d. atlikus kadastrinius matavimus, kuriuos patvirtino Vilniaus apskrities viršininkas 2001 m. lapkričio 22 d. priimdamas įsakymą Nr. 3695-01. UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. parengtame Žemės sklypo Nr. 82, plane nurodytos posūkio taškų 2 ir 1 koordinatės yra identiškos AB „Inžinerinai tyrinėjimai“ 2001 m. rugsėjo mėnesį parengtame žemės sklypo Nr. 80, plane nurodytoms posūkio taškų 8-9 koordinatėms, jas transformavus į LKS-(duomenys neskelbtini) valstybinę koordinačių sistemą. Tai yra UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. atlikus Žemės sklypo Nr.82, kadastrinius matavimus, ginčo žemės sklypų bendra riba nepasikeitė (UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. parengtas žemės sklypo planas, AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2001 m. rugsėjo mėnesio parengtas žemės sklypo planas, Sprendinių brėžinio su pasiūlymu teismui aiškinamasis raštas).
11. Tretieji asmenys UAB „Orkanas“, T. T., SB „Aušra“ atsiliepimų byloje nėra pateikę.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu nustatė šalims terminą pateikti nuomonę dėl trečiųjų asmenų (kitų kaimyninių sklypų savininkų) įtraukimo į bylą. VĮ Registrų centras pateikė teismui nuomonę (DOK-181566), kurioje nurodė, kad pagal civilinėje byloje pateiktus duomenis VĮ Registrų centras neturi duomenų, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas galėtų įtakoti gretimų žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų teises ir pareigas, todėl neprašo jų įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.
13. 2021 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio, vykusio žodinio proceso tvarka, metu ieškovė pateikė žodinius paaiškinimus (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:53:34 iki 01:12:18). Ieškovė paaiškino teismui, kad į teismą kreipėsi dėl to, kad sužinojo, jog jos sklypas neatitinka bendrijos generalinio plano, jos nuosavybė yra neteisėtai sumažinta, todėl prašo atstatyti jai nuosavybę pagal generalinį planą. Teigė, kad atsakovai pradėjo griauti tvorą, prailgino savo tvorą, perkėlė pačią tvorą į ieškovės pusę – tokiu būdu ieškovei trukdoma naudotis jai priklausančia nuosavybe – toje vietoje auga jos augalai, ieškovė bijo, kad bus nupjauti jos medžiai, jai trukdoma kiekvieną sezoną. Akcentavo, kad jos sutuoktinį jėga privertė padėti parašą ant UAB „Orkanas“ sudaryto plano, ties 4 punktu pasirašė, tačiau ties 13 punktu – nepasirašė, parašas ne jo.
14. 2021 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio, vykusio žodinio proceso tvarka, metu ieškovės atstovas advokatas Henrikas Celencevičius palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01:12:19 iki 01:43:52), papildomai paaiškino, kad 1982 m. patvirtintos žemės sklypų ribos plane, ribos matosi aiškiai. Nuo 1996 metų riba buvo - metalinė tvora su fundamentu. 2001 m. rugsėjo 1 d. buvęs savininkas atliko kadastrinius matavimus, plotas padidėjo iki 747 kv. m. Priėmus apskrities viršininko įsakymą, leista išsipirkti 19 kv. m. viršplotį, tačiau ieškovė nebuvo informuota apie viršplotį. 2009 m. liepos 8 d. ieškovės sutuoktinis užsisakė UAB „Orkanas“ planą, tačiau sudarytame plane – tvora eina nuo ribos į ieškovės pusę ir plotas iš 746 kv. m. mažėja iki 728 kv. m. Taigi 18 kv. m. buvo parduota du kartus – pirmą kartą ieškovei (privatizuojant), antrą kartą – J. G. (buvusiam sklypo Nr. 80 savininkui). Tai nebuvo laisva žemė, tai buvo ieškovei priklausanti žemės dalis, todėl ieškovės nuosavybės teisės pažeistos. 2001 m. ir 2009 m. brėžiniuose riba pažymėta skirtingose vietose – 2001 m. brėžinyje riba ir tvora sutampa, o 2009 m. brėžinyje riba baigiasi už tvoros ieškovės pusėje, taigi brėžiniai vienas kitam prieštarauja. NŽT rėmėsi klaidingais planais, neįsitikimo duomenų teisingumu, todėl atliko neteisėtus veiksmus, teisės aktus priėmė formaliai, neįsitikimo, kad perleidžiamas žemės plotas nėra laisvas, tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja, nes prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
Atsiliepimas
15. 2022 m. kovo 8 d. teismo posėdžio, vykusio žodinio proceso tvarka, metu atsakovų V. V.-Z. ir V. Z. atstovė advokatė Virginija Balčiūnienė palaikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį atmesti (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:52:26 iki 01:39:13). Papildomai paaiškino, kad iš esmės ieškovė siekia pakeisti atsakovų žemės sklypo, už kurį atsakovai sumokėjo, ribas, ieškovės pateiktas planas prieštarauja teismų praktikai, žemės sklypo ribos negali būti ginčijamos nenuginčijus sandorio, atsakovai įsigijo 747 kv. m. ploto sklypą, pirkimo pardavimo sandoris nenuginčytas. Ieškovė nenurodė, kaip yra pažeidžiami jos interesai, ji gali visapusiškai naudotis savo nuosavybe. Jei ribos yra neaiškios, tuomet turi būti pasiekiama šalių pusiausvyra, dalinama per pusę, o šiuo atveju ieškovė siekia, kad būtų patenkinti tik jos interesai. Atsakovai tvoros negriovė, o pagal atliktus matavimus pradėjo statyti tvoros fundamentą vietoje buvusios vielinės tvoros.
16. 2022 m. kovo 8 d. atsakovai V. V.-Z. ir V. Z. teikė rašytinius paaiškinimus ir prašė teismo prijungti paaiškinimus bei ieškovės iniciatyva užsakytą ir sudarytą žemės sklypo planą (VI tomas, b. l. 64-67). Atsakovai teigė, kad ieškovė siekia pakeisti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nustatytas ir įregistruotas ribas; pakeisti nustatytą ir įregistruotą plotą; pakeisti atsakovams priklausančio žemės sklypo nustatytas ir įregistruotas ribas; sumažinti atsakovams priklausančio žemės sklypo nustatytą ir įregistruotą plotą, kurį atsakovai įsigijo ir už konkretų žemės sklypą sumokėjo pardavėjui. Atsakovų nuomone, žemės sklypų ginčo riba yra aiški pagal VĮ Registrų centro įregistruotus dokumentus. Tad ieškovė, įrodinėdama, kad neva sklypo riba yra neaiški, pateikė byloje ieškovės iniciatyva naujai sudarytą žemės sklypo planą. Tokie ieškovės ieškinio reikalavimai prieštarauja teismų praktikai. Atsakovai akcentavo, kad ieškovė neatskleidžia tikrųjų žemės sklypo planų atlikimo aplinkybių. Atsakovams pavyko gauti kitą žemės sklypo planą, kuris atliktas ieškovės iniciatyva, pagal kurį atlikti pakeitimai ne tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko (atsakovų) interesų sąskaita - žemės sklypų bendros ribos plane pakeistos užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
17. 2022 m. kovo 8 d. teismo posėdžio, vykusio žodinio proceso tvarka, metu atsakovo NŽT atstovė A. R. palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį atmesti (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01:39:55 iki 02:45:32 ir nuo 02:48:25 iki 03:00:50). Papildomai paaiškino, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminus dėl 4-ojo reikalavimo. Pažymėjo, kad plotas pakito, nes atlikus matavimus koordinatės pakito leistinose ribose. Gauto skundo pagrindu atlikto NŽT patikrinimo metu buvo tikrinta, ar savininkai neužima valstybinės žemės.
18. 2022 m. gegužės 3 d. bei 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžių, vykusių žodinio proceso tvarka, metu atsakovo VĮ Registrų centro atstovė L. K. palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes, prašė patikslintą ieškinį atmesti (2022 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:30:10 iki 01:40:59 ir nuo 02:03:22 iki 02:25:13, bei 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:10:15 iki 00:33:24 ir nuo 00:36:04 iki 00:42:26). Papildomai paaiškino, kad 2001 m. įsakymų pagrindu buvo įregistruoti kadastriniai duomenys, skundui paduoti galioja 1 mėnesio apskundimo terminas, terminas praleistas, todėl byla dalyje nutrauktina, naikinamasis 10 metų terminas taip pat suėjęs ir jis negali būti atnaujinamas. Pažymėjo, kad kadastro tvarkytojas neturi teisės vertinti duomenų įrašymo pagrindų ir teisėtumo, tai neįeina į Registrų centro kompetenciją, todėl apskrities viršininko įsakymai nebuvo vertinami. Dėl pirmojo reikalavimo paaiškino, kad tvora nekilnojamojo turto registre neįregistruota. 2001 m. plane tvora sutapo su žemės sklypo riba, 2009 m. plane žemės sklypo riba nesikeičia, koordinatės tos pačios, identiškos. Ieškovės pateikto plano teismas tvirtinti negalėtų, nes turi būti parengta kadastrinių duomenų byla, suderinta su NŽT, o tada jau Registrų centras galėtų registruoti.
Šalies argumentai
19. 2022 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio, vykusio žodinio proceso tvarka, metu trečiojo asmens SB „Aušra“ atstovas pirmininkas A. L. (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01:41:42 iki 02:02:27) paaiškino, kad sutinka su ieškiniu, nurodė, kad jam susidaro įspūdis, kad tvoros vieta kokia buvo, tokia ir liko, viską laiką natūroje jos vieta nesikeitė, keitėsi tik ribos faktas. 2001 m. atsakovų užsakytame geodezininkų atliktame plane ženklais skiriasi ribos nuo sodų bendrijos bendrojo plano, įsiveržiama į gretimus sklypus, 80 sklypas pagal matavimus išsipūtė, yra pasislinkimas į 61 sklypą, 80A sklypas sumažėjo 80 sklypo sąskaita. Teigė, kad transformavimo metu per didelės koordinačių paklaidos, vietovės elementai neatitinka koordinačių.
20. 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio, vykusio žodinio proceso tvarka, metu liudytoju apklaustas D. S. (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:44:18 iki 01:17:00) paaiškino, kad yra UAB „Geoplėtra“ matininkas, dirba apie 5-6 metus. Ieškovė užsakė atlikti tvoros išmatavimus ir brėžinį, 2018-2019 m. atliko matavimus, dalyvavo pati ieškovė, buvo padarytas planas. Atlikus matavimus, skyrėsi žemės sklypo plotas, pagal antrą planą 18 kv. m. ploto skirtumą paėmė iš atsakovų žemės sklypo ploto. Tvora buvo tinklinė, nestabili. Su Registrų centru vyko susirašinėjimas, buvo tikrinamos koordinatės, buvo gautos pastabos iš Registrų centro, į kurias atsižvelgęs pataisė plano versiją. Pirmasis planas yra pabaigtas, ne darbinėje stadijoje, ant pirmo plano yra brėžinių sprendinys. Dar vieną planą užsakinėjo ieškovė ir atsakovai, tačiau šis planas nebuvo patvirtintas, jis negaliojantis, nėra užsakovų parašo. Neatsimena, ar planą perdavė atsakovams.
21. Ieškovė B. P. teismo posėdžio, vykusio žodinio proceso tvarka 2022 m. gegužės 12 d. metu, baigiamosios kalbos metu prašė tenkinti patikslintą ieškinį (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01:53:06 iki 01:59:30). Nurodė, kad J. G. gavo sklypą 1972 metais – 7,28 a. Seniūnija jam leido pastatyti tvorą, dviejų aukštų garažą, prasidėjo nesutarimai, ji buvo du kartus sumušta. Visi dokumentai buvo pas sutuoktinį, o kai jis mirė, ji nesuprato dokumentų esmės, nes yra lenkė. Teigė, kad atsakovai vaikšto per jos žemės sklypą, verandoje išdaužė langą. Akcentavo, kad jos sveikatos būklė yra itin prasta.
22. Ieškovės atstovas advokatas Henrikas Celencevičius teismo posėdžio, vykusio žodinio proceso tvarka 2022 m. gegužės 12 d. metu, baigiamosios kalbos metu prašė tenkinti patikslintą ieškinį, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 01:59:36 iki 02:28:19). Nurodė, kad kaimyninius sklypus skiria seniai pastatyta tvora su gelžbetotiniu fundamentu, tinkline atitvara. Valdžios įstaigos matė, kad ribos padidėjo, bet niekam nepranešė ir atliktus kadastrinius matavimus įregistravo – leido sklypo Nr. 80 savininkui privatizuoti papildomai atsiradusį ploto skirtumą (viršplotį). Dėl ieškinio senaties taikymo – prašė atsižvelgti į ieškovės senyvą amžių ir tai, kad paprastam žmogui nesuprantami geodeziniai planai. Teismui tenkinus ieškinį, šio sprendimo pagrindu galėtų būtų teikiamas registravimui 2019 m. planas. Sprendimu atstačius į pirminę padėtį, niekieno teisės nebus pažeistos, atsakovai galės prašyti grąžinti sumokėtas lėšas už privatizavimą.
23. Atsakovų V. V.-Z. ir V. Z. atstovė advokatė Virginija Balčiūnienė teismo posėdžio, vykusio žodinio proceso tvarka 2022 m. gegužės 12 d. metu, baigiamosios kalbos metu prašė atmesti patikslintą ieškinį, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 02:28:22 iki 03:03:03). Nurodė, kad 2009 m. paženklinimo akte procedūros buvo išlaikytos, yra ieškovės sutuoktinio parašas, bendra riba nepažeista, nors plotas sumažėjo, tačiau visi susitarė, kad riba nepažeista ir duomenys buvo užregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ieškovė siekia pakeisti savo sklypo ribas atsakovų sąskaita. Ribos, konfigūracija gali būti keičiami, tačiau plotas negali būti keičiamas, nes tuomet turi būti ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovė neįrodė, dėl ko ji negali įgyvendinti savo teisių ir galimybių, nėra jokio poreikio keisti plotą. Negali būti vienas sklypas keičiamas kito sklypo sąskaita, turi būti ieškomas bendras interesas. Atsakovų žemės sklypas yra įregistruotas, atsakovai turi teisėtus lūkesčius. Atsakovai sutinka, kad ieškinio reikalavimams taikytina ieškinio senatis. Vilniaus apygardos teismas nutartimi grąžinęs bylą naujam nagrinėjimui pasisakė dėl galimybės atlikti kitus matavimus. Atsakovai ėmėsi iniciatyvos ir prašė ieškovės priimti kompromisinį variantą, atsivedė ir savo matininkus, tačiau užsakytų matavimų neleido pabaigti pati ieškovė, atsisakė pasirašyti, reiškia – ieškovė nebuvo suinteresuota atlikti naujus abiejų šalių interesus tenkinančius matavimus. Pabrėžė, kad oficialių kadastrinių matavimų nėra, taigi nėra galimybės ieškovės plano registruoti Registrų centre, tuomet kyla klausimas – ką teismas turi patvirtinti. Ieškovės reikalavimai yra neaiškūs, hipotetinio pobūdžio, prašoma atstatyti bendrą ribą, tačiau neaišku, nei kaip, nei kur.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas, įvertindamas aplinkybę, jog šalims buvo sudaryta galimybė teikti išsamius paaiškinimus žodinio proceso tvarka (t. y. teisminio nagrinėjimo metu buvo sudaryta galimybė įgyvendinti proceso žodiškumo principą), esant šalių atstovų sutikimui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 4 dalies pagrindu 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu, esant tiek šalių atstovų, tiek teismo dideliam užimtumui, bylą nutarė toliau nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atidėjus teismo posėdį ir paskyrus tolesnį bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, atsakovams NŽT ir VĮ Registrų centrui buvo pasiūlyta iki teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka (2022 m. birželio 9 d.) pateikti baigiamąsias kalbas, ieškovei - replikas. Atsakovų (NŽT ir VĮ Registrų centro) atstovai per teismo nustatyto terminą pateikė rašytines baigiamąsias kalbas, ieškovė pateikė replikas. Iki teismo posėdžio pradžios negauta nei vienos iš šalių prašymų dėl tolesnio bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Taigi, byla baigta nagrinėti 2022 m. liepos 22 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
25. VĮ Registrų centro atstovė rašytinėje baigiamojoje kalboje (DOK-93306) iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus, teigė, kad VĮ Registrų centras šioje byloje nepagrįstai įtrauktas atsakovu. Ieškovė nenurodė nei vienos teisės akto normos, kurią būtų pažeidęs VĮ Registrų centras, įrašydamas 0,07470 ha ploto Žemės sklypo Nr. 80 ir 0,07280 ha ploto žemės sklypo Nr. 82 kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kokiu teisiniu pagrindu Kadastro tvarkytojas turėjo atsisakyti įrašyti (pakeisti) minėtų žemės sklypų kadastro duomenis į Kadastrą, ieškovė nenurodė, kuo pasireiškia Kadastro tvarkytojo 2001 m. gruodžio 6 d. ir 2010 m. balandžio 15 d. priimtų sprendimų įrašyti šiuos duomenis į Kadastrą neteisėtumas. VĮ Registrų centras akcentavo, jog Kadastro tvarkytojo veiksmai teisėti – ginčo žemės sklypų kadastro duomenys Kadastre įrašyti galiojančių bei įstatymų reikalavimus atitinkančių dokumentų – Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 3695-01, AB „Inžineriniai tinklai“ 2001 m. rugsėjo 19 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. 2.3-4361-(30) ir UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu. Kadastre įrašyti duomenys apie ginčo žemės sklypus atitinka minėtus dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Taipogi pridūrė, kad ieškovė Kadastro tvarkytojo sprendimu neskundė Centriniam registratoriui, nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl byla turi būti nutraukiama arba toks reikalavimas galėtų būti spręstinas tik kaip išvestinis reikalavimas.
26. Dėl reikalavimo atstatyti bendrą ginčo žemės sklypų ribą pagal faktinę esamos tvoros vietą, VĮ Registrų centras baigiamojoje kalboje nurodė, kad ieškovės nurodyta tvora nėra įregistruota Registre ir VĮ Registrų centras neturi duomenų apie šią tvorą, taipogi nevertino tvoros buvimo, kadangi atsakovui tokios pareigos ir teisės nenustatytos. Kaip matyti iš ginčo žemės sklypų planų, AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo Nr. 80 plane tvora sutampa su žemės sklypo riba (2001 m. rugsėjo mėn. žemės sklypo plane posūkio taškai yra pažymėti Nr. 8 ir Nr. 9), kai tuo tarpu UAB „Orkanas“ parengtame žemės sklypo Nr. 82 plane tvora nesutampa su žemės sklypo riba (žemės sklypo plane tie patys posūkio taškai yra pažymėti Nr. 2 ir Nr. 1). Šiame žemės sklypo plane tvora pažymėta atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 80. Tai, kad žemės sklypo riba abiejuose minėtuose žemės sklypų planuose ta pati (o tik tvora skirtingose vietose), akivaizdu iš minėtų posūkio taškų koordinačių, kurios identiškos abiejuose žemės sklypo planuose. Kaip buvo nurodyta teismo posėdžio, vykusio 2022 m. gegužės 12 d., metu, ieškinio antrame reikalavime nurodytos žemės sklypo Nr. 80 ribų posūkio taškų koordinatės neatitinka UAB „Geoplėtra“ 2019 m. rugsėjo 5 d. Kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje su pasiūlymu teismui (pateiktame paskutinį kartą su 2019 m. lapkričio 12 d. patikslintu ieškiniu) 2 pav. (b) nurodytas transformuotas posūkio taškų koordinates (ieškinio antrame reikalavime nurodytų posūkio taškų koordinačių: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nėra minėtame Kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje). Kadastro tvarkytojas patikrino, kaip atrodytų ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, jeigu jo ribas būtų pažymėtos Kadastro žemėlapyje pagal pataisytame 2019 m. birželio 11 d. Sprendinių brėžinyje nurodytas posūkio taškų koordinates. Šioje, 2019 m. birželio 20 d. parengtoje kadastro žemėlapio ištraukoje nurodyta ir žemės sklypo ribos leistina paklaida (0,46 m). Tačiau ši paklaida gali būti taikoma tik pažymint žemės sklypo Nr. 80 ribas kadastro žemėlapyje (kadangi šio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje). Ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 82 kadastriniai matavimai atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl jie yra tikslūs ir šį žemės sklypą pažymint kadastro žemėlapyje jokia paklaida nėra taikoma.
27. NŽT atstovė rašytinėje baigiamojoje kalboje (DOK-94407) pažymėjo, kad NŽT savo poziciją ir nesutikimą su ieškovės ieškiniu išdėstė teiktuose procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu ir šios pozicijos nekeičia. Papildydama savo nesutikimą su ieškovės reikalavimu, NŽT atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus, ginčija tik dalį dokumentų, o dalies - ne, t. y. ginčija tik atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau neginčija sandorio – 2002 m. spalio 25 d. sudarytos Žemės sklypo Nr. 80 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 615 su T. T., kuria remiantis atsakovai įgijo Žemės sklypą Nr. 80 tokį, kurio ribos buvo nustatytos ir Nekilnojamojo turto registre bei kadastre įregistruotos vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 3695-01. NŽT pridūrė, kad ieškovė siekia nustatyti tiek ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 82, tiek atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 80 ribas pagal UAB „Geoplėtra“ 2019 m. rugsėjo 5 d. matininko D. S. parengtą sprendinių brėžinį, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamojo daikto kadastrų duomenų bylą sudaro žemės sklypo planas, kadastro duomenų lentelė, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir žemės sklypo vertės, o 2022 m. gegužės 12 d. vykusio teismo posėdžio metu pats UAB „Geoplėtra“ matininkas D. S. patvirtino, kad Sprendinių brėžinys yra informacinė priemonė. NŽT nuomone, toks ieškovės reikalavimas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre ir kadastre negali būti įregistruotos žemės sklypo Nr. 82 ir žemės sklypo Nr. 80, neatitinka teisės aktų nuostatų, negali būti tenkinamas.
28. Ieškovė teismui teikė rašytines replikas (DOK-102770). Ieškovė replikavo į atsakovų V. V.-Z. ir V. Z. atstovės baigiamosios kalbos teiginius. Kategoriškai nesutiko su atsakovų atstovės teiginiais, kad ieškovės velionis sutuoktinis, neva, aiškiai išreiškė savo valią sutikti su esamomis žemės sklypų ribomis pasirašydamas ant UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atlikto žemės sklypo Nr. 80 kadastrinių matavimų brėžinio. Ieškovė pridūrė, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų brėžinį ieškovės sutuoktinės pasirašė tik dėl to, nes buvo įsitikinęs, jog faktiškai jo valdomo ir kaimyninio žemės sklypo bendra riba išlieka ta pati, nes matininkas vietoje riboženkliais nepažymėjo naujos ieškovei ir atsakovams priklausančių žemės sklypų skiriančios ribos. Brėžinyje nurodė, kad ši riba eina per tebesamą, šiuo sklypus skiriančią įbetonuotą metalinę tvorą. Tokia nuostata vadovavosi ne tik ieškovė ir jos sutuoktinis, bet ir buvęs atsakovams priklausančio žemės sklypo pirminis savininkas (sodininkas) J. G.. Buvusiam žemės sklypo Nr. 80 savininkui išsipirkus papildomą žemės sklypo plotą, jokios pretenzijos ieškovei ir jos sutuoktiniui dėl faktiškai valdomų žemės sklypo ribų pakeitimo nepareiškė ir vėlesnis savininkas – T. T.. Ieškovės teigimu, visi kaimyninio žemės sklypo savininkai suprato, jog jie neįgijo ieškovei ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės sutuoktinis sutiko su kažkokiomis kitomis ribomis, o iš byloje aptartų įrodymų akivaizdu, jog kaimynai eilę metų naudojosi savo žemės sklypais, įsitikinę, kad bendra jų žemės sklypų riba eina per ten esančią įbetonuotą metalinę tvorą ir niekada riba nebuvo keičiama. Pridūrė, jog sutikimo nebuvo ir pakviestas dalyvauti matavimuose vietinėje koordinačių sistemoje jos sutuoktinis pasirašė tik 2001 m. rugsėjo 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akto 4 punkte prie atvykusių asmenų, tačiau nepasirašė akto 5 punkte, kuriame turėjo būti išreikštas jo suderinimas (sutikimas). Ieškovė replikavo, kad atsakovų atstovė nenurodė jokio įstatyminio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima pasisavinti dar 1995 m. gruodžio 30 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/96-9123 ieškovei parduoto privataus žemės sklypo dalį. Jokiuose teisės aktuose nėra nurodytas toks nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuriuo remiantis būtų galima netinkamai atliktais kadastriniais matavimais įsigyti kitam žemės sklypo savininkui priklausančio žemės sklypo dalį tam nesant tinkamai išreikštos savininko valios. Pažymėjo, kad, priešingai nei nurodo atsakovai, patenkinus ieškovės ieškinį ir nustačius faktinę kaimyninių žemės sklypų ribą pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, nebūtų pažeistos jokios atsakovų teisės. Kadangi, anot ieškovės, būtent ir susiklostė tokia situacija, jog atlikus kadastrinius matavimus atsakovų žemės sklypas padidėjo ieškovės įsigyto žemės sklypo dalimi.
29. Taipogi ieškovė replikavo, kad šiuo atveju, ieškovei priklausantis turtas, be teisinio pagrindo, be ieškovės valios, teisėtų priežasčių eksproprijavo valstybės institucijos sprendimu kitos privataus asmens naudai, už tai ieškovei negaunant jokios kompensacijos. Ieškovės vertinimu, NŽT, veikdama tokiu būdu, šiurkščiai pažeidė ieškovės teisę į nuosavybę, o atmetus ieškinį, ieškovės teisės toliau liktų pažeistos. Ieškovė nesutiko su atsakovų teiginiais, kad ieškovės pareikštų reikalavimų dalis susijusi su tvoros atstatymu yra neaiškūs ar sunkiai įgyvendinami. Atsakovams puikiai žinoma, kurioje vietoje stovėjo kaimyninius sklypus skirianti metalinė įbetonuota tvora, kadangi jie patys nugriovė. Tai, anot ieškovės, atsispindi su ieškiniu pateiktose nuotraukose, kituose ieškinio prieduose, pavyzdžiui – 2017 m. kovo 17 d. NŽT specialistų pakartotinio patikrinimo metu surašytas Žemės sklypo naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-181 fotofiksacijos priede Nr. 3. Pažymėjo, kad jei atsakovams nebuvo aiški tvoros vieta, tai jie galėjo prieštarauti, pateikti savo įrodymus, kelti versijas. Taipogi visada galėjo nustatyti tvoros vietą pagal UAB „Geoplėtra“ parengtą Sprendinių brėžinį. Replikose ieškovė atkreipė dėmesį į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nutarties 21 punktą ir nurodė, kad UAB „Geoplėtra“ parengtas Sprendinių brėžinys vienareikšmiškai patvirtino, jog įmanoma parengti žemės sklypo planą, atitinkantį sodininkų bendrijos generalinį planą, privatizavimo schemą bei faktinį naudojimą. Ieškovė pažymėjo ir minėtos nutarties 24 punktą, jos manymu, UAB „Geoplėtra“ parengtas brėžinys leidžia teismui spręsti, ar ginčijama žemės sklypų riba nustatyta teisėtai ir nepažeidžia civilinių santykių stabilumo.
30. Ieškovė replikavo ir į atsakovo NŽT baigiamosios kalbos teiginius. 2001 m. rugsėjo 1 d. atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 80 buvęs savininkas J. G. atliko kadastrinius matavimus, dėl kurių šio sklypo plotas padidėjo nuo 728 kv. m. iki 747 kv. m. Taip pat sudarytas 2001 m. rugsėjo 19 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas. Šiuo pagrindu 2001 m. lapkričio 22 d. priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, kurio pagrindu patvirtinti žemės sklypo Nr. 80 kadastriniai matavimai bei leista tuometiniam savininkui J. G. už 19,20 Lt išpirkti žemės sklypo ploto „viršplotį“. Nei ieškovė, nei jos sutuoktinis nebuvo informuoti nei apie žemės sklypo ploto „viršplotį“, nei apie šio administracinio akto priėmimą. Ieškovė ir jos sutuoktinis jei būtų buvę tinkamai informuoti apie administracinio akto priėmimą, ginčai nebūtų kilę, nes būtų žinoję apie valstybės institucijos pakartotinį pardavinėjimą anksčiau jau parduoto jiems žemės sklypo dalį be teisinio pagrindo ir jų valios. Ieškovė kategoriškai nesutiko su baigiamosios kalbos teiginiais ir tuo pagrindu, kad UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2001 m. pamatuoto ir NŽT patikrinto kaimyninio žemės sklypo Nr. 80 kraštinės sklypo plane neatitinka SB „Aušra“ bendrajame plane nurodytiems šio sklypo kraštinių ilgiams, ypatingai šiaurinė riba, kuri pamatuota sklypo plane yra 22,77 m, o pagal SB „Aušra“ bendrąjį planą turi būti 20,90 m. Vis dėl to, NŽT nematė jokių kliūčių tokį planą suderinti ir šiuo metu nepagrįstai nurodė, kad, neva, atsakovų ir ieškovės kaimyninių žemės sklypų ribos yra aiškios, nors skirtinguose planuose kaimyninių sklypų bendra riba yra skirtingose vietose: 2001 m. rugsėjo 1 d. atliktų kadastrinių matavimų brėžinyje atsakovams priklausančio Žemės sklypo Nr. 80 riba baigiasi sulig tvora, tuo tarpu 2009 m. liepos 8 d. kadastrinių matavimų brėžinyje atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. 80 riba yra už tos pačios tvoros. Matuojant jos žemės sklypą Nr. 82 nebuvo kviestas kaimyninio žemės sklypo Nr. 80 savininkas, nors tai prieštarauja taikytinos redakcijos Kadastro nuostatų 32.1.1.1. punktui. UAB „Geoplėtra“ matininkas nurodė, kad į bylą pateiktas sprendinių brėžinys yra ne tik informacinio, bet ir tikslaus pobūdžio matavimų priemonė nustatyti kaimyninius sklypus skiriančią bendrą ribą, kuri jo nustatyta vietoje matuojant įbetonuotos metalinės tvoros posūkio taškus bei aiškinamajame rašte parodant koordinačių perskaičiavimą iš vietinės į respublikinę koordinačių sistemą.
31. Ieškovė nesutiko ir su tuo, jog praleistas ieškinio senaties terminas. Nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo metu sklypų bendra riba tebėra neaiški, dėl ko kilo ginčas. Todėl ieškinio senatis šiuo atveju nėra praleista – ginčas dėl neaiškios bendros kaimyninių žemės sklypų ribos nustatymo. Ieškovės sklypo dalis atsakovams perduota niekinio administracinio akto, kuris negalioja nuo jo sudarymo momento, pagrindu, NŽT neturėjo teisės perduoti ieškovės turtą be jos sutikimo. Todėl tokio sandorio nuginčijimui senatis nėra taikoma, kadangi negalioja nuo sudarymo dienos. Pridūrė, kad taikant ieškinio senatį, turi būti atsižvelgta į tai, jog ieškovė ir jos sutuoktinis visada naudojosi tokiomis žemės sklypo ribomis, kurios buvo iki ieškovės teisių pažeidimo. Todėl ieškovė ir jos velionis sutuoktinis negalėjo žinoti ir suprasti, kad jų teisės yra pažeistos, todėl ir ieškinio senatis negalėjo būti pradėta skaičiuoti anksčiau. Akcentavo, kad ginčas iš esmės kilo atsakovams pradėjus griauti įbetonuotą geležinę tvorą, kuri juos skyrė 25 metus. Teigė, kad būtina įvertinti tai, jog ieškovė aktyviai ėmėsi domėtis susidariusia situacija, neturėdama pakankamų žinių, kreipėsi į specialistus ir rūpestingai veikdama kreipėsi į teismą. Vėliau, anot ieškovės, NŽT ignoravo ieškovės prašymus ir neteisėtai bei ignoruodami priėmė bei surašė patikrinimo aktą, juo byloje neturėtų būti vadovaujamasi.
32. Ieškovė replikavo ir VĮ Registrų centro baigiamosios kalbos teiginius. Ieškovė akcentavo, kad VĮ Registrų centras byloje įtrauktas atsakovu pagrįstai, kadangi pareikštas reikalavimas tiesiogiai sukelia teisines pasekmes VĮ Registrų centrui. VĮ Registrų centro veiksmų neteisėtumas iš esmės pasireiškė priimant 2001 m. gruodžio 6 d. ir 2010 m. balandžio 15 d. sprendimus įregistruoti šio ginčo duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą. Atsakydama į VĮ Registrų centro teiginius, esą ieškovė praleido terminą apskųsti registratoriaus sprendimus centriniam registratoriui, nesilaikydama ikiteisminės ginčo tvarkos, ieškovė teigė, kad ieškovės reikalavimas yra išvestinis ir pagrindinių reikalavimų. Todėl nėra pagrindo ieškovei kreiptis į centrinį registratorių su skundu dėl sprendimų priėmimo. Reikalavimas dėl įpareigojimo pakeisti ginčo žemės sklypų kadastro duomenis pagal teismo sprendime nustatytas šių žemės sklypų ribas yra visiškai nepagrįstas ir neįgyvendinamas, ieškovė vadovaujasi Nekilnojamojo turto kadastro 9 straipsnio 4 dalimi bei pridūrė, jog valstybės institucijos ieško formalių ir dirbtinių priežasčių ieškovės reikalavimų atmetimui. Ieškovė nurodė, kad VĮ Registrų centras prieštarauja pats sau, t. y. teigė, kad neturi jokių duomenų apie kaimyninius žemės sklypų skiriančią tvorą, tačiau, kita vertus, teigė, jog įregistruotų duomenų pagrindu nurodo konkrečias aplinkybes apie tvoros vietą. VĮ Registrų centro paaiškinimai, ieškovės manymu, apie aiškias žemės sklypų ribas yra visiškai nepagrįsti. Replikuodama į VĮ Registrų centro baigiamojoje kalboje nurodytą, jog UAB „Geoplėtra“ ne kartą tikslino teismui pateiktą sprendinių brėžinį, ieškovė pažymėjo, kad tokiu būdu matininkas siekė atsižvelgti į VĮ Registrų centro pastabas bei užtikrinti jo atliktų matavimų vietoje bei skaičiavimų tikslumą bei užtikrinti, jog jo pateikiami teismui duomenys nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tuo tarpu ieškovė dėjo visas pastangas, jog būtų tinkamai nustatytos ir įvertintos visos šiai bylai reikšmingos aplinkybės. Todėl aplinkybė, kad sprendinių brėžinys daug kartų taisytas ir tikslintas, patvirtina, jog byloje dalyvaujantys asmenys galėjo ir turėjo pakankamai laiko tinkamai susipažinti bei su ieškovės reikalavimais, o ieškovė atsižvelgė į byloje dalyvaujančių asmenų, kurių tarpe ir VĮ Registrų centro, reikšmingas šiam ginčui spręsti pastabas.
Patikslintas ieškinys atmestinas.
33. Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, t. y. tarp ieškovei B. P. nuosavybės teise priklausančio sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. nuosavybės teise priklausančio sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų atliekant kadastrinius matavimus.
Žemesnės instancijos teismas
34. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
35. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. P. 1968 m. buvo priimtas į Vilniaus susivienijimo „Sodai“ sodininkų bendriją „Aušra“ bei jam buvo skirtas 746 kv.m. sodo sklypas. 1992 m. balandžio 24 d. V. P. kreipėsi į Vilniaus miesto valdybą, Žemėtvarkos tarnybą, Naujosios Vilnios seniūnijos valdybą su 1992 m. balandžio 24 d. prašymu parduoti jam 746 kv.m. sodo sklypą Nr. 82, prašyme pažymėjo, kad su sodininkų bendrijos pažymėtais namo sklypo ribos ženklais sutinka ir pridėjo šio žemės sklypo planą. Minėto prašymo pagrindu buvo surašytas 1992 m. rugpjūčio 7 d. žemės sklypo įkainojimo aktas dėl 2 550 Lt (738,53 Eur) bei sutartis, mokėjimo pranešimai, pažyma dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo.
36. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp Vilniaus apskrities valdytojo administracijos atstovo A. M. (pardavėjas) ir V. P. (pirkėjo) 1995 m. gruodžio 30 d. sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/96-9123. Vadovaujantis Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 40, V. P. įgijo nuosavybėn 746 kv. m. valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. 82, esantį SB „Aušra“. Šioje valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad pirkėjas įmokėjo žemės sklypo kainą iki sutarties sudarymo grynais pinigais ir valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis; likusios sklypo kainos dalies nenurodyta; sklypas skirtas naudoti sodininkystei ir daržininkystei.
37. Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininko 1996 m. lapkričio 14 d. rašte bei Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009 m. liepos 3 d. išraše nurodytas ginčo žemės sklypo plotas 0,0746 ha, kaip ir 1995 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. P01/96-9123, savininkas V. P..
38. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2001 m. spalio 7 d. suderinęs AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2001 m. rugsėjo mėn. parengtą Žemės sklypo Nr. 80 planą, 2001 m. rugsėjo 19 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, Vilniaus apskrities viršininkas priėmęs 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. 3695-01 (kuriuo buvęs savininkas J. G. įsigijo 747 kv. m. žemės sklypą) patvirtino, kad Žemės sklypo Nr. 80 ribos ir kadastro duomenys parengti pagal teisės aktų reikalavimus.
39. Žemės sklypas Nr. 82 įsigytas pirkėjo V. P. santuokos su ieškove B. P. metu, santuoka sudaryta 1993 m. sausio 14 d., todėl nekilnojamasis turtas priklausė abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise po ½ šio sklypo dalį. V. P. mirė 2013 m. gegužės 4 d., jo sutuoktinė B. P. priėmė pagal įstatymą mirusiojo palikimą bei tuo pagrindu įgijo nuosavybės teises į visą Žemės sklypą Nr. 82, tačiau, kaip nurodo ieškovė, šio sklypo bendras plotas palikimo priėmimo metu buvo mažesnis, nei jo įsigijimo metu. Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, kad ieškovei B. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,728 ha žemės sklypas, esantis Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrindinė naudojimo paskirtis-žemės ūkio, o naudojimo būdas - mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrojo naudojimo žemės sklypai, naudojimo pobūdis - mėgėjų sodų žemės sklypų, su jame esančiais pastatais - 34,20 kv.m. bendro ploto sodo nameliu, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 kv.m. užstatytu plotu ūkiniu pastatu, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
40. 2009 metais ieškovės sutuoktinis V. P. kreipėsi į UAB „Orkanas“ dėl žemės sklypo Nr. 82 kadastrinių matavimų. Įmonė atliko kadastrinius matavimus, kurių rezultatai buvo įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Po žemės sklypo Nr. 82 kadastrinių matavimų šio sklypo plotas sumažėjo 18 kv.m. Šias aplinkybes patvirtina dokumentai - UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, Žemės sklypo duomenų bei Žemės sklypo plano kopijos. Nurodytuose dokumentuose pasirašė pats žemės sklypo savininkas V. P., savo parašu patvirtindamas, kad sutinka su naujais kadastrinio matavimo duomenimis.
41. UAB „Orkanas“ atliktų kadastrinių matavimų pagrindu Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 2.3-4361-1301 „Dėl V. P. žemės sklypo Nr. 82, (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Aušra“, Vilniuje, kadastro duomenų patikslinimo“, remdamasis žemės sklypo kadastrinių matavimo duomenimis bei tenkindamas V. P. prašymą, buvo patikslintas V. P. nuosavybės teise priklausančio 746 kv.m. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas, nustatant, kad žemės sklypo Nr. 82 plotas yra 728 kv.m. Nauji duomenys buvo įregistruoti VĮ Registrų centre.
42. Nekilnojamojo turto registro išrašu nustatyta, kad atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 0,0747 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilnius, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2011 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AR-1825. Iki minėtos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, žemės sklypą Nr. 80 nuosavybės teise valdė buvęs šio sklypo savininkas J. G.. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovams nuosavybės teise priklausančio 0,0747 ha ploto žemės sklypo 2001 m. gruodžio 6 d. kadastro duomenys kadastre buvo pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 3695-01 bei AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2001 m. rugsėjo 19 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu, o žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje 2001 m. gruodžio 6 d. pažymėtos pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2001 m. rugsėjo mėn. parengtą planą, kuris 2001 m. spalio 7 d. buvo suderintas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi.
43. Ieškovė 2017 m. vasario 23 d. kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu prašė panaikinti žemės sklypo Nr. 82 UAB „Orkanas“ kadastrinius duomenis, t. y. pripažinti neteisėtais ir panaikinti kadastrinę bylą, ieškovės žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą ir šio sklypo planą bei nustatyti sklypo ribas pagal galiojantį sodininkų bendrijos „Aušra“ generalinį planą ir pirminį sklypo brėžinį, o taip pat, ieškovės faktiškai valdomą sklypo 746 kv. m plotą; įpareigoti atsakovus pateikti jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 80 atliktus tikslius kadastrinius matavimus, jeigu tokie yra atlikti, o taip pat šio žemės sklypo planą, iš kurio būtų matyti, koks yra jiems priklausančio sklypo plotas.
44. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu, išnagrinėjęs pradinį ieškovės ieškinį, nusprendė ieškinio netenkinti. Ieškovei pateikus apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 24 d. nutartimi nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
45. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, atlikus kadastrinius matavimus, ieškovės žemės sklypo plotas sumažėjo ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, tačiau teismas nesiaiškino, kokia yra šių apeliantei priklausančio žemės sklypo ploto neatitikimų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, priežastis (pagrindas), ir ar buvo įmanoma parengti žemės sklypo planą, atitinkantį sodininkų bendrijos generalinį planą, privatizavimo schemą bei faktinį naudojimą. Teismas akcentavo, kad esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Pabrėžta, kad teismas turėtų įvertinti galimybę atlikti byloje naujus kadastrinius matavimus, kurie leistų tiek ginčo šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui spręsti, ar ginčijama žemės sklypų riba buvo nustatyta teisėtai ir nepažeidžia civilinių santykių stabilumo, o ginčo šalys, būdamos suinteresuotos tiesos byloje nustatymu, turėtų sudaryti sąlygas atlikti kadastrinius matavimus (nutarties 24 punktas).
46. Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškovė pateikė jos užsakymu atliktą 2018 m. rugpjūčio mėn. UAB „Geoplėtra“ parengtą kadastrinių matavimų sprendinių brėžinį su pasiūlymu teismui. Aiškinamajame rašte nurodyti atliktų sklypo Nr. 82 geodezinių matavimų rezultatai bei lokalizuotas 18 kv.m. plotas, kuris, ieškovės teigimu, priklauso jai. Bylos eigoje, ieškovei keletą kartų tikslinus ieškinį, buvo teikiami patikslinti UAB „Geoplėtra“ parengti kadastrinių matavimų sprendimų brėžiniai, tikslinamas ieškinio dalykas. 2019 m. birželio 28 d. nutartimi teismas pasiūlė ieškovei B. P. ir atsakovams V. V.-Z. ir V. Z. abiejų šalių lėšomis atlikti byloje naujus kadastrinius matavimus. Ieškovės pavedimu matininkas pagal atsakovo VĮ Registrų centro konstruktyvias pastabas tikslino UAB „Geoplėtra“ parengtą planą ir papildė aiškinamajame rašte atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo koordinačių duomenis, nekeičiant sprendinių brėžinio. Tokiu būdu ieškovė galutinai suformulavo patikslinto ieškinio dalyką (V tomas b. l. 38-41) bei prašė nustatyti ginčo šalims priklausančių žemės sklypų ribas pagal UAB „Geoplėtra“ matininko D. S. 2019 m. rugsėjo 5 d. kadastrinių matavimų sprendinių brėžinį su pasiūlymu teismui (V tomas b. l. 42-45).
Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų
47. Patikslintu ieškiniu ieškovė iš esmės siekia panaikinti šiuo metu galiojančius kadastrinių matavimų duomenis, kurie nustato ginčo šalims priklausančių žemės sklypų plotus bei ribas, siekia atstatyti ginčo šalims priklausančių žemės sklypų ribą pagal faktinę esamos tvoros vietą, kaip pažymėta ieškovės užsakytame UAB „Geoplėtra“ kadastrinių matavimų sprendinių brėžinyje, bei pagal pateiktą minėtą brėžinį nustatyti ginčo šalių žemės sklypų ribas bei plotus (patikslinto ieškinio pirmasis ir antrasis reikalavimai). Taipogi ieškovė reiškia išvestinio pobūdžio reikalavimus dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymų panaikinimo, įpareigojimo Registrų centre pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis bei įpareigojimo atsakovus atstatyti pažeistą žemės sklypų faktinę ribą, atsakovų pastatytą tvoros fundamentą bei atstatyti ieškovei priklausančios tvoros dalį (patikslinto ieškinio trečiasis, ketvirtasis, penktasis reikalavimai). Ieškovė prašo nustatyti atsakovams vieno mėnesio terminą teismo įpareigojimams įvykdyti bei paskirti atsakovams 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo nevykdymo dieną (patikslinto ieškinio aštuntasis ir devintasis reikalavimai).
48. Atsakovai V. V.-Z. ir V. Z., nesutikdami su patikslintu ieškiniu, nurodė, kad negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių sklypų savininkų ginčus dėl žemės ribų, sklypų ribos ar konfigūracija gali būti keičiami, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas). Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais atsakovų argumentais dėl žemiau išdėstytų aplinkybių.
49. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai 2011 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 0,0747 ha ploto žemės sklypą Nr. 80. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad sklypui Nr. 80 kadastro duomenys kadastre buvo pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 3695-01 bei AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 2001 m. rugsėjo 19 d. parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad buvęs savininkas V. P. dalyvavo sklypo ribų nustatyme ir 2001 m. rugsėjo 19 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo akte pasirašė, jokių pastabų dėl atsakovams priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo nenurodė. Vilniaus apskrities viršininkas, priėmęs 2001 m. lapkričio 22 d. įsakymą, patvirtino, kad žemės sklypo Nr. 80 ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, suformuotas žemės sklypo ribas ir žemės sklypo Nr. 80 kadastro duomenų byloje esantys dokumentai parengti pagal teisės aktų reikalavimus.
50. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad buvęs sklypo Nr. 82 savininkas V. P. užsakė kadastrinius matavimus, kuriuos 2009 m. liepos 8 d. atliko UAB „Orkanas“. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad su gretimo sklypo (Nr. 80) savininku nederinta, nes sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai, bendra riba nepažeista. Pažymėtina, kad V. P. su atliktu žemės sklypo ribų paženklinimu sutiko, jokių pastabų nenurodė ir UAB „Orkanas“ atliktame 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pasirašė, tokiu būdu patvirtindamas, kad sutinka su nustatytu tike sklypo ribomis, tiek plotu. Atliktų matavimų pagrindu Vilniaus apskrities viršininkas priėmė 2010 m. balandžio 7 d. įsakymą dėl sklypo Nr. 82 kadastro duomenų patikslinimo. Šiame įsakyme nurodyta, kad tenkinant V. P. prašymą, patikslinamas V. P. priklausančio žemės sklypo plotas – 728 kv. m. (buvo 746 kv. m.), nurodyta kadastro duomenis įregistruoti Registrų centre. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 82 kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymo ir UAB „Orkanas“ 2009 m. liepos 8 d. parengtos žemės sklypo duomenų bylos pagrindu. Taigi, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu buvo patvirtinta, kad žemės sklypo Nr. 82 ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentus, suformuotas žemės sklypo ribas ir žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantys dokumentai parengti pagal teisės aktų reikalavimus.
51. Kaip vieną iš reiškiamų reikalavimų tenkinimo argumentų ieškovė nurodo, kad UAB „Orkanas“ atlikto 2009 m. liepos 8 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra jos, kaip sklypo bendrasavininkės parašo, teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad akte esantis parašas ne jos sutuoktinio. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės teiginiais. Ieškovė, remdamasi argumentu, kad ties V. P. pavarde padėtas parašas yra ne jos sutuoktinio, nepateikė teismui jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų, byloje nebuvo atliekama parašų autentifikavimo ekspertizė, todėl pareiškėjos argumentai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Teismas taip pat nesutinka su ieškovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju ant akto buvo būtinas ieškovės parašas. Pabrėžtina, kad Kadastro duomenų nustatymo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos 2002 m. balandžio 15 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau – Kadastro nuostatai). Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (Kadastro nuostatų 32.1.1. punktas). Byloje nustatyta, kad paženklinant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas dalyvavo jos sutuoktinis, taip pat žemės sklypo savininkas (bendraturtis), kuris ir pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Ieškovė neįrodinėjo, kad apie žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą, o tuo pačiu ir žemės sklypo ribų paženklinimą vietovėje, jai nebuvo žinoma, kad jos sutuoktinis šio fakto ieškovei neatskleidė, todėl vien jos asmeniškas nedalyvavimas šiame procese ir nepasirašymas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra pagrindas spręsti, kad atlikti kadastriniai matavimai yra savaime neteisėti. Be kita ko, šias teismo išvadas sustiprina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą, vien ta aplinkybė, kad asmuo nedalyvavo nustatant sklypo ribas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai (Lietuvos A. T. 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad po sutuoktinio mirties, susipažinusi su dokumentais, ji nesuprato dokumentų esmės, yra lenkų tautybės, todėl jai sunku susiorientuoti lietuvių kalba parengtuose dokumentuose, brėžiniuose. Tačiau šie ieškovės argumentai vertintini kaip jos gynybinė pozicija, jokios teisinės reikšmės neturi bei nesuteikia pagrindo pripažinti, kad kadastriniai matavimai dėl minėtos ieškovės nurodytos priežasties yra neteisėti. Ieškovė teismo posėdžių metu byloje taipogi teigė, kad jos sutuoktinio parašas buvo išgautas jėga, per prievartą, tačiau jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl šis ieškovės teiginys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Pridurtina ir tai, kad ieškovė byloje neteikė reikalavimo pripažinti jos sutuoktinio V. P. sutikimą negaliojančiu. Iš byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad V. P. UAB „Orkanas“ atlikto sklypo ribos paženklinimo metu jis nesuprato, kad dėl to atsiras pagrindas keisti sklypo kadastrinius duomenis, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad buvęs savininkas suklydo dėl savo sutikimo esmės. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad UAB „Orkanas“ atliekamų kadastrinių matavimų procedūros būtų pažeistos. Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti (kviestiniai) asmenys, inter alia, gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir išreikšti pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų pradinėse stadijose (Kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2012 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012). Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės sutuoktinis 2009 metais dalyvavo matavimuose ir tiek tikslinamų sklypo ribų pradinėse stadijoje, tiek vėliau jokių pastabų neišreiškė. Ieškovė dėl pažeistų nuosavybės teisių į teismą kreipėsi tik 2017 metais.
52. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad kadastrinių matavimų duomenys turi būti panaikinti, kadangi ginčo sklypų ribos nėra aiškios ir tai yra pagrindas nustatyti naujas ribas pagal UAB „Geoplėtra“ atliktą kadastrinių matavimų sprendinių brėžinį. Ieškovė teigė, kad nustatyta riba neatitinka ilgalaikio faktinio žemės sklypų naudojimo ir neatitinka SB „Aušra“ generalinio plano, pagal UAB „Orkanas“ kadastrinius matavimus nustatyta sklypus skirianti riba eina per ieškovės žemės sklypą, tapo neįmanoma racionaliai bei efektyviai naudoti žemės sklypą Nr. 82, taip pažeidžiama ieškovės teisė į nuosavybę. Nagrinėjamu atveju, kilus kaimyninių sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, svarbu nustatyti, ar šios ribos iš tiesų yra aiškios. Tik teigiamai atsakius į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta. Tai gali būti iki teismo ar teisminio nagrinėjimo metu sudarytas dokumentas, kuriame nustatyta ir pažymėta aiški žemės sklypus skirianti riba ir įpareigojama jos laikytis. Jeigu tai dokumentas, kuris yra sudarytas iki teismo, tai jis nurodomas teismo sprendime kaip nustatantis ribą, o jeigu teisminio nagrinėjimo metu esamieji dokumentai papildomi ar tikslinami, tai pagal teisminio nagrinėjimo metu parengtą dokumentą nustatoma aiški žemės sklypus skirianti riba, jis nurodomas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir įpareigojama jos laikytis.
53. Žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos.
54. Ieškovė teigė, kad pagal UAB „Orkanas“ atliktus kadastrinius matavimus nustatyta sklypus skirianti riba eina per ieškovės žemės sklypą, riba visiškai neatitinka turimų žemės sklypų ribų pagal ilgametį faktinį naudojimą. Anot ieškovės, riba faktiškai yra nusistovėjusi daugiau kaip 20 metų ir pagal žemės sklypo Nr. 82 pirminį brėžinį sklypų riba eina tiesia linija, pagal kurią pastatyta kaimyninio sklypo Nr. 80 tvora. Ieškovės teigimu, tai patvirtina, kad UAB „Orkanas“ atliekant kadastrinius matavimus, nebuvo vadovautasi SB „Aušra“ generaliniu planu bei neatsižvelgta į nusistovėjusį faktinį naudojimą. Tačiau teismas pažymi, kad šiuo atveju faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra vienintelis ir absoliutus kriterijus žemės sklypus skiriančiai ribai nustatyti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014).
55. Iš byloje esančio UAB „Orkanas“ inžinieriaus geodezininko M. U. paaiškinimo (I tomas b. l. 44) matyti, kad ieškovės žemės sklypo plotas po kadastrinių matavimų sumažėjo 18 kv.m. ir buvo nustatytas 728 kv.m. (buvęs plotas - 746 kv.m.). Pagal Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų 21 p., žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente (nagrinėjamu atveju SB „Aušra“ generaliniame plane, I tomas b. l. 40) suformuoto žemės ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida - 0,0055 ha (55 kv.m.). Nagrinėjamu atveju ieškovei priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas neviršija leistinos ribinės paklaidos ir yra 0,0018 ha (18 kv.m.). Ši aplinkybė ieškovei buvo nurodyta ir NŽT 2017 m. kovo 7 d. rašte Nr. 49SJN545-(14.49.105.) (I tomas b. l. 80-81), nurodant, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo plotas gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdoje projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto NTR žemės sklypo ploto ne daugiau kaip leistina (ribinė) paklaida; nagrinėjamu atveju ši paklaida neviršija leistinos (55 kv.m.) ir sudaro 18 kv.m. Be to, NŽT specialistai patikrinimo metu nustatė, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo šiaurinės ribos linijos atitinka generaliniame plane nurodytą linijos ilgį, vakarinis linijos ilgis yra 0,19 m trumpesnis, rytinis linijos ilgis yra 0,10 m trumpesnis, pietinis linijos ilgis yra 1,17 m. trumpesnis lyginant su teritorijų planavimo dokumentus, todėl padarė išvadą, kad šio žemės sklypo ribos, atlikus ginčo kadastrinius matavimus, nežymiai skiriasi, konfigūracija atitinka teritorijų planavimo dokumentais (SB „Aušra“ generaliniame plane) suformuotas žemės sklypo ribas, o UAB „Orkanas“ 2009 metais parengtame plane, nustatyta vakarinė žemės sklypo riba nesutampa su tvora, t. y. tvora yra atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribose (I t. b. l. 125-129). 2017 m. kovo 17 d. NŽT Vilniaus miesto skyrius atliko ginčo žemės sklypų Nr. 80 ir 82 kontrolę ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-181, kuriame nurodyta, kad „žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) tvora pastatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalyje. Plotas 18 kv. m“ (I t. b. l. 127-129). Pažymėtina, kad vis tik byloje nėra duomenų, kad žemės sklypo koordinatės būtų pasikeitusios, ar būtų neaiškios. Lyginant 2001 m. ir 2009 m. planus matyti, kad žemės sklypo riba nesikeičia, posūkio taškų koordinatės yra tos pačios, identiškos, t. y. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengtame žemės sklypo Nr. 80 plane tvora sutampa su žemės sklypo riba (2001 m. rugsėjo mėn. žemės sklypo plane posūkio taškai yra pažymėti Nr. 8 ir Nr. 9), o UAB „Orkanas“ parengtame žemės sklypo Nr. 82 plane tvora nesutampa su žemės sklypo riba (žemės sklypo plane tie patys posūkio taškai yra pažymėti Nr. 2 ir Nr. 1). Tai, kad žemės sklypo riba abiejuose minėtuose žemės sklypų planuose yra ta pati, akivaizdu iš minėtų posūkio taškų koordinačių, kurios identiškos abiejuose žemės sklypo planuose. Šias aplinkybes patvirtino ir Registrų centro atstovė teismo posėdžių metu. Taigi nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad žemės sklypų ribos yra aiškios.
56. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Šiuo gi atveju ieškovė patikslintu ieškiniu prašo atstatyti bendrą kaimyninių sklypų ribą pagal faktinę esamos tvoros vietą, pažymėtą 2019 m. rugsėjo 5 d. UAB „Geoplėtra“ atliktame brėžinyje, panaikinti buvusius kadastrinių matavimų duomenis, kurie nustato sklypų ribas ir plotus ir nustatyti ribas pagal minėtą UAB „Geoplėtra“ brėžinį, jame nurodytas posūkio taškų koordinates. Tačiau pažymėtina, kad tenkinus tokį ieškovės reikalavimą, keistųsi šalių valdomų sklypų plotai, t. y. ieškovei tektų 746 kv. m. plotas, o atsakovams – 728 kv. m. plotas. Kaip teismas pažymėjo, keičiant sklypų ribas negali būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas), todėl ieškovės pateiktas UAB „Geoplėtra“ kadastrinių matavimų sprendinių brėžinys tokio reikalavimo neatitinka, vadinasi, teismas neturi pagrindo juo vadovautis, nes priešingu atveju būtų pažeista atsakovų savininkų teisių apsauga, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsnyje, t. y. niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prieš jo valią, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju atsakovai V. V.-Z. ir V. Z. neišreiškė sutikimo, kad ieškovė savo žemės sklypą pasididintų jų sklypo sąskaita. Šiame kontekste pritartina atsakovų pozicijai, kad sklypo plotas negali būti keičiamas nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio. Atsakovai sklypą įsigijo 2011 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AR-1825 pagrindu po ½ dalį 0,0747 ha ploto žemės sklypo. Ieškovė byloje nereiškia reikalavimo dėl minėto sklypo įsigijimo sandorio nuginčijimo. Taigi, patikslinto ieškinio antrasis reikalavimas išvardintų aplinkybių ir motyvų pagrindu yra nepagrįstas ir šiuo aspektu.
57. Šiame kontekste papildomai pabrėžtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto (neįregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams), gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016; kt.). Atsakovai byloje pateikė ieškovės iniciatyva kitą UAB „Geoplėtra“ paruoštą žemės sklypo planą (DOK-42500, VI tomas b. l. 68-71). Teismo posėdžio metu liudytojas D. S. patvirtino, kad toks planas buvo jo ruoštas, tačiau šis planas neįsigaliojo, nes ieškovė ant jo nepasirašė. Iš plano matyti, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas – 0,0737 ha, kas suponuoja, kad plane atlikti pakeitimai ne tik vieno gretimo sklypo savininkų (atsakovų) interesų sąskaita, o ribos pakeistos užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo posėdžio metu, atsakovai sutiko, kad toks pakeitimas atitiktų abiejų šalių lūkesčius ir teisėtus interesus, tačiau, pasak atsakovų, ieškovė, nenurodydama pagrįstų motyvų, atsisakė tokį planą pasirašyti ir įgyvendinti. Teismo posėdžio metu, ieškovė taipogi neišsakė teismui pagrįstų argumentų, kodėl su tokiu planu ji nesutinka, kas rodo, kad ieškovė yra visiškai nesuinteresuota bandyti pasiekti abiejų sklypų savininkų interesų pusiausvyrą, o siekia apginti išimtinai savo, kaip savininkės, teises kitų sklypo savininkų (atsakovų) interesų sąskaita.
58. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė teisinių argumentų, teikiančių pagrindą išvadai, kad žemės sklypų riba buvo nustatyta neteisėtai atlikus UAB „Orkanas“ kadastrinius matavimus. Jų duomenis bei jais nustatytą žemės sklypų ribą įvertinus visų byloje surinktų faktinių duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste konstatuotina, kad jie nėra nuginčyti, šalių žemės sklypų riba yra tinkamai nustatyta pagal ieškovei priklausančio žemės sklypo UAB „Orkanas“ atliktus kadastrinius matavimus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad žemės sklypų kadastro duomenys buvo nustatyti ir įregistruoti laikantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimų. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre, o kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ir nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (NTKĮ 3 straipsnio 4 dalis).
59. Atsakovai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovei negali įgyvendinti savo teisių ir galimybių. Teismas sutinka su šiuo atsakovų motyvu. Nors ieškovė ir teigė, kad atsakovai pradėjo griauti tvorą, prailgino savo tvorą, perkėlė pačią tvorą į ieškovės pusę – tokiu būdu ieškovei trukdoma naudotis jai priklausančia nuosavybe – toje vietoje auga jos augalai, ieškovė bijo, kad bus nupjauti jos medžiai, jai trukdoma kiekvieną sezoną, tačiau byloje surinkti rašytiniai duomenys šių ieškovės aplinkybių nepatvirtina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netenka galimybės naudotis žemės sklypu ar jame esančiais statiniais pagal paskirtį, juos eksploatuoti, tokių aplinkybių iškovė neįrodinėjo. Taigi teismas šiuo atveju neturi pagrindo konstatuoti, kad pažeidžiama ieškovės nuosavybės teisė į jos turimą žemės sklypą ir (ar) kitą turtą.
60. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad 2009 m. UAB „Orkanas“ atlikus matavimus, paklaidos neviršijo teisės aktuose nustatytų galimų paklaidų dydžio, žemės sklypų ribos yra aiškios, tokiu būdu ieškovės teisės nebuvo pažeistos, atlikus sklypo kadastrinius matavimus ir jų rezultatus įregistravus Nekilnojamojo turto registre. Taigi, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės patikslinto ieškinio pirmojo reikalavimo dėl sklypų ribos atstatymo bei antrojo reikalavimo dėl kadastrinių matavimų duomenų panaikinimo. Likusieji ieškovės reikalavimai (patikslinto ieškinio 1.3-1.9 punktai) yra išvestiniai iš minėtų pagrindinių reikalavimų, kadangi šių išvestinių reikalavimų tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo, todėl nagrinėjamu atveju atmetus pagrindinius patikslinto ieškinio reikalavimus, nėra pagrindo tenkinti ir likusių išvestinių iš pagrindinių reikalavimų patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl teismas papildomai dėl jų nepasisako, nes tai bylos rezultato neįtakoja. Taigi, ieškovės patikslintas ieškinys atmetamas visa apimtimi, kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
61. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
63. Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).
64. Spręstina klausimas dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovai V. V.-Z. ir V. Z. byloje iš viso patyrė 4 114 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės suteiktas teisines paslaugas, šias išlaidas prašė priteisti iš ieškovės.
65. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
66. Iš byloje pateiktų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų matyti, kad atsakovai byloje patyrė iš viso 4 114 Eur atstovavimo išlaidų ir šias išlaidas sudaro: 1) 726 Eur (už atstovavimą bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje, I tomas b. l. 170-171), 2) 726 Eur (už apeliacinio skundo paruošimą, II tomas 42-43), 3) 1 331 Eur (už teisinę pagalbą paruošiant atsiliepimus į patikslintus ieškinius, atsiliepimo į atskirojo skundą parengimą bylą nagrinėjant antrą kartą pirmoje instancijoje, VI tomas b. l. 183, 185), 4) 665,50 Eur (už pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant antrą kartą pirmoje instancijoje, VI tomas b. l. 181, 184), 5) 665,50 Eur (už dalyvavimą teismo posėdžiuose, baigiamosios kalbos paruošimą bylą nagrinėjant antrą kartą pirmoje instancijoje, VI tomas b. l. 180, 182). Teismo vertinimu, atsakovų prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis (4 114 Eur) nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl, ieškinį atmetus, atsakovai turi teisę į prašomo priteisti dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pagrindo mažinti atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindo nėra, kadangi byla buvo nagrinėjama ilgą laiką (du kartus pirmoje instancijoje, vieną kartą - apeliacinėje instancijoje), byloje vyko daug posėdžių, byla yra sudėtinga dėl jos apimties ir ginčo specifikos, reikalaujanti gilesnės teisės aktų analizės, specialių žinių, kompleksinių teisinių paslaugų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, yra pagrindas visas atsakovų patirtas 4 114 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
67. Kiti atsakovai bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl pašto išlaidų
68. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš viso sudaro 197,77 Eur ir viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl šios išlaidos priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų V. V.-Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 4 114 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 197,77 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 77 centus) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.