Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-12 · Civilinė byla Nr. 2A-90-324/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-20Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-12
Bylos Nr.
2A-90-324/2014
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-12280-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
V. M.
Ieškovas
R. Ž.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-90-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12280-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 74.2.4; 78.2.1; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-257-375/2013 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei R. Ž. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19519-192/2008 D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatytą 200 Lt dydžio kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. M. išlaikymui 500 Lt, mokamus kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, mokėjimo tvarką paliekant nepakeistą. Ieškinį grindė tuo, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai pasikeitė iš esmės, t. y. atsirado poreikis skirti papildomų lėšų vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui. Ieškovė nurodė vaiko išlaikymui per mėnesį vidutiniškai išleidžianti po 1 948 Lt.

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. M. tvarką. Priešieškinį grindė tuo, kad ieškovė neleidžia vaikui bendrauti su atsakovu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19519-192/2008 D. M. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2012 m. rugsėjo 17 d.) iš atsakovo nepilnamečio vaiko D. M. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka, taip pat priteisė iš atsakovo ieškovei 4 325,75 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, valstybei 35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas ir 143 Lt žyminį mokestį. Sprendė, kad 2008 m. lapkričio 18 d. priimtu teismo sprendimu nustatytas 200 Lt dydžio išlaikymas nebeatitinka įstatymo nuostatų dėl jo proporcingumo, nes per laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos su vaiko amžiumi padidėjo ir vaiko poreikiai: jis pradėjo lankyti mokyklą, sportinių šokių užsiėmimus, dalyvauti varžybose, dėl visuotinio kainų kilimo ieškovė turi skirti vis didesnes pinigines lėšas būtiniausių poreikių patenkinimui (maistui, drabužiams, ugdymo priemonėms, komunaliniams mokesčiams ir kt.). Padarė išvadą, kad vaiko poreikiai nuo teismo sprendimo priėmimo pasikeitė iš esmės. Konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis sudaro jam galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą nei 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Spręsdamas priteistino išlaikymo sūnui D. dydžio klausimą, įvertino aplinkybę, jog atsakovas turi dar vieną išlaikytinę – (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą M., tačiau sprendė, jog mokyklą lankančio sūnaus D. poreikiai yra žymiai didesni nei atsakovo neseniai gimusios dukters. Atsižvelgęs į ieškovės pateiktus duomenis, įrodančius, kad atsakovas turi teisę vairuoti B, C, D, D1 kategorijų transporto priemones, šios kategorijos vairuotojams pasiūla darbo rinkoje yra pakankamai didelė, atsakovo argumentus, kodėl jis nedirbo, kad gali vėl prarasti darbą, vertino kaip nesąžiningus. Priešieškinio reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė pažeidžia sutartinius įsipareigojimus ir trukdo atsakovui bendrauti su vaiku. Pažymėjo, jog pats atsakovas nerealizuoja savo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Sprendė, kad vaiko ir šalių interesus geriau atitiktų geranoriškas ir jokiais grafikais neapsunkintas susitarimas dėl atsakovo ir jo sūnaus bendravimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Nevertinta, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos sumos kelia abejonių dėl prabangos dalykų, t. y. išlaidų atostogoms, sportiniams šokiams, aprangai iš brangiausių parduotuvių.

Neatsižvelgta, kad, įvertinus 2008 m. priteistą išlaikymą ir infliaciją per laikotarpį nuo priteisimo momento iki 2012 metų gruodžio mėnesio, išlaikymo dydis turėtų būti apie 279 Lt (200 Lt x 1,3934). Bendrojo kainų lygio kilimas, dėl kurio krinta piniginio vieneto perkamoji galia (infliacija), nuo 2008 metų iki 2012 metų gruodžio mėnesio buvo 39,34 proc. Taigi infliacija yra esminis pokytis, dėl kurio gali būti sprendžiamas išlaikymo dydžio peržiūrėjimas.

Nustatinėjant vaiko išlaikymo dydį, nėra pagrindo besąlygiškai remtis CK 6.461 straipsnio 2 dalimi, numatančia, jog išlaikymo dydis turėtų būti ne mažesnis nei 1 MMA. Įvertinus ieškovės paaiškinimus, pateiktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, kad vaikas, kuriam prašomas išlaikymas, lanko mokyklą, neturi sveikatos problemų, turėtų būti nustatyta, jog vaiko išlaikymo dydis, nuo 2013 m. sausio 1 d. pasikeitus MMA dydžiui, neturėtų būti mažesnis nei 680–700 Lt. Tuo labiau, kad vaiko poreikiai iš esmės nėra pakitę ir jam nėra reikalingas didesnis išlaikymas.

Neatsižvelgta, kad ieškovė nepateikė pažymų apie gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, todėl liko neištirtos bylos aplinkybės apie ieškovės turtinę padėtį. Ieškovė yra akcininkė ir direktorė jai priklausančios uždarosios akcinės bendrovės, jos gaunamas atlyginimas bei dividentai nėra nurodyti, taip pat neįvertintas jos sutuoktinio turtas ir gaunamos pajamos.

Nepagrįsta išvada, kad abiejų šalių turtinė padėtis iš esmės yra lygiavertė. Atsakovo pajamos yra gautos tik vieną mėnesį, jis turi skolą už mokslus.

Atsiliepimas

Nepagrįstai atmesti atsakovo atsiliepime nurodyti paaiškinimai apie tai, kad atsakovo šeima laikinai gyveno iš jo dabartinės sutuoktinės gaunamų pajamų bei skolintų pinigų.

Pažeistos atsakovo konstitucinės teisės. Teismas priverstinai primetė atsakovui savo valią įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, neišsiaiškinęs jo vairavimo stažo, įgūdžių ir sveikatos galimybių.

Neteisingai paskirstyta išlaikymo našta. Nustačius, jog 10 metų šalių vaiko poreikiai yra apie 680–700 Lt, pripažinus, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, iš atsakovo galėjo būti priteistas 300 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis.

Nuo 2013 m. birželio 6 d. atsirado naujos aplinkybės – atsakovas yra bedarbis, neturi pajamų, nes dėl antstolių išieškojimų buvo atleistas iš užimamų pareigų. Dėl to nėra teisinio pagrindo ieškiniui patenkinti, nes neatsirado naujų aplinkybių, įrodančių atsakovo turtinės padėties pagerėjimą. Taigi reikalinga palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu priteistą sumą, kuri vertintina kaip labiau atitinkanti proporcingumo tarp nepilnamečio vaiko poreikių ir turimų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį bei galimybes teikti materialinį išlaikymą principą.

Nevertinta, kad ieškovė visapusiškai vengė ir vengia bendravimo, ji sudarė sąlygas sūnaus užimtumui, kad vaikui neliktų laiko bendrauti su atsakovu, nutrūktų atsakovo ir jo sūnaus socialinis ryšys.

Nepagrįstai iš atsakovo ieškovei priteistos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės atstovės pateiktos išlaidos yra akivaizdžiai padidintos, viršijančios teisingumo ministro rekomendacijas.

Prašo panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad kartu su ieškiniu pateikė ne tik vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, bet ir joje nurodytų išlaidų dydžius pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Sportinių šokių pamokos, šokių rūbai ir kelionės yra susijusios su visapusišku apelianto sūnaus asmenybės ugdymu bei formavimu, todėl jos yra pagrįstos, būtinos ir nėra laikytinos prabangos dalyku. Priteistų periodinių išmokų indeksavimas yra privalomas, numatytas įstatyme ir skirtas išimtinai visiškai ar bent iš dalies apsaugoti nuo infliacijos poveikio, tačiau tai nėra vertinimo kriterijus, kuriuo teismas turėtų vadovautis bylose dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas, vertindamas vaiko poreikių pasikeitimą, sprendime besąlygiškai nesivadovavo CK 6.461 straipsnio 2 dalimi ir, vertindamas išaugusių vaiko poreikių dydį, pirmiausia rėmėsi byloje surinktų įrodymu visetu. Teismas nepadarė išvados, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra lygiavertė. Padidinus vaikui priteisto išlaikymo dydį iki 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, ši apelianto mokėtina suma sudaro tik apie ketvirtadalį vaiko išlaikymui būtinų išlaidų, o likusią sumą (1 448 Lt) ir toliau dengia ieškovė. Ieškinys buvo grindžiamas iš esmės pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, o ne pasikeitusia (pagerėjusia ar pablogėjusia) išlaikymo prievolę turinčio tėvo turtine padėtimi. Intensyvi apelianto sūnaus dienotvarkė yra susidariusi dėl vaiko pasirinktų veiklų tvarkaraščių ir grafikų, kurių ieškovė nesudarinėja. Apeliantui yra sudaromos visos sąlygos bendrauti su sūnumi, tačiau jis jomis nesinaudoja. Apeliantas nenurodo, kurios konkrečios teisinės paslaugos viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydį.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nustatė CPK 329 straipsnio 1 dalyje, 330 straipsnyje reglamentuotus pagrindus (netinkamą įrodymų vertinimą bei neteisingą materialinės teisės normų taikymą) skundžiamam sprendimui pakeisti (CPK 320 str.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, iš atsakovo šalių sūnui D. M. buvo priteistas 200 Lt dydžio išlaikymas. Ieškovė prašymą padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sūnui dydį grindė padidėjusiais jo poreikiais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė įrodė padidėjusius vaiko poreikius, po išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo iš esmės pakito jo poreikiai, todėl patenkino ieškinį ir iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį padidino iki 500 Lt.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad nustatytas vaiko išlaikymo dydis yra nepagrįstas įrodymais, taip pat neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, nes atsakovas yra bedarbis, išlaiko dar vieną vaiką, turi skolų.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad apelianto argumentas dėl nustatyto vaiko išlaikymo dydžio nepagrįstumo yra iš dalies teisingas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, kad sūnaus D. išlaikymui per mėnesį išleidžianti vidutiniškai 1 948 Lt. Pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečios sumos, kuri yra reikalinga šalių sūnaus būtiniausių poreikių patenkinimui, todėl ši suma nustatytina apeliacinės instancijos teisme. Įvertinęs ieškovės pateiktus vidutinių vaiko išlaikymo išlaidų lentelės duomenis (t. 1, b. l. 14) ir įrodymus lentelėje nurodytiems duomenims pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kai kurios išlaidos yra akivaizdžios, pavyzdžiui, nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad žmogui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, todėl jos pripažintinos pagrįstomis, tačiau kitos išlaidos yra abejotinos, nes ieškovė neįrodė mėnesinių mokesčių, mokesčių į klasės fondą (1 170 Lt) pagrįstumo, taip pat išlaidų renginiams mokykloje (300 Lt), būreliams (360 Lt), ekskursijoms (250 Lt), sportiniams šokiams (800 Lt), konkursams (200 Lt), konkursinei aprangai (500 Lt), sportinei šokių stovyklai (700 Lt), kelionėms (2 600 Lt), gydymui (600 Lt), kurui (iš viso 4 543 Lt) dydžio. Didžiajai daliai šių išlaidų pagrįsti ieškovė nepateikia jokių įrodymų, pateikti įrodymai (mokėjimo nurodymai) neįrodo, kad konkrečios prekės ar paslaugos buvo pirktos šalių sūnui (pvz., apmokėjimai už viešbučius, lėktuvo bilietus). Lietuvos sportinių šokių federacijos išduota varžybų dalyvio knygelė leidžia spręsti, kad šalių sūnus šoka sportinius šokius, tačiau ji nepagrindžia vidutinių vaiko išlaikymo išlaidų lentelėje nurodytų išlaidų šokiams, konkursams, aprangai, stovyklai, kurui dydžio. Didžioji dalis ieškovės nurodytų išlaidų yra neprotingai didelės (pvz., kurui, kelionėms, papildomam ugdymui), todėl suma, reikalinga šalių sūnaus būtiniesiems poreikiams patenkinti nustatytina vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo pakeitimo; trečiasis asmuo – G. V.). Visgi apygardos teismas nepagrįstu pripažįsta apelianto argumentą, kad šalių sūnaus poreikiai iš esmės nėra pakitę ir jiems patenkinti reikalinga 680–700 Lt suma. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo priėmimo metu šalių sūnui buvo penkeri metai, šiuo metu jam yra dešimt metų. Per tuos penkerius metus jo poreikiai neišvengiamai padidėjo, nes padidėjo išlaidos šalių sūnaus maistui, aprangai, laisvalaikiui, atsirado papildomos išlaidos ugdymui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti specialūs vaiko poreikiai, mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, medicininė priežiūra, išlaidos ugdymui, sprendžia, kad 800 Lt per mėnesį suma yra pakankama šiuo metu dešimties metų šalių sūnaus poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais apie negalėjimą šalių nepilnamečiui sūnui teikti didesnį nei 200 Lt dydžio išlaikymą dėl to, kad jis yra bedarbis, gyvenantis iš dabartinės sutuoktinės pajamų ir turintis skolų.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Negalėjimą dėl objektyvių priežasčių susirasti darbą turėjo įrodyti apeliantas. Apeliantui nepateikus įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių jis negali susirasti jo išsilavinimą, darbo patirtį ir amžių atitinkančio darbo, kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad neišsiaiškintos apelianto galimybes susirasti darbą, jam priverstinai primesta valia susirasti tolimųjų reisų vairuotojo darbą. Kadangi faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovas nedirba ir neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių, kad jis yra išnaudojęs visas galimybes gauti pajamas, aplinkybė, jog atsakovas yra darbingas ir nedirba, negali būti priežastimi jo turtinę padėtį vertinti kaip iš esmės blogesnę nei ieškovės. Priešingas vertinimas leistų atsakovui piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir kitos išlaikymą teikiančios šalies (ieškovės) interesus. Be to, vaikas gyvena su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo vaikui teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Nesutiktina su apelianto argumentu apie nenustatytą ieškovės turtinę padėtį. Byloje yra įrodymai apie ieškovės gaunamas pajamas, turimą turtą. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovės ir atsakovo sūnaus išlaikymo dydžio nustatymo klausimas, todėl ieškovės sutuoktinio, kuris neturi pareigos išlaikyti šalių sūnų, turtinės padėties nustatymas neturi teisinės reikšmės. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos nenustatinėjo. Pažymėtina, kad ieškovės turtinė padėtis neturi įtakos atsakovo turtinei padėčiai, t. y. nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali teikti nustatyto dydžio išlaikymą. Išanalizavęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši, todėl nepilnamečio vaiko išlaikymo našta šalims dalintina per pusę, t. y. po 400 Lt, nes didesnės finansinės išlaikymo dalies nustatymas ieškovei reikštų neproporcingą šalių teisių ir pareigų, susijusių su vaiko išlaikymu, paskirstymą. Aplinkybė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra pakitusi nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo priėmimo, nesudaro pagrindo nedidinti iš atsakovo priteistino išlaikymo sūnui dydžio, kadangi yra nustatyta, jog padidėjo šalių sūnaus poreikiai, kuriuos būtina patenkinti. Apeliantas privalo imtis priemonių gauti jo darbingumą atitinkančias pajamas, iš kurių galėtų teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas tik dėl infliacijos. CK 3.208 straipsnyje yra nustatytas periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo indeksavimas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taigi kaip priemonė infliacijos padariniams sušvelninti ar eliminuoti yra naudojamas indeksavimas, o ne vaiko išlaikymo dydžio keitimo institutas.

Apeliantas neskundžia sprendimo dalies, kuria buvo atmestas priešieškinis, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina jo argumentų dėl ieškovės sudaromų kliūčių jam bendrauti su sūnumi.

Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl iš jo priteistų per didelių bylinėjimosi išlaidų, viršijančių teisingumo ministro rekomendacijas. Ieškovės atstovė rengė ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, įvairius prašymus, atstovavo ieškovę teisme. Atsižvelgus į šiais aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės prašyta priteisti 4 325,75 Lt suma už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.16, 8.18 punktuose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio.

Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pakeistinas ir iš atsakovo nepilnamečiui sūnui priteistas išlaikymo dydis sumažintinas iki 400 Lt (pusės šalių sūnaus išlaikymui reikalingos sumos), laikant, jog šis išlaikymo dydis atitinka būtinus bylos šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir yra proporcingas išlaikymą privalančio teikti apelianto turtinei padėčiai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismui nutarus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinas priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Pirmosios instancijos teisme atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 4 325,75 Lt (t. 2, b. l. 63-70), valstybei mokėtinas žyminis mokestis – 108 Lt (pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad 143 Lt), taip pat buvo 35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nagrinėjamoje byloje patenkinta 67 proc. ieškovės reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas perskirstytinas, remiantis šia patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija – ieškovei iš atsakovo priteistina 2 898,25 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei – 72,36 Lt žyminio mokesčio, 23,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 93, 96 str.). Apeliacinės instancijos teisme ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė 1 089 Lt (t. 2, b. l. 158-159). Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už tokio pobūdžio procesinį dokumentą dydžio. Atsakovės nurodytos atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidos (726 Lt) nevertintinos ir dėl jų priteisimo nepasisakytina, nes šių išlaidų priteisimo klausimas turėjo būti sprendžiamas išnagrinėjus atsakovo atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2S-1305-527/2013. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 132), nors, ginčijant tik sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, mokėtinas žyminis mokestis sudarė 108 Lt, t. y. atsakovas permokėjo 36 Lt žyminio mokesčio. Dėl to iki 36,36 Lt sumos mažintinas iš atsakovo priteistas žyminis mokestis. Atsakovo apeliacinis skundas patenkintinas iš dalies (33 proc.), todėl atitinkamai paskirstytinos apeliacinėje instancijoje patirtos šalių bylinėjimosi išlaidos – atsakovui iš ieškovės priteistina 35,64 Lt žyminio mokesčio, ieškovei iš atsakovo – 729,63 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 96 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą, iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnui D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį sumažinant iki 400 Lt (keturių šimtų litų). Iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistas išlaidas advokato pagalbai apmokėti sumažinti iki 2 898,25 Lt (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt aštuonių litų 25 ct), valstybei priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 36,36 Lt (trisdešimt šešių litų 36 ct), procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – iki 23,45 Lt (dvidešimt trijų 45 ct).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 729,63 Lt (septynis šimtus dvidešimt devynis litus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 35,64 Lt (trisdešimt penkis litus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Virginija Gudynienė