Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-237-252-2018

2018 m. kovo 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės L. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2792-1055/2017 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. K. Utenos rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 5 710 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo veiksmais bei atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti L. K. ieškinį. Teismas pasisakė, kad ieškovė jai padarytą žalą kildina iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų, todėl konstatavo, kad ieškovė neturi galimybės pasinaudoti CPK 30 straipsnyje numatyta alternatyvaus teismingumo taisykle. Teismas sprendė, kad šiuo atveju taikytina bendroji teritorinio teismingumo taisyklė - ieškinį pareiškiant pagal atsakovo - Lietuvos valstybę atstovaujančių institucijų – Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento, buveines Vilniuje ir išaiškino teisę kreiptis su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu L. K. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad tokiose bylose atsakovus atstovauja ne centrinės buveinės pareigūnai, o vietiniai, todėl teismingumas turi būti nustatomas pagal filialo buveinę, t.y. valstybę atstovauja Panevėžio apygardos prokuratūros ir Panevėžio apskrities policijos komisariato atstovai. Pažymi, kad žala padaryta Panevėžio mieste, ikiteisminis tyrimas vyko taip pat Panevėžyje, todėl ieškinys CPK 30 straipsnio 5 ir 6 dalių pagrindu turi būti nagrinėjimas apylinkės teisme pagal Panevėžio apygardos teismo nurodymą. Be to, atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 30 straipsnio 12 dalį teisė pasirinkti priklauso ieškovui.Apeliantės vertinimu teismas nepaisė ir CPK 35 straipsnio 1 dalies reikalavimų perduotą bylą besąlygiškai priimti savo žinion ir, kad jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo veiksmais, atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie VRM kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą. Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi perdavė civilinę bylą pagal L. K. ieškinį Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, kadangi nagrinėjant ieškovės reikalavimus, be kitų pareigūnų turės būti vertinamas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos S. J. veiksmų (ne)teisėtumas. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-100092-488/2017 pagal ieškovės L. K. ieškinį perdavė nagrinėti Utenos rajono apylinkės teismui. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė reiškia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.246, 6.271, 6.249, CK 6.272 straipsnius. Ieškovė mano, kad ikiteisminis tyrimas dėl jos turto vagystės atliktas netinkamai. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokurorai, o vėliau ir apylinkės teismas savo pareigas atliko aplaidžiai, neįsigilinant į renkamų duomenų pagrįstumą, netinkamai įvertinus surinktus duomenis ir šališkai, todėl žalą ji patyrė dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo veiksmų. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkama teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinės adresą. Nagrinėjamu atveju ieškinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo ieškovė pareiškė atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento. Sutiktina, kad šių institucijų buveinės yra Vilniuje. Tačiau tam tikroms byloms įstatymas numato galimybę pasirinkti teismą, galintį nagrinėti jo ginčą. Spręsdamas dėl valstybės atsakomybės CK 6.272 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai asmuo nurodo galimus neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie nenustatyti specialiose pareigūnų atsakomybę reglamentuojančiose teisės normose, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-7/2007; Nr. 3K-3-44-969/2017; Nr. 3K-3-167-684/2017, kt.). Taigi, minėtas straipsnis taikomas pagal analogiją. Kadangi CPK 30 straipsnio 7 dalyje, nustatančioje alternatyvų teismingumą, išvardinti veiksmai atitinka CK 6.272 straipsnio nuostatas, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant CPK 30 straipsnio 7 dalies normų taikymo galimybę (teisę pareikšti ieškinį pagal ieškovės gyvenamąją vietą) taip pat turi būti vadovaujamasi analogija. Taigi, nustatęs, kad ieškovė gyvena Panevėžio mieste, pirmosios instancijos teismas neturėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismo veiksmais ar neveikimu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nutarties 11-12 punktuose aptartą teisinę reglamentaciją ir kasacinio teismo poziciją, sprendė, kad šiuo atveju ieškinys gali būti pateiktas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis) arba pagal ieškovės gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis).Pagrįstas apeliantės teiginys, kad pirmos instancijos teismas nesivadovavo CPK 35 str. 1 d. nuostatomis ir be teisinio pagrindo atsisakė priimti ieškinį. Minėto straipsnio nuostatos teigia, kad ginčai dėl teismingumo tarp teismų neleidžiami. Todėl Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkui, perdavus bylą Utenos apylinkės teismui, Utenos rūmams nagrinėti, teisėja nebeturėjo teisės spręsti jos teismingumo klausimo.Nepagrįsti teisėjos nurodyti argumentai, kad apygardos teismas nesprendė ieškinio priėmimo klausimo, todėl netaikytina CPK 35 str. 1 d. Panevėžio apygardos teismo nutartyje byla perduota kitam teismui, pripažinus, kad ji teisminga Panevėžio apygardos teritorijoje esantiems pirmos instancijos teismams. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Utenos rajono apylinkės teismo atsisakymas priimti L. K. ieškinį kaip neteismingą šiam teismui yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.