- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-06
- Bylos Nr.
- eA-97-525/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00564-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius, Ramūnas Gadliauskas, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- D. K., A. M.-K.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai Pavilnių, Verkių regioninio parko direkcijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, mažoji bendrija „Debesų kelias“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K. ir A. M.-K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir A. M.-K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, mažoji bendrija „Debesų kelias“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai D. K. ir A. M.-K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos (toliau – ir atsakovas, Direkcija) 2024 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 2-9 „Dėl vienbučio gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini) projektinių pasiūlymų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pritarimo Projektiniams pasiūlymams dėl statinių statybos žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai) klausimą ir jiems pritarti visa apimtimi. Taip pat pareiškėjai prašė priteisti jiems visas patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Direkcijos.
2. Pareiškėjai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Debesų kelias“ (toliau – ir Projektuotojas) 2023 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) su prašymu pritarti Projektiniams pasiūlymams. Administracija, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS Infostatyba), 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu atsisakė tenkinti Projektuotojo prašymą, nurodydama, jog būtina suderinti Projektinius pasiūlymus su Direkcija. Projektuotojas, atsižvelgdamas į Administracijos išdėstytą poziciją, 2023 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Direkciją su prašymu suderinti parengtus Projektinius pasiūlymus. Atsakovas Sprendimu nusprendė netenkinti Projektuotojo prašymo ir nepritarė Projektiniams pasiūlymams. Sprendimas grindžiamas tuo, kad: 1) projektuojamo gyvenamojo namo vidutinė žemės paviršiaus altitudė apskaičiuota netinkamai; 2) Projektiniuose pasiūlymuose nurodytas skirtingas pastatais užstatomas plotas.
3. Pareiškėjai nesutiko su Sprendime pateiktais argumentais, teigė, jog Projektinių pasiūlymų atmetimo argumentai yra klaidingi bei nepagrįsti. Pirmiausia, Direkcija netinkamai vertino juose pateiktus sprendinius, viršydama savo kompetencijos ribas ydingai aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855 „Dėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Pavilnių regioninio parko nuostatų (toliau – ir Nuostatai) turinį, todėl be pagrindo atsisakė suderinti Projektinius pasiūlymus.
4. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Sprendime pateikta pastaba, jog projektuojamo gyvenamojo namo vidutinė žemės paviršiaus altitudė apskaičiuota netinkamai, nepagrindžiama jokiais realiais argumentais ar skaičiais. Tai išskirtinai buvo tik Direkcijos nuomonė, cituojant teisės aktų nuostatas, apibrėžiančias pastatų aukščio bei vidutinės žemės altitudės sąvokas. Sprendime nebuvo pateikiamas joks cituojamų sąvokų aiškinimas ar vertinimas, pastatų aukščio skaičiavimo metodologija įrodanti, kad gyvenamojo namo aukštis Projektiniuose pasiūlymuose apskaičiuotas netinkamai ar pažeidžia Nuostatus.
5. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad gyvenamojo namo aukštis bei vidutinė žemės paviršiaus altitudė Projektiniuose pasiūlymuose apskaičiuota tinkamai, kadangi juose pateikti išsamūs altitudės paskaičiavimai bei jų paaiškinimai. Sprendime nepateikiami jokie tokius skaičiavimus paneigiantys argumentai, todėl Direkcija nepagrįstai atsisakė pritarti Projektiniams pasiūlymams. Pažymėjo, jog dėl Projektiniuose pasiūlymuose pateikto vidutinės žemės paviršiaus altitudės skaičiavimo Direkcija kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), prašydama įvertinti ar pateikti skaičiavimai yra teisingi. Inspekcija atsakydama į Direkcijos prašymą nenurodė jokių argumentų, kad vidutinė žemės paviršiaus altitudė būtų paskaičiuota netinkamai.
6. Direkcija Sprendime taip pat konstatavo, kad Projektiniuose pasiūlymuose neteisingai skaičiuojamas projektuojamais pastatais užstatomas plotas. Direkcija savo poziciją grindė Nuostatų 132 punkto nuostatomis. Pareiškėjai nesutikdami su minėta pozicija atkreipė dėmesį, jog Direkcijos kompetencijai nepriskiriama nagrinėti pastatų požeminių dalių statybos, pastatais užstatomų žemės plotų. Nuostatai nereglamentuoja pastatų statybos techninių reikalavimų, nenurodo statybos normatyvų, nedetalizuoja kaip turėtų būti skaičiuojamas pastatais užstatomas žemės plotas.
7. Pareiškėjų vertinimu, atsakovo kompetencijai priskiriama tik kraštovaizdžio atitikties Nuostatų reikalavimams užtikrinimas, todėl nagrinėjamu atveju vertindama projektuojamais pastatais užstatytą plotą Direkcija turėjo apsiriboti tik antžemine pastatų dalimi užstatytu žemės plotu, tačiau Direkcija, vertindama Projektinių pasiūlymų atitiktį Nuostatams, nepagrįstai vertino ir požeminę statinių dalį.
8. Pareiškėjai pažymėjo, jog Direkcijos savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, todėl ji turi pareigą rūpintis Direkcijos atliekamais veiksmais bei priimamais sprendimais. Be to, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Administracija yra vienintelis subjektas, kuris turi teisę suderinti Projektinius pasiūlymus.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Direkcija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad nesutinka su skundo reikalavimais, prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.
10. Direkcija teigė, kad Žemės sklypas yra Pavilnių regioninio parko (toliau – ir Parkas) (duomenys neskelbtini) rekreacinio funkcinio prioriteto teritorijoje, žemės ūkio paskirties apsauginių agrarinių teritorijų bendrojo apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypač vertingomis teritorijomis. Direkcijos kompetencija yra apibrėžta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Nuostatuose ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1-1765 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės draustinių priežiūros perdavimo biudžetinei įstaigai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai ir jos nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos nuostatuose (toliau – ir Direkcijos nuostatai). Pagal savo kompetenciją Direkcija yra derinančioji institucija, atsakinga už jai paskirtas administruoti saugomas teritorijas. Viena iš Direkcijos funkcijų – dalyvavimas statybos, teritorijų planavimo dokumentų, techninių projektų rengimo bei derinimo procese, tačiau Direkcija neturi teisės priimti administracinį sprendimą tokiai procedūrai užbaigti.
11. Direkcija nurodė, kad Žemės sklypo plotas yra 26 arai, todėl remiantis Nuostatų 9.1 punkto nuostatomis, jį leidžiama užstatyti gyvenamuoju namu iki 200 kv. m, o bendrais pastatais – iki 350 kv. m. Gyvenamojo namo leistinas aukštis yra iki 8,5 m, o pagalbinių pastatų iki 6,0 m. Atsakovas pabrėžė, kad Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto 1 dalyje „Techniniai rodikliai a. sklypas“ nurodyta, jog planuojamas bendras pastatais užimtas žemės plotas – 899,28 kv. m (549,28 kv. m daugiau nei leistinas), planuojamas gyvenamuoju namu užstatymo plotas – 282,42 kv. m (82,42 kv. m. daugiau nei leistinas), garažu planuojamas užstatomas plotas – 110,88 kv. m Sudėjus abiejų pastatų rodiklius, bendras užstatymo plotas siekia 393,30 kv. m (43,30 kv. m daugiau nei leistinas), o požeminio praėjimo plotas nenurodomas. Tuo tarpu Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto 9 dalyje „Pavilnių regioninis parkas“ Projektuotojas nurodo, kad gyvenamojo namo užstatomas žemės plotas yra 199,64 kv. m, o bendras pastatais užstatomas žemės plotas yra 328,15 kv. m, t. y. užstatomas plotas nurodomas jau neviršijant Nuostatais leistinų užstatymo rodiklių, tačiau nepagrindžiant kokia metodika buvo skaičiuojamas pastatais užstatytas plotas. Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto 10 dalyje „Projektiniai sprendiniai. Užstatymo tankio skaičiavimas“ vėl nurodomi skirtingi pastatų rodikliai, taip pat atsiranda statinys – gyvenamojo namo prieduobė (75,30 kv. m), kurios nebuvo techninių rodiklių dalyje, todėl laikytina, jog šis statinys yra gyvenamojo namo priestatas ir juo užstatomas plotas turėtų būti įskaičiuotas į gyvenamojo namo plotą.
12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Projektiniuose pasiūlymuose nebuvo aiškaus topografinio plano, o pateiktame Žemės sklypo plane nebuvo aiškiai matomos esamos žemės sklypo altitudės, tačiau matėsi, kad reljefas yra nevienodas. Nebuvo pagrindžiama iš kur paimtos skaičiavimui naudotos altitudės ir, jeigu prieduobė yra gyvenamojo namo dalis, jos kampai turi būti įskaičiuoti į vidutinės altitudės skaičiavimą.
13. Direkcija nesutiko su pareiškėjų pozicija, kad jos kompetencija yra tikrinti tik antžemines pastato dalies, netikrinant jų požeminių dalių, o tik planinę struktūrą, pastatų formas, dydį, statybos produktus, spalvas. Pažymėjo, kad požeminės konstrukcijos yra pastato dalis, jų forma, dydis ir tūris įsiskaičiuoja į pastato bendrus rodiklius. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad požeminių pastato konstrukcijų nereikia tikrinti ar neįskaičiuoti.
14. Direkcijos vertinimu, iš pareiškėjų skundo turinio akivaizdu, kad Sprendime suformuotos pastabos yra aiškios bei suprantamos, o pats skundas teikiamas iš esmės nesutinkant su gautais patikrinimo rezultatais. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjų skunde pateikti argumentai nepaneigė, jog Direkcija savo kompetencijos ribose patikrino jai pateiktus Projektinius pasiūlymus, juose nustatė neatitikimus ir teisėtai bei pagrįstai atsisakė pritarti Projektiniams pasiūlymams, todėl nebuvo pagrindo Sprendimą naikinti.
Atsiliepimas
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad nesutinka su skundo reikalavimais, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
16. Administracija paaiškino, jog projektiniai pasiūlymai – pasiūlymai kurių tikslas išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Projektiniai pasiūlymai yra vienas iš dokumentų, kuriuo vadovaujantis rengiamas techninis projektas, techninis darbo projektas arba pastato ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas. Statytojas projektinių pasiūlymų užduotį teikia derinti savivaldybės administracijos direktoriui. Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į konkretų atvejį, numatomą statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų užduotyje gali nurodyti numatomų statinių aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kitus parametrus.
17. Administracija nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo pritarta pareiškėjų 2023 m. sausio 6 d. projektinių pasiūlymų užduočiai. Administracija pažymėjo, jog projektinių pasiūlymų užduoties 3.3 papunktyje nustatyta, kadangi teritorija patenka į Parką, būtina nepažeisti saugomos teritorijos vertingųjų savybių, projektinius pasiūlymus teikti derinti Direkcijai. Atsakovas yra Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga, kuriai yra pavesta vykdyti saugomų teritorijų priežiūrą bei būti atsakingai už vykdomą plėtrą saugomose teritorijose ir pagal kompetenciją vertinti rengiamų projektų atitikimą saugomų teritorijų reikalavimams. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai šio suformuluoto reikalavimo neginčijo, jis laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl pareiškėjai jį privalėjo įgyvendinti.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2023 m. lapkričio 7 d. bei 2023 m. lapkričio 23 d. gavo Projektuotojo prašymus patvirtinti Projektinius pasiūlymus. Šie prašymai buvo atmesti, pastabose nurodant, kad Projektiniai pasiūlymai nėra suderinti su atsakovu ir Projektinių pasiūlymų skirtingose vietose pateikta skirtinga informacija apie pastatais užstatomą bendrą plotą, todėl prašė šiuos duomenis patikslinti. Pareiškėjai šių pastabų neginčijo, patikslino Projektinius pasiūlymus ir kreipėsi į atsakovą su prašymu juos suderinti. Vis dėlto Direkcija Sprendime nurodė, jog pateiktiems Projektiniams pasiūlymams turi pastabų ir nemato galimybės jų suderinti.
19. Administracija nesutiko su pareiškėjų skundo argumentais, kad atsakovas nėra kompetentinga institucija vertinti pastatų požemines dalis, jų projektavimą ir sprendinius. Pabrėžė, kad Direkcija Sprendime pateikė išsamius paaiškinimus, paremtus ir Inspekcijos bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateiktais paaiškinimais ir pagrindė savo poziciją, kodėl tikrindama Projektinių pasiūlymų sprendinius vertino ir požemines pastatų dalis. Administracija nesutiko su teiginiais, jog nagrinėjamu atveju Direkcija veikė pažeisdama savo kompetencijos ribas.
20. Administracija pažymėjo, kad pareiškėjai skunde taip pat kėlė ir Administracijos atsakomybės klausimą, kadangi pasak jų Direkcijos savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė ir ji turi pareigą rūpintis Direkcijos atliekamais veiksmais ir priimamais sprendimais. Administracija kritiškai vertino tokią pareiškėjų poziciją, nes ji nėra paremta jokiomis teisės aktų nuostatomis. Direkcijos nuostatuose nurodyta, jog jos savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, kuri savo teises ir pareigas įgyvendiną per Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, o ne Administraciją. Pabrėžė, kad atsakovas turi ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą ir Administracija neturi galimybės įtakoti Direkcijos priimamų sprendimų.
21. Administracija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų suformuluotas reikalavimas įpareigoti Direkciją pritarti Projektiniams pasiūlymams visa apimtimi ydingas. Akcentavo, jog administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistavusią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą.
Šalies argumentai
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo MB „Debesų kelias“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė. Teismo posėdžio metu Projektuotojo atstovė U. A. nurodė, kad skunde keliamų reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismui. Nurodė, jog Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta prieduobė bei baseinas nėra pastatai, todėl jų užimamas plotas negali būti įskaičiuojamas į pastatais užstatomo plotą. Sutiko, jog Projektinių pasiūlymų sprendiniuose nėra plačiai paaiškinta, kaip apskaičiuotos vidutinės žemės paviršiaus altitudės, tačiau pažymėjo, jog tokie apskaičiavimai paprastai pateikiami techniniuose projektuose. Paaiškino, jog vidutinės žemės paviršiaus altitudės apskaičiuojama nustačius visų pastato kampų altitudžių vidurkį.
II.
23. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
24. Teismas, iš pateiktų dokumentų, nustatė:
24.1. Pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos. Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog Žemės sklypas yra saugomojoje teritorijoje – Pavilnių regioniniame parke.
Šalies argumentai
24.2. Administracija, atsižvelgdama į Projektuotojo pateiktą prašymą, 2023 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. A659-11/23(2.15.2.59E-MPA) „Dėl prašymo pakoreguoti projektinių pasiūlymų užduotį (duomenys neskelbtini)“ išdavė Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Minėtos užduoties 3.3 papunktyje „Konteksto sąlygojami reikalavimai“ be kita ko nurodyta: kadangi teritorija patenka į Parką, todėl būtina nepažeisti saugomos teritorijos vertingųjų savybių, projektinių pasiūlymų sprendinius teikti derinti Direkcijai.
24.3. Projektuotojas, vadovaudamasis Projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nurodytais reikalavimais, parengė Projektinius pasiūlymus ir 2023 m. lapkričio 23 d. IS Infostatyba pateikė Administracijai prašymą pritarti Projektinių pasiūlymų sprendiniams.
24.4. Administracija 2023 m. gruodžio 1 d. nusprendė nepritarti Projektiniams pasiūlymams. Administracija Projektuotojui nurodė šias pastabas: 1) Projektiniai pasiūlymai nėra suderinti su atsakovu; 2) Projektinių pasiūlymų byloje skirtingose vietose pateikta skirtinga informacija apie pastatais užstatomą bendrą plotą; 3) papildyti Projektinius pasiūlymus patikslinant nelaidžių dangų kiekį Žemės sklype; 4) pateikti atstumus nuo inžinerinių statinių iki sklypo ribos; 5) tinkamai nuasmeninti Projektinių pasiūlymų bylą.
24.5. Projektuotojas patikslino Projektinius pasiūlymus ir 2023 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu juos suderinti. Direkcija įvertinusi Projektinių pasiūlymų sprendinius, priėmė Sprendimą kuriame nurodė, jog nepritaria Projektiniams pasiūlymams. Sprendime atsakovas nurodė, jog įvertinus Projektinių pasiūlymų sprendinius nustatyta, kad projektuojamo gyvenamojo namo vidutinė žemės paviršiaus altitudė apskaičiuota netinkamai (pastato dalis įgilinama, projektuojama prieduobė), todėl pareiškėjų prašoma perskaičiuoti gyvenamojo namo aukštį bei peržiūrėti ar projektuojamas rūsys ar pusrūsis (cokolinis aukštas). Sprendime taip pat atkreipiamas pareiškėjų dėmesys, kad Projektinių pasiūlymų sprendiniuose, pateikiamas skirtingas projektuojamais pastatais užstatomas plotas – aiškinamojo rašto Techninių rodiklių 4 punkte teigiama, kad planuojamas užstatomas plotas – 899,28 kv. m, aiškinamojo rašto dalyje „Pastatų užstatytas žemės plotai ir aukščiai – 328,15 kv. m, o aiškinamojo rašto užstatymo tankio skaičiavimo dalyse – 403,45 kv. m, todėl prašoma perskaičiuoti pastatais planuojamą užstatyti plotą bei pateikti vienodus skaičiavimus.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas įvertinęs tai ką nustatė, sprendė, jog atsakovas atsisakė suderinti Projektinius pasiūlymus dėl šių argumentų: 1) projektuojamo gyvenamojo namo altitudė apskaičiuota netinkamai; 2) iš Projektinių pasiūlymų sprendinių nėra galimybės nustatyti koks planuojamas pastatais užstatyti žemės plotas.
26. Pasisakydamas dėl pastatais planuojamo užstatyto žemės ploto, teismas, atsižvelgęs į tai, kad Žemės sklypas patenka į Parko teritoriją, apžvelgė Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 43 punkto, 13 straipsnio 1 ir 2 dalių, Direkcijos nuostatų 9 punkto, 9.16 ir 9.23 papunkčių papunkčius, bei konstatavo, jog ginčo teritorija patenka į saugotiną, ypač vertingą teritoriją, kurioje asmenų ūkinė veikla yra ribojama specialiaisiais teisės aktais, įskaitant ir Nuostatus. Atsakovas, kaip institucija, kurios kompetencijai priskirta rūpintis Parko apsauga, turi prievolę vykdyti fizinių asmenų valdomuose žemės sklypuose vykdomos ūkinės veiklos kontrolę, Direkcija turi teisę dalyvauti statybos projektų derinimo procese. Administracijos 2023 m. sausio 12 d. išduotose projektinių pasiūlymų rengimo užduoties 3.3 punkte būtent ir buvo nustatytas imperatyvus reikalavimas suderinti Projektinių pasiūlymų sprendinius su atsakovu. Teismo vertinimu, Direkcija turi prievolę įvertinti ar pareiškėjų Žemės sklype planuojami statyti statiniai atitinka teisės aktų reikalavimus.
27. Teismas apžvelgė Nuostatų 8 ir 9 punktų, bei 9.1 papunkčio, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas 1.04.04:2017) 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 3 punkto nuostatas, konstatavo, kad Projektiniuose pasiūlymuose Projektuotojas privalo pateikti aiškią ir išsamią informaciją, leidžiančią derinančioms institucijoms įvertinti ar projektuojami statiniai atitinka teritorijoje galiojančių teisės aktų reikalavimus.
28. Vertindamas Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto turinį teismas nustatė, kad pareiškėjai Žemės sklype siekia statyti vienbutį gyvenamąjį namą, garažą, lauko baseiną, inžinerinį statinį (pėsčiųjų jungtis) ir tvorą. Aiškinamojo rašto 1 dalyje „Techniniai rodikliai“ nurodoma, jog bendras pastatais užimtas žemės plotas – 899,28 kv. m. Bendras gyvenamojo namo plotas – 387,07 kv. m (235,29 antžeminis plotas, 151,78 požeminis plotas), bendras garažo plotas – 146,27 kv. m (47,93 antžeminis plotas, 98,34 požeminis plotas). Aiškinamojo rašto 9 dalyje „Pavilnių regioninis parkas“ nurodyta, kad projektuojamas gyvenamojo namo užstatomas plotas – 199,64 kv. m, garažu užstatomas plotas – 128,51 kv. m, bendras pastatais užstatomas žemės plotas – 328,15 kv. m. Projektuojamas gyvenamojo namo aukštis – 8,5 m, garažo – 5,92 m. Teismas įvertino, jog skirtingose Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto dalyse yra pateikti skirtingi projektuojamais statyti statiniais užstatomas plotas. Aiškinamojo rašto 1 dalyje pateikti rodikliai viršija Nuostatų 9.1 papunktyje nurodytus maksimalius dydžius, o aiškinamojo rašto 9 dalyje nurodyti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, atsakovas Sprendime pagrįstai akcentavo ir nurodė, kad Projektiniuose pasiūlymuose pateikti projektuojamų statinių techniniai rodikliai nėra aiškus dėl jų skirtingų užstatymo plotų apskaičiavimo skirtinguose aiškinamojo rašto dalyse. Reglamentas 1.04.04:2017 Projektinių pasiūlymų aiškinamajam raštui kelia reikalavimus aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti planuojamo statinio (pastato) techninius rodiklius.
29. Teismas akcentavo, jog šioje byloje kilo ginčas ne tik dėl Projektinių pasiūlymų turinio atitikties bet ir dėl to, ar Direkcija vertindama projektuojamų statinių atitiktį Nuostatų 9.1 papunkčio nuostatoms, turėjo teisę vertinti ir požeminių statinių dalių rodiklius, ar turėjo apsiriboti tik antžeminių dalių rodiklių vertinimu. Pareiškėjai savo poziciją, kad Direkcija neturi teisės vertinti statinių požeminių dalių rodiklių grindė aplinkybe, jog Nuostatų 9.1 punkte nurodyta, kad pastatų antžemine dalimi užstatomas plotas nustatomas pagal išorinių sienų projekciją į žemės paviršių.
30. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalies, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 64 ir 67 ir 68 punktų nuostatas ir pažymėjo, jog Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte teigiama, kad projektuojamame gyvenamajame name bus įrengtas rūsys, todėl teismui buvo akivaizdu, kad pastatą sudarys tiek antžeminė dalis, tiek požeminė dalys.
31. Teismas taip pat apžvelgė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir Reglamentas 2.02.01:2004) 4.32 punkto, Taisyklių 132 punkto nuostatas ir įvertino, tai kad sistemiškai aiškinant Nuostatuose, Taisyklėse, Direkcijos nuostatuose ir Reglamente 2.02.01:2004 įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog skaičiuojant pastato užimamo žemės plotą yra privaloma atsižvelgti ir į pastato požeminės dalies užimamą plotą.
32. Pasisakydamas dėl pareiškėjų keliamos abejonės, kad Direkcijai nesuteikta kompetencija vertinti požeminės pastato dalies užstatymo rodiklių, teismas pažymėjo, jog atsakovas yra atsakingas už Parke asmenų vykdomos veiklos kontrolę ir kaip jau nurodyta aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, jam suteikta kompetencija dalyvauti statybos projektų derinimo procese, todėl nebuvo pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiais, kad Direkcijos kompetencijai priskirtina vertinti tik pastatų antžeminių dalių užstatymo atitiktį teisės aktų reikalavimams. Kaip jau buvo paminėta, Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis apibrėžia pastato sąvoką nurodydama, kad jį gali sudaryti antžeminė ir požeminė dalys. Teismas įvertinęs tai, kad Projektiniuose pasiūlymuose buvo nurodoma, jog projektuojamą pastatą sudarys šios abi pastato dalys, Projektinių pasiūlymų atitiktį saugomos teritorijos režimo ir joje galiojančių sprendinių aspektu galima įvertinti tik sistemiškai vertinant projektuojamo statinio visumą, t. y. vertinant tiek antžeminės, tiek požeminės dalies užstatymo plotą.
33. Atsižvelgęs į nurodytą, teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė pastabą, jog iš Projektinių pasiūlymų sprendinių nėra galimybės tiksliai įvertinti ar jie atitinka Nuostatuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą maksimaliam pastatais užstatomam plotui ir atsisakė juos suderinti, todėl šioje apimtyje pareiškėjų skundas atmestas kaip nepagrįstas.
34. Teismas pasisakydamas dėl pastatų altitudžių rėmėsi Reglamento 2.02.01:2004 4.25 ir 4.36 punktų nuostatomis ir teismo posėdžio metu Projektuotojo atstovo paaiškinimu, kad vidutinė žemės paviršiaus altitudė nustatoma apskaičiuojant visų pastato kampų altitudes ir išvedant jų vidurkį. Teismas konstatavo, kad Direkcija vertindama ar Žemės sklype planuojami statyti pastatai neviršijo Nuostatų 9.1 papunktyje nustatyto leistino pastatų aukštingumo, privalėjo įvertinti ar Projektiniuose pasiūlymuose pateikta tiksli vidutinė žemės paviršiaus altitudė.
35. Vertindamas Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte pateiktą informaciją teismas nustatė, jog dalyje „Pastatų aukščiai“ nurodoma, kad gyvenamojo namo vidutinė žemės paviršiaus altitudė – +198.50, o garažo – +196,84. Šalia pateiktas grafinis sprendinys, kuriame nurodyti duomenys apie visų pastatų kampų altitudes. Aiškinamajame rašte Projektuotojas nurodė kokiais aritmetiniais veiksmais buvo nustatyta garažo vidutinė žemės paviršiaus altitudė, tačiau nebuvo pateikti gyvenamojo namo vidutinės žemės paviršiaus altitudės apskaičiavimo metu atlikti aritmetiniai veiksmai ir pagrindžiamas gautas altitudžių apskaičiavimo rezultatas. Teismo posėdžio metu Projektuotojo atstovas taipogi sutiko su Direkcijos atstovo nurodytu argumentu, kad Projektiniuose pasiūlymuose nėra aiškaus topografinio plano, o pateiktame Žemės sklypo plane nėra aiškiai matomos esamos žemės sklypo altitudės, nėra pagrindžiama iš kur paimtos skaičiavimui naudotos altitudės.
36. Teismas pažymėjo, kad Aiškinamojo rašto dalies „Pastatų aukščiai“ grafiniame sprendinyje teigiama, jog visų gyvenamojo namo kampų altitudės yra identiškos, tačiau iš kitų Projektinių pasiūlymų grafinių sprendinių akivaizdu, jog Žemės sklypo reljefas yra kintantis, be to prie planuojamo namo yra prieduobė su įgilinimu. Įvertinęs tai teismas nustatė, kad visuose pastato kampuose altitudė negali būti vienoda. Teismo vertinimu, Direkcija Sprendime ir teismo posėdžio metu iškėlė pagrįstą abejonę dėl pateiktų projektuojamo gyvenamojo namo techninių rodiklių teisingumo. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu Projektuotojo atstovas sutiko, kad Projektinių pasiūlymų sprendinius, vidutinės žemės paviršiaus altitudžių aspektu, būtina tikslinti (fiksuota teismo posėdžio farso įraše).
37. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė, kad Žemės sklype projektuojamo gyvenamojo namo altitudžių skaičiavimo pirminiai šaltiniai galimai yra netikslūs, nes negalima jų patikrinti pagal pirminius šaltinius, todėl atsisakė suderinti Projektinius pasiūlymus. Teismo vertinimu, Direkcija negali tinkamai ir išsamiai vertinti derinimui pateiktų techninių rodiklių atitikimo Nuostatų reikalavimams, kadangi pirminiai šaltiniai, t. y. Projektiniuose pasiūlymuose, jų aiškinamajame rašte, nurodomi tais pačiais projektuojamais pastatais užstatomas plotas yra nurodomas skirtingai, projektuojamo gyvenamojo namo aukštingumo rodikliai apskaičiuoti neįvertinus sklypo reljefo duomenų, todėl Direkcija kaip derinanti institucija negali atlikti altitudžių atitikties apskaičiavimo kontrolės. Teismas sprendė, kad atsakovui visapusiškai neįvertinus Projektinių pasiūlymų, tačiau juos suderinus, pareiškėjai įgytų teisėtus lūkesčius, jog Žemės sklype galima įgyvendinti statytojo teisę galimai platesne apimtimi nei tai numato jau paminėtas teisinis reglamentavimas. Todėl, kilus pagrįstų abejonių dėl Projektiniuose pasiūlymuose nurodomų skirtingų pastatų užstatymo plotų skaičiavimo, išeitinių duomenų, kuriais buvo grindžiamas altitudžių apskaičiavimas, atsakovas pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pritarti Projektiniams pasiūlymams
38. Teismas, įvertinęs aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatė Direkcijos Sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjų skundo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti.
39. Netenkinęs skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Direkcijos įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti klausimą dėl pritarimo Projektinių pasiūlymų sprendiniams ir pritarimo jiems visa apimtimi.
40. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo teismas nurodė, kad šioje administracinėje ginčas nėra išspręstas pareiškėjų naudai, todėl jiems patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
III.
41. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas konstatavo, jog skaičiuojant pastato užimamą žemės plotą yra privaloma atsižvelgti ir į pastato požeminės dalies užimamą plotą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, bei perduoti bylą šioje apimtyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Direkcijos.
42. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl teismo išaiškinimo dėl Nuostatų įtvirtinto teisinio reglamentavimo maksimaliam projektuojamais pastatais užstatomam plotui, t. y. pareiškėjų įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad skaičiuojant pastato užimamą žemės plotą yra privaloma atsižvelgti ir į pastato požeminės dalies užimamą plotą, todėl teismas šioje apimtyje be teisinio pagrindo atmetė pareiškėjų skundą. Pareiškėjų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į byloje keliamus ginčo klausimus, tinkamai neištyrė į bylą pateiktų įrodymų, todėl priėmė iš dalies neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
42.1. Vienas esminių klausimų, iškeltų byloje, buvo tai, kaip turėtų būti traktuojamas Nuostatų 9.1 punktas ir, atitinkamai, skaičiuojamas Projektiniuose pasiūlymuose projektuojamais pastatais užstatomas plotas. Byloje buvo siekiama nustatyti, ar Projektiniuose pasiūlymuose šis plotas paskaičiuotas tinkamai. Pareiškėjai visą bylos nagrinėjimo laikotarpį laikėsi nuoseklios pozicijos, jog Nuostatų 9.1 punkto formuluotė aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja atsakovą vertinti tik pastatų antžemine dalimi užstatomą plotą. Grįsdami savo poziciją, pareiškėjai į bylą buvo pateikę ne vieną įrodymą, patvirtinantį būtent tokį Nuostatų 9.1 punkto vertinimą: 1) pateiktas lietuvių kalbos specialistų vertinimas, kuriame aiškiai nurodyta, jog apie požeminį plotą Nuostatų 9.1 punkte nekalbama. Lietuvių kalbos specialistai rekomendavo dėl konkretaus užstatomo ploto skaičiavimo išaiškinimo kreiptis į Aplinkos ministerijos specialistus; 2) pateiktas Inspekcijos 2024 m. kovo 18 d. raštas Nr. 2D-5161; 3) pateiktas ir Aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 20 d. išaiškinimas Nr. (14)-D8(E)-6048. Tuo tarpu atsakovas į bylą nepateikė nei vieno faktinio įrodymo, kuris patvirtintų priešingą Nuostatų 9.1 punkto vertinimą – atsakovas rėmėsi tuo, kad praktikoje jau ne vienas statytojas skaičiavo ir požeminį pastatais užstatomą plotą, todėl susiklostė toks, pareiškėjų nuomone, ydingas Nuostatų 9.1 punkto vertinimas. Tačiau susiklosčius situacijai, kai Nuostatų 9.1 punkto taikymas atsakovui nėra pilnai suprantamas, atsakovas, priimdamas sprendimus, turėtų vadovautis aukštesnę kompetenciją turinčių asmenų, šiuo atveju – Inspekcijos ir Aplinkos ministerijos specialistų nuomone. Teismas šios aplinkybės, susijusių faktų ir įrodymų netyrė, neanalizavo ir su bylos šalimis nesiaiškino, o sprendimą šioje dalyje priėmė remdamasis ne į bylą pateiktų įrodymų visuma, o teisės aktais, kurie iš dalies net nėra taikomi ginčo situacijai. Pareiškėjų įsitikinimu, tinkamai neištyręs šių kompetentingų asmenų raštų (t. y. pareiškėjų į bylą pateiktų įrodymų), teismas objektyviai negalėjo priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo skundžiamoje sprendimo dalyje.
42.2. Teismas visiškai nevertino ir nenagrinėjo pareiškėjų procesiniuose dokumentuose plačiai analizuotos aplinkybės, kad Taisyklių nuostatos yra taikomos vertinant projektinių pasiūlymų atitiktį atitinkamos teritorijos bendrajam planui, o ne Nuostatams. Pareiškėjų įsitikinimu, projektuojamo gyvenamojo namo užstatymo plotą, skaičiuojamą sudedant antžeminę ir požeminę pastato dalis, vertina Projektinius pasiūlymus tvirtinanti institucija – Administracija, kuri tikrina Projektinių pasiūlymų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams. Tuo tarpu atsakovo kompetencijai priskiriamas Projektinių pasiūlymų atitikties Nuostatams vertinimas, kur Taisyklės taikomos tik ta apimtimi, kiek tai susiję su antžemine pastato dalimi užstatomu žemės plotu. Atsižvelgiant į pareiškėjų į bylą pateiktus įrodymus ir kompetentingų asmenų išaiškinimus dėl Nuostatų 9.1 punkto vertinimo, nebuvo pagrindo abejoti, kad atsakovo kompetencija, vertinant Projektinius pasiūlymus, ribojama antžeminio užstatymo ploto atitikties Nuostatų reikalavimams ir Pavilnių regioninio parko steigimo tikslams vertinimu.
42.3. Teismas sprendime taip pat teigė, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nurodė pastabą, jog iš Projektinių pasiūlymų sprendinių nėra galimybės tiksliai įvertinti ar jie atitinka Nuostatuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą maksimaliam pastatais užstatomam plotui ir atsisakė juos suderinti. Pareiškėjai nesutinka su tokiu teismo vertinimu ir mano, kad jis buvo priimtas dėl nepakankamo bylos medžiagos ir joje esančių įrodymų ištyrimo. Priešingai, nei teigiama, atsakovas turėjo galimybę visapusiškai įvertinti jo kompetencijai priskirtus Projektiniuose pasiūlymuose nurodytus užstatymo plotus ir jų atitiktį Nuostatams. Atsakovui buvo pateikti aiškūs, nedviprasmiški ir išsamūs duomenys įvertinti projektuojamais pastatais užstatomą plotą. Sistemiškai vertindamas Projektinius pasiūlymus ir Aplinkos ministerijos išaiškinimą, atsakovas turėjo visapusišką galimybę įvertinti užstatomo ploto atitiktį Nuostatams ir pritarti Projektiniams pasiūlymams šioje dalyje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai netyrė, neanalizavo ir sistemiškai nevertino į bylą pateiktų įrodymų ir ginčo nagrinėjimui aktualių teisės aktų nuostatų, todėl šioje dalyje priėmė sprendimą, kuris yra ne tik nepagrįstas, bet ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plėtojamos praktikos.
42.4. Skundžiamoje teismo sprendimo dalyje yra pateikta tik bylos faktinių aplinkybių santrauka, o motyvuojamojoje dalyje pacituotos teisės aktų nuostatos, nėra ieškota sąsajų tarp fakto ir teisės, neanalizuotas ir neargumentuotas teismo sprendimo priėmimo pagrindas. Pareiškėjų vertinimu, sprendimo dalyje iš esmės nepasisakyta dėl pagrindinio ir plačiausiai byloje nagrinėto klausimo – pastatais užstatomo ploto skaičiavimo ir Nuostatų 9.1 punkto vertinimo. Teismo sprendimas grindžiamas Taisyklių nuostatomis, jas taikant pilna apimtimi, nors pareiškėjų į bylą pateikti kompetentingų asmenų išaiškinimai tiesiogiai nurodo, kad Taisyklės atsakovo atžvilgiu taikomos tik iš dalies, t. y. tiek, kiek yra būtina apskaičiuoti antžemine pastatų dalimi užstatomą plotą. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje absoliučiai nepagrindė, kodėl Taisyklės turi būti taikomos pilna apimtimi ir kokių atsakovo į bylą pateiktų įrodymų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai atsisakant pritarti Projektiniams pasiūlymams buvo teisėti ir pagrįsti. Taigi, teismas šioje skundžiamo sprendimo dalyje rėmėsi išimtinai tik teisės aktų nuostatomis, tačiau nemotyvavo skundžiamo sprendimo dalies į bylą pateiktų įrodymų, ginčo šalių pasisakymų ir faktų vertinimu. Teismas apskritai nepasisakė, kodėl pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai nėra ar negali būti taikomi, jų nenagrinėjo ir nepaaiškino, kodėl pateiktais įrodymais negali būti grindžiamas skundžiamas sprendimas. Kitaip tariant, teismas pateikė tik teisinius, bet ne faktinius skundžiamos sprendimo dalies argumentus. Toks teismo sprendimas laikytinas ydingu. Teismui tinkamai nemotyvavus priimto sprendimo, ginčo šalims nesukuriama galimybė suprasti ir įvertinti realių sprendimo priėmimo motyvų, šiuo atveju – pareiškėjams nėra sudaroma galimybė suprasti, kodėl teismas skundžiamoje dalyje priėmė jiems nepalankų sprendimą, nors, pareiškėjų įsitikinimu, byloje esantys įrodymai suponuoja, jog pareiškėjų pozicija šiuo klausimu yra teisi.
42.5. Skundžiamoje sprendimo dalyje tik bendrais bruožais pasisakoma dėl teisės aktuose įtvirtintų užstatomo ploto skaičiavimo taisyklių, tačiau jos nesiejamos su konkrečiu ginčo atveju, neanalizuojamas Nuostatų ir kitų teisės aktų santykis. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą ginčo klausimu buvo pateikti iš esmės tik pareiškėjų poziciją pagrindžiantys įrodymai, o atsakovas savo procesiniuose dokumentuose išimtinai tik citavo tuos pačius teisės aktus, kuriais skundžiamoje sprendimo dalyje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pareiškėjams kyla pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo priimant sprendimą.
Atsiliepimas
43. Atsakovas Direkcija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą nepakeistu.
44. Atsakovas informuoja, kad pareiškėjai pateikė Direkcijai atnaujintus Projektinius pasiūlymus, kuriais sutiko apskaičiuoti pastatais užimto žemės ploto skaičiavimą vadovaujantis Taisyklėmis. Kadangi pateikus atnaujintus Projektinius pasiūlymus ginčo dėl pastatų užstatymo ploto skaičiavimo vadovaujantis Nuostatais ir Taisyklėmis nebeliko, Direkcija patikrino, kad Projektiniuose pasiūlymuose pateikti pastatų užstatymo plotai atitinka nustatytus Nuostatuose leistinus rodiklius (jų neviršija) bei 2024 liepos 8 d. pritarė šiems Projektiniams pasiūlymams. Kadangi pareiškėjai pateikdami atnaujintus Projektinius pasiūlymus sutiko, kad Nuostatais leistinas pastatų užstatymo plotas skaičiuojamas vadovaujantis Taisyklėmis, Direkcija mano, jog pareiškėjų pateikti argumentai bei nepritarimas skundžiamam teismo sprendimui nėra aktualūs, t. y. daro išvadą, kad pareiškėjai sutinka su pirmosios instancijos teismo, kad pastatais užstatymo plotas turi būti skaičiuojamas įvertinant ir požeminę pastato dalį.
Atsiliepimas
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistu.
46. Administracijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai įvertino aktualų teisinį reguliavimą, teisingai atskleidė tiek teisinio reguliavimo tikslus (pvz., kad remiantis Nuostatais pastatai turi būti statomi atsižvelgiant į vietovei būdingas statybos, architektūros ir planavimo tradicijas, išlaikant vietovei būdingus sodybų bruožus, tame tarpe ir pastatų planinę struktūrą, pastatų formas, dydį (tūrį) ir kt.), kurie jau savaime patvirtina, kad Direkcijai turi būti aktuali ir pastatų požeminė dalis, tiek teisinio reguliavimo (Nuostatų 9.1 p.) reikšmę – teismas itin kruopščiai ir motyvuotai išaiškino Nuostatų 9.1 punkto turinį ir prasmę, o būtent, kad sistemiškai aiškinant skundžiamame teismo sprendime nurodytus teisės aktus galima konstatuoti, jog skaičiuojant pastato užimamo žemės plotą yra privaloma atsižvelgti ir į pastato požeminės dalies užimamą plotą. Su tokiomis išvadomis ir teismo motyvais Administracija visiškai sutinka, pareiškėjai šių teismo motyvų apeliaciniame skunde net nesistengia paneigti, o orientuojasi tik į neoficialias ir specifines kelių institucijų konsultacijas (kurios dargi yra ir teisiškai nemotyvuotos ir prieštaringos), kurios teismui nėra ir negali būti privalomos, kadangi būtent patys teismai vykdo teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.). Administracijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai (to pareiškėjai niekaip negali paneigti) pripažino, kad skirtingose Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto dalyse yra pateiktas skirtingas statiniais užstatomas plotas. Tokiu būdu buvo pažeisti projektinių pasiūlymų aiškinamajam raštui keliami reikalavimai. Pareiškėjai, neginčiję Administracijos atsisakymų pritarti Projektiniams pasiūlymams ir šiuose atsisakymuose išdėstytų pastabų, dabar netiesiogiai ir neleistinai (t. y. teisės aktų nustatyta tvarka neginčijus (ir jau praleidus terminus ginčyti) Administracijos pastabas) iš esmės siekia, kad pastarosios teisėtos ir galiojančios pastabos jų atžvilgiu būtų peržiūrėtos šioje byloje ginčijant kito subjekto – Direkcijos panašias pastabas. Šiame kontekste galima įžvelgti pareiškėjų galimą piktnaudžiavimą teisminiu procesu. Administracijos vertinimu, teismas įsigilino tiek į bylos faktines aplinkybes, tiek į teisinį reguliavimą ir priėmė visiškai pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
47. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2-9 „Dėl vienbučio gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini) projektinių pasiūlymų“ teisėtumo ir pagrįstumo.
48. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustatęs Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjų skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pritarė atsakovo vertinimui, kad projektuojamo gyvenamojo namo altitudė apskaičiuota netinkamai, kad iš Projektinių pasiūlymų sprendinių nėra galimybės nustatyti koks planuojamas pastatais užstatyti žemės plotas, taip pat teismas sistemiškai aiškindamas Nuostatuose, Taisyklėse, Direkcijos nuostatuose ir Reglamente 2.02.01:2004 įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatavo, jog skaičiuojant pastato užimamo žemės plotą yra privaloma atsižvelgti ir į pastato požeminės dalies užimamą plotą.
49. Pareiškėjai iš dalies nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad į bylą yra pateikta pakankamai įrodymų, kurie turėtų išsklaidyti bet kokias abejones dėl Nuostatų 9.1 punkto vertinimo ir Projektiniuose pasiūlymuose projektuojamų pastatų užstatomo ploto skaičiavimo. Pareiškėjų vertinimu, teismo sprendimas dalyje dėl užstatomo ploto skaičiavimo, išbalansuoja ginčo šalių lygybę, sukuria dar didesnį neaiškumą ir pastato pareiškėjus į blogesnę padėtį. Pareiškėjai teigia, kad teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jų visapusiškai neištyrė, todėl neteisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialines ir procesines teisės normas ir priėmė dalyje neteisėtą ir nepagrįstą skundžiamą sprendimą. Taigi, skundžiamas teismo sprendimas dalyje „Dėl pastatais planuojamo užstatyto žemės ploto“ turėtų būti panaikintas ir perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigojant pirmosios instancijos teismą tinkamai ištirti byloje esančius įrodymus bei motyvuoti priimamą sprendimą.
50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
51. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
52. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės ir padarytos išvados, jog ginčo Projektiniuose pasiūlymuose projektuojamo gyvenamojo namo altitudė apskaičiuota netinkamai, taip pat, kad iš Projektinių pasiūlymų sprendinių nėra galimybės nustatyti koks planuojamas pastatais užstatyti žemės plotas. Apeliacinės instancijos teismas šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria ir, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keliamus ginčo klausimus, plačiau dėl jų nepasisako bei konstatuoja, jog vien šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovo 2024 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2-9 pagrįstumą.
53. Vertinant ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė Nuostatuose, Taisyklėse, Direkcijos nuostatuose ir Reglamente 2.02.01:2004 įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl užstatomo žemės ploto skaičiavimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šis ginčo klausimas turi būti įvertintas taikant sisteminį, teleologinį teisės aiškinimo principus bei vertinant sąvokos „užstatymo plotas“ vieningumą teisėje.
54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ta pati sąvoka skirtinguose teisės aktuose neturėtų būti aiškinama skirtingai, jei pačiame teisės akte nėra nurodyta aiški išimtis. Nuostatai (9.1 punktas) vartoja sąvoką – „užstatymo plotas“, tačiau nepateikia atskiro šios sąvokos apibrėžimo ir visiškai neaptaria požeminės pastato dalies įtakos apskaičiuojant užstatymo plotą. Teismo vertinimu Nuostatų 9.1 punkte vartojama sąvoka „užstatymo plotas“, siejama su pastato antžemine dalimi, nelaikytina savarankišku ir baigtiniu šios sąvokos apibrėžimu, kadangi Nuostatai nenustato atskiros užstatymo ploto skaičiavimo metodikos, nenumato aiškaus specialaus šios sąvokos apibrėžimo ir nustato tik užstatomo ploto ribą. Todėl, taikant sisteminį teisės aiškinimą, būtina remtis bendraisiais statybos ir nekilnojamojo turto apskaitos teisės aktais, reglamentuojančiais šios sąvokos turinį. Nekilnojamojo turto kadastro taisyklės ir STR 2.02.01:2004 nustato vienodą statinių parametrų skaičiavimo metodiką visoje Lietuvoje. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 132 punktą, pastato užstatytas plotas apibrėžiamas kaip pastato antžeminės dalies išorinių sienų horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios požeminės dalies horizontalios projekcijos plotų suma. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 4.32 punkte, kuriame nustatyta, kad statinio užstatytas plotas apima statinio pirmojo aukšto projekciją bei už jos ribų esančią rūsio dalį.
55. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teisės aktuose įtvirtinta vieninga užstatymo ploto samprata apima ir tas požemines statinio dalis, kurios išeina už antžeminės dalies kontūro. Parko Nuostatai, nenustatydami aiškios išimties ar alternatyvios skaičiavimo taisyklės, nepaneigia šios bendrosios sampratos taikymo. Priešingas aiškinimas, pagal kurį būtų vertinama tik pastato antžeminės dalies projekcija, iškreiptų teisinį reguliavimą, sudarytų prielaidas apeiti nustatytą maksimalų užstatymo plotą, įrengiant reikšmingos apimties požemines konstrukcijas už pastato ribų. Tokia praktika neatitiktų saugomos teritorijos Pavilnių regioninio parko reglamentavimo tikslų – riboti užstatymo intensyvumą, žemės paviršiaus transformavimą ir neigiamą poveikį kraštovaizdžiui. Be to įvertinus tai, kad statinių projektavimas, projektų derinimas bei kadastriniai matavimai remiasi tomis pačiomis Taisyklių ir STR 2.02.01:2004 nuostatomis, skirtingas tos pačios sąvokos aiškinimas sukeltų teisinį neapibrėžtumą bei lemtų skirtingus rezultatus skirtingose institucijose.
56. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vertinant atitiktį Pavilnių regioninio parko nuostatuose 9.1 punkte nustatytam 200 kv. m užstatymo ploto ribojimui, turi būti įskaičiuojama ir už antžeminės pastato dalies ribų išeinanti požeminė statinio dalis.
57. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
58. Įvertinus tai, kad galutinis procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjų naudai ir vadovaujantis ABTĮ 40 straipsniu, pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų D. K. ir A. M.-K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.