Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjams D. K. ir A. M. – K., pareiškėjų atstovams advokatei Jolantai Stonei ir advokato padėjėjai Guodai Balsytei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos atstovei Marinai Zdanevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai Narkevičiūtei ir trečiojo suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „Debesų kelias“ atstovei U. A.,

2024 m. gegužės 7 d. nuotolinės vaizdo konferencijos būdu viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K. ir A. M. – K. skundą bei patikslintą skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, mažajai bendrijai „Debesų kelias“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovė yra atsakinga už asmenų valdomų ir naudojamų teritorijų plėtros, ūkinės ir kitos veiklos regioniniuose parkuose kontrolę. Direkcija užtikrina, jog pastatai regioniniame parke būtų projektuojami, statomi, rekonstruojami ir kapitališkai remontuojami, teritorijų planavimo ir kiti dokumentai rengiami atsižvelgiant į Vilniaus kraštui ir Vilniaus priemiesčiams būdingas statybos, architektūros ir planavimo tradicijas. Akivaizdu, jog atsakovės kompetencijai priskiriama tik kraštovaizdžio atitikties Nuostatų reikalavimams užtikrinimas. Nagrinėjamu atveju vertindama projektuojamais pastatais užstatytą plotą Direkcija turėjo apsiriboti tik vertindama antžemine pastatų dalimi užstatytą žemes plotą, tačiau Direkcija, vertindama Projektinių pasiūlymų atitiktį Nuostatams, nepagrįstai vertina ir požeminę statinių dalį.

Atstovė advokatė Jolanta Stonė akcentavo, kad Direkcija priimdama Sprendimą turėjo vadovautis Inspekcijos 2024 m. kovo 18 d. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023 m. spalio 20 d. Nuostatų 9.1 punkto išaiškinimais, kuriuose aiškiai nurodyta, kad atsakovė apskaičiuodama pastatais užstatyto žemės plotą neturėjo vertinti pastatų požeminių dalių ploto.

Direkcijos kompetencija yra apibrėžta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Nuostatuose ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 1-1765 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės draustinių priežiūros perdavimo biudžetinei įstaigai Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai ir jos nuostatų tvirtinimo“ patvirtintų biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos nuostatuose (toliau – ir Direkcijos nuostatai). Pagal savo kompetenciją Direkcija yra derinančioji institucija, atsakinga už jai paskirtas administruoti saugomas teritorijas. Viena iš Direkcijos funkcijų – dalyvavimas statybos, teritorijų planavimo dokumentų, techninių projektų rengimo bei derinimo procese, tačiau Direkcija neturi teisės priimti administracinį sprendimą tokiai procedūrai užbaigti.

Žemės sklypo plotas yra 26 arai, todėl remiantis Nuostatų 9.1 punkto nuostatomis, jį leidžiama užstatyti gyvenamuoju namu iki 200 kv. m., o bendrais pastatais – iki 350 kv. m. Gyvenamojo namo leistinas aukštis yra iki 8,5 m., o pagalbinių pastatų iki 6,0 m.

Atkreipia dėmesį, kad Projektiniuose pasiūlymuose nėra aiškaus topografinio plano, o pateiktame Žemės sklypo plane nėra aiškiai matomos esamos žemės sklypo altitudės, tačiau matosi, kad reljefas yra nevienodas. Nėra pagrindžiama iš kur paimtos skaičiavimui naudotos altitudės ir, jeigu prieduobė yra gyvenamojo namo dalis, jos kampai turi būti įskaičiuoti į vidutinės altitudės skaičiavimą.

Direkcija nesutinka su pareiškėjų pozicija, kad jos kompetencija yra tikrinti tik antžemines pastato dalies, netikrinant jų požeminių dalių, o tik planinę struktūrą, pastatų formas, dydį, statybos produktus, spalvas. Pažymi, kad požeminės konstrukcijos yra pastato dalis, jų forma, dydis ir tūris įsiskaičiuoja į pastato bendrus rodiklius. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad požeminių pastato konstrukcijų nereikia tikrinti ar neįskaičiuoti.

Statytojas projektinių pasiūlymų užduotį teikia derinti savivaldybės administracijos direktoriui. Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į konkretų atvejį, numatomą statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų užduotyje gali nurodyti numatomų statinių aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kitus parametrus.

Nagrinėjamu atveju buvo pritarta pareiškėjų 2023 m. sausio 6 d. projektinių pasiūlymų užduočiai. Administracija pažymėjo, kad projektinių pasiūlymų užduoties 3.3 papunktyje nustatyta, kadangi teritorija patenka į Parką, būtina nepažeisti saugomos teritorijos vertingųjų savybių, projektinius pasiūlymus teikti derinti Direkcijai. Atsakovė yra Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga, kuriai yra pavesta vykdyti saugomų teritorijų priežiūrą bei būti atsakingai už vykdomą plėtrą saugomose teritorijose ir pagal kompetenciją vertinti rengiamų projektų atitikimą saugomų teritorijų reikalavimams. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai šio suformuluoto reikalavimo neginčijo, jis laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl pareiškėjai jį privalo įgyvendinti.

Administracija nurodo, kad 2023 m. lapkričio 7 d. bei 2023 m. lapkričio 23 d. gavo Projektuotojo prašymus patvirtinti Projektinius pasiūlymus. Šie prašymai buvo atmesti, pastabose nurodant, kad Projektiniai pasiūlymai nėra suderinti su atsakove ir Projektinių pasiūlymų skirtingose vietose pateikta skirtinga informacija apie pastatais užstatomą bendrą plotą, todėl prašoma šiuos duomenys patikslinti. Pareiškėjai šių pastabų neginčijo, patikslino Projektinius pasiūlymus ir kreipėsi į atsakovę su prašymu juos suderinti. Vis dėlto Direkcija Sprendime nurodė, jog pateiktiems Projektiniams pasiūlymams turi pastabų ir nemato galimybės jų suderinti.

Administracija nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais, kad atsakovė nėra kompetentinga institucija vertinti pastatų požeminės dalis, jų projektavimą ir sprendinius. Pabrėžia, kad Direkcija Sprendime pateikė išsamius paaiškinimus, paremtus ir Inspekcijos bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateiktais paaiškinimais ir pagrindė savo poziciją, kodėl tikrindama Projektinių pasiūlymų sprendinius vertino ir požemines pastatų dalis. Administracija nesutinka su teiginiais, jog nagrinėjamu atveju Direkcija veikė pažeisdama savo kompetencijos ribas.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų suformuluotas reikalavimas įpareigoti Direkciją pritarti Projektiniams pasiūlymams visa apimtimi ydingas. Akcentuoja, jog administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtina viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistavusią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2-9 „Dėl vienbučio gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini) projektinių pasiūlymų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos. Nagrinėjamoje byloje tarp proceso šalių nėra ginčo, jog Žemės sklypas yra saugomojoje teritorijoje – Pavilnių regioniniame parke.

Administracija, atsižvelgdama į Projektuotojo pateiktą prašymą, 2023 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. A659-11/23(2.15.2.59E-MPA) „Dėl prašymo pakoreguoti projektinių pasiūlymų užduotį (duomenys neskelbtini)“ išdavė Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Pažymėtina, kad minėtos užduoties 3.3 papunktyje „Konteksto sąlygojami reikalavimai“ be kita ko nurodyta: kadangi teritorija patenka į Parką, todėl būtina nepažeisti saugomos teritorijos vertingųjų savybių, projektinių pasiūlymų sprendinius teikti derinti Direkcijai.

Projektuotojas, vadovaudamasis Projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nurodytais reikalavimais, parengė Projektinius pasiūlymus ir 2023 m. lapkričio 23 d. IS Infostatyba pateikė Administracijai prašymą pritarti Projektinių pasiūlymų sprendiniams. Administracija 2023 m. gruodžio 1 d. nusprendė nepritarti Projektiniams pasiūlymams. Administracija Projektuotojui nurodė šias pastabas:

1) Projektiniai pasiūlymai nėra suderinti su atsakove;

2) Projektinių pasiūlymų byloje skirtingose vietose pateikta skirtinga informacija apie pastatais užstatomą bendrą plotą;

3) papildyti Projektinius pasiūlymus patikslinant nelaidžių dangų kiekį Žemės sklype;

4) pateikti atstumus nuo inžinerinių statinių iki sklypo ribos;

5) tinkamai nuasmeninti Projektinių pasiūlymų bylą.

Projektuotojas patikslino Projektinius pasiūlymus ir 2023 m. gruodžio 21 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu juos suderinti. Direkcija įvertinusi Projektinių pasiūlymų sprendinius, priėmė Sprendimą kuriame nurodė, jog nepritaria Projektiniams pasiūlymams.

Sprendime atsakovė nurodė, jog įvertinus Projektinių pasiūlymų sprendinius nustatyta, kad projektuojamo gyvenamojo namo vidutinė žemės paviršiaus altitudė apskaičiuota netinkamai (pastato dalis įgilinama, projektuojama prieduobė), todėl pareiškėjų prašoma perskaičiuoti gyvenamojo namo aukštį bei peržiūrėti ar projektuojamas rūsys ar pusrūsis (cokolinis aukštas). Sprendime taip pat atkreipiamas pareiškėjų dėmesys, kad Projektinių pasiūlymų sprendiniuose, pateikiamas skirtingas projektuojamais pastatais užstatomas plotas – aiškinamojo rašto Techninių rodiklių 4 punkte teigiama, kad planuojamas užstatomas plotas – 899,28 kv. m., aiškinamojo rašto dalyje „Pastatų užstatytas žemės plotai ir aukščiai – 328,15 kv. m., o aiškinamojo rašto užstatymo tankio skaičiavimo dalyse – 403,45 kv. m., todėl prašoma perskaičiuoti pastatais planuojamą užstatyti plotą bei pateikti vienodus skaičiavimus.

Įvertinus anksčiau minėtą konstatuotina, jog atsakovė atsisakė suderinti Projektinius pasiūlymus dėl šių argumentų:

1) projektuojamo gyvenamojo namo altitudė apskaičiuota netinkamai;

2) iš Projektinių pasiūlymų sprendinių nėra galimybės nustatyti koks planuojamas pastatais užstatyti žemės plotas.

Dėl pastatais planuojamo užstatyto žemės ploto

Kaip jau paminėta, Žemės sklypas patenka į Parko teritoriją. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 43 punkte numatyta, kad valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai – didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu.

Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumus nustato šis Įstatymas, Vyriausybės patvirtinti nacionalinių ir regioninių parkų nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti jų kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat gamtiniams rekreaciniams ištekliams, juose negali būti statomi vizualinę taršą sukeliantys statiniai, sodinami želdiniai, užstojantys istorinę, kultūrinę ir estetinę vertę turinčias panoramas. Veikla valstybinių parkų rezervatuose, draustiniuose, paveldo objektų teritorijose reglamentuojama šio Įstatymo 7, 9 ir 11 straipsniuose nustatyta tvarka (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis).

Direkcijos nuostatų 9 punktas reglamentuoja atsakovės kompetencijai priskirtas funkcijas. Direkcijos nuostatų 9.16 papunktis teigia, kad atsakovė pagal kompetenciją vykdo fizinių ir juridinių asmenų valdomų ir naudojamų teritorijų plėtros (planavimo, projektavimo ir statybų), ūkinės ir kitos veiklos regioniniuose parkuose ir savininkės įsteigtuose draustiniuose, kurių priežiūra perduota įstaigai, kontrolę. Taip pat atsakovė nustatyta tvarka dalyvauja statybos techninių projektų rengimo bei derinimo procese (Direkcijos nuostatų 9.23 papunktis).

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą konstatuojama, jog ginčo teritorija patenka į saugotiną, ypač vertingą teritoriją, kurioje asmenų ūkinė veikla yra ribojama specialiaisiais teisės aktais, įskaitant ir Nuostatus. Atsakovė, kaip institucija, kurios kompetencijai priskirta rūpintis Parko apsauga, turi prievolę vykdyti fizinių asmenų valdomuose žemės sklypuose vykdomos ūkinės veiklos kontrolę, ji turi teisę dalyvauti statybos projektų derinimo procese. Administracijos 2023 m. sausio 12 d. išduotose projektinių pasiūlymų rengimo užduoties 3.3 punkte būtent ir buvo nustatytas imperatyvus reikalavimas suderinti Projektinių pasiūlymų sprendinius su atsakove. Akivaizdu, kad Direkcija turi prievolę įvertinti ar pareiškėjų Žemės sklype planuojami statyti statiniai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Nuostatų 8 punktas teigia, kad pastatai regioniniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ir (ar) kapitališkai remontuojami, teritorijų planavimo ir kiti dokumentai rengiami atsižvelgiant į Dzūkijos (Dainavos) etnografinio regiono daliai – Vilniaus kraštui ir Vilniaus priemiesčiams – būdingos statybos, architektūros ir planavimo tradicijas, siekiant: 1) išsaugoti išlikusią (iki 1939 m. susiformavusią) būdingą planinę erdvinę struktūrą; 2) išlaikyti tradicinės Dzūkijos (Dainavos) etnografinio regiono daliai būdingus sodybų bruožus: planinę struktūrą, pastatų formas, dydį (tūrį), statybos produktus, spalvas.

Sodybų pastatai projektuojami, statomi, rekonstruojami vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatyme ir Nuostatuose nustatytais Dzūkijos (Dainavos) etnografinio regiono daliai – Vilniaus kraštui ir Vilniaus priemiesčiams – būdingos architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstais reikalavimais (Nuostatų 9 punktas).

Nuostatų 9.1 papunktis nustato Parko teritorijoje leistiną žemės sklypo ploto, pastatais užstatomo žemės ploto (pastatų antžemine dalimi užstatomas plotas nustatomas pagal išorinių sienų projekciją į žemės paviršių) ir pastatų aukščio santykį. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre pateiktais duomenimis Žemės sklypo plotas viršija 25 arus, todėl jame gyvenamuoju namu užstatomas plotas negali viršyti 200 kv. m., o bendras pastatais užstatomas žemės plotas negali viršyti 350 kv. m. Žemės sklype leistinas gyvenamojo namo aukštis – 8,5 m., o pagalbinio ūkio pastato aukštis – 6,0 m.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir Reglamentas 1.04.04:2017) 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 3 punktas teigia, jog projektinių pasiūlymų paskirtis: 1) išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją; 2) informuoti visuomenę apie: visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais (išskyrus reglamento 7.2 papunktyje nurodytus atvejus) statinio ar statinio dalies numatomą projektavimą, statinio ar statinio dalies paskirties keitimą, visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies numatomą projektavimą; 3) specialiesiems reikalavimams (specialiesiems architektūros, saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos ir paveldosaugos) nustatyti; 4) naudoti kaip medžiagą projektuotojo parinkimo konkursui; 5) pasiūlyti statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais, kai statyba konkrečiame žemės sklype galima (išskyrus reglamento 7.2 papunktyje nurodytus atvejus).

Projektinius pasiūlymus sudaro: 1) aiškinamasis raštas, kuriame įvertinama, ar siekiant įgyvendinti projektinius pasiūlymus reikės keisti žemės sklypo naudojimo būdą, ar projektiniai pasiūlymai atitinka savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendinius (kai teisė statyti įgyvendinama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi), ir (ar) siekiant įgyvendinti projektinius pasiūlymus reikės keisti galiojančio vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento (jei jis parengtas) sprendinius; nurodoma statinio ar jo dalies statybos vieta, statinio ar jo dalies pagrindinė naudojimo paskirtis (kai keičiama statinio ar jo dalies naudojimo paskirtis, nurodoma esama ir būsima paskirtys), žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrai (kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio nustatytais atvejais neparengti teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama), statinio (pastato) techniniai ir paskirties rodikliai (tarp jų – galimos gamybos, kitos planuojamos ūkinės veiklos, paslaugų kiekis, butų, vietų skaičius ir kita projektinius pasiūlymus paaiškinanti informacija), numatomų projektuoti statinių sąrašas (jei aprašoma statinių grupė) ir statinio statybos rūšis, paaiškinami ir pagrindžiami projektinių pasiūlymų sprendiniai, nurodomi laikančiųjų konstrukcijų ir išorinių atitvarų parinkimo motyvai ir kita. Jeigu numatyti projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje, aiškinamajame rašte aprašomi gamybos ar kitos veiklos rūšies, projektuojamos statinyje, technologinis procesas (schema), nuotekų tvarkymo pasiūlymai, atliekų tvarkymo pasiūlymai, orientacinis energinių išteklių (elektros energijos, šilumos, geriamojo vandens, dujų ir kitų išteklių) kiekis ir apsirūpinimo šaltiniai, pateikiami kiti projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nurodyti duomenys; 2) grafinė dalis, kurioje be kita ko, numatomos statybos žemės sklypo (-ų) su gretima urbanistine aplinka (ant ne senesnio kaip 3 metų topografinio plano ir inžinerinių tinklų plano), statinio (ar jo dalies) paskirties keitimo atveju – žemės sklypo su gretima urbanistine aplinka planas ant faktiškai aktualaus topografinio plano. Jame nurodomas statinių išdėstymas, preliminarus susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų, automobilių stovėjimo vietų (kai jas planuojama įrengti sklype) išdėstymas, ir kita; 3) Projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija (statinių su gretima urbanistine aplinka vizualizacija (pastatams privaloma) arba maketas); 4) galiojančio žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumento (nurodant jo registravimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre numerį) pagrindinis brėžinys (arba jo ištrauka) su pažymėta numatoma statinio (statinių) vieta.

Įvertinus anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad Projektiniuose pasiūlymuose Projektuotojas privalo pateikti aiškią ir išsamią informaciją, leidžiančią derinančioms institucijoms įvertinti ar projektuojami statiniai atitinka teritorijoje galiojančių teisės aktų reikalavimus.

Vertinant Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto turinį matyti, kad pareiškėjai Žemės sklype siekia statyti vienbutį gyvenamąjį namą, garažą, lauko baseiną, inžinerinį statinį (pėsčiųjų jungtis) ir tvorą.

Aiškinamojo rašto 1 dalyje „Techniniai rodikliai“ nurodoma, jog bendras pastatais užimtas žemės plotas – 899,28 kv. m. Bendras gyvenamojo namo plotas – 387,07 kv. m. (235,29 kv. m. antžeminis plotas, 151,78 požeminis plotas), bendras garažo plotas – 146,27 kv. m. (47,93 antžeminis plotas, 98,34 požeminis plotas). Aiškinamojo rašto 9 dalyje „Pavilnių regioninis parkas“ nurodyta, kad projektuojamas gyvenamojo namo užstatomas plotas – 199,64 kv. m., garažu užstatomas plotas – 128,51 kv. m., bendras pastatais užstatomas žemės plotas – 328,15 kv. m. Projektuojamas gyvenamojo namo aukštis – 8,5 m., garažo – 5,92 m. Akivaizdu, jog skirtingose Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto dalyse yra pateikti skirtingi projektuojamais statyti statiniais užstatomas plotas. Aiškinamojo rašto 1 dalyje pateikti rodikliai viršija Nuostatų 9.1 papunktyje nurodytus maksimalius dydžius, o aiškinamojo rašto 9 dalyje nurodyti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovė Sprendime pagrįstai akcentavo ir nurodė, kad Projektiniuose pasiūlymuose pateikti projektuojamų statinių techniniai rodikliai nėra aiškus dėl jų skirtingų užstatymo plotų apskaičiavimo skirtinguose aiškinamojo rašto dalyse. Kaip jau paminėta, Reglamentas 1.04.04:2017 Projektinių pasiūlymų aiškinamajam raštui kelia reikalavimus aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti planuojamo statinio (pastato) techninius rodiklius.

Šioje byloje kyla ginčas ne tik dėl Projektinių pasiūlymų turinio atitikties bet ir dėl to, ar Direkcija vertindama projektuojamų statinių atitiktį Nuostatų 9.1 papunkčio nuostatoms, turėjo teisę vertinti ir požeminių statinių dalių rodiklius, ar turėjo apsiriboti tik antžeminių dalių rodiklių vertinimu. Pareiškėjai savo poziciją, kad Direkcija neturi teisės vertinti statinių požeminių dalių rodiklių grindžia aplinkybe, jog Nuostatų 9.1 punkte nurodyta, kad pastatų antžemine dalimi užstatomas plotas nustatomas pagal išorinių sienų projekciją į žemės paviršių.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis teigia, jog pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 64 punkte nurodyta, jog pastatą gali sudaryti: 1) antžeminė dalis – pastato dalis, esanti virš esamo žemės paviršiaus; 2) požeminė dalis – pagrindinio pastato dalys, kurios nepriskiriamos antžeminėms pastato dalims. Pusrūsis (cokolinis aukštas) – antžeminė pastato dalis, kurioje patalpų ar didesnės jų dalies grindys yra žemiau statinio (pastato) statybos zonos esamos vidutinės žemės paviršiaus altitudės, bet ne žemiau kaip pusės patalpų aukščio (Taisyklių 67 punktas). Rūsys – požeminė pastato dalis, kurioje patalpų grindys yra žemiau statinio (pastato) statybos zonos esamos vidutinės žemės paviršiaus altitudės daugiau kaip pusė patalpų aukščio (Taisyklių 68 punktas). Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte teigiama, kad projektuojamame gyvenamajame name bus įrengtas rūsys, todėl akivaizdu, kad pastatą sudarys tiek antžeminė dalis, tiek požeminė dalys.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir Reglamentas 2.02.01:2004) 4.32 punkte numatyta, jog statinio užimtas žemės plotas (užstatytas plotas) – statinio pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios rūsio dalies (jei ji yra) horizontalios projekcijos plotų suma.

Remiantis Taisyklių 132 punktu, pastato (taip pat stogą turinčio inžinerinio statinio) užimtas žemės plotas (užstatytas plotas) – pastato (stogą turinčio inžinerinio statinio) antžeminės dalies išorinių sienų horizontalios projekcijos ir už jos ribų esančios požeminės pastato dalies (jei ji yra) horizontalios projekcijos plotų suma. Stogą turinčio inžinerinio statinio, kuris neturi išorinių sienų (pvz., stoginės), atveju antžeminėje dalyje skaičiuojamas stogo horizontalios projekcijos plotas; jeigu vertikalios laikančiosios konstrukcijos (stulpai, kolonos) išsikiša už stogo konstrukcijos, horizontalus pjūvis atliekamas pagal išorines šių vertikalių laikančiųjų konstrukcijų kraštines. Apskaičiuojant užstatytą plotą: 1) suskaičiuojamas pastato (stogą turinčio inžinerinio statinio) antžeminės dalies išorinių sienų (stogą turinčio inžinerinio statinio be išorinių sienų – stogo arba vertikalių laikančiųjų konstrukcijų išorinių kraštinių) horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas; 2) kai antžeminės dalies horizontali projekcija nesutampa su požeminės pastato dalies, esančios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija, suskaičiuojamas didesnės projekcijos dalies, esančios už antžeminės dalies horizontalios projekcijos ribų, plotas ir šis plotas sumuojamas su antžeminės dalies horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotu; 3) į šį plotą įskaičiuojami po pastatu padarytų įvažų, erdvių žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms, portikų, terasų, lodžijų, įėjimo į pastatą laiptų (aikštelių), įvažiavimų į garažus, šviesduobių, krovinių nuleidimo duobių plotai; neįskaičiuojami balkonų, erkerių ir kitų konsolinių pastato dalių projekciniai plotai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai aiškinant Nuostatuose, Taisyklėse, Direkcijos nuostatuose ir Reglamente 2.02.01:2004 įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog skaičiuojant pastato užimamo žemės plotą yra privaloma atsižvelgti ir į pastato požeminės dalies užimamą plotą.

Pasisakant dėl pareiškėjų keliamos abejonės, kad Direkcijai nesuteikta kompetencija vertinti požeminės pastato dalies užstatymo rodiklių pažymėtina, kad atsakovė yra atsakinga už Parke asmenų vykdomos veiklos kontrolę ir kaip jau nurodyta aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, jai suteikta kompetencija dalyvauti statybos projektų derinimo procese, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų teiginiais, kad Direkcijos kompetencijai priskirtina vertinti tik pastatų antžeminių dalių užstatymo atitiktį teisės aktų reikalavimams. Kaip jau paminėta, Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis apibrėžia pastato sąvoką nurodydama, kad jį gali sudaryti antžeminė ir požeminė dalys. Įvertinus tai, kad Projektiniuose pasiūlymuose buvo nurodoma, jog projektuojamą pastatą sudarys šios abi pastato dalys, Projektinių pasiūlymų atitiktį saugomos teritorijos režimo ir joje galiojančių sprendinių aspektu galima įvertinti tik sistemiškai vertinant projektuojamo statinio visumą, t. y. vertinant tiek antžeminės, tiek požeminės dalies užstatymo plotą.

Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuojama, kad atsakovė Sprendime pagrįstai nurodė pastabą, jog iš Projektinių pasiūlymų sprendinių nėra galimybės tiksliai įvertinti ar jie atitinka Nuostatuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą maksimaliam pastatais užstatomam plotui ir atsisakė juos suderinti, todėl šioje apimtyje pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pastatų altitudžių

Remiantis Reglamento 2.02.01:2004 4.25 punktu pastato aukštis – aukštis, matuojamas metrais nuo pastato ar jo dalies statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato ar jo dalies stogo kraigo arba pastato ar jo dalies konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibolaidžių) aukščiausio taško. Vidutinė žemės paviršiaus altitudė – žemės paviršiau ploto, į kurį susiprojektuoja pastatas, vidutinė altitudė (Reglamento 2.02.01:2004 4.36 punktas). Teismo posėdžio metu Projektuotojo atstovė paaiškino, kad vidutinė žemės paviršiaus altitudė nustatoma apskaičiuojant visų pastato kampų altitudes ir išvedant jų vidurkį.

Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad Direkcija vertindama ar Žemės sklype planuojami statyti pastatai neviršija Nuostatų 9.1 papunktyje nustatyto leistino pastatų aukštingumo, privalo įvertinti ar Projektiniuose pasiūlymuose pateikta tiksli vidutinė žemės paviršiaus altitudė.

Vertinant Projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte pateiktą informaciją matyti, jog dalyje „Pastatų aukščiai“ nurodoma, kad gyvenamojo namo vidutinė žemės paviršiaus altitudė - +198.50, o garažo - +196,84. Šalia pateiktas grafinis sprendinys, kuriame nurodyti duomenys apie visų pastatų kampų altitudes. Aiškinamajame rašte Projektuotojas nurodė kokiais aritmetiniais veiksmais buvo nustatyta garažo vidutinė žemės paviršiaus altitudė, tačiau nėra pateikti gyvenamojo namo vidutinės žemės paviršiaus altitudės apskaičiavimo metu atlikti aritmetiniai veiksmai ir pagrindžiamas gautas altitudžių apskaičiavimo rezultatas.

Teismo posėdžio metu Projektuotojo atstovė taipogi sutiko su Direkcijos atstovės nurodytu argumentu, kad Projektiniuose pasiūlymuose nėra aiškaus topografinio plano, o pateiktame Žemės sklypo plane nėra aiškiai matomos esamos žemės sklypo altitudės, nėra pagrindžiama iš kur paimtos skaičiavimui naudotos altitudės.

Pažymėtina, kad Aiškinamojo rašto dalies „Pastatų aukščiai“ grafiniame sprendinyje teigiama, jog visų gyvenamojo namo kampų altitudės yra identiškos, tačiau iš kitų Projektinių pasiūlymų grafinių sprendinių akivaizdu, jog Žemės sklypo reljefas yra kintantis, be to prie planuojamo namo yra prieduobė su įgilinimu. Įvertinus tai akivaizdu, kad visuose pastato kampuose altitudė negali būti vienoda. Teisėjų kolegijos vertinimu Direkcija Sprendime ir teismo posėdžio metu iškėlė pagrįstą abejonę dėl pateiktų projektuojamo gyvenamojo namo techninių rodiklių teisingumo. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu Projektuotojo atstovė sutiko, kad Projektinių pasiūlymų sprendinius, vidutinės žemės paviršiaus altitudžių aspektu, būtina tikslinti (fiksuota teismo posėdžio farso įraše).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia (be kita ko) suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimą).

Vadovaujantis anksčiau nurodytu darytina išvada, jog atsakovė Sprendime pagrįstai nurodė, kad Žemės sklype projektuojamo gyvenamojo namo altitudžių skaičiavimo pirminiai šaltiniai galimai yra netikslūs, nes negalima jų patikrinti pagal pirminius šaltinius, todėl atsisakė suderinti Projektinius pasiūlymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, Direkcija negali tinkamai ir išsamiai vertinti derinimui pateiktų techninių rodiklių atitikimo Nuostatų reikalavimams, kadangi pirminiai šaltiniai, t. y. Projektiniuose pasiūlymuose, jų aiškinamajame rašte, nurodomi tais pačiais projektuojamais pastatais užstatomas plotas yra nurodomas skirtingai, projektuojamo gyvenamojo namo aukštingumo rodikliai apskaičiuoti neįvertinus sklypo reljefo duomenų, todėl Direkcija kaip derinanti institucija negali atlikti altitudžių atitikties apskaičiavimo kontrolės. Kaip jau paminėta, atsakovei visapusiškai neįvertinus Projektinių pasiūlymų, tačiau juos suderinus, pareiškėjai įgytų teisėtus lūkesčius, jog Žemės sklype galima įgyvendinti statytojo teisę galimai platesne apimtimi nei tai numato jau paminėtas teisinis reglamentavimas. Todėl, kilus pagrįstų abejonių dėl Projektiniuose pasiūlymuose nurodomų skirtingų pastatų užstatymo plotų skaičiavimo, išeitinių duomenų, kuriais buvo grindžiamas altitudžių apskaičiavimas, atsakovė pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė pritarti Projektiniams pasiūlymams

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos 2024 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 2-9 „Dėl vienbučio gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini) projektinių pasiūlymų“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjų D. K. ir A. M. -K. skundo reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Netenkinus skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Direkcijos įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti klausimą dėl pritarimo Projektinių pasiūlymų sprendiniams ir pritarimo jiems visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo jų naudai iš Direkcijos priteisti patirtą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjų skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jie atmetami. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjų naudai, todėl joms patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjų D. K. ir A. M. – K. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.