Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K. (A. K.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria A. K. prašymas dėl teistumo panaikinimo buvo netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. K. Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto (Oderio) apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 410 Cs 273 Js 3822/17 (178/17) nuteistas pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 267 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2016 m. spalio 7 d., kaip krovininės mašinos MAN su valstybiniais lietuviškais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pateikė jį kontroliuojančiam įvykio liudytojui policijos pareigūnui PHM Matthies prie Vokietijos automagistralės ties Frankfurtu (Oderiu) visiškai suklastotą Gefion Insurance A/S žalią draudimo kortą, žinodamas, jog kortelė nebuvo išduota draudimo įstaigos. Šiuo baudžiamuoju įsakymu A. K. paskirta 600 Eur dydžio piniginė bauda. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. balandžio 11 d.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi netenkino A. K. prašymo panaikinti teistumą. Teismas nurodė, kad šiuo aspektu svarbus 2008 m. liepos 24 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose (toliau – ir Pamatinis sprendimas 2008/675/TVR), kuriuo siekiama nustatyti Europos Sąjungos valstybėms narėms minimalią pareigą atsižvelgti į turimą informaciją apie kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teismo priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, jų teisinius padarinius prilyginant nacionalinių teismų priimtų ir įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių teisiniams padariniams. Taip pat nurodyta, kad būtina užtikrinti ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų, priimtų tapus 1970 metų Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo bei kitų tarptautinių teisės aktų dalyve, laikymąsi.

3. Perkėlus Pamatinio sprendimo 2008/675/TVP nuostatas į BK 97 straipsnį, tokio teisinio reguliavimo tikslas buvo įtvirtinti galimybę tik atsižvelgti į kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teismo priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, jų teisinius padarinius prilyginant nacionalinių teismų priimtų ir įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių teisiniams padariniams. Pažymėtina, kad atsižvelgimas į užsienio valstybės teismo nuosprendį nėra priskirtinas teisinės pagalbos sričiai, t. y. kitose Europos Sąjungos valstybėse nuosprendžio vykdymas nėra perimamas, negali būti peržiūrimas ar kitaip kvestionuojamas.

Motyvuojamoji dalis

4. Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnyje įtvirtintas principas, kad užsienio šalyse priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisinės pasekmės turi būti lygiavertės nacionalinių teismų priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių teisinėms pasekmėms pagal nacionalinę teisę („lygiavertiškumo principas“). Šiame pamatiniame sprendime apie teistumo panaikinimo (sutrumpinimo) galimybes kitoje Europos Sąjungos valstybėje nėra nurodoma. Apylinkės teismas vertino, kad teistumo panaikinimas arba jo termino sutrumpinimas yra išimtinai apkaltinamąjį nuosprendį priėmusios Europos Sąjungos valstybės teismo kompetencija. Tokią išvadą leidžia daryti Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas tarptautinis „nesikišimo principas“, t. y. nuostata, kad atsižvelgimo į ankstesnius kitose valstybėse narėse priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, kaip numatyta 1 dalyje, pasekmės negali būti ankstesnių apkaltinamųjų nuosprendžių ir visų su jų vykdymu susijusių sprendimų užprotestavimas, panaikinimas ar peržiūrėjimas naują bylą nagrinėjančioje valstybėje narėje.

5. Apylinkės teismas pažymėjo ir papildomas aplinkybes, trukdančias teismui priimti sprendimą dėl teistumo panaikinimo A. K.. Skundžiamoje nutartyje nurodė, kad sprendžiant dėl teistumo panaikinimo pagal BK 97 straipsnio 7 dalį, be kita ko, turi būti įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir nuteistojo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką bei jos pasekmes. Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktų duomenų - Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto (Oderio) apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. baudžiamojo įsakymo - tinkamai įvertinti nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas A. K. pavojingumo ir jo padarymo aplinkybių negalima, nes minėtame procesiniame dokumente padaryta nusikalstama veika aprašyta itin lakoniškai, o kiti bylos duomenys iš esmės nenurodyti. Teismo posėdyje A. K. paaiškino, kad jis nupirko draudimo dokumentą ir jį panaudojo, o kai jį sustabdė Vokietijos policijos pareigūnai, paaiškėjo, kad dokumentas buvo suklastotas. Jį apgavo brokeriai. Tokie paaiškinimai rodo, kad nuteistasis ne visiškai pripažįsta kaltę dėl nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas. Be to, kaip vieną iš pagrindinių aplinkybių, A. K. nurodė, kad jis yra medžiotojas (tą patvirtina ir jo pateikti dokumentai), o dėl teistumo jis negali įsigyti ir turėti šaunamojo ginklo. Tačiau teismų praktikoje konstatuota, jog nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad teistumas jam trukdo užsiimti mėgstama veikla – medžiokle, nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą, teismui panaikinti ar sutrumpinti teistumo terminą (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1017-290/2017). Galiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. pateikė paskirtos baudos ir apmokėjimo kvito originalą bei vertimo kopiją, iš kurių matyti, kad pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Frankfurto prie Oderio apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. baudžiamąjį įsakymą jis turėjo sumokėti iš viso 675,50 Eur sumą. Byloje esančiame mokėtojo kvito originale yra įrašas ranka lietuvių kalba, kad ši suma sumokėta 2017 m. birželio 29 d. Kitų oficialių duomenų, patvirtinančių, kada nuteistasis sumokėjo jam paskirtą baudą, teismui nepateikta, nors ši aplinkybė būtų reikšminga skaičiuojant teistumo terminą pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

6. Skundu A. K. gynėjas advokatas Stasys Lileikis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą dėl teistumo panaikinimo. Nurodo, kad jo ginamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo gailisi, o prie prašymo pateikiami įrodymai patvirtina, kad daugiau nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nedarė ir nedarys, kaip asmenybė yra charakterizuojamas teigiamai, įvykdė jam paskirtą bausmę. Jo ginamasis nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, yra suėję ne mažiau kaip pusė teistumo termino. Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamąją teisę ginamojo teistumas galioja 5 metus, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas 3 metus, todėl vertina, kad yra pagrindas taikyti palankesnes teistumo panaikinimo galimybę numatančias baudžiamosios teisės normas, numatytas BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktyje ir 7 dalyje.

7. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog BK 97 straipsnio 1 dalis suteikia galimybę nacionaliniams teismams tik atsižvelgti į kitos Europos Sąjungos narės teismo priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, jų teisinius padarinius prilyginant nacionalinių teismų priimtų ir įsiteisėjusių apkaltinamųjų nuosprendžių teisiniams padariniams, tačiau nenumato galimybės panaikinti užsienio valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, nes tai yra išimtinai jį priėmusio teismo kompetencija. Taip pat nesutinka su argumentu, kad jo ginamojo teistumo panaikinimo klausimas turi būti sprendžiamas kreipiantis į Vokietijos Federacinės Respublikos teismus pagal šios valstybės įstatymus bei, kad prašymą patenkinti neleidžia kitos aplinkybės.

8. Advokato vertinimu, teismas neteisingai aiškino Pamatinį sprendimą, painioja kitose Europos Sąjungos valstybėse priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių ir jų teisinių padarinių pripažinimą ir teisinių padarinių (teistumo) panaikinimą. Teistumo panaikinimas, tai nėra Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo įsakymo peržiūrėjimas, užprotestavimas, panaikinimas ar jo vykdymas, o yra jo sukeltų pasekmių, suvaržiusių tam tikras ginamojo teises Lietuvos Respublikoje, panaikinimas. Kad toks panaikinimas galimas, patvirtina sisteminis Pamatinio sprendimo aiškinimas kartu su preambule, atskleidžiančia šio teisės akto priėmimo priežastis, tikslus, taikymo ribas. Pamatinio sprendimo preambulės 13 punkte nurodyta, kad šiuo pamatiniu sprendimu pripažįstami įvairūs vidaus sprendimai ir procedūros, reikalingi tam, kad būtų atsižvelgta į kitoje valstybėje narėje priimtą ankstesnį apkaltinamąjį nuosprendį. Galimybės peržiūrėti ankstesnį apkaltinamąjį nuosprendį nesuteikimas neturėtų trukdyti valstybei narei, prireikus priimti sprendimą, kuriuo ankstesniam apkaltinamajam nuosprendžiui priskirti lygiavertes teisines pasekmes. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta teisės norma reiškia ir tai, kad teistumo panaikinimui gali būti taikomos Lietuvos Respublikoje numatytos procedūros. Tokia situacija atitinka ne tik teisės aktų aiškinimą, bet ir logikos dėsnius. Lietuvos Respublikos pilietis turėtų naudotis Lietuvos Respublikos teisės suteikiamomis galimybėmis, ypač jei jos palankesnės.

9. Teistumo panaikinimo galimybę remiantis Lietuvos Respublikos teise patvirtina ir Konsoliduota Europos Sąjungos Sutartis. Sutarties 34 straipsnio 2 dalies „b“ punkte nurodyta, kad pamatiniai sprendimai valstybėms narėms yra privalomi rezultatų, kuriuos reikia pasiekti, atžvilgiu, bet palieka nacionalinėms valdžios institucijoms galimybę pasirinkti jų įgyvendinimo formą ir būdus, jie nėra tiesiogiai veikiantys. Taigi, priešingai teismo išvadai, tai jog Pamatiniame sprendime nėra nurodyta teistumo panaikinimo galimybė, ši aplinkybė nedraudžia taikyti nacionalinę teisę sprendžiant teistumo panaikinimo (sutrumpinimo) klausimą. Kiti teismo motyvai (tariamas ginamojo nevisiškas kaltės pripažinimas, patikimų duomenų, kad bauda sumokėta nebuvimas ir kt.) tik patvirtina, kad pats teismas abejoja savo išvada dėl negalimumo taikyti Pamatinio sprendimo, nes kitu atveju teismui nebūtų reikalo svarstyti ir pasisakyti dėl teistumo panaikinimo pagrindų pagal BK 97 straipsnį. Draudimas Lietuvos Respublikos piliečiui pasinaudoti teise panaikinti (sutrumpinti) teistumo terminą ir vertimas jį kreiptis į Vokietijos Federacinės Respublikos teismą reiškia jo diskriminavimą. Vokietijos Federacinės Respublikos apkaltinamojo nuosprendžio galia tampa aukštesnė už Lietuvos Respublikos apkaltinamojo nuosprendžio galią, nes jo teisinių pasekmių Lietuvos Respublikos teismas panaikinti negali.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išaiškinimai

Skundas netenkinamas.

10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs A. K. gynėjo skundo argumentus ir susipažinęs skundžiamos nutarties motyvais, jiems pritardamas, tačiau jų nekartodamas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai įvertino prašyme dėl teistumo panaikinimo nurodytus argumentus ir pagrįstai netenkino prašymo panaikinti teistumą A. K..

11. Pastebėtina, kad nuosprendžio pripažinimas yra susijęs su jo vykdymu, o A. K. atveju, vykdymo klausimas pasibaigęs. Kaip jau buvo paminėta, A. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos teismo. Jam skirta bauda, kurią jis sumokėjo. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė yra numačiusi kokias pasekmes ir suvaržymus užtraukia teistumas, todėl akivaizdu, kad tik nuosprendį priėmusios valstybės teismas gali spręsti teistumo panaikinimo prieš terminą klausimą. Spręsdama šį klausimą nusikalstamą veiką padariusio asmens pilietybės valstybė (šiuo atveju Lietuvos Respublikos teismas) akivaizdžiai peržengtų savo kompetencijos ribas, nes imtųsi spręsti kitos valstybės jurisdikcijos klausimus. Tai prieštarautų ne tik nuosprendį priėmusios valstybės teisei, bet ir Pamatinio sprendimo 2008/675/TVR 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms nuostatoms, jog atsižvelgimas į ankstesnius kitose valstybėse priimtus nuosprendžius, nereiškia, kad kita valstybė galėtų peržiūrėti ar užprotestuoti kitų ES valstybių priimtus nuosprendžius.

12. Aukštesnis teismas nesutinka su gynėjo advokato teiginiu, jog teistumo, atsiradusio pagal kitos valstybės teismo nuosprendį, panaikinimas, negali būti prilyginamas kitos valstybės nuosprendžio revizavimui. Priešingai nei teigia advokatas BK 97 straipsnio 1 dalies norma reiškia tik tai, kad į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Ši įstatymo nuostata negali būti aiškinama plečiamai. Tokios galimybės nenumato ir minimas Pamatinis sprendimas. Sutiktina, kad teistumas varžo tam tikras teises, bet kartu pažymėtina, jog atsižvelgiant į teistumą (tame tarpe ir pagal kitos valstybės nuosprendį) gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

13. Aukštesnis teismas sutinka, jog Pamatiniai sprendimai valstybėms narėms yra privalomi rezultatų, kuriuos reikia pasiekti, atžvilgiu ir jie nėra tiesiogiai veikiantys. Tačiau tai nereiškia, jog Pamatinio sprendimo nuostatos galėtų būti aiškinamos plečiamai. Šiuo atveju, kaip ir buvo paminėta, Pamatinio sprendimo2008/675/TVR pagrindu Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 97 straipsnį, numatydamas kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.

14. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas tam tikras aplinkybes, susijusias su teistumo panaikinimu prieš terminą, pagal BK 97 straipsnį, tarsi ėmėsi spręsti klausimą iš esmės, sukeldamas abejones dėl savo išvados, jog Lietuvos teismas šio klausimo nagrinėti negali. Pripažintina, jog tokių aplinkybių analizė yra perteklinė, suteikianti pareiškėjui nepagrįstų lūkesčių, tačiau paminėtina, jog pirmosios instancijos teismas “papildomas aplinkybes” nagrinėjo hipotetiškai. Tai nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės, jog Lietuvos teismas neturi kompetencijos nagrinėti teistumo, atsiradusio pagal kitos valstybės nuosprendį, panaikinimo klausimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

15. Dar vienas paminėtinas aspektas yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras (toliau – Registras), kurį tvarko Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir kurio duomenimis per ECRIS (Europos nuosprendžių registrų informacinė sistema) sistemą keičiasi duomenimis ES šalys. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro objektų registravimo ir duomenų teikimo taisyklių, patvirtintų Informatikos ir ryšių departamento direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 5V-67 (Žin., 2012, 102-5212) (toliau Taisyklės) 8.9. punkto matyti, kad Registre tvarkomi Europos Sąjungos valstybių narių pranešimai apie Lietuvos Respublikos piliečiams šių valstybių teritorijoje priimtus, įsiteisėjusius ir į nacionalinius nuosprendžių registrus įtrauktus teismų apkaltinamuosius nuosprendžius, taip pat vėlesnius nacionalinių nuosprendžių registruose esančios informacijos pakeitimus – Pamatinio sprendimo nustatytais terminais; Remiantis Registro Taisyklių 67 punktu, įrašius į Registro duomenų bazę duomenis apie Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui Lietuvos Respublikos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, vėlesnius su nuosprendžiu susijusius sprendimus, keičiančius paskirtą bausmę ar jos vykdymo sąlygas, teistumo išnykimo termino sutrumpinimą ar teistumo panaikinimą, taip pat suėjus Baudžiamajame kodekse nustatytam teistumo išnykimo terminui, Registro valdytojas ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčia pranešimą, kurio forma nustatyta Taisyklių 33 priede, šio piliečio valstybės centrinei institucijai paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Jei minėtas asmuo turi kelias pilietybes, pranešimai išsiunčiami atitinkamai šių valstybių centrinėms institucijoms. Nuo Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos ECRIS veiklos pradžios su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis keičiamasi Registro duomenimis ir informacija elektroniniu būdu per ECRIS sistemą (70 p.). Iš to seka, kad Lietuvos Respublikos teismas panaikindamas A. K. teistumą viršytų savo kompetencijos ribas, nes negali būti panaikinamas teistumas Lietuvos Respublikoje, jis bus panaikinamas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra teisinga manyti, kad neigiamai išsprendus A. K. prašymą jis yra diskriminuojamas. Jis nusikalsdamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje turėjo tikėtis būti nubaustas pagal tos šalies įstatymus, o taip pat prisiimti pasekmes, kurios kils pritaikius jam atsakomybę.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. advokato Stasio Lileikio skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį.