Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Dovilei Gaidelytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. K. individualios įmonės „Dorgetus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-670-601/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Iksija“ ieškinį atsakovui L. K. individualiai įmonei „Dorgetus“, dalyvaujant trečiajam asmeniui draudimo uždarajai akcinei bendrovei „Ergo Lietuva“, dėl užmokesčio už krovinių vežimą priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad jis (atsakovas), atsiųsdamas ieškovui 2007 m. vasario 28 d. pretenziją, padarė įskaitymą, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog minima pretenzija buvo įteikta ieškovui, todėl nėra pagrindo laikyti, jog buvo atliktas įskaitymas, nes nesilaikyta įskaitymo tvarkos, t. y. nepranešta apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, jog draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.), nes atsakovo pretenzija buvo surašyta 2007 m. vasario 28 d., kai jau 2007 vasario 22 d. Kauno apygardos teismas priėmė preliminarų sprendimą priteisti užmokestį už krovinių vežimą.

1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių suderintos pervežimo kainos, nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tarp ginčo šalių buvo susitarta dėl užmokesčio už pervežimą už mažesnę kainą. Tačiau nagrinėjamu atveju būtent ieškovas turi įrodyti, kad tarp šalių buvo sutarta dėl didesnio krovinio vežimo užmokesčio. Byloje esantys krovinių pervežimo sutarčių – užsakymų nuorašai byloja tiktai apie tai, kad ieškovas per elektronines ryšio priemones gavo sutartis iš atsakovo, o įrodymų, kad, pakoregavus kainą, atsakovas jas pateikė ieškovui, nėra. Atsakovas pateikė teismui prašymą išreikalauti iš ieškovo rašytinius įrodymus, bylojančius apie faktą, kad ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą su padidinta kaina ir bylojančius apie ieškovo atsakovui šio pasiūlymo pateikimo laiką. Tokiu būdu būtų nustatytas faktas – ar šalys suderėjo dėl padidintos pervežimo kainos, ar kainos tikrai buvo koreguotos išreiškus abiejų šalių valią, ar tai buvo tik ieškovo vienašališkas veiksmas, apie kurį atsakovas sužinojo vėliau, jau po pervežimo, kai negalėjo surasti kito krovinio vežėjo. Teismas neišreikalavo įrodymų, kurių prašė atsakovas, todėl negalėjo tinkamai įvertinti visų aplinkybių, susijusių su pervežimo kaina, ir perkėlė įrodinėjimo pareigą atsakovui, tuo pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

2. Teismas neteisingai taikė civilinės teisės normas, reguliuojančias sutarčių sudarymą: nepagrįstai sprendė, kad susitarimas su koreguota kaina buvo pasiektas, kai buvo priimta oferta. Tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas konkrečiai pareiškė apie savo sutikimą sumokėti ieškovui didesnę kainą, nei nustatyta pirminėse krovinių pervežimo sutartyse – užsakymuose. CK 6.173 straipsnio 2 dalis nustato, kad akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas, tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovas pasiūlė atsakovui pervežimo kainos korekciją ir kad atsakovas tai priėmė. Nežinodamas apie vienašališką kainos padidinimą iš ieškovo pusės, atsakovas neturėjo galimybės pareikšti savo nesutikimą šiuo klausimu. Teismas nenagrinėjo aplinkybės, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos sutartys dėl devynių transporto priemonių pateikimo krovinių pervežimui ir kad tiktai keturioms iš devynių transporto priemonių (valstybiniai numeriai BOT 950/ZT 376, DTE 632/AH 529, DTL 905/KV 977, DTL 906/SR 382) ieškovas vienašališkai padidino pervežimo kainą. Teismas taip pat nenagrinėjo aplinkybės, kad nurodytoms keturioms transporto priemonėms ieškovas padidino pervežimo kainą skirtingai – nuo 35 iki 260 eurų atskiroms mašinoms. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pateikė atsakovui pasiūlymą dėl kainos padidinimo ir atsakovas tai priėmė.

Atsakovo apeliacinis skundas patenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 str.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias taisykles, netinkamai įvertino bylos įrodymus, nepagrindė išvados buvus šalių susitarimui dėl padidintos krovinių vežimo kainos – 3 394,13 Lt (CPK 177,178, 185 str.). Todėl ši teismo sprendimo dalis keičiama ir ieškinys dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo minėtą sumą, atmetamas.

Kaip jau minėta, apeliantas skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kuria iš jo (atsakovo) ieškovo naudai priteistas papildomas krovinių vežimo užmokestis (3 394,13 Lt) pagal dvi 2006 m. lapkričio 9 d. Nr. 079 ir 2006 m. lapkričio 15 d. Nr. 081 vežimo sutartis – užsakymus, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Kroviniai vežami pagal vežimo sutartis, kuriomis vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.807 str. 1 d., 6.808 str. 1 d.). Važtaraštis – vienas iš būtinų sutartį patvirtinančių dokumentų (CK 6.808 str. 2 d.). Iš šių normų akivaizdu, kad šalys, sudarydamos vežimo sutartį, turi susitarti dėl visų esminių sutarties sąlygų, tarp kurių yra ir vežimo kaina. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas pagal ginčo sutartis perdavė, o ieškovas nugabeno krovinius į paskirties vietą, t. y. atliko šalių sutartą veiksmą ir dėl to ginčo nėra. Atsakovas atsisako mokėti ieškovo reikalaujamą papildomą kainą, teigdamas, kad dėl jos nebuvo susitarta. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys derėjosi dėl krovinių vežimo, perduodamos informacija telefakso pranešimais (CK 6.192 str. 2 d.). Atsakovas nurodė, kad telefakso pranešimu jis nusiuntė ieškovui rašytinės formos ginčo sutartis kroviniui vežti, pasiūlydamas konkrečią krovinių vežimo kainą (CK 6.167 str.). To neginčija ir ieškovas, pripažindamas, kad tokias sutartis (pasiūlymus) gavo iš atsakovo (1 t., b. l. 28, 45). Iš byloje esančių ginčo sutarčių kopijų ir originalų (1 t. b. l. 28 ir 45, 2 t. b. l 188-189) matyti, kad jose padaryti rankraštiniai vežimo užmokesčio pakeitimai, jį (užmokestį) padidinant. Ieškovas pripažįsta, kad tokius įrašus padarė ir teigia, kad šie pakeitimai telefaksu buvo perduoti atsakovui ir patvirtinti atsakovo antspaudu, o tai, ieškovo įsitikinimu, įrodo šalių susitarimą ir tai, kad atsakovas žinojo tikrąjį krovinio vežimo užmokestį. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalies pareiga, įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad ieškovas neįrodė pateikęs atsakovui priešpriešinę ofertą (CK 6.178 str. 1 d.) ir gavęs į ją atsakovo akceptą. Atsakovo antspaudai yra tik ant ieškovui faksimiliniu pranešimu atsiųstų ginčo sutarčių, o antspaudų, patvirtinančių ieškovo pasiūlytus kainų pakeitimus, nėra. Be to, pačiose ginčo sutartyse yra nurodyta, kad ,,visi sutarties pakeitimai ir taisymai negalioja“. Šiuo atveju matomi akivaizdūs taisymai, dėl kurių tikrumo, sutikimo su jais viena iš šalių (atsakovas) nėra pareiškusi savo pozicijos. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovui buvo praneštą apie padidintą krovinio vežimo kainą, atsakovas neįgijo prievolės mokėti didesnę, šalių nesutartą, vežimo kainą. Nors atsakovo pasiūlymas sudaryti vežimo sutartį jo pasiūlytomis kainomis nebuvo ieškovo akceptuotas raštu, tačiau tolesnis ieškovo elgesys (atsakovo pateiktų krovinio ir važtaraščių priėmimas ir jo (krovinio) nugabenimas į paskirties vietą) įrodo atsakovo ofertos priėmimą ir laikytinas akceptu (CK 6.173 str.). Taigi, visos šios faktinės aplinkybės įrodo, kad atsakovas turėjo realų pagrindą tikėti, kad mokės ieškovui sutartą jo (atsakovo) pasiūlytą krovinių vežimo kainą.

Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino rašytinių įrodymų (sutarčių) ir jų sudarymo aplinkybių, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą ir padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo reikalavimo atsakovo ginčijamoje sumoje pagrįstumo.

Keičiant teismo sprendimą, koreguojamas atsakovui pirmoje instancijoje priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis, atsižvelgiant į patenkinto ir atmesto reikalavimo dydį. Patenkinus atsako apeliacinį skundą, apeliantas įgijo teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo. Iš šalių priteisiamos valstybei procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 79, 80, 92, 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 28 d. galutinį sprendimą ir 2007 m. vasario 22 d. preliminarų sprendimą pakeisti: galutinio sprendimo dalį, kuria paliktas galioti preliminarus sprendimas priteisti ieškovui UAB ,,Iksija“ iš atsakovo L. K. individualios įmonės ,,Dorgetus“ 3 394,13 Lt (trys tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt keturis Lt trylika ct) krovinių vežimo užmokesčio panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Teismo sprendimų dalis dėl ieškovui priteistų iš atsakovo 136 903,52 Lt (vieno šimto trisdešimt šešių tūkstančių devynių šimtų trijų Lt penkiasdešimt dviejų ct) krovinių vežimo užmokesčio ir penkių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo palikti nepakeistas.

Ieškovui UAB ,,Iksija“ priteistas iš atsakovo L. K. individualios įmonės ,,Dorgetus“ bylinėjimosi išlaidų sumas sumažinti: žyminį mokestį – iki 1869,35 Lt (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių Lt trisdešimt penkių ct), išlaidas už vertimo paslaugas – iki 1623,54 Lt (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt trijų Lt penkiasdešimt keturių ct).

Teismo sprendimų dalis dėl priteistų iš atsakovo ieškovui advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme, valstybei, palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Iksija“ atsakovui L. K. individualiai įmonei ,,Dorgetus“ 101,82 Lt (vieną šimtą vieną Lt aštuoniasdešimt du ct) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Iksija“ ir atsakovo L. K. individualios įmonės ,,Dorgetus“ valstybei po 8,38 Lt (aštuonis Lt trisdešimt aštuonis ct) už procesinių dokumentų siuntimą apeliacinės instancijos teisme.