- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 1-1365-825/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00920-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kaltinamasis
- T. P., A. A.
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Advokatai
- Martynas Vilčinskas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Indrei Žilinskienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, kaltinamiesiems T. P., A. A., nukentėjusiajam M. G., jo atstovui advokato padėjėjui Martynui Vilčinskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
2013 m. kovo 12 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. – byla nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 3 p.; 2013 m. spalio 2 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo; 2014 m. birželio 11 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. - 1 metai 5 mėnesiai laisvės apribojimo; 2015 m. sausio 28 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų areštą (bausmę atlikęs); 2015 m. spalio 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. – 20 parų arešto,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ virėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. birželio 11 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. – 7 mėn. viešųjų darbų, 2015 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 34 parų areštą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugsėjo 29 d., apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, prie Vilniaus g. 41 namo, Kaune, bendrai veikdamas su A. A., praeivių akivaizdoje, be jokios priežasties tyčia prikibo prie M. G., išplūdo jį necenzūriniais žodžiais bei T. P. pastūmus M. G., sudavė jam smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kairio antakio srityje, kairės akies srityje, poodine kraujosruva dešinio kelio srityje ir nosies pertvaros iškrypimu, po ko, A. A. vieną kartą kumščiu smogė M. G. į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam M. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda smakro srityje, kraujosruva apatinėje lūpoje, tokiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
A. A. kaltinamas tuo, kad 2014 m. rugsėjo 29 d., apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – prie Vilniaus g. 41 namo, Kaune, bendrai veikdamas su T. P., praeivių akivaizdoje, be jokios priežasties tyčia prikibo prie M. G., išplūdo jį necenzūriniais žodžiais bei T. P. pastūmus M. G., sudavė jam smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kairio antakio srityje, kairės akies srityje, poodine kraujosruva dešinio kelio srityje ir nosies pertvaros iškrypimu, po ko, A. A. vieną kartą kumščiu smogė M. G. į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam M. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda smakro srityje, kraujosruva apatinėje lūpoje, tokiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis T. P. teisme kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies, nepripažino, kad pirmas pastūmė nukentėjusįjį ir paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 29 d., apie 24.00 val., ėjo kartu su draugu A. R. ir A. Laisvės alėja iš naktinio baro link Soboro. Buvo išgėrę po 2 - 3 bokalus alaus. Paprašė vienų žmonių, kad nufotografuotų. G. sakė: „eik nachui“. Priėjo, uždėjo ranką ant peties, norėjo išsiaiškinti, kodėl jį pasiuntė. Jis jam trenkė, todėl ir jis jam trenkė. Žmogus galėjo suprasti, kad nemuša, o tik liečia petį. Jis ėjo šonu. Kai ištiesė ranką matė. Kai jis jam trenkė atsistojo, pradėjo aiškintis ir pradėjo muštis, sudavė į įvairias kūno vietas ne vieną kartą. Aiškinosi gal 10 minučių. A. su draugu laikė G. draugus, nes jie sudaužė šampano butelį ir grasino jį nusmeigti. Atvažiavo policija ir sulaikė visus. Smūgių buvo 6 - 7. Jis jį parvertė ant žemės. Ieškinio nepripažįsta, nes per didelė suma, 1000 eurų ne daugiau, nes jis nedirbantis, nesimokantis.
Kaltinamasis A. A. teisme kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir paaiškino, kad jie buvo su draugais A. R. ir P. naktiniame bare Vilniaus gatvėje. Atsipalaidavo bare, atsigėrė alaus po 3 - 6 bokalus alaus. Norėjo važiuoti namo, ėjo link Laisvės alėjos jis, A. R., T. ir D.. Jis ėjo paskutinis, ėjo grupelė žmonių, jie buvo trise, nukentėjusysis ir jo draugai. Jie ėjo pirmi. Jie stovėjo, jie praeidinėjo, ir jo draugas P. ėjo paprašyti, kad nufotografuotų. Nukentėjusysis pasiuntė: „eik n....i“. Matė, kai jo draugas guli ant žemės. Kaip suprato gavo smūgį į veidą. Šalia gulinčio stovėjo visi draugai, gal poros žingsnių atstumu. Nematė smūgio. Greitai atsistojo ir P. pradėjo su nukentėjusiuoju muštis. Pirmas sudavė nukentėjusysis. Jis atsisuko nugara į juos ir kitiems rodė, kad jie nesimuštų, kad vienas ant vieno mušasi. Jis buvo nugara nusisukęs. Draugams rėkė, kad jokio kišimosi. Išsiskyrė, kaip ir skirstytis, keikėsi. Butelį sudaužė po muštynių nukentėjusiojo draugai. Išgirdo žodį: “mat tvaju“. Jis ėjo, jie ėjo, atsisuko ir trenkė, pasirodo, ten buvo nukentėjusysis. Kuris arčiausiai buvo tam ir trenkė. Ir jie bėgo. Jis bėgo, nes nenorėjo būti sulaikytas tą patį vakarą. Pagavo tą patį vakarą. Koks konfliktas, kad galėtų nufotografuoti. Reikėjo pasakyti, kad keliauja savo reikalais. Kompanija irgi buvo girta. Siunčia iš niekur nieko, tai yra nepagarba. Tai čia chuliganizmas, bet kas pradėjo. Skaitė pateiktą ieškinį, pripažįsta smūgį, bet tokios sumos nepripažįsta. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Pasakė visą tiesą. Konfliktas dėl nukentėjusiojo kaltės, pirmas smūgis buvo iš jo draugui. Jie susikibo, pradėjo muštis. Prižiūrėjo kitus, kad niekas nesikištų. Jis jų neskyrė. Jų buvo neįmanoma išskirti, nežinia, kaip ten būtų buvę. Uždavė nukentėjusiajam, nes buvo arčiausiai. Nepripažįsta tokio ieškinio, nes ne jie pradėjo. Ne daugiau 300 eurų civilinio ieškinio sutiktų sumokėti.
Nukentėjusysis M. G. teisme paaiškino, kad nesutinka susitaikyti, 3 mėnesius negalėjo dirbti, valgyti, reikėjo lankytis pas psichologą, nukentėjo veidas. Yra verslininkas, dirba kompanijoje. Nepažįsta kaltinamųjų. 2014 m. rugsėjo 29 d., apie 22.00 val., atvyko į Kauną iš Vilniaus su verslo partneriais. Pasirašę kontraktus, sutartis, ėjo link viešbučio. Apie 23.00 val., Vilniaus gatvėje, priekyje, matė, kad stumdosi 4 vaikinai. Tarp jų buvo kaltinamieji. Jis su kolegomis ėjo pro šalį, kalbėjosi rusiškai, nes partneriai buvo iš S. P.. P. su A. pradėjo negražiai kalbėti rusiškai: „ruski, sukos“. P. pasakė, kad yra lietuvis, pasakė, kad netrukdytų. P. sakė, kad gal nori žolės parūkyti. Sakė jam, palik ramybėje, eik su savo žole. Sakė: „kur man eiti“. Per šoną pamatė, kad bėga link jo kokiu 10 metrų atstumu. Greitu žingsniu prišoko, griebė už kairio peties, iškart atsisukęs, stengėsi dešine ranka trenkti į veidą, nepataikė. Tada jis pradėjo rėkti, kad eis muštis. Atsitraukė nuo draugų, jis davė, stengėsi gintis. Pradžioje nepataikė, dengėsi veidą kelis kartus. Jis jam įspyrė į koją, buvo mėlynė, kelis kartus buvo pargriuvę, stumdėsi, užtaikė į kairį smilkinį su dešine ranka, plūstelėjo kraujas, nieko nematė viena akimi. Pasitraukė už nugaros kolegoms, jie sudaužė butelį. Jis puolė skambinti policijai. A. pribėgo ir vožė iš dešinės rankos į žandikaulio kairę pusę. Skambino policijai, vienas iš vaikinų sušuko, kad policija atvažiuoja. A. tikslingai pribėgo ir trenkė į kairę pusę. Policijai nurodė, kur jie nubėgo. Susiuvo barzdą, lūpą, antakį. Gydėsi apie 3 mėnesius. Nedarbingumas buvo trumpesnis. Palaiko civilinį ieškinį. Turtinė žala, nes negalėjo dirbti 3 mėnesius, įmonė naujai atidaryta, nedarbingumas jam niekuo neapsimoka. Iš buhalterės išsiaiškino, koks buvo jo darbo užmokestis. Yra minimalus nustatytas atlyginimas, pirmą atlyginimą gavo 241,98 eurų. Spalio mėnesį gavo 140 eurų pagal išdirbtas valandas. Vaistų išlaidos, čekiai pateikti. Jis gyveno Azijoje, Lietuvoje nedirbo. 2014 m. rugpjūčio 1 d. atidaryta uždaroji akcinė bendrovė „Paketas“. Ligonių kasos neapmokėjo. Spalio mėnesį daug telefonu dirbo, lapkritį situacija blogėjo, negalėjo dirbti. Kaip direktorius atstovauja įmonei. Tas atlyginimas svyruoja, jei jis išdirba skirtingas valandas. Fiziškai negalėjo dirbti. Vykdo bagažo pakavimo paslaugas. Tuo metu buvo du darbuotojai ir jis trečias. Aparatūra stovi Kauno aerouoste, jis rankiniu būdu supakuoja. Priėmė darbuotoją, vietoje savęs. Vaistams buvo išlaidos. Išleido apie 100 eurų. Neturtinė žala 15000 eurų. Tris mėnesius negalėjo valgyti kieto maisto. Dešinys šonas buvo išnarintas, negalėjo kramtyti maisto, lankėsi klinikose, pas šeimos daktarę, dėl skausmo. Naktimis negalėjo miegoti, pastoviai sapnuodavosi, lankėsi pas psichologą, išrašė migdomuosius vaistus. Turi dokumentus, kad lankėsi pas neurologą. Buvo traumuota nosis, dėl smūgio, kuris į smilkinį ir nukrypęs kliudė nosį.
Liudytojas A. R. teisme paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. išgėrė visi, P., A., D., bet jo nepažįsta. Buvo sutemę. Išgėrė po 3 - 4 bokalus alaus. Ėjo per Laisvės alėją link Ožeškienės stotelės. Eidami prasilenkė su nukentėjusiuoju ir dar dviem. Ėjo trise. P. paprašė, kad nufotografuotų juos, buvo linksmi, išgėrę. Prie visų trijų priėjo. Gal 5 - 10 metrų buvo nuėję. Kažką šūktelėjo ir nuėjo prie jų, nes jis davė savo telefoną, kad nufotografuotų. Tada jie susikivirčijo, apsižodžiavo. P. nukrito ant žemės. Pamatė jau jį gulintį ant žemės, greitai atsistojo ir pradėjo muštis, daug davė. Ant žemės vartėsi. Atsistojo ir vėl nukrito. Vienas kitam sudavė po 2 - 3 smūgius. Mušėsi ir rėkavo kažką. Jie buvo nuošalyje, jo draugai šoko kažką daryti. Aivaras šoko ir pirštais rodė, kad vienas ant vieno. Vartėsi toliau. Aprimo, A. išgirdo keiksmažodį „ja tvaju“ ir trenkė kažkam. Prie suoliuko buvo kuprinė, jis bėgo kuprinės pasiimti. Apsisuko ir šalinosi iš vietos, nes pareigūnai atvažinėjo. Netoli pabėgo. Nematė kraujo. Buvo kartu policijoje. P. buvo uždusęs, apibraižytas. Nukentėjusysis buvo apibintuotas. Jo draugai bandė kažką daryti, o A. neleido. Jie turėjo rankose maišelį. Pasakė keiksmažodį, pirmas trenkė nukentėjusysis ir P. nukrito ant žemės.
Liudytojas M. B. teisme paaiškino, kad nepažįsta, nelabai žino situacijos. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, juos palaiko. Negali pasakyti, ar asmenys priešinosi. Jeigu būtų pasipriešinimas ar incidentas, atsimintų.
Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 46 – 47 b. l.) paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 29 d., 23.50 val., buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus gatvėje, per vaizdo stebėjimo kameras yra matomos muštynės. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko nukentėjęs, kaip vėliau sužinojo M. G., kuris jiems nurodė, kur nubėgo jį sumušę asmenys. Iš viso buvo keturi vaikinai, bet jis su kolegomis už visą parą dirbančio baro, esančio Šv. Gertrūdos g. kieme sulaikė nukentėjusiojo nurodytus tris asmenis, kurie pasivadino A. A., T. P. ir A. R.. Ketvirtasis asmuo buvo pabėgęs. Paties nusikaltimo fakto jis nematė ir apie tai nieko paaiškinti negali. Su kolegomis tik sulaikė nukentėjusiojo atpažintus asmenis.
Liudytojas I. I. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 40 – 41 b. l.) paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. atvyko į Lietuvos Respubliką darbo reikalais. Kaune apsigyveno „Kaunas city“ viešbutyje. 2014 m. rugsėjo 29 d. kartu su D. F. ir M. G., buvo bare „Piano“, po to, apie 23.45 val., išėjo ir visi trys ėjo pagrindine Kauno gatve link viešbučio. Jie prasilenkė su kompanija vaikinų, kurių buvo keturi. Jie tarpusavyje stumdėsi, jam pasirodė, kad juokaudami. Tada iš jų kompanijos vienas vaikinas praeidamas pasakė jiems įžeidžiamus žodžius, dėl to, kad jie tarpusavyje kalbėjosi rusų kalba. Jie pradėjo juos įžeidinėti, kalbėdami ir lietuvių kalba ir bandydami kalbėti rusų kalba. D. F. pasakė „nekreipkime dėmesio“ ir jie ėjo toliau norėdami išvengti bet kokių konfliktų. Tada staiga vienas iš vaikinų priėjo prie M. G., jam iš nugaros prie kairio šono. Jis kažką pasakė M. G. lietuvių kalba, bet ką nesuprato. Tada pamatė, kad vaikinas M. G. sudavė per petį arba jį pastūmė į petį, nuo ko M. G. atsisuko ir vaikiną atstūmė nuo savęs. Vaikinas atsitraukė ir vėl pribėgo prie M. G.. Vaikinas pradėjo M. G. mušti į įvairias kūno vietas rankomis ir spardė kojomis. Kiek smūgių vaikinas sudavė M. G. nežino, nes tuo metu kiti trys vaikinai stovėjo prie jų ir neleido jiems prieiti, stovėdami tarp jų ir vaikino besimušančio su M. G.. Vaikinai kažką kalbėjo jiems lietuvių kalba, bet ką nesuprato. Vienas iš trijų vaikinų pasakė, kad jie nesikištų ir tegul M. G. išsiaiškina santykius „vienas ant vieno“. Jie jiems prieiti neleido. M. G. su vaikinu buvo susikibę, kurį laiką, tačiau po to vienas iš trijų vaikinų pribėgo prie M. G. ir vieną kartą spyrė jam koja, kiek pamena pataikė į veidą. Kai pamatė, kad M. G. jau muša ne vienas ir M. G. bus stipriai sumuštas, D. F. į akmenį sudaužė rankoje turėtą butelį ir pasakė, kad jie gins draugą, jei vaikinai nenustos jo mušti. Visi keturi vaikinai atkreipė dėmesį į juos ir kurį laiką D. F. rankoje turėtu sudaužytu buteliu gynė juos, jie po truputį traukėsi atgal, o tuo metu M. G. skambino policijai. Vaikinai kažką rėkavo lietuvių kalba, bet ką nesuprato. Tada vienas iš šių vaikinų sušuko „policija“ ir vaikinai pradėjo bėgti gatve ir pasuko į bromą. Vaikinų buvo keturi. Iš keturių vaikinų policijos pareigūnai sulaikė tris vaikinus, kurie buvo muštynių metu, o ketvirtas pabėgo. Vienas jų buvo T. P., vaikinas kuris ir priėjo prie M. G. ir jį pradėjo mušti pirmas, kitas vaikinas A. A. stovėjo prie jų ir sakė, kad M. G. muštųsi su T. P. „vienas prieš vieną“, po to šis vaikinas ir sušuko „policija“, jam atrodo, kad jis M. G. nemušė, bet nėra tikras. Trečiasis A. R. stovėjo prie jų, bet M. G. jis nemušė. Šiuos vaikinus jis matė policijoje, kai jie buvo sulaikyti ir tada jau juos atpažino, kaip asmenis dalyvavusius muštynėse.
Liudytojas D. F. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 42 b. l.) paaiškino, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. atvyko į Lietuvos Respubliką darbo reikalais. Kaune apsigyveno „Kaunas city“ viešbutyje. 2014 m. rugsėjo 29 d. kartu su I. I. ir M. G., buvo bare „Piano“, po to iš ten išėjo apie 23.45 val. ir visi trys ėjo pagrindine Kauno gatve, link viešbučio. Jie prasilenkė su kompanija vaikinų, kurių buvo keturi. Jie tarpusavyje stumdėsi, gal juokaudami. Tada iš jų kompanijos vienas vaikinas praeidamas pasakė jiems įžeidžiamus žodžius, dėl to, kad jie tarpusavyje kalbėjosi rusų kalba. Jis pasakė savo draugams nekreipti dėmesio ir jie ėjo toliau. Tada staiga vienas iš vaikinų priėjo prie M. G., jam iš nugaros prie kairio šono. Jis kažką pasakė M. G. lietuvių kalba, bet ką nesuprato. Tada pamatė, kad vaikinas M. G. sudavė per petį, nuo ko M. G. atsisuko ir vaikiną atstūmė nuo savęs. Vaikinas atsitraukė ir vėl priėjo prie M. G.. Vaikinas pradėjo M. G. mušti rankomis į įvairias kūno vietas, ar jis M. G. spardė, nepamena. Jis ir I. I. norėjo ginti M. G., tačiau kiti trys buvę vaikinai pasakė, kad tegul M. G. aiškinasi santykius „vienas ant vieno“. Jie jiems prieiti neleido. M. G. su vaikinu buvo susikibę, kurį laiką, tačiau po to vienas iš trijų vaikinų pribėgo prie M. G. ir spyrė jam koja, bet to jau nematė. Tuo metu pamatęs, kad jau vyksta nesąžininga kova ir M. G. puola ne vienas vaikinas, o du, jis sudaužė rankoje turėtą butelį į akmenį ir suriko vaikinams, kad nustotų, nes tada įsikiš ir jie, ir kad vaikinai eitų namo. Tada visi keturi vaikinai ėjo link jo, M. G. jau kvietė policiją. Staiga kažkas sušuko „policija“ ir vaikinai pabėgo gatve link namo bromo. Vaikinų buvo keturi. Iš keturių vaikinų policijos pareigūnai sulaikė tris vaikinus, kurie buvo muštynių metu, o ketvirtas pabėgo. Vienas jų buvo T. P., vaikinas kuris ir priėjo prie M. G. ir jį pradėjo mušti pirmas, kitas vaikinas A. A. buvo antrasis vaikinas, kuris sudavė M. G., trečiasis A. R. su dar vienu vaikinu, kuris pabėgo, stovėjo šalia jų ir neleido jiems prieiti prie M. G..
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu (I tomas, 52 b. l.) nustatyta, kad T. P. buvo nustatytas 1,15 promilių girtumas.
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu (I tomas, 130 b. l.) nustatyta, kad A. A. buvo nustatytas 1,31 promilių girtumas.
Specialisto išvadomis Nr. G2539/14(02) ir Nr. pG357/15(02) (I tomas, 13 – 14, 26 – 27 b. l.) nustatyta, kad M. G. konstatuota muštinė žaizda kairio antakio srityje, kairės akies srityje, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje ir nosies pertvaros iškrypimas (sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą), muštinė žaizda smakro srityje, kraujosruva apatinėje (sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą).
Daiktų apžiūros protokolu (I tomas, 51 b. l.) nustatyta, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu peržiūrėtas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pateiktas vaizdo įrašas (I tomas, 50 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, jog yra įrodyta kaltinamojo T. P. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam M. G..
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Pats kaltinamasis T. P. teisiamojo posėdžio metu pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam M. G. ir padaręs jam sveikatos sutrikdymą. Teismas taip pat vadovaujasi kaltinamojo A. A., nukentėjusiojo M. G., liudytojo A. R., liudytojo M. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, liudytojo I. I. ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 40 – 41 b. l.) duotais parodymais, liudytojo D. F. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (I tomas, 42 b. l.).
Specialisto išvados Nr. G2539/14(02) bei Nr. pG357/15(02) (I tomas,13 – 14, 26 – 27 b. l.) neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas ir jam buvo sutrikdyta sveikata. Kiti įrodymai, tokie kaip daiktų apžiūros protokolas (I tomas, 51 b. l.), kuriuo buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu bei teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas (I tomas, 50 b. l.) įrodo, kad kaltinamasis T. P. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kuriam dėl to nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Nors kaltinamasis T. P. nepripažįsta pirmas trenkęs nukentėjusiajam M. G., tačiau teismo vertinimu tai nepaneigia jo kaltės dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam M. G.. Kaltinamieji T. P., A. A. ir liudytojas A. R. duodami parodymus teisme nurodė, kad T. P. pirmas užkalbino nukentėjusįjį M. G. su tikslu nufotografuoti ir būtent pastarasis pirmas trenkė. Tuo tarpu nukentėjusysis M. G. bei liudytojai I. I. ir D. F. nurodė, kad kaltinamasis T. P. pirmas necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo nukentėjusįjį, po ko nukentėjusysis M. G. trenkė kaltinamajam T. P. ir toliau tęsėsi muštynės.
Teismo vertinimu, kaltinamųjų T. P., A. A. ir liudytojo A. R. versija, kad T. P. užkalbino nukentėjusįjį su tikslu nufotografuoti yra mažai tikėtina ir laikytina kaip siekiu išvengti kaltinamiesiems baudžiamosios atsakomybės. Teismas mano, kad liudytojas A. R., būdamas kaltinamųjų geras pažįstamas, nurodydamas šią versiją taip pat siekė sušvelninti kaltinamiesiems T. P. ir A. A. baudžiamąją atsakomybę.
Teismo manymu, nukentėjusiojo M. G. veiksmus išprovokavo būtent įžeidžiantys T. P. žodžiai, po kurių nukentėjusysis trenkė kaltinamajam T. P. ir toliau sekė muštynės. Taigi, būtent kaltinamasis T. P. elgėsi provokuojamai ir buvo konflikto iniciatorius. Be kaltinamųjų ir liudytojų parodymų, tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas (I tomas, 50 b. l.), kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu, t. y. nuo 38.03 min. matyti, kaip T. P. prieina prie M. G. ir paliečia jo kairį petį. Tuomet, G. atsisuka per kairį petį į T. P. ir dešine ranka jam smogia į galvą, po ko, T. P. parkrinta ant žemės. Atsikėlęs nuo žemės T. P. prieina prie G. ir jam smogia į galvos sritį, G. atsitraukia. Tuomet P. smogia keletą kartų G., o G. ginasi ištiestomis rankomis. Po smūgiavimų abu pargriūna, o kai atsistoja, P. vėl smūgiuoja G.. Vaizdo įrašo 40.06 min. matyti kaip A. vieną kartą trenkia G..
Teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas įrodo kaltinamojo T. P. provokuojantį elgesį prieš nukentėjusįjį M. G..
Nors kaltinamasis T. P. nepripažino, kad pirmas trenkė nukentėjusiajam M. G., teismui nekyla abejonių, kad jo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. požymius, t. y. jis 2014 m. rugsėjo 29 d. apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pastūmė M. G., sudavė jam smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kairio antakio srityje, kairės akies srityje, poodine kraujosruva dešinio kelio srityje ir nosies pertvaros iškrypimu.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, jog yra įrodyta kaltinamųjų T. P. ir A. A. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).
Įvertinus ne tik nukentėjusiojo, liudytojų I. I. ir D. F. parodymus, bet ir teismo posėdžio metu peržiūrėtą vaizdo medžiagą (I tomas, 50 b. l.), iš kurios matyti kaltinamojo T. P. provokuojantis elgesys, teismui nekyla abejonių dėl nukentėjusiojo, liudytojų I. I. ir D. F. parodymų, kad kaltinamieji T. P. ir A. A., veikdami bendrai, praeivių akivaizdoje, be jokios priežasties tyčia prikibo prie M. G. ir jį išplūdo necenzūriniais žodžiais. O būtent, nukentėjusysis teisme nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 29 d., apie 22.00 val., einant su verslo partneriais kalbėjosi rusiškai. Pro šalį ėjo P. su A., kurie pradėjo negražiai kalbėti rusiškai: „ruski sukos“, P. siūlė žolės parūkyti, o jam atsisakius, per šoną pamatė, kad P. bėga link jo, greitu žingsniu prišoko, griebė už kairio peties. Tuomet nukentėjusysis atsisukęs trenkė kaltinamajam T. P., kuris nukrito. Liudytojas I. I. nurodė (I tomas, 40 – 41 b. l.), kad „vienas vaikinas praeidamas pasakė jiems įžeidžiamus žodžius, dėl to, kad jie tarpusavyje kalbėjosi rusų kalba. Jie pradėjo juos įžeidinėti, kalbėdami ir lietuvių kalba ir bandydami rusų kalba. <...>. Tada pamatė, kad vaikinas M. G. sudavė per petį arba jį pastūmė per petį, nuo ko M. G. atsisuko ir vaikiną atstūmė nuo savęs.“ Liudytojas D. F. taip pat nurodė (I tomas, 42 b. l.), kad vienas vaikinas praeidamas pasakė jiems įžeidžiamus žodžius, dėl to, kad jie tarpusavyje kalbėjosi rusų kalba.
Toks kaltinamojo T. P. elgesys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nusikalstamos veikos vieną iš objektyviųjų požymių - padarytos veikos pobūdį – įžūlų elgesį.
Toks kaltinamojo A. A. elgesys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nusikalstamos veikos vieną iš objektyviųjų požymių - padarytos veikos pobūdį – įžūlų elgesį.
Tai, kad kaltinamieji T. P. ir A. A. savo neteisėtais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį įrodo jų įžūlus elgesys, veikiant bendrai, necenzūriniais žodžiais išplūstant nukentėjusįjį. Taip pat tai, kad žmonių akivaizdoje, esant įvykio vietoje I. I., D. F., A. R., I. I., merginai ir vaikinui, kurių tapatybės nenustatytos (iš vaizdo medžiagos, I tomas, 50 b. l.) kaltinamieji T. P. ir A. A. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Būtent iš teismo posėdžio metu peržiūrėtos vaizdo medžiagos nuo 38.03 min. (I tomas, 50 b. l.) matyti, kaip T. P. smūgiuoja nukentėjusiajam, bei A. A. trenkia vieną smūgį nukentėjusiajam (iš vaizdo įrašo medžiagos nuo 40.06 min.). Viešajai tvarkai atstatyti buvo kviečiama policija (tai patvirtino ne tik įvykį matę liudytojai, bet ir policijos pareigūnas – M. B.).
Be to, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos 284 str. iš visų galimų sveikatos sutrikdymų apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamieji turėjo tyčią pažeisti viešąją tvarką ir rimtį, užgauliojo necenzūriniais žodžiais nukentėjusįjį, išprovokavo pastarojo elgesį, po kurio jis trenkė kaltinamajam T. P., po ko kaltinamasis T. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam, o kaltinamasis A. A. vieną kartą trenkdamas nukentėjusiajam, nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam.
Visuomenės rimties sutrikdymą taip pat įrodo, kad neteisėti veiksmai vyko viešoje vietoje, t. y. prie Vilniaus g. 41 namo, Kaune. Tai, kad minėta vieta laikytina viešoji vieta, teismui abejonių nekyla, nes įvykis įvyko vienoje iš pagrindinių Kauno gatvių, kurioje gali lankytis daug žmonių.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisinės atsakomybės prasme, nagrinėjamu atveju, kaltinamųjų T. P. ir A. A. veiksmai, padaryti viešoje vietoje, nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normas (vartojo necenzūrinius žodžius, naudojo fizinį smurtą) ir būtent šiais veiksmais buvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, buvo padaryta esminė žala visuomenės rimčiai tvarkai, buvo akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai, o kaltinamieji suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą.
Kaltinamieji A. A. ir T. P. veikė kaip bendrininkai, nes bendrais suderintais, vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiui įžūlūs veiksmai (nukentėjusiojo išvadinimas necenzūriniais žodžiais) bei fizinio smurto panaudojimas sukėlė įvykio vietoje buvusių ir įvykį mačiusių pašalinių asmenų (liudytojai I. I., D. F., A. R., nenustatytų asmenų, vaikino ir merginos, kurie iš byloje esančios vaizdo medžiagos (I tomas, 50 b. l.) matyti, kad buvo įvykio metu) pasipiktinimą, buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams, pažeistos viešo elgesio taisyklės. Kadangi kiekvienas kaltinamasis atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų dalį, tai jie abu laikytini nusikaltimo bendravykdytojais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d.). Kai darant nusikalstamą veiką susitarę dalyvauja bent du vykdytojai yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. P. elgesys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymius, veika kvalifikuota tinkamai, o būtent kaltinamasis T. P. 2014 m. rugsėjo 29 d., apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – prie Vilniaus g. 41 namo, Kaune, bendrai veikdamas su A. A., praeivių akivaizdoje, be jokios priežasties tyčia prikibo prie M. G., išplūdo jį necenzūriniais žodžiais bei T. P. pastūmus M. G., sudavė jam smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kairio antakio srityje, kairės akies srityje, poodine kraujosruva dešinio kelio srityje ir nosies pertvaros iškrypimu, po ko, A. A. vieną kartą kumščiu smogė M. G. į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam M. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda smakro srityje, kraujosruva apatinėje lūpoje, tokiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. A. elgesys atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. nusikalstamos veikos požymius, veika kvalifikuota tinkamai, o būtent kaltinamasis A. A. 2014 m. rugsėjo 29 d., apie 23.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – prie Vilniaus g. 41 namo, Kaune, bendrai veikdamas su T. P., praeivių akivaizdoje, be jokios priežasties tyčia prikibo prie M. G., išplūdo jį necenzūriniais žodžiais bei T. P. pastūmus M. G., sudavė jam smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam M. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kairio antakio srityje, kairės akies srityje, poodine kraujosruva dešinio kelio srityje ir nosies pertvaros iškrypimu, po ko, A. A. vieną kartą kumščiu smogė M. G. į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam M. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda smakro srityje, kraujosruva apatinėje lūpoje, tokiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę kaltinamajam T. P. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. P. padarė du nesunkius nusikaltimus. Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tyčia, t. y. kaltininkas suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą būtent todėl, kad atlikdamas neteisėtus veiksmus, t. y. naudodamas necenzūrinius žodžius ir fizinį smurtą, neturėjo tam aiškios motyvacijos.
Kaltinamasis anksčiau teistas (I tomas, 88 – 113 b. l.), baustas administracine tvarka (I tomas, 114 – 116 b. l.), viešosios įstaigos Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų priežiūros grupėse neregistruotas (I tomas, 120 b. l.), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė (I tomas, 122 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (I tomas, 124 b. l.), niekur nedirba.
Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis T. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (I tomas, 52 b. l.), bet ši aplinkybė nelaikytina sunkinančia aplinkybe, nes nebuvo įrodyta, kad tai turėjo įtakos jo veiksmams. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje su A. A..
Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. P. už padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
Teismo nuomone, kaltinamajam T. P. taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. dėl bausmės vykdymo atidėjimo.
T. P. buvo laikinai sulaikytas 2014 m. rugsėjo 30 d., 00.10 val., paleistas – 2014 m. rugsėjo 30 d., 13.25 val. (I tomas, 55, 57 b. l.), todėl į skirtiną bausmę įskaitytina 1 para praleista laikinajame sulaikyme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 9 d.).
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kaltinamasis T. P. nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. – 20 parų arešto bausme, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d., 9 d. bendrinama apėmimo būdu su šiuo nuosprendžiu skirtina bausme.
Kaltinamajam T. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, 65, 74 b. l.) bei periodinė registracija Kauno miesto Centro policijos komisariate (I tomas 63 b. l.) - pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintinos.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. A. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta tyčia, t. y. kaltininkas suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis atlikdamas neteisėtus veiksmus, t. y. naudodamas necenzūrinius žodžius ir fizinį smurtą, neturėjo tam aiškios motyvacijos.
Kaltinamasis anksčiau teistas (I tomas, 165 – 176 b. l.), baustas administracine tvarka (I tomas, 177 – 181 b. l.), viešosios įstaigos Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra registruotas (I tomas, 185 b. l.), viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (I tomas, 187 b. l.), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (I tomas, 189 b. l.), dirbantis.
Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis A. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (I tomas, 130 b. l.), bet ši aplinkybė nelaikytina sunkinančia aplinkybe, nes nebuvo įrodyta, kad tai turėjo įtakos jo veiksmams. Lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje su T. P..
Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
Teismo nuomone, kaltinamajam A. A. taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. dėl bausmės vykdymo atidėjimo.
Kaltinamajam A. A. paskirtos kardomosios priemonės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, 138, 142 b. l.) bei periodinė registracija Kauno miesto Centro policijos komisariate (I tomas, 144 b. l.), pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintinos.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.).
Nukentėjusysis M. G. pateikė teismui civilinį ieškinį (II tomas, 17 – 22, 26 – 29, 64 - 79 b. l.), kuriuo prašė atlyginti iš kaltinamųjų T. P. ir A. A. solidariai 15000 (penkiolikos tūkstančių) eurų už patirtą neturtinę žalą; 4312,79 (keturis tūkstančius tris šimtus dvylika eurų 79 eurocentus) eurų už patirtą turtinę žalą bei turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.
Nukentėjusysis M. G. civiliniame ieškinyje nurodo (II tomas, 65 – 67 b. l.), kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad buvo sukelti ne tik sveikatos sužalojimai – muštinės žaizdos kairio antakio srityje, smakro srityje, apatinėje lūpoje, kairės akies srityje, kraujosruva apatinėje lūpoje, poodinės kraujosruvos nosies srityje, nosies pertvaros iškrypimas, poodinė kraujosruva dešinio kelio srityje, tačiau ir iki šiol jaučiami patirtų sumušimų ir sužalojimų sukelti liekamieji reiškiniai: dažnas dešinės kojos maudimas, sulenkiant per kelį dešinę koją kaskart jaučiamas skausmas, neretai „trukčioja“ kairė akis, jaučiamas žandikaulio skausmas kramtant maistą, kvėpavimas yra pasunkėjęs, sumažėjusios fizinės galimybės. Neaišku kada nukentėjusysis atgaus visas buvusias fizines galimybes ir galės gyventi pilnavertiškai, nebejausdamas liekamųjų reiškinių. Dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką negalėjo išsižioti, normaliai kalbėti ir valgyti, pastoviai naudojo vaistus bei maisto papildus, valgė specialiai jam ruoštą maistą. Dėl įvykio pasekmių buvo apriboti jo kokybiško gyvenimo bei laisvalaikio leidimo būdai, dėl ko skaudžiai išgyveno ir patyrė emocinę depresiją, taip pat dėl šio įvykio metu patirtų nepatogumų pasidarė dirglesnis, nervingesnis, dėl ko kenčia santykių kokybė su brangiais žmonėmis. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad jį nuolat vargina ne tik fiziniai skausmai, tačiau ir nerimas, sutrikęs miegas, bendras silpnumas, darbingumo sumažėjimas, nuotaikos pokyčiai, buvo sutrikdytas normalus jo gyvenimo ritmas, matant draugams ir kitiems aplinkiniams buvo pažemintas orumas. Nukentėjusysis bijo tamsiu paros metu vaikščioti gatvėmis, kadangi patiria nesaugumo jausmą dėl padaryto nusikaltimo. Prieš įvykį lankė bokso užsiėmimus, taigi prieš sporto draugus jaučiasi nepilnavertiškai, silpnas ir jaučiama tam tikra gėda, jog negalėjo tinkamai savęs apginti, išvengti sužalojimų. Dėl patirtų sužalojimų turi riboti fizinį krūvį, negali laisvai, nejaučiant kojos skausmo, dirbti fizinio darbo. Nukentėjusysis jaučiasi sukrėstas, jaučia didelį stresą, negali ramiai miegoti. Dėl šio įvykio ilgą laiką vengė bendrauti su jam brangiais žmonėmis, draugais, artimaisiais, nes jautė didelį diskomfortą dėl savo išvaizdos, kalbėjimo, valgymo galimybių. Nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateikti medicininiai dokumentai (II tomas, 70 – 74 b. l.).
Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo M. G. prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į nukentėjusiojo pateiktus motyvus civiliniame ieškinyje dėl patirtos neturtinės žalos (II tomas, 70 – 74 b. l.), kad jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, buvo nedarbingas, patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, T. P. ir A. A. kaltę: veikė tiesiogine tyčia, viešoje vietoje. Kaltinamasis T. P. niekur nedirba, kaltinamasis A. A. dirba, abu kaltinamieji yra darbingo amžiaus asmenys.
Teismas spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia taip pat į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, kai sutrikdoma viešoji tvarka ir nesunkiai sutrikdoma asmens sveikata (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-693/2015, 2K-5/2014, 2K-303/2013, 2K-586/2012).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas mažina prašomos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam M. G. priteisiant iš abiejų kaltinamųjų solidariai.
Nukentėjusysis dėl patirtos turtinės žalos pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus – kvitus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu, t. y. 24,01 (dvidešimt keturių eurų ir 1 eurocento) eurų sumai (II tomas, 75 - 77 b. l.). Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, mano, kad turtinė žala šioje dalyje yra įrodyta.
Nukentėjusysis prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų negautas pajamas, o būtent pateikdamas 2015 m. spalio 7 d. atlyginimo specifikaciją nurodo, kad jo negautos pajamos „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 3571,99 eurų (II tomas, 68, 78 - 79 b. l.); negautos pajamos uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ sudaro 716,79 eurų (II tomas, 20, 22, 68 b. l.).
Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Negautų pajamų, kaip turtinės žalos rūšies, samprata atskleidžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 4 d. nutartyje Nr. 2K-12/2005.
Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo M. G. pateiktus dokumentus dėl negautų pajamų priteisimo, dirbant „(duomenys neskelbtini)“, kurias sudaro 3571,99 eurų (II tomas, 68, 78 - 79 b. l.) bei dirbant uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kurias sudaro 716,79 eurų (II tomas, 20, 22, 68 b. l.), laiko nepagrįstomis, todėl atmestinas. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kad negautos pajamos dirbant „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo numatytos gauti iš anksto. Nukentėjusysis pateikė tik apskaičiuotas darbo užmokesčio specifikacijas minėtose įmonėse, kuriose nurodytas jo darbo užmokestis už ankstesnius mėnesius, tačiau nėra aišku, ar nukentėjusiajam po įvykio buvo numatytos pajamos, kurių jis prašo priteisti iš kaltinamųjų. Tai galėtų patvirtinti darbo sutartis, kurioje būtų fiksuotas darbo užmokestis, tačiau nukentėjusysis nei vienos iš įmonių nepateikė darbo sutarčių. Taigi, teismui nėra aišku, ar negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti ir ar jos negautos būtent dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Be to, pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu (II tomas, 61 - 62 b. l.) pasisakydamas dėl civilinio ieškinio nurodė, kad atlyginimas svyruoja, priklausomai nuo išdirbtų valandų. Taigi, teismas daro išvadą, kad nėra aišku, ar, jei nebūtų įvykęs įvykis, nukentėjusysis būtų išdirbęs tiek valandų, kiek prašo teismo priteisti negautas pajamas civiliniu ieškiniu. Iš pateiktų darbo užmokesčio specifikacijų taip pat matyti, kad darbo užmokestis kiekvieną mėnesį yra kintantis.
Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti iš kaltinamųjų turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą (II tomas, 26 – 29, 68 b. l.).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K–202–693/2015) yra pasisakęs, kad advokato pagalbai apmokėti išlaidos yra priteisiamos subsiadariai, t. y. iš kiekvieno kaltinamojo atskirai, nes išlaidos už advokato teisinę pagalbą nėra laikoma žala (bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų T. P. ir A. A. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų įrodyta, todėl nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai iš kaltinamųjų T. P. ir A. A. priteistinos iš kiekvieno po 400 (keturis šimtus) eurų.
Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu (I tomas, 50 b. l.) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str., 308 str., 313 str. 3 d.,
nusprendžia:
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su 2015 m. spalio 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 20 parų arešto bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Į paskirtąją bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką – 1 (vieną) dieną ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti 1 (viena) diena.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymą T. P. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant T. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
T. P. paskirtas kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.
A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., bausmės vykdymą A. A. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
A. A. paskirtas kardomąsias priemones, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.
Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai, 1500 (tūkstantį penkis šimtus) eurų.
Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai, 24,01 (dvidešimt keturis eurus 1 centą) eurus patirtoms gydymosi išlaidoms.
Likusioje dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 400 (keturis šimtus) eurų nukentėjusiojo advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu (I tomas, 50 b. l.) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.