Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2677-311/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-27
Bylos Nr.
1-2677-311/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34133-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
P. R.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Baudžiamoji byla Nr. 1-2677-311/ 2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34133-2019-9Procesinio sprendimo kategorija : (S) 1.1.6.6.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.6.; 2.1.10.1; 2.12.2.8;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui,gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,kaltinamajam P. R.,laiduotojai J. R.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis P. R. 2019-08-10, apie 19:35 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį "Citroen C-Crosser", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 101 punktų reikalavimus, tuo kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t.y. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 , prietaiso Nr. ARFM 5230, patikros sertifikato 1085012 nustatyta 3.06 % promilės girtumas, pradėdamas važiuoti atbuline eiga atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) tvorą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-08-10 būdamas namuose, po pietų, išgėrė 0.4 l trauktinės. Apie 18.40 val. nuvažiavo į parduotuvę pirkti maisto. Prie parduotuvės bandydamas apsisukti, atsitrenkė į tvorą. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Kai pastarieji atvažiavo, jis jiems atidavė automobilio raktelius ir pasakė : „tai yra mano kelionės pabaiga“. Labai gailisi, kad taip neatsakingai pasielgė, neigiamai vertina savo poelgį.

Automobilis registruotas jo vardu, tačiau juo naudojasi ir žmona. Daugiau kitų automobilių jie neturi. Savo vairuotojo pažymėjimo jis neranda jau 4-5 mėnesius, tačiau dėl to dar nesikreipė į „Regitrą“, nes užimtas darbe. Su žmona nesipyksta, gražiai gyvena 17 metų. Augina 9 ir 16 metų vaikus, kuriuos vežioja į mokyklą (duomenys neskelbtini). Jo žmona dirba (duomenys neskelbtini).

Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, atiduodant jį pagal laidavimą jo žmonai J. R..

Galima laiduotoja J. R. paaiškino, kad kaltinamasis P. R. yra jos sutuoktinis, jie kartu gyvena 17 metų. Turi du vaikus. Prieš 5 metus įsikraustė į namą. Ji labai daug dirba- ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), dar ir paukščius ruošia auginti su seserimi.

Įvykio dieną ji su vyru dirbo prie namo. Vyrą parvežė su įrankiais namo, o pati išvažiavo su šunimis. Ji užsiima sportu su šunimis, todėl jai labai reikalinga mašina. Grįžusi namo pamatė kieme policiją ir vyrą. Policininkas jai papasakojo apie įvykį.

Vyras išgeria kartais vakare alaus, kartais ir stipresnio alkoholio išgeria. Vyras pasakojo, kad jis išgėrė, nes jam skaudėjo žaizdą ant kojos. Vyras gali klausyti jos nuomonės, ne ji yra griežta. Dažniausiai visada vyras paklauso jos. Po barus vyras nelaksto, pinigų nemėto.

Jos alga- apie 800€ per mėnesį (duomenys neskelbtini), kitame darbe- 60 € ir dar gauna kuro kortelę. Vyras uždirba 500 €. Dar jis kartais gauna premijas. Jie moka kas mėnesį po 160 € už paskolą.

Dažniausiai visada vyras paklauso manęs. Po barus vyras nelaksto, pinigų nemėto.

Jei teismas nuspręs skirti užstatą, sutikų laiduoti už sutuoktinį. Savų pinigų dabar neturi, todėl užstato sumokėti negalėtų.

Liudytoja E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-10, apie 19 val. buvo adresu (duomenys neskelbtini) pas tetą namuose su draugu, kai išgirdo, kad kieme bando kurtis automobilis, užgęsta, vėl kurias. Atsistojo pažiūrėti per langą ir pamatė, kaip pilkos spalvos automobilis bando nuvažiuoti nuo darželio šaligatvio borto, matė, kad vairuotojas bando kurti automobilį, gęsta, vėl kuria, galvojo, kad žmogui pasidarė blogai su sveikata ir reikia iškviesti greitąją pagalbą. Tačiau nuvažiavęs nuo borto įsuko į kiemą ir išlipo, pamatė, kad vairuotojas visiškai girtas, nepastovėjo ant kojų, rėmėsi į dureles, sėdo vėl į savo automobilį, vos ne vos išvairavo iš kiemo ir bandydamas apsisukti trenkėsi į darželio tvorą, atsirėmęs į ją dar gazavo, matėsi, kad visiškai nekoordinuotas elgesys, buvo akivaizdžiai girtas, matėsi, kad nesiorientuoja aplinkoje. Ji tuo metu buvo paskambinusi 112 ir kalbėjo su pareigūne, informavo, kurioje vietoje jis važiuoja. Vairuotojas atsitrenkęs į tvorą stovėjo kelias minutes, prie jo priėjo keli vyriškiai, kurie pasakė jam " lipk iš mašinos, daug čia visko pridarei", girdėjo lyg apsipyko su vairuotoju, vyriškiai ištraukė automobilio raktelius, kažkuris vyriškis įsėdo į automobilį, išvairavo automobilį nuo tvoros, ir pastatė automobilį šalia darželio. Vyriškiai girtą vairuotoją pasisodino pas save į automobilį, kiek atsimena, tamsiai mėlynos spalvos, ir tuo metu paskambino policijos pareigūnai, pasitikslinti apie girtą vairuotoją, ji paaiškino jo buvimo vietą. Matė, kaip policijos pareigūnai sulaikė girtą vairuotoją ir užfiksavo tvoros apgadinimus (b.l. 40-41).

Iš 2019-08-10 Kauno AVPK PR 1-os kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulės B. P. tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo matyuti, kad 2019-08-10, apie 19.35 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) prie darželio stovi Citroen markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur gyventoja pranešė, jog minėtas automobilis bando važinėti gatvele, išvažiuoja į priešingą eismo juostą, vairuotojas galimai neblaivus. Įvykio vietoje rado automobilį "Citroen C-Crosser", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), o sustabdžius važiuojantį Opel Astra automobilį, šio automobilio keleivis P. R., kuris pats paaiškino, kad vairavo Citroen markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). P. R. nustatyta pirmu patikrinimu 3.06 prom. girtumas, antru patikrinimu -3.06 prom. girtumas. Pranešėja E. T. (b.l. 5).

Iš 2019-08-10 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta - (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis - užvažiavimas ant kliūties (b.l. 6-8). Nubraižytas eismo įvykio vietos planas (b.l. 12), Fotografuota, sudaryta fotolentelė (b.l. 13-15).

Iš 2019-08-10 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Citroen C-Crosser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti automobilio sugadinimai (b.l. 9-11).

Iš 2019-08-10 alkotesterio parodymų matyti, kad 2019-08-10 20.06 val. P. R. nustatytas 3,06 % (promilių) girtumas; 2019-08-10, 20.22 val. - 3,20 % (promilių) girtumas (b.l. 43-44).

Iš VĮ “Regitra” išrašo iš duomenų bazės matyti, jog automobilio "Citroen C-Crosser",valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra P. R. (b.l. 21, 26).

Iš VŠĮ “Emprekis” pažymos apie automobilio “Citroen C-Crosser 2.2 HDI SX Pack M6”, gamybos periodas 2007-2010, pasirinkti metai 2007, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje yra 3925 Eur be PVM (b.l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis, esanti kaltinamojo P. R. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1d. atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis P. R. 2019-08-10 apie 19:35 val., vairuodamas automobilį „Citroen C-Crosser“ ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 101 punktų reikalavimus, tuo kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, darydama smanevrą-pradėdamas važiuoti atbuline eiga atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) tvorą bei (duomenys neskelbtini) tvorą. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nustatė P. R. 3.06 % promilės girtumą. Kad transporto priemonę vairavo neblaivus, pripažino ir pats P. R., taip pat jo girtumas patvirtintas ir alkoholio patikrinimo testo alkotesteriu. Pripažintina, kad P. R. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent-jis suvokė, kad negalima vairuoti transporto priemonės, pavartojus alkoholinių. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis P. R. paprašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojai-jo sutuoktinei J. R..

Sprendžiant kaltinamojo P. R. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas J. R. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teismo posėdyje J. R. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo sutuoktinė, apibūdinti jį gali tik iš gerosios pusės, nes kartu šeimoje gyvena 17 metų, augina du nepilnamečius vaikus. P. R. įsiklauso į jos nuomonę, vertina ją. Pati J. R. dirba dviejuose darbuose, charakterizuojama teigiamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteista. J. R. supranta, kad apklausiama dėl to, kad yra laiduotoja ir žino, ką tai reiškia, supranta, kad už laidavimą ji turėtų būti atsakinga dėl P. R.. Dėl užstato neturi tokios galimybės, nebūtų iš ko.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl P. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Kaltinamasis P. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 2 d.) padarė būdamas neteistas (b. l. 103), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis P. R. anksčiau administracine tvarka baustas vieną kartą už važiavimą dviračiu su neįrengtais šviesos žibintais (b.l. 49), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b.l. 51, 52).

Bylos duomenys patvirtina, jog J. R. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka (b. l. 78), dirba, gyvena šeimoje su kaltinamuoju P. R. ir augina jų abiejų bendrus du vaikus. J. R. nurodė galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, J. R., kaip laiduotojos, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant J. R. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą dvejiems metams J. R. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Net ir atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą saugumui keliuose, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju matyti, kad P. R. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad P. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį, būdamas neblaivus ir jam buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių, tai yra 3,06 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo-BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo, dėl žalos pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą už pažeidimą, kuris savo pobūdžiu nėra šiurkštus.

Įvertinus P. R. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymas 2 metų laikotarpiui atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

Dėl automobilio konfiskacijos

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Šiuo konkrečiu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad P. R. ankščiau neteistas, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbantius, augina du nepilnamečius vaikus, byla jo atžvilgiu nutraukiama, atiduojant jį laiduotoijai, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas) ir kaltinamojo asmenybę, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas, automobilis „Citroen C-Crosser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikomas (duomenys neskelbtini) (b.,l. 28-30), kurio valdytojas-savininkas yra P. R., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas P. R..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės-teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro O. S. 2019-08-23 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas P. R. turtui-automobiliui „Citroen C-Crosser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

P. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos J. R. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti P. R., kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Paskirti P. R. baudžiamojo poveikio priemonę- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Ikiteisminio tyrimo metu P. R. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės-teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro O. S. 2019-08-23 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. R. turtui- automobiliui „Citroen C-Crosser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Automobilį “Citroen C-Crosser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikomą (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti P. R..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas