Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. U. ieškinį atsakovui A. O. dėl pinigų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. O. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, bylos eiga nesidomi, apie posėdžio vietą laiką ir vietą informuotas tinkamai, viešo paskelbimo būdu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnyje numatyta tvarka (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismui išanalizavus įrodymų visumą nustatyta, kad ieškovas R. U. ketino iš atsakovo A. O. pirkti sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 25 d. ieškovas atsakovui perdavė 2 000,00 Eur, šalys taip pat pasirašė raštelį, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovas davė atsakovui 2 000,00 Eur rankpinigių už sodo namo pirkimą, o atsakovas paėmė nurodytą pinigų sumą, taip pat įvardintą rankpinigiais. Tarp šalių pasirašytame raštelyje buvo nurodyta, kad sodo nuosavybės dokumentai bus pradėti tvarkyti 2017 m. gegužės 15 d. (b. l. 7). Kaip matyti iš 2017 m. gegužės 17 d. atsakovo A. O. atžvilgiu pradėtos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23927-17 medžiagos, atsakovas pripažįsta faktą, kad jis paėmė 2 000,00 Eur dydžio sumą iš ieškovo R. U. (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-23927-17, b. l. 130-133). Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos taip pat matyti, kad atsakovas pardavinėjo žemės sklypą ir sodo namelį, esančius adresu (duomenys neskelbtini), įdedant skelbimus apie parduodamą nekilnojamąjį turtą į vietinį laikraštį (baudžiamosios bylos b. l. 27-29,33-36,53,130-133). Nustatyta, kad atsakovo ketintas parduoti žemės sklypas yra areštuotas, apribota disponavimo teisė juo (baudžiamosios bylos b. l. 114-115). Ant jo stovintis namelis oficialiai Nekilnojamo turto registre neįregistruotas, yra šio sklypo priklausinys (baudžiamosios bylos b. l. 134). Nekilnojamąjį turtą atsakovas ketino parduoti ieškovui už 9 000,00 Eur. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ieškovas ir jo atstovas, advokatas Sigitas Štaraitis. 2017 m. rugpjūčio 25 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius atsakovo padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 8-12). Ieškovas prašo teismo priteisti atsakovui perduotą ir negražintą pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti ieškovo atsakovui atliktos įmokos paskirtį ir reikšmę. Tarp šalių pasirašytame raštelyje, minėta, vartojama rankpinigių sąvoka. Ieškovo ir jo atstovo teigimu, tai buvo avansas už būsimą nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių sutartyse pavartota terminologija, o tų santykių turinys, kad ir kaip tuos santykius šalys beįvardintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2011).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.98 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą; rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma. CK 6.100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu už sutarties neįvykdymą atsako rankpinigius davusi šalis, rankpinigiai lieka antrajai šaliai. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako rankpinigius gavusi šalis, ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pinigų suma, perduodama skolininko kreditoriui pripažįstama rankpinigiais tik tada, kai šalys rankpinigių perdavimo momentu suprato (ir tinkamai įformino), kokias funkcijas turi atlikti perduodama rankpinigių suma. Jei kurios nors iš funkcijų (mokėjimo, įrodomosios ar užtikrinamosios) šalys nenumatė (tinkamai neįformino), tai perduotos kreditoriui sumos negalima laikyti rankpinigiais. Tik rankpinigiams būdingas trijų funkcijų (mokamosios, įrodomosios ir užtikrinamosios) visetas leidžia atskirti juos nuo avansinio mokėjimo. Avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje). Bet skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t. y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą, jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000). Šiuo atveju, pagrindinė sutartis, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Iš šalių pasirašyto raštelio ir paaiškinimų turinio, darytina išvada, kad šalys susitarimu (rašteliu) nesiekė nustatyti sąlygos, kad neįvykus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriui, kaltoji šalis turi grąžinti dvigubą pinigų sumą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai. Civilinio kodekso 6.163 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. To paties straipsnio 1, 2 ir 4 dalys numato, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams teisiniams santykiams; šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Šiuo atveju, atsakovas ieškovui neatskleidė aplinkybės, kad žemės sklypas yra areštuotas, apribota disponavimo teisė juo, o sodo namelis yra neįregistruotas. Ieškovo teigimu, atsakovas, gavęs pinigus, taip pat vengė susitikimo su juo. Atsakovas pradėto ir vėliau nutraukto ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nežinojo apie taikytą turto areštą nekilnojamam turtui.

Vertinant šias aplinkybes, pažymėtina, kad nepaisant to, jog informacija apie turto areštą laikytina turinti esminės reikšmės būsimos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui, ieškovas, savo ruožtu, taip pat nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, kadangi nepasidomėjo atsakovo teiginių apie parduodamą nekilnojamo turto objektą tikrumu, nepatikrino turto dokumentų ar įrašų Nekilnojamojo turto registre. Todėl teismas sprendžia, kad abi šalys elgėsi nepakankamai apdairiai, sąžiningai ir protingai.

Ieškovas, išreikšdamas ketinimus pirkti iš atsakovo nekilnojamąjį turtą, šiam perdavė 2 000 Eur dydžio sumą. Anksčiau nurodytas tokių teisinių santykių reglamentavimas ir suformuota teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog tokiu būdu, ieškovas atsakovui sumokėjo ne rankpinigius, o avansą. Dėl susiklosčiusių aplinkybių, paaiškėjus naujiems faktams, ieškovui atsisakius pirkti nekilnojamąjį turtą, tarp šalių nutrūko ikisutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.163 str.); nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo.

Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Teismas pažymi, kad jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir jos turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (LAT 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; LAT 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2428-896/2017). Nurodytų motyvų pagrindu laikytina, kad ieškinys teisiškai pagrįstas, todėl tenkintinas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, ieškovui iš atsakovo priteistina 2000,00 Eur suma kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui R. U. iš atsakovo A. O. taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Ieškovės atstovas advokatas Sigitas Štaraitis šioje byloje prašo priteisti ir pateikė įrodymus dėl 400,00 Eur (b. l. 50) teisinės pagalbos išlaidų, 64,00 Eur (b. l. 49) mokesčio antstoliui, t. y. išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, 110,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1,20 Eur komisinio mokesčio (b. l. 5, 26). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo A. O. ieškovui R. U. priteistina 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 64,00 Eur išlaidų susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, 110,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1,20 Eur komisinio mokesčio, iš viso – 575,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybei iš atsakovo priteistinos 9,32 Eur bylinėjimosi (procesinių dokumentų siuntimo) išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui R. U., (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. O., (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų ir 00 ct) be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 575,20 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. O. 9,32 Eur (devynių eurų ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

2017 m. gruodžio 13 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones - turto areštą, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.