Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-502-372/2020

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-09-30
Bylos Nr.: e2A-502-372/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Dayton“
Ieškovas: H. K.
Trečiasis asmuo: G. N. D.

Kategorijos

2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos

Civilinė byla Nr. e2A-502-372/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19901-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Valantienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dayton“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-244-854/2020 pagal ieškovo H. K. e.K. I. H. H. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dayton“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – G. N. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas H. K. e.K. I. H. H. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dayton“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 30351,25 Eur skolą ir 3832,53 Eur palūkanas; 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovei patiekė prekes – šaldymo įrangą. Prekės buvo patiektos pagal atitinkamas sąskaitas – faktūras. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė prekes gavo, tačiau už jas iki šiol nėra su ieškovu atsiskaičiusi.

3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė pateikė 2016 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymą, teigdama, kad su ieškovu pagal ieškinyje minimas sąskaitas yra atsiskaičiusi, tačiau iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad mokėjimas buvo atliktas ne į ieškovo banko sąskaitą, o į nežinomą banko sąskaitą. Ieškovas akcentavo, kad atsakovės nurodytame banke, į kuriame esančią sąskaitą esą buvo atliktas atsakovės nurodytas mokėjimas, niekada nebuvo atsidaręs ir neturėjo banko sąskaitos. Tai patvirtina šio banko (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma. Ieškovo vertinimu, atsakovė pažeidžia pareigą sumokėti ieškovui už patiektas prekes, nurodytas sąskaitose – faktūrose.

4. Ieškovas nurodė, jog tiek jis, tiek atsakovė yra verslininkai ir atsakovė laiku nesumokėjo ieškovui atlyginimo už patiektas prekes, tai atsakovė pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Ieškovas nurodė, kad atsakovė dėl to, kad laiku neatsiskaitė su ieškovu, turi mokėti 3832,53 Eur dydžio palūkanas. Iš viso prašoma priteisti skolos ir palūkanų bendra suma sudaro 34183,78 Eur.

Atsiliepimas

5. Atsakovė UAB „Dayton“ atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovė nurodė, kad ieškovas 2016 m. rugsėjį atsakovei pateikė prekes – šaldymo įrangą ir už jas išrašė sąskaitas – faktūras: 2016 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 402099 (suma 197,25 Eur); 2016 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 402111 (suma 5847 Eur); 2016 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 402112 (suma 9230 Eur); 2016 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 402114 (suma 9230 Eur) ir 2016 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 402115 (suma 5847 Eur). Bendra sąskaitų – faktūrų suma 30351,25 Eur. Sąskaitose – faktūrose nurodyta, kad jų mokėjimo terminas yra 60 dienų nuo prekių atsiėmimo dienos. Suėjus jų mokėjimo terminui, ieškovo atstovė V. H. 2016 m. lapkričio 29 d. iš ieškovo el. pašto (adresas (duomenys neskelbtini)) atsakovei atsiuntė priminimą dėl minėtų sąskaitų – faktūrų apmokėjimo. Atsakovė nedelsdama sureagavo į priminimą ir nurodė, kad visi mokėjimai bus atlikti artimiausią savaitę.

7. Atsakovė nurodė, jog po dviejų dienų, 2016 m. gruodžio 1 d., ieškovas el. paštu (adresas: (duomenys neskelbtini)) informavo atsakovę, kad pateiks naujus banko sąskaitos rekvizitus, reikalingus atlikti mokėjimo pavedimą. Atsakovė tą pačią dieną, atsakydama į gautą informacinį pranešimą, paprašė ieškovo patikslinti, ar mokėjimo pavedimą turi atlikti į atsakovei žinomą ieškovo banko sąskaitą (kredito įstaiga: (duomenys neskelbtini)). Kitą dieną, 2016 m. gruodžio 2 d., ieškovas el. paštu (adresas: (duomenys neskelbtini)) nurodė atsakovei, kad mokėjimo pavedimas turi būti atliktas tokiais rekvizitais: sąskaitos pavadinimas: (duomenys neskelbtini).

8. Atsakovė pažymėjo, kad gavusi iš ieškovo duomenis, reikalingus bankiniam mokėjimo pavedimui atlikti, 2016 m. gruodžio 5 d. atliko bankinio mokėjimo pavedimą į ieškovo nurodytą banko sąskaitą, t. y. tinkamai įvykdė prievolę. Aplinkybę, kad atsakovė atliko bankinio mokėjimo pavedimą, kuriuo atsiskaityta pagal išrašytas sąskaitas – faktūras, pagrindžia į bylą pateiktas 2016 m. gruodžio 5 d. bankinio mokėjimo pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas.

9. Atsakovė nurodė, kad šalys, laikydamosi bendradarbiavimo principo, bendravo elektroninėmis ryšio priemonėmis. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas įrodo, kad ieškovas pateikė atsakovei duomenis, kuriuos naudodama atsakovė ir sumokėjo prekių kainą bankinio mokėjimo pavedimu. Atsakovė savo prievolę ieškovui įvykdė tinkamai, ieškovui sumokėjo sutartą prekių pirkimo kainą į ieškovo nurodytą banko sąskaitą. Atsakovės vertinimu, ieškiniu siekiama nepagrįstai praturtėti, t. y. dar kartą gauti atlygį už parduotas prekes ir pasipelnyti nepagrįstu reikalavimu priteisti palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimu nuspręsta patenkinti ieškinį visiškai; priteisti ieškovui H. K. e. K. I. H. H. iš atsakovės UAB „Dayton“ 30351,25 Eur skolos, 3832,53 Eur palūkanų, 8 proc. metines palūkanas už priteistą 34183,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2634,75 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovės UAB „Dayton“ valstybės naudai 14,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nurodė, kad laiko tikėtina aplinkybę, jog bylos šalys tapo nusikalstamos veikos aukomis, nenustatytam asmeniui įsibrovus į jų tarpusavio elektroninį susirašinėjimą. Teismo vertinimu, bylos duomenys nesuponuoja pakankamo pagrindo spręsti egzistuojant kurios nors iš šalių sąmoningus kaltus veiksmus, sudarant sąlygas tokiam įvykiui. Teismas atmetė atsakovės prielaidas apie galimą ieškovo atstovės veikimą, siekiant pasisavinti atsakovės pinigus, ir atkreipė dėmesį ir į tai, kad šalys patvirtino, jog ir po įvykio 2016 metais jos toliau sėkmingai bendradarbiauja iki šiol.

12. Teismas nurodė, kad atsakovė, būdama apdairi ir rūpestinga verslininkė, savo veikloje nuolat atliekanti tarptautinius mokėjimus, turėjo ir galėjo įsitikinti, ar laiškai buvo gauti būtent iš ieškovo. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad faktinių aplinkybių visuma abejoti 2016 m. gruodžio 1 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d. gautų laiškų autentiškumu buvo pakankama. Teismo vertinimu, atsakovė, gavusi šiuos laiškus, turėjo ir galėjo patikrinti jų autentiškumą, paskambindama savo kontrahento atstovams telefonu, išsiųsdama paklausimą faksu, pasiteiraudama apie informacijos patikimumą kito ieškovo atstovo, su kuriuo taip pat buvo bendraujama. Teismas sprendė, jog nesiėmusi atsargumo priemonių ir atlikusi pavedimą į netinkamą sąskaitą, atsakovė privalo prisiimti dėl to jai kylančias neigiamas pasekmes.

13. Teismas nurodė, kad atsakovė, teikdama, kad yra su ieškovu atsiskaičiusi, šią aplinkybę privalėjo įrodyti. Teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad sumokėjo suderėtą kainą ieškovui, kaip nurodyta pateiktose ir atsakovės priimtose sąskaitose, taip pat neįrodė aplinkybės, kad ieškovas vienašališkai pakeitė kainos sumokėjimo sąlygas ir tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo atsakovė (apeliantė) UAB „Dayton“ prašo teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Teismas nevertino įrodymų viseto, nesivadovavo logikos dėsniais, įrodymus vertino neobjektyviai – išskirtinai palankiai ieškovui, buvo pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas.

14.2. 2016 m. gruodžio 2 d. ieškovo elektroninis laiškas vertinamas klaidinančiu, jį gavo atsakovė, tačiau jį siuntė ieškovas, kuris net nebandė įrodyti, kad šio elektroninio laiško nesiuntė. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad ieškovas nurodė atsakovei prievolės įvykdymo būdą, o ši ją įvykdė nurodytu būdu. Atsakovė iš ieškovo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gavo nurodymą kainą sumokėti į banką ((duomenys neskelbtini)), atsakovė į šią banko sąskaitą atliko mokėjimą – įvykdė prievolę tinkamai.

14.3. Ieškovas neįvykdė įpareigojimo – nepateikė duomenų apie subjektą, administruojantį ir techniškai palaikanti jo el. pašto dėžutes, nepateikė duomenų, susijusių su ieškovo el. pašto saugumo užtikrinimu. Ieškovo elgesys sustiprina tikimybę, kad jis bando nuslėpti, kad įsibrauta būtent į jo el. pašto dėžutę, jei nurodymai atsakovei mokėti kainą tikrai duoti be ieškovo žinios. Bylos įrodymai pagrindžia, kad būtent ieškovas neužtikrino el. pašto saugumo, nes į ieškovo el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) įsibrauta ne mažiau nei 2 kartus – informaciniu technologijų auditorius nustatė, jog ieškovo el. pašto adresas net 619 skirtingu duomenų bazių žinomas pažeidžiamu. Būtent ieškovas neužtikrino savo komunikacinės su atsakove priemonės saugumo, sudarė sąlygas nenustatytiems asmenims įsibrauti į šalių keitimosi informacija el. aplinką. Jeigu įsibrovimas į šalių dalykinį susirašinėjimą tikrai buvo, tai jis galėjo būti įvykdytas tik ieškovo el. pašto sistemos atžvilgiu, todėl visos tokio įsibrovimo neigiamos pasekmės turėtų tekti tik ieškovui, kuris kaltas dėl savo technologinio nesaugumo.

Atsiliepimas

14.4. Trečiasis asmuo (G. N. D.), į kurio banko sąskaitą ieškovo nurodymu atsakovė sumokėjo prekių kainą, reziduoja Vokietijoje. Labiau tikėtina, kad Vokietijoje gyvenantis asmuo sužinojo apie Vokietijoje veikiantį ieškovą, jo vykdomą veiklą, prekių ir pinigų judėjimą, pasinaudojo ieškovo el. pašto pažeidžiamumu bei, sulaukęs tinkamo momento, galimai įvykdė neteisėtą veiką. Nėra sąsajų tarp trečiojo asmens ir atsakovės ar bent Lietuvos. Jeigu ir buvo neteisėti veiksmai, tai jie buvo sugalvoti ir įgyvendinti Vokietijoje dėl ieškovo kaltės (neužtikrinto el. pašto ir verslo duomenų saugumo). Ieškovas nepateikė įrodymų, patikimų ir išsamių duomenų, kad būtų turėjęs savo informacinių technologijų saugumo priemones, o atsakovė tokius įrodymus pateikė (ne surašytą savo darbuotojų apklausos protokolą, bet su atsakove nesusijusių IT specialistų duomenis).

14.5. Ieškovas į bylą nepateikė duomenų apie baudžiamojo proceso eigą: ar jame pareiškė civilinį ieškinį, jeigu pareiškė, ar žala jau atlyginta ir pan.; tokių duomenų nereikalavo ir teismas. Įrodymų visetas rodo, kad sukčiavimas galėjo įvykti / įvyko ieškovo atžvilgiu, įsibraunant į jo el. pašto dėžutę, o ieškovas baudžiamajame procese Vokietijoje yra įgijęs teisę reikalauti žalos atlyginimo, kurią, galbūt, jau net pasinaudojo. Duomenų apie baudžiamojo proceso eigą ir procesinį sprendimą jame ieškovas nepateikė. Sprendimu ieškovui suteikta nepagrįsto praturtėjimo galimybė, t. y. ginčo sumą prisiteisti ir jos atlyginimą gauti Vokietijoje, baudžiamajame procese, ir tą pačią sumą gauti iš atsakovės.

14.6. Sprendime nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 2 d. el. laiške nurodytos sąskaitos savininko ir ieškovo pavadinimas nesutampa, tai turėjo atsakovei kelti abejones dėl ieškovo duomenų patikimumo, o tai, kad pirmieji pavadinimo žodžiai yra tie patys, abejonių pašalinti negalėjo. Sprendime neįvertinta aplinkybė, kad atsakovė ar jos darbuotojai nėra profesionalūs teisininkai, turintys žinių apie Vokietijos įmonių teisę. Laiške gavėju nurodomas „H. K. - D. G.“, t. y. skiriasi tik juridinio asmens forma, o ne pavadinimas, skirtingai nei nurodoma sprendime. Sprendimo išvados apie didelį atsakovės nerūpestingumą nepagrįstos ir prieštaraujančios elementariai logikai.

14.7. Frankfurto prie Maino apylinkės teismas pateikė duomenis, kad banko sąskaita, į kurią ieškovo nurodymu atsakovė sumokėjo ginčo kainą, priklauso G. N. D.. Nors byloje nėra duomenų apie ieškovo ir G. N. D. santykį, tačiau ieškovo ir (duomenys neskelbtini) sąskaitos savininko santykis atsakovės neturėjo dominti (teismas taip pat nesigilino į šį santykį (nesidomėjo ieškovo darbuotojų, akcininkų, kreditorių sudėtimi), o apsiribojo tik ieškovo atstovės teiginiu). Atsakovei konkretų nurodymą mokėti ginčo kainą įprasta forma (el. paštu) davė jo kreditorius – ieškovas, turintis teisę nurodyti neginčijamos prievolės įvykdymo būdą. Vertinant aplinkybes, kad tinkamu būdu ir tinkamas asmuo pateikė atsakovei informaciją apie banko sąskaitos, į kurią reikia sumokėti kainą, duomenis, atsakovė prievolę ieškovui galėjo įvykdyti tik šių duomenų pagrindu, priešingu atveju – atsakovė tikrai galėjo sulaukti pagristų ieškovo pretenzijų. Taigi, bylos duomenų visuma įrodo, kad atsakovė prievolę ieškovui įvykdė tinkamai – ieškovo nurodytu būdu sumokėjo sutartą kainą.

14.8. Neatitikimai tarp ieškovo pateiktų duomenų rodo ieškovo nesąžiningumą, o teikiamų duomenų prieštaringumas – klastojimo faktą, skirtą šio ieškinio reikalavimų pagrindimui, arba, kad ieškovo el. pašto dėžutę sukčiai tikrai užvaldė ir valdė net bylos proceso metu. Pastaruoju atveju kiltų klausimas, ar ieškovo atstovavimo šioje byloje sutartis, pasirašyta tik el. pašto forma, yra tikra ir pakankama ieškovo atstovavimui – ar šį procesą iniciavo tikrai ieškovas.

14.9. Aplinkybės, susijusios su ieškovo į bylą pateiktų duomenų prieštaringumu, ieškovo neaktyvus elgesys, bandant gauti ir patiekti į bylą duomenis iš (duomenys neskelbtini), sustiprina tikimybę, kad ieškovas ar jo vardu veikusi prokūristė gavo atsakovės sumokėtą kainą per G. N. D.. Pastebėtina, kad ieškovas 2016 m. gruodžio 1 d. el. laiške atsakovei nurodė, jog vykdomas ieškovo mokestinis tyrimas. Vertinant, kad mokestiniai tyrimai taikomi subjektams, kurie vengia mokesčių mokėjimo, o tokio pobūdžio tyrimai dažnai baigiami sprendimu skirti finansinę sankciją, labai tikėtina, kad ieškovas turėjo interesą gauti kainą į kito asmens sąskaitą. Tikėtina, kad 2016 m. gruodžio 2 d. el. laiške ieškovo prokūristė tyčia pridėjo netikrus el. pašto adresus, kad kiti ieškovo atsakingi už santykius su atsakove asmenys (H. H. ir M. V.), kurie paprastai šalių susirašinėjime dalyvaudavo, nesužinotų apie šį prokūristės veikimo modelį, o parinktais beveik identiškais el. pašto adresais ieškovo atstovė tyčia siekė parodyti atsakovei, kad informaciją apie pasikeitusius duomenis bankinio mokėjimo pavedimui atlikti siunčia ir su kitų ieškovo darbuotojų žinia, t. y. sukurdama šios informacijos patikimumo viziją.

14.10. Reikalavimas priteisti skolą kildinamas iš ieškovo 2016 m. sąskaitų – faktūrų. Sprendime nurodoma, kad atsakovė neįrodė, jog sumokėjo ginčo kainą ieškovui, kaip nurodyta ieškovo sąskaitose, neįrodė, kad ieškovas pakeitė kainos mokėjimo sąlygas, tvarką. Atsakovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus (el. laiškus), įrodančius, kad ieškovas pakeitė kainos mokėjimo sąlygas ir tvarką.

Šalies argumentai

14.11. Bylos duomenys rodo, kad šalys įgyvendino autonomijos principą – susitarė teismingumo vietą, toks susitarimas privalomas, o teismai jį turi pripažinti ir vykdyti. Atsakovė 2019 m. balandžio 30 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, nes byla nagrinėjama, pažeidžiant imperatyvų teismingumą. Tokį prašymą atsakovė teikė, nes teismas, spręsdamas ieškinio priėmimą, ex officio nepatikrino, ar teisė į teismą įgyvendina tinkamai, t. y. nepažeidžia teismingumo taisyklių. Šis atsakovės prašymas teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi atmestas. Pastaroji aplinkybė rodo, kad teismas nevienodai vertino sąlygas, fiksuotas ginčo sąskaitose – faktūrose. Vienu atveju vertino, kad turi būti sudaryti atskiri susitarimai ar pan., keičiant kainos mokėjimo sąlygas, o kitu – nepaisė net imperatyvios normos – sutartinio teritorinio teismingumo.

14.12. Rengiant apeliacinį skundą, analizuojant sprendimo motyvus ir aiškinantis jo priežastis, atsakovei paaiškėjo, kad ieškovo atstovė advokatė ir sprendimą priėmusi teisėja kartu studijavo teisę, buvo grupiokės. Apie tai sprendimą priėmusi teisėja atsakovės iki pradedant bylos nagrinėjimą neinformavo, nesudarė galimybių pasinaudoti teise reikšti nušalinimą, o pati nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Teismas, priėmęs sprendimą, pagrįstai konstatavo, kad klaidinančius laiškus gavo būtent atsakovė UAB „Dayton“; teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, jog faktinių aplinkybių visuma atsakovei abejoti 2016 m. gruodžio 1 d. ir gruodžio 2 d. gautų laiškų autentiškumu buvo pakankama. Nepasinaudojusi ir atlikusi 2016 m. gruodžio 5 d. pavedimą, atsakovė laikytina nebuvusi pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl dėl tokio jos elgesio kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip jos prisiimta rizika. Manytina, jog atsakovės nurodytas argumentas, kad nėra paneigta aplinkybė, jog ieškovas nurodė atsakovei prievolės įvykdymo būdą, o ši ją įvykdė nurodytu būdu, nėra pagrįstas ir todėl nėra pagrindo skundžiamo teismo sprendimo naikinti.

15.2. 2016 m. gruodžio 5 d. mokėjimą atsakovė atliko savo rizika, elgdamasi nepakankamai apdariai ir rūpestingai, todėl jai tenka visos su tuo susijusios neigiamos pasekmės.

Šalies argumentai

15.3. Ieškovas H. K. e.K. I. H. H. banko sąskaitos, į kurią pavedimą teigia padariusi atsakovė, nevaldė, atsakovė 2016 m. gruodžio 5 d. mokėjimu su ieškovu už prekes neatsiskaitė, todėl teismas visiškai pagrįstai sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o dėl atsakovės pateikto apeliacinio skundo nėra pagrindo šį teismo sprendimą naikinti.

15.4. Teismas šioje byloje nei vadovaujantis subjektyviuoju nešališkumo testu (kai yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą; laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos), nei objektyviuoju testu (objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese) negali būti laikomas pažeidęs nešališkumo principą.

15.5. Teismas sprendimą priėmė įvertinęs visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamas proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; remdamasis teisiniu teismų (teisėjų) nešališkumo reguliavimu ir EŽTT praktika, pagrindo ir prielaidų abejoti teismo nešališkumu nėra; kaip kad ir nėra pagrindo laikyti pažeistu šalių procesinį lygiateisiškumą. Atsakovės pateiktas apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas, o 2020 m. sausio 8 d. teismo sprendimas paliktinas galioti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad šalis sieja ilgalaikiai tarpusavio verslo santykiai, atsakovė perka iš ieškovo skaldyto ledo gaminimo įrangą. 2016 m. rugsėjo mėn. ieškovas atsakovės užsakymu pristatė jai prekes – šaldymo įrangą ir už jas išrašė sąskaitas – faktūras: 2016 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 402099 (suma 197,25 Eur); 2016 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 402111 (suma 5847 Eur); 2016 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 402112 (suma 9230 Eur); 2016 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 402114 (suma 9230 Eur) ir 2016 m. rugsėjo 23 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 402115 (suma 5847 Eur). Bendra sąskaitų – faktūrų suma 30351,25 Eur, sąskaitose – faktūrose nurodyta, kad jų mokėjimo terminas yra 60 dienų nuo prekių atsiėmimo dienos, nurodyta ieškovo sąskaita, esanti (duomenys neskelbtini).

18. Nustatyta, kad susirašinėjimas elektroniniais laiškais buvo įprasta šalių tarpusavio bendravimo praktika, atsakovei elektroninius laiškus be kitų ieškovo darbuotojų siųsdavo ieškovo darbuotoja, prokuristė, vadovybės atstovė V. H. iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini).

19. Nustatyta, kad iš adreso (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d. ieškovas atsakovės atstovui A. L. adresu (duomenys neskelbtini) siuntė priminimus apmokėti sąskaitas. 2016 m. lapkričio 25 d. elektroniniu laišku iš pašto dėžutės adreso (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo atsiųstas laiškas su prašymu pateikti mokėjimų pagal šios bylos ginčo sąskaitas kopijas, nurodant, kad sąskaitos turėjo būti apmokėtos atitinkamai ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 5, 16 ir 23 dienomis. Dar vienas priminimas atsakovei apie neapmokėtas sąskaitas atsiųstas iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 29 d. 2016 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku ieškovo atstovams atsakovės atstovas atsiprašė už vėlavimą, nurodė, kad susirgo vyriausiasis buhalteris, kad sąskaitos bus apmokėtos kitą savaitę.

20. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 1 d. atsakovė gavo elektroninį laišką iš pašto dėžutės adreso (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma atkreipti dėmesį, kad iš ieškovo apskaitos skyriaus pateikė skubią pastabą, pagal kurią reikia nurodyti visiems klientams kol kas nenaudoti senos banko sąskaitos paskutiniams mokėjimams atlikti dėl kai kurių trūkumų iki tol, kol bus pranešta atskirai. Laiške nurodyta, kad šiuo metu su institucijomis sprendžiamos kai kurios nesutvarkytos problemos, susijusios su banko paskola ir mokesčiais. Pažymėta, kad ši situacija tampa labai komplikuota, jos darosi nebeįmanoma kontroliuoti. Nurodyta, kad sena banko sąskaita nebus naudojama ateinantiems mokėjimams gauti iki tol, kol tyrimas ir patikra pasibaigs. Nurodyta, kad bus pateikti kito banko duomenys, kad atsakovė galėtų atlikti mokėjimą kitą savaitę. Taip pat nurodyta, kad bus laukiama atsakymo, patvirtinančio apie pranešimo gavimą. Atsakovė į laišką atsakė (atsakovės į bylą pateiktame atsakyme tikslių duomenų apie adresatą nėra), prašydama patvirtinimo, kad reikia mokėti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 2 d. iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) atsakovė gavo laišką, kuriame buvo nurodyti rekvizitai, kur reikia atlikti mokėjimą (duomenys neskelbtini).

21. Nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 8 d. elektroniniu laišku ieškovo atstovė pakartojo atsakovės atstovui pasigendanti apmokėjimo; 2016 m. gruodžio 15 d. ieškovas elektroniniame laiške atsakovei nurodė esantis sunerimęs, kad mokėjimas galėjo nukeliauti į klaidingą sąskaitą. Paaiškino, kad patikrino duomenis, paprašė atsakovę patikrinti pervedimo būdą. 2016 m. gruodžio 20 d. atsakovė elektroniniu laišku nurodė siunčianti ieškovui pavedimo kopiją, pasiūlė su ja ieškoti pinigų banke, ieškovas tą pačią dieną atsakė, kad yra didelė problema, nes pervedimas į (duomenys neskelbtini) yra klaidingas, ieškovas niekada neturėjo sąskaitos šiame banke. Ieškovas nurodė, kad prie 2016 m. gruodžio 20 d. atsakovės laiško buvo prisegtas priedas: mokėjimo nurodymo, esą atlikto į teisingą sąskaitą, klastotė. Atsakovė nurodė, kad su laišku siuntė tik mokėjimo pavedimo, kurį faktiškai atliko, kopiją; į bylą pateikti iš atsakovės 2016 m. gruodžio 20 d. ieškovės gauto elektroninio laiško metaduomenys.

22. Byloje nustatyta, kad 30351,25 Eur mokėjimą atsakovė atliko į (duomenys neskelbtini), gavėju nurodydama „H. K.“. Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui G. N. D. (duomenys neskelbtini). Į ją įskaityta 30351,25 Eur suma iš šios sąskaitos UAB „Dayton“ sąskaitą pervesta nebuvo. (duomenys neskelbtini) savo rašte ieškovui nurodė patvirtinantis, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui nepriklauso ir kad ieškovas nėra turėjęs sąskaitos šiame banke.

23. Į bylą pateikti duomenys, kad 2016 m. gruodžio 21 d. ieškovas kreipėsi į Vokietijos policiją dėl galimo kompiuterinio sukčiavimo (dėl 30351, 25 Eur), nukentėjusiuoju nurodyta įmonė H. K..

24. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), atsakydamas į atsakovės atstovo prašymą, nurodė, kad 2016 m. gruodžio 5 d. bankas gavo UAB „Dayton“ SEPA mokėjimo nurodymą į banką (duomenys neskelbtini), bankas įvykdė kliento nurodymą pagal (sąskaitos numerį), bankas netikrina, ar sąskaita priklauso nurodytam lėšų gavėjui (tai numatyta banko mokėjimo paslaugų teikimo sąlygose, klientams rekomenduojama būti atidiems, nurodant lėšų gavėjo sąskaitos numerį).

25. Į bylą pateikti duomenys, kad informacinių technologijų paslaugas, taip pat ir paslaugą „Virtualus biuras“, atsakovei teikia AB Teo LT. Atsakydama į atsakovės atstovo klausimus AB „Teo LT“ nurodė, kad negali pateikti duomenų apie galimai vykdytas kibernetines atakas, apie UAB „Dayton“ elektroninio pašto dėžutes, jų kontrolės perėmimą, valdymą 2016 metais, kadangi tokie duomenys saugomi ribotą laiką. UAB „Nardum“ raštas patvirtina, kad UAB „Dayton“ naudojosi ESET centralizuotai valdoma antivirusine sistema, pranešimų apie įsilaužimus 2016 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais į A. L. kompiuterį negauta. Viešai prieinamuose duomenyse patikrinus, ar nėra slaptažodžių nutekėjimų iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), rezultatas neigiamas, patikrinus pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), pastebėti duomenų nutekėjimai dviejose vietose. Atsakovė pateikė UAB „Atea“ IT auditoriaus ataskaitą, kurioje nurodyta, kad naudojantis kitu įrankiu (DeHashed), taip pat nebuvo rasta apie adreso (duomenys neskelbtini) buvimą pažeidžiamų sąraše, apie adreso (duomenys neskelbtini) pažeidžiamumą įrašų rasta. Ataskaitoje pažymėta, kad norint įvertinti (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adreso pažeidimo aplinkybes detaliau, tai galima padaryti tik išanalizavus elektroninio pašto sistemos veiklos įrašus (log), žinant, kad jie saugomi atskirai nuo elektroninio pašto sistemos ir taip apsaugoti nuo galimo pakeitimo po įsilaužimo.

26. Į bylą pateikti duomenys, kuriuose ieškovo darbuotojas, atsakingas už IT reikalus, nurodė, kad įmonė turi sutartį su A. H. (duomenys neskelbtini) dėl apsaugos nuo virusų, kompiuteriai visą laiką saugomi A. P. programa, po atvejo su UAB „Dayton“ viskas patikrinta, kenkėjiškos programos nerasta, atlikus patikrinimą 2016 m. lapkričio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu, nenustatyta jokių kibernetinių atakų. Ieškovas pateikė duomenis, kad tikrino pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) kitose sistemose, nutekinimų neužfiksuota. Ieškovas nurodė, kad UAB „Nardum“ naudota sistema nutekinimo atvejais nurodo ne tik elektroninio pašto slaptažodžius, bet ir socialinių tinklų slaptažodžius, vartotojo pavadinimą, vardą, pavardę ir pan., ką patvirtina ir atsakovės į bylą pateikti duomenys. Ieškovas pateikė duomenis, kad naudojantis UAB „Atea“ naudotu įrankiu DeHashed, rastas įrašas apie adreso (duomenys neskelbtini) pažeidžiamumą, atsakovė, pasitelkusi UAB „Atea“, nurodė, kad ši aplinkybė neturėjo įtakos aptariamam galimam kibernetinio sukčiavimo atvejui, nes duomenų nutekinimo data 2017 spalio 28 d.

27. Lietuvos bankų asociacijos internetiniame puslapyje pateikta internetinio sukčiavimo schemą, padedanti atpažintini galimą sukčiavimą, instrukcija, kaip elgtis tokiu atveju.

Dėl ginčo esmės

28. Ginčas byloje kilo iš šalis siejusių pirkimo-pardavimo teisinių santykių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 305 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

29. Byloje nustatyta, kad ieškovas H. K. e.K. I. H. H. atsakovei UAB „Dayton“ patiekė prekes – šaldymo įrangą, už kurią išrašė sąskaitas – faktūras ir pateikė jas atsakovei. Byloje nėra ginčo, kad prekes atsakovė gavo ir turėjo už jas atsiskaityti pagal pateiktas sąskaitas – faktūras. Nagrinėjamu atveju šalis siejo abipusės prievolės: ieškovas turėjo prievolę perduoti prekes, atsakovė – sumokėti prekių kainą.

30. Į nagrinėjamą bylą pateiktos sąskaitos – faktūros, ieškovo išrašytos atsakovei už pateiktas prekes, patvirtina, kad jose nurodyta ieškovo sąskaita, esanti (duomenys neskelbtini). Pagrindas mokėjimui tarp šalių atlikti buvo prekių sąskaitos – faktūros, kuriose buvo nurodytas banko sąskaitos numeris, į kurį turi būti atliekamas mokėjimas už patiektas prekes.

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad mokėjimą pagal pateiktas sąskaitas – faktūras atsakovė privalėjo atlikti į ieškovo H. K. e.K. I. H. H. sąskaitose – faktūrose nurodytą banko sąskaitą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas pateiktas sąskaitas – faktūras būtų pakeitęs ar patikslinęs, tad atsakovė turėjo pareigą atlikti mokėjimą už priimtas prekes į ieškovo sąskaitose – faktūrose nurodytą ieškovo banko sąskaitą.

32. Iš į bylą pateikto 2016 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad mokėjimas buvo atliktas ne į ieškovo banko sąskaitą, kurios rekvizitai buvo nurodyti atsakovei pateiktose sąskaitose – faktūrose, o į H. K. e.K. I. H. H. banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), t. y. 30351,25 Eur mokėjimą atsakovė atliko į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėju nurodydama „H. K.“. Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui G. N. D. (duomenys neskelbtini); į ją įskaityta 30351,25 Eur suma iš šios sąskaitos UAB „Dayton“ sąskaitą pervesta nebuvo; (duomenys neskelbtini) savo rašte ieškovui nurodė patvirtinantis, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui nepriklauso ir kad ieškovas nėra turėjęs sąskaitos šiame banke; duomenų, kad trečiasis asmuo G. N. D. būtų susijęs su ieškovu, byloje nėra.

33. Byloje nustatyta, kad atsakovei el. paštu buvo siunčiami raginimai apmokėti už gautas prekes pagal sąskaitas – faktūras, raginimai buvo siunčiami iš el. pašto adresų (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti įrodymai, kad 2016 m. gruodžio 1 d. atsakovė gavo elektroninį laišką iš pašto dėžutės adreso (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma atkreipti dėmesį, kad iš ieškovo apskaitos skyriaus pateikė skubią pastabą, pagal kurią reikia nurodyti visiems klientams kol kas nenaudoti senos banko sąskaitos paskutiniams mokėjimams atlikti dėl kai kurių trūkumų iki tol, kol bus pranešta atskirai. Šiame laiške taip pat nurodyta, kad šiuo metu su institucijomis sprendžiamos kai kurios nesutvarkytos problemos, susijusios su banko paskola ir mokesčiais. Pažymėta, kad ši situacija tampa labai komplikuota, jos darosi nebeįmanoma kontroliuoti. Nurodyta, kad sena banko sąskaita nebus naudojama ateinantiems mokėjimams gauti iki tol, kol tyrimas ir patikra pasibaigs; kad bus pateikti kito banko duomenys, kad atsakovė galėtų atlikti mokėjimą kitą savaitę. Taip pat nurodyta, kad bus laukiama atsakymo, patvirtinančio apie pranešimo gavimą.

34. Kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, atsakovė į laišką atsakė, tačiau atsakovės į bylą pateiktame atsakyme tikslių duomenų apie adresatą nėra. Atsakovė prašė patvirtinimo, kad reikia mokėti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 2 d. iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) atsakovė gavo laišką, kuriame buvo nurodyti rekvizitai, kur reikia atlikti mokėjimą (duomenys neskelbtini). Pagal šiuos rekvizitus, kaip minėta, 2016 m. gruodžio 5 d. atsakovė atliko mokėjimą.

35. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus (šalių elektroninius laiškus), sprendžia, kad pirmosios instancijos išvada, jog tikėtina, kad bylos šalys tapo nusikalstamos veikos aukomis, nenustatytam asmeniui įsibraunant į jų tarpusavio elektroninį susirašinėjimą, yra pagrįsta. 2016 m. gruodžio 1 d. atsakovė gavo elektroninį laišką iš pašto dėžutės adreso (duomenys neskelbtini), kurio siuntėjo rekvizitai bei laiško turinys galėjo sukelti atsakovei abejonių siunčiamo laiško autentiškumu. 2016 m. gruodžio 2 d. iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) atsakovė gavo laišką, kuriame buvo nurodyti rekvizitai mokėjimui atlikti, tačiau šie rekvizitai ne tik neatitiko sąskaitose – faktūrose nurodytųjų, bet ir neatitiko iki tol tarp šalių susiformavusios atsiskaitymo praktikos, kas taip pat turėjo sukelti atsakovei pagrįstų abejonių. Byloje nėra ginčo, kad ieškovą ir atsakovę sieja ilgalaikiai (nuo 2007 metų besitęsiantys) verslo santykiai, atsakovė visada mokėjimus atlikdavo į tą pačią ieškovui priklausančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuri ir buvo nurodyta visose ieškovo atsakovei pateiktose sąskaitose – faktūrose. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad atsakovė turėjo bei turėjo galimybę įsitikinti, kad minėtieji elektroniniai laiškai buvo gauti tikrai iš ieškovo, o nesiėmusi atsargumo priemonių ir atlikusi pavedimą į netinkamą sąskaitą, atsakovė, kuriai kaip verslininkei taikomi didesni rūpestingumo, atidumo ir apdairumo standartai, privalo prisiimti dėl to jai kylančias neigiamas pasekmes.

36. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovas nepateikė duomenų apie subjektą, administruojantį ir techniškai palaikanti jo el. pašto dėžutes, nepateikė duomenų, susijusių su ieškovo el. pašto saugumo užtikrinimu. Atsakovės vertinimu, ieškovo elgesys sustiprina tikimybę, kad jis bando nuslėpti, kad įsibrauta būtent į jo el. pašto dėžutę, jei nurodymai atsakovei mokėti kainą tikrai duoti be ieškovo žinios; jeigu įsibrovimas į šalių dalykinį susirašinėjimą tikrai buvo, tai jis galėjo būti įvykdytas tik ieškovo el. pašto sistemos atžvilgiu, todėl visos tokio įsibrovimo neigiamos pasekmės turėtų tekti tik ieškovui, kuris kaltas dėl savo technologinio nesaugumo.

37. Nustatyta, kad į bylą buvo pateikti duomenys, kuriuose ieškovo darbuotojas, atsakingas už IT reikalus, nurodė, kad įmonė turi sutartį su A. H. GmbH & Co.KG dėl apsaugos nuo virusų, kad kompiuteriai visą laiką saugomi A. P. programa, kad po atvejo su UAB „Dayton“ viskas patikrinta, kenkėjiškos programos nerasta, atlikus patikrinimą 2016 m. lapkričio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu, nenustatyta jokių kibernetinių atakų. Ieškovas pateikė duomenis, kad tikrino pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) kitose sistemose, nutekinimų neužfiksuota. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėtieji atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovas bando nuslėpti, kad buvo įsibrauta į jo pašto dėžutę, yra nepagrįsti byloje esančiais įrodymais ar nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

38. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog skundžiamu sprendimu ieškovui suteikta nepagrįsto praturtėjimo galimybė, t. y. ginčo sumą prisiteisti ir jos atlyginimą gauti Vokietijoje, baudžiamajame procese, ir tą pačią sumą gauti iš atsakovės. Į bylą pateikti duomenys, kad 2016 m. gruodžio 21 d. ieškovas kreipėsi į Vokietijos policiją dėl galimo kompiuterinio sukčiavimo (dėl 30351,25 Eur), nukentėjusiuoju nurodyta įmonė H. K.. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minėtieji rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas pranešė apie galimą nusikaltimą dėl elektroninio sukčiavimo policijai, nurodė žalos dydį, tačiau duomenų apie pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo byloje nėra, tad šiuo atveju paneigtina atsakovės prielaida dėl žalos atlyginimo ir galimo ieškovo nepagrįsto praturtėjimo.

39. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo ir trečiojo asmens G. N. D. santykį ir teismas juo nesidomėjo, nesiaiškino, kokie yra ieškovo darbuotojai, akcininkai, kreditoriai, o apsiribojo tik ieškovo paaiškinimu. Kaip jau minėta, atsakovė turėjo pareigą atsiskaityti už prekes ieškovui. Atsakovė atliko mokėjimą ieškovui į (duomenys neskelbtini), tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) savo rašte ieškovui nurodė, jog sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui nepriklauso, kad ieškovas nėra turėjęs sąskaitos šiame banke. Prekių kaina buvo sumokėta į trečiajam asmeniui priklausančią banko sąskaitą; duomenų, kad trečiasis asmuo būtų susijęs su ieškovu, byloje nėra; apie tai, kad mokėjimas atliktas ne į tą sąskaitą, ieškovas atsakovę informavo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovo ir trečiojo asmens santykį, nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti už gautas prekes, kas šiuo atveju pagal ieškovo sąskaitose – faktūrose nurodytą banko sąskaitą nebuvo atlikta.

40. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, jog tikėtina, kad 2016 m. gruodžio 2 d. el. laiške ieškovo prokūristė tyčia pridėjo netikrus el. pašto adresus, kad kiti ieškovo atsakingi už santykius su atsakove asmenys, kurie paprastai šalių susirašinėjime dalyvaudavo, nesužinotų apie šį prokūristės veikimo modelį, o parinktais beveik identiškais el. pašto adresais ieškovės atstovė tyčia siekė parodyti atsakovei, kad informaciją apie pasikeitusius duomenis bankinio mokėjimo pavedimui atlikti, siunčia ir su kitų ieškovo darbuotojų žinia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais, grįsti prielaidomis ir abejonėmis, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

41. Atsakovės nuomone pirmosios instancijos teismas nevienodai vertino sąlygas, fiksuotas ginčo sąskaitose – faktūrose; vienu atveju vertino, kad turi būti sudaryti atskiri susitarimai ar pan., keičiant kainos mokėjimo sąlygas, o kitu – nepaisė net imperatyvios normos – sutartinio teritorinio teismingumo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi buvo nutarta atmesti atsakovės UAB „Dayton“ prašymą palikti nenagrinėtą jai ieškovo H. K. e. K. I. H. H. pareikštą ieškinį dėl skolos priteisimo. Nutartyje teismas nurodė, kad 2018 m. birželio 28 d. ieškovas H. K. e. K. I. H. H. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „Dayton“; skolininkei pateikus prieštaravimus, 2018 m. liepos 26 d. ieškovas H. K. e. K. I. H. H. pateikė ieškinį; 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė su ieškiniu nesutinkanti, motyvuodama tuo, kad skolą yra sumokėjusi; 2019 m. balandžio 30 d. atsakovė pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad sąskaitose, iš kurių kildinama ieškovo reikalaujama skola, nurodyta, jog visi šalių ginčai bus sprendžiami Vokietijoje. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nei prieštaravimuose dėl teismo įsakymo, nei atsiliepime į ieškinį nereiškė nesutikimo su Lietuvos teismo jurisdikcija nagrinėti šią bylą; byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka; 2018 m. rugsėjo 26 d., 2018 m. spalio 25 d., 2018 m. lapkričio 29 d., 2019 m. sausio 14 d., 2019 m. kovo 14 d., 2019 m. balandžio 30 d. vyko teismo posėdžiai; argumentus dėl to, kad Lietuvos teismas šiuo atveju neturi jurisdikcijos atsakovė pirmą kartą pareiškė 2019 m. balandžio 30 d. vykusio teismo posėdžio metu. Bylą nagrinėjantis teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutiko ir vadovaudamasis nutartyje nurodytais ES teisės aktais bei ETT praktika, darė išvadą, kad turi jurisdikciją spręsti byloje kilusį ginčą, o atsakovės pateiktas prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu yra nesavalaikis, todėl nepagrįstas ir atmestinas. Kaip matyti iš civilinės bylos duomenų, teismas klausimą dėl jurisdikcijos išsprendė dar 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi, nutartis įsiteisėjusi, tad nėra pagrindo konstatuoti, jog priimtu sprendimu byloje buvo pažeistos imperatyviosios teisės normos.

42. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad rengiant apeliacinį skundą, analizuojant sprendimo motyvus ir aiškinantis jo priežastis, atsakovei paaiškėjo, kad ieškovo atstovė advokatė ir sprendimą priėmusi teisėja kartu studijavo teisę, buvo grupiokės. Apie tai sprendimą priėmusi teisėja atsakovės iki pradedant bylos nagrinėjimą neinformavo, nesudarė galimybių pasinaudoti teise reikšti nušalinimą, o pati nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino.

43. CPK 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas; 7) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nenurodyta nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų bylą paskirtos nagrinėti teisėjos nušalinimo pagrindų, tokių pagrindų nepatvirtina ir civilinės bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismo teisėjos veiksmų, kuriais būtų pažeidžiamos atsakovės teisės ar kiltų abejonių dėl jos šališkumo, byloje nenustatyta, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės laikytinos nesudarančiomis pagrindo abejoti bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumu.

45. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

46. Bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylą turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

47. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla galėjo būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

48. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl įrodymų vertinimo

49. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų viseto, nesivadovavo logikos dėsniais, įrodymus vertino neobjektyviai – išskirtinai palankiai ieškovui, buvo pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas.

50. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

51. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atsižvelgta ir į atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, išanalizuoti byloje esantys įrodymai, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi teisės normomis ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

54. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2020 m. vasario 21 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2020 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius apie patirtas 1350 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (advokato pagalba); 2020 m. vasario 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas bei 2020 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius apie patirtas 419,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (vertimo išlaidos). Bylinėjimosi išlaidų bendra suma – 1769,50 Eur.

55. Atsižvelgiant į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio, į ieškovo pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovo prašoma priteisti suma neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, nėra per didelė, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 1769,50 Eur suma bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui H. K. e. K. I. H. H. (juridinio asmens kodas 370704) iš atsakovės UAB „Dayton“ (juridinio asmens kodas 122598028) 1769,50 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Lina MuchtarovienėBirutė SimonaitienėVilija Valantienė