- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-08
- Bylos Nr.
- e2-244-854/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19901-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- Higel Kaeltetechnik
- Atsakovas
- UAB „Dayton“
- Trečiasis asmuo
- G. N. D.
- Advokatai
- Ugnis Pėdnyčia, Neringa Rapšienė
dalyvaujant ieškovo Higel Kaeltetechnik e.K. Inhaber Hartmut Higel atstovei advokatei Neringai Rapšienei,
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Higel Kaeltetechnik e.K. Inhaber Hartmut Higel ieškinį atsakovui UAB „Dayton“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje G. N. D.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 30 351,25 Eur skolą už prekes, 3 852,53 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo patiekęs atsakovui prekes – šaldymo įrangą ir pateikęs penkias sąskaitas (2016-09-05 Nr. 402099 197,25 Eur sumai, 2016-09-16 Nr. 402111 5847 Eur sumai, 2016-09-16 Nr. 402112 9230 Eur sumai, 2019-09-23 Nr. 402114 9230 Eur sumai, 2019-09-23 Nr. 402115 5847 Eur sumai). Prekių perdavimo data sutampa su sąskaitų data. Apmokėjimo terminas sąskaitose (išskyrus 2016 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą - faktūrą Nr. 402099) nurodytas atsiskaitymo terminas - 60 dienų, atsiskaitymo būdas - bankiniu pavedimu. Prekės buvo pristatytos, sąskaitos turėjo būti apmokėtos dar 2016 metų lapkričio mėn., tačiau apmokėjimo iš atsakovo iki šiol ieškovas nėra gavęs.
Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, priskaičiavo atsakovui 8 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpius, atitinkamai nuo 2016-11-07, 2016-11-17 ir 2016-11-24 iki 2018-06-20, t.y. 3852,53 Eur iš viso (25,49+742,69+1172,39+1158,25+733,72).
Nors atsakovas teigia, kad su ieškovu atsiskaitė, matyti, kad mokėjimas buvo atliktas ne į sąskaitą, nurodytą ieškovo pateiktose sąskaitose, o į sąskaitą, kuri ieškovui nepriklauso.
Šalies argumentai
Ieškovas neigia siuntęs atsakovui elektroninį laišką su nurodymu apmokėjimą atlikti į kitą sąskaitą. Pažymėjo, kad gavęs tokį laišką, atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas verslininkas, turėjo suabejoti jo tikrumu, kadangi: 1. gavėjo pavadinimas, nors ir panašus, nesutapo su ieškovu, be to, nurodyta kitokia juridinės veiklos forma, 2. laiškas skatino apgauti banką ir/ar mokesčių inspekciją, 3. susirašinėjime nebuvo konkretizuotos sąskaitos, kurias prašoma apmokėti, 4. atsakovo darbuotojo elektroniniame laiške, kuriame prašoma patvirtinti sąskaitos duomenis, nėra nurodyta adresato, nors atsakymas į laišką gautas, 5. ieškovas su atsakovu bendradarbiavo ilgą laiką ir visuomet mokėjimai buvo atliekami į tą pačią sąskaitą. Be to, atsakovas nesilaikė Lietuvos bankų asociacijos saugumo rekomendacijų, dėl to turi prisiimti jam tekusią riziką.
Atsiliepimas
Atsakovui nurodžius aplinkybę, jog pinigai buvo pervesti į klaidingą sąskaitą, ieškovas pranešė apie galimą elektroninį sukčiavimą policijai.
Atsakovas neįrodė, kad ieškovo pašto dėžutė, naudota šalių susirašinėjimui, yra nesaugi, kaip ir neįrodė, jog atsakovo pašto dėžutė buvo saugi. Be to, pats atsakovas nurodė, kad negali pateikti papildomų duomenų, sietinų su UAB „Dayton“ ir „Higel Kaeltetechnik“ elektroniniu susirašinėjimu, t.y. elektroninių laiškų, nes kompiuteris, kuriame buvo laiškai, pakeistas nauju, taigi atsakovo pateikta dokumentacija, neva turinti patvirtinti, kad ši pašto dėžutė buvo saugi, kelia pagrįstų abejonių ir galimai neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad sąskaita, į kurią atsakovas pervedė pinigus priklauso trečiajam asmeniui, taigi, atsakovas turi galimybę pinigus iš jo atgauti, tuo tarpu ieškovo su šiuo asmeniu nesieja nei sutartiniai, nei deliktiniai santykiai, taigi ieškovas pinigų už prekes negali reikalauti iš trečiojo asmens.
Atsakovas pareikštą reikalavimą ginčija, motyvuodamas tuo, kad jis yra skolą sumokėjęs, t.y. pervedęs pinigus į sąskaitą, nurodytą atsakovui ieškovo atstovės laiške. Informacija apie pakeistus mokėjimo rekvizitus gauta tinkamu būdu (iš to paties elektroninio pašto adreso, kuriuo šalys visada bendravo), pateikta tinkamo asmens – ieškovo atstovės, su kuria atsakovas nuolat palaikė kontaktus.
Atsakovą su ieškovu dalykiniai santykiai sieja nuo 2007 metų ir net šiuo metu. Pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką ieškovo kontaktinis asmuo buvo V. H.. Šalys visada komunikavo ir iki šiol tai daro elektroniniu paštu.
Šiuo atveju, suėjus sąskaitose nurodytam jų apmokėjimo terminui, atsakovas elektroniniu paštu gavo iš ieškovo atstovės priminimą apie apmokėjimą, į kurį nedelsiant sureagavo, nurodydamas, kad apmokės kitą savaitę. Po dviejų dienų iš to paties elektroninio pašto adreso gavo informaciją, kad ieškovas pateiks naujus rekvizitus mokėjimui atlikti. Atsakovas ieškovui atsakė, pasiteiraudamas, ar mokėjimas atliktinas į atsakovui žinomą banko sąskaitą. Kitą dieną gautas laiškas iš to paties ieškovo elektroninio pašto adreso, kuriame nurodyta nauja sąskaita kitame banke.
Atlikdamas mokėjimą į naują nurodytą sąskaitą, atsakovas pinigų gavėju nurodė ne pilną ieškovo pavadinimą, tačiau „Higel Kaeltetechnik“, kaip darydavo ir ankstesniuose pavedimuose.
Atsakovo ir neturėjo dominti ieškovo ir sąskaitos turėtojo santykiai, jis privalėjo vykdyti savo kreditoriaus nurodymus. O tai, kad sąskaita nepriklauso ieškovui, nereiškia, kad ieškovas neturėjo intereso gauti pinigus būtent į šią sąskaitą, pavyzdžiui, gal ieškovas turėjo įsipareigojimų trečiajam asmeniui, gal ieškovui nenaudinga buvo gauti pinigus į savo sąskaitą, gal ieškovė atstovė turėjo nesąžiningų tikslų ir pan.
Ieškovas neįrodė, kad jis tinkamai užtikrina savo įmonės elektroninių susirašinėjimų saugumą, tuo tarpu ieškovo duomenimis pašto dėžutė, kurios adresas (duomenys neskelbtini) yra nesaugi. Trečiasis asmuo, į kurio sąskaitą, kaip paaiškėjo, pervedė pinigus atsakovas, reziduoja (duomenys neskelbtini), kas daro labiau tikėtiną aplinkybę, kad jis arba yra susijęs su ieškovu, arba pasinaudojo ieškovo elektroninio pašto pažeidžiamumu. Todėl neigiamos pasekmės, susijusios su galimu įsibrovimu, turi tekti ieškovui.
Trečiajam asmeniui G. N. D. procesiniai dokumentai, pranešimas apie teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį bei šaukimai į 2019-11-08 ir 2019-12-17 teismo posėdžius siųsti registruotu laišku jo adresu (duomenys neskelbtini) ir įteikti asmeniškai (el.b. popierinio priedo l. 54). Nors pranešime nepažymėta įteikimo adresu (duomenys neskelbtini) data, į teismą pranešimas grįžo 2019-10-28, taigi darytina išvada, kad informacija apie paskirtus teismo posėdžius trečiąjį asmenį pasiekė laiku. Terminą atsiliepimui pateikti skaičiuojant nuo 2019-10-28, nustatytu 14 dienų terminu trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė. Be to, teismas procesinius dokumentus trečiajam asmeniui siuntė ir per perduodančią instituciją (duomenys neskelbtini) 2007-11-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nustatyta tvarka. Teismui grąžintame dokumentų įteikimo arba neįteikimo pažymėjime nurodyta, kad procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti 2019-10-25 (duomenys neskelbtini) teisės leidžiamu būdu, pašto tarnybų be gavimo patvirtinimo, paliekant dokumentus pašto dėžutėje (el.b. popierinio priedo l. 57).
Trečiasis asmuo jokių prašymų ar kitų dokumentų į bylą nepateikė. Į teismo posėdį 2019-11-08, kuris buvo atidėtas, trečiasis asmuo neatvyko. Trečiasis asmuo neatvyko ir į 2019-12-17 9 val. paskirtą teismo posėdį. 2019-12-17 teismo posėdyje dėl teismo pastato evakuacijos, paskelbtos teisėjai atėjus į teismo posėdžių salę, paskelbta pertrauka iki 2019-12-19 11 val. Po pertraukos bylos nagrinėjimas tęstas, vadovaujantis CPK 247 straipsnio 2 dalimi byla išnagrinėta trečiajam asmeniui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad šalis siejo ir tebesieja ilgalaikiai tarpusavio verslo santykiai, atsakovas perka iš ieškovo skaldyto ledo gaminimo įrangą, visuomet jų santykiai buvo ir yra sklandūs, išskyrus šį vienintelį atvejį, dėl kurio kilo ginčas nagrinėjamoje byloje.
Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas atsakovo užsakymu pristatė jam prekes. Atsakovas neginčija ir savo prievolės už prekes sumokėti bankiniu pavedimu sąskaitose (el.b.l. 40-54, t. I, 34-60, t. III) nurodytas sumas jose nurodytais terminais (CPK 176 str. 1 d., 185 str.). Ieškovo atsakovui siųstose sąskaitose nurodytas atsakovo sąskaitos, esančios Sparkasse banke, numeris: (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 40-54, t. I).
Šalys patvirtino, kad susirašinėjimas elektroniniais laiškais buvo įprasta jų tarpusavio bendravimo praktika, atsakovui elektroninius laiškus be kitų ieškovo darbuotojų siųsdavo ieškovo darbuotoja, prokuristė, vadovybės atstovė V. H. (el.b.l. 153-161, t. I) iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini). Iš šio adreso 2016 m. lapkričio 16 ir 22 d. ieškovas atsakovo atstovui A. L. adresu (duomenys neskelbtini) siuntė priminimus apmokėti sąskaitas (el.b.l. 111, 114, t. I).
2016 m. lapkričio 25 d. elektroniniu laišku iš pašto dėžutės adresu (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo atsiųstas laiškas su prašymu pateikti mokėjimų pagal šios bylos ginčo sąskaitas kopijas, nurodant, kad sąskaitos turėjo būti apmokėtos atitinkamai ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 5, 16 ir 23 dienomis (el.b.l. 128-129, t. I).
Dar vienas priminimas atsakovui apie neapmokėtas sąskaitas atsiųstas iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 29 d. (el.b.l. 67, 71, t. I).
2016 m. lapkričio 29 d. elektroniniu laišku ieškovo atstovams atsakovo atstovas atsiprašė už vėlavimą, nurodė, kad susirgo vyriausiasis buhalteris, nurodė, kad sąskaitos bus apmokėtos sekančią savaitę (el.b.l. 67, 71, t. I).
Atsakovas nurodo, kad 2016 m. gruodžio 1 d. jis gavo elektroninį laišką iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma atkreipti dėmesį, kad iš ieškovo apskaitos skyriaus pateikė skubią pastabą, pagal kurią reikia nurodyti visiems klientams kol kas nenaudoti senos banko sąskaitos paskutiniams mokėjimams atlikti dėl kai kurių trūkumų iki tol, kol bus pranešta atskirai. Ieškovas laiške aiškina, kad šiuo metu su institucijomis sprendžia kai kurias nesutvarkytas problemas, susijusias su banko paskola ir mokesčiais. Pažymi, kad ši situacija tampa labai komplikuota, jo darosi nebeįmanoma kontroliuoti. Nurodo, kad nenaudos senos banko sąskaitos ateinantiems mokėjimams gauti iki tol, kol tyrimas ir patikra pasibaigs. Nurodoma, kad pateiks kito banko duomenis, kad atsakovas galėtų atlikti mokėjimą kitą savaitę. Taip pat nurodoma, kad bus laukiama atsakymo, patvirtinančio apie pranešimo gavimą (el.b.l. 66, 70, t. I). Atsakovas teigia į laišką atsakęs, prašydamas patvirtinimo, kad reikia mokėti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Sparkasse Hanauerland Kehl (65-66, 69-70, t. I). 2016 m. gruodžio 2 d. iš tos pačios pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) atsakovas teigia gavęs laišką, kuriame buvo nurodyti rekvizitai, kur reikia atlikti mokėjimą, t.y. sąskaitos pavadinimas: Higel Kaeltetechnik – Dassi GmbH, banko pavadinimas: Commerzbank AG, SWIFT/BIC: DRESDEFF160, IBAN: (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 65, 69, t. I). Ieškovas teigia šių laiškų atsakovui niekada nesiuntęs.
2016 m. gruodžio 8 d. elektroniniu laišku ieškovo atstovė pakartojo atsakovo atstovui pasigendanti apmokėjimo (el.b.l. 131, 132, t. I).
2016 m. gruodžio 15 d. ieškovas elektroniniame laiške atsakovui nurodė esantis sunerimęs, kad mokėjimas galėjo nukeliauti į klaidingą sąskaitą. Paaiškino, patikrinęs duomenis, paprašė atsakovą patikrinti pervedimo būdą (el.b.l. 119, 121, t. I).
2016 m. gruodžio 20 d. atsakovas elektroniniu laišku nurodė siunčiąs ieškovui pavedimo kopiją, pasiūlė su ja ieškoti pinigų banke (el.b.l. 120, t. I). Į ką ieškovas tą pačią dieną atsakė, kad yra didelė problema, nes pervedimas į Dresdeno banką yra klaidingas, ieškovas niekada neturėjo sąskaitos šiame banke (el.b.l. 123-126, t. I). Be to, ieškovo teigimu, prie 2016-12-20 atsakovo laiško buvo prisegtas priedas: mokėjimo nurodymo, neva atlikto į teisingą sąskaitą klastotė (el.b.l. 176, t. I). Atsakovas teigia su laišku siuntęs tik mokėjimo pavedimo, kurį faktiškai atliko, kopiją (el.b.l. 180, t. I). Ieškovas į bylą pateikti iš atsakovo 2016 m. gruodžio 20 d. gauto elektroninio laiško metaduomenis (el.b.l. 98-100, 121, t. II).
Byloje nustatyta, kad 30 351,25 Eur mokėjimą atsakovas atliko į Commerzbank AG (BIC: DRESDEFF160), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėju nurodydamas „Higel Kaltetechnik“ (el.b.l. 180, t. I).
Byloje taip pat nustatyta, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso trečiajam asmeniui G. N. D. (kontorentinė sąskaita iki 2017-05-22). Į ją įskaityta 30 351,25 Eur suma iš šios sąskaitos UAB „Dayton“ sąskaitą pervesta nebuvo (el.b.l. 159-160, 176, t. II).
2016 m. gruodžio 21 d. ieškovas kreipėsi į Vokietijos policiją dėl galimo kompiuterinio sukčiavimo 30 351, 25 Eur, nukentėjusiuoju nurodyta įmonė Higel Kaeltetechnik (el.b.l. 181-194, t. I).
AB Danske bankas, atsakydamas į atsakovo atstovo prašymą, nurodė, kad 2016-12-05 bankas gavo UAB „Dayton“ SEPA mokėjimo nurodymą į banką Commerzbank AG (SWIFT kodas DRESDEFF160), klientas nurodė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Bankas įvykdė kliento nurodymą pagal IBAN (sąskaitos numerį), bankas netikrina, ar sąskaita priklauso nurodytam lėšų gavėjui. Tai numatyta banko mokėjimo paslaugų teikimo sąlygose. Klientams rekomenduojama būti atidiems, nurodant lėšų gavėjo sąskaitos numerį (el.b.l. 166-167, t. I).
Lietuvos bankų asociacija savo internetiniame puslapyje, pateikia internetinio sukčiavimo schemą, padedančią atpažintini galimą sukčiavimą bei instrukciją, kaip elgtis tokiu atveju (el.b.l. 177-179).
Commerzbank AG savo rašte ieškovui nurodė patvirtinantis, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui nepriklauso ir kad ieškovas nėra turėjęs sąskaitos šiame banke (el.b.l. 198-199, t. I).
Atsakovas pateikė duomenis, kad informacinių technologijų paslaugas, tame tarpe paslaugą „Virtualus biuras“ jam teikia AB Teo LT (el.b.l. 32-39, t. II).Atsakydama į atsakovo atstovo klausimus AB „Teo LT“ nurodė negalinti pateikti duomenų apie galimai vykdytas kibernetines atakas prie UAB „Dayton“ elektroninio pašto dėžutes, jų kontrolės perėmimą, valdymą 2016 metais, kadangi tokie duomenys saugomi ribotą laiką (el.b.l. 134, t. II). Atsakovas pateikė UAB „Nardum“ raštą (el.b.l. 189-191, t. II), kuriame nurodyta, kad UAB „Dayton“ naudojosi ESET centralizuotai valdoma antivirusine sistema, pranešimų apie įsilaužimus 2016 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais į A. L. kompiuterį negauta. Viešai prieinamuose duomenyse patikrinus, ar nėra slaptažodžių nutekėjimu iš pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), rezultatas neigiamas, tuo tarpu patikrinus pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), pastebėti duomenų nutekėjimai dviejose vietose. Atsakovas taip pat pateikė UAB „Atea“ IT auditoriaus ataskaitą (el.b.l. 103-109, t. III), kurioje nurodyta, kad naudojantis kitu įrankiu (DeHashed), taip pat nebuvo rasta apie adreso (duomenys neskelbtini) buvimą pažeidžiamų sąraše, tuo tarpu apie adreso (duomenys neskelbtini) pažeidžiamumą įrašų rasta. Ataskaitoje pažymėta, kad norint įvertinti (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adreso pažeidimo aplinkybes detaliau, tai galima padaryti tik išanalizavus elektroninio pašto sistemos veiklos įrašus (log), žinant, kad jie saugomi atskirai nuo elektroninio pašto sistemos ir taip apsaugoti nuo galimo pakeitimo po įsilaužimo.
Ieškovas pateikė raštą, kuriame įmonės darbuotojas, atsakingas už IT reikalus, nurodė, kad įmonė turi sutartį su Avira Holding GmbH & Co.KG dėl apsaugos nuo virusų, kompiuteriai visą laiką saugomi Avira Professional programa, po atvejo su Dayton viskas patikrinta ir nerasta kenkėjiškos programos, atlikus patikrinimą, 2016 m. lapkričio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu nenustatyta jokių kibernetinių atakų (el.b.l. 66-75, t. II).
Ieškovas pateikė duomenis, kad tikrino pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) kitose sistemose ir nutekinimų neužfiksuota. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Nardum“ naudota sistema nutekinimo atvejais nurodo ne tik elektroninio pašto slaptažodžius, bet ir socialinių tinklų slaptažodžius, vartotojo pavadinimą, vardą, pavardę ir pan. (el.b.l. 4-29, t. III). Šią aplinkybę patvirtina ir paties atsakovo į bylą pateikti duomenys (el.b.l. 101-102, t. III).
Ieškovas pateikė duomenis, kad naudojantis UAB „Atea“ naudotu įrankiu DeHashed rastas įrašas apie adreso (duomenys neskelbtini) pažeidžiamumą (el.b.l. 154-155, t. III). Į tai atsakovas, pasitelkęs UAB „Atea“, atsakė, kad ši aplinkybė neturėjo įtakos aptariamam galimam kibernetinio sukčiavimo atvejui, nes duomenų nutekinimo data 2017-10-28 (el.b.l. 164-168, t. III).
Dėl ginčo esmės, ribų, įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir faktinės situacijos vertinimo
Ginčas byloje kilo iš šalis siejusių pirkimo-pardavimo teisinių santykių. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad daiktus iš ieškovo atsakovas gavo. Atsakovas yra priėmęs jam ieškovo išrašytas sąskaitas, neginčija, kad turėjo pareigą jas apmokėti.
Atsakovui pateikus atsikirtimus į ieškinį, įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne vien ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Atsakovas privalo atsikirtimus į ieškinį įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – „ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat“). Taigi, teikdamas, kad yra su ieškovu atsiskaitęs – sumokėjęs pardavėjui už gautas prekes nustatytą kainą, būtent atsakovas privalo šią aplinkybę byloje įrodyti.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ieškovui skolos už prekes į ieškovo sąskaitose nurodytą banko sąskaitą nėra sumokėjęs. Prekių kaina sumokėta į trečiajam asmeniui priklausančią banko sąskaitą. Duomenų, kad trečiasis asmuo būtų susijęs su ieškovu, byloje nėra.
Teismas, vadovaudamasis CPK 176, 185 straipsniais, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, laiko tikėtina aplinkybę, kad šios bylos šalys tapo nusikalstamos veikos aukomis, nenustatytam asmeniui įsibraunant į jų tarpusavio elektroninį susirašinėjimą. Bylos duomenys, tame tarpe ir abiejų šalių teikti įrodymai apie galimą vienos ar kitos pusės kibernetinį nesaugumą, nesuponuoja pakankamo pagrindo spręsti egzistuojant kurios nors iš šalių sąmoningus kaltus veiksmus, sudarant sąlygas tokiam įvykiui. Atmesdamas niekuo nepagrįstas atsakovo atstovo prielaidas apie galimą ieškovo atstovės V. H. veikimą, siekiant pasisavinti atsakovo pinigus, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šalys patvirtino, jog ir po įvykio 2016 metais jos toliau sėkmingai bendradarbiauja iki šiol, nei prieš tai, nei po to tarp jų daugiau jokių nesusipratimų nėra kilę.
Byloje nustatyta, kad klaidinančius laiškus gavo būtent atsakovas. Aplinkybė, kad netikrų laiškų, kviečiančių atlikti mokėjimus į juose nurodytas sąskaitas, elektroninio sukčiavimo atvejų praktikoje pasitaiko, yra visuotinai žinoma. Lietuvos juridiniams asmenims rekomendacijas, kaip tokius atvejus atpažinti yra pateikusi ir Lietuvos bankų asociacija (el.b.l. 177-178, t. I). Jose be kita ko nurodoma tikrinti visas užklausas iš kreditorių, ypač kai šie prašo pakeisti jų banko sąskaitos duomenis, nenaudoti kontaktinės informacijos iš elektroninio laiško, kuriame prašoma ką nors pakeisti, vietoje to naudoti duomenis iš ankstesnio susirašinėjimo, mokėjimams, viršijantiems nustatytą limitą, rekomenduojama įdiegti tikslios banko sąskaitos ir gavėjo patvirtinimo procedūrą. Šiuo atveju suma, kurią atsakovas turėjo sumokėti ieškovui objektyviai pakankamai didelė, nepaisant aplinkybės, jog atsakovas yra didelė įmonė. Būdamas apdairus ir rūpestingas verslininkas, savo veikloje nuolat atliekantis tarptautinius mokėjimus, atsakovas turėjo ir galėjo įsitikinti, ar laiškai gauti būtent iš ieškovo. Teismas sutinka su ieškovu, kad faktinių aplinkybių visuma abejoti 2016 m. gruodžio 1 d. ir 2016 m. gruodžio 2 d. gautų laiškų autentiškumu buvo pakankama. 2016-12-01 elektroninio laiško (el.b.l. 66, t. I) turinys turėjo sukelti abejonių, nes logiško paaiškinimo, kodėl sprendžiant klausimus, susijusius su banko paskola ir mokesčiais, nenaudotina įmonės sąskaita, nėra, be to, neaišku, kodėl pardavėjas turėjo informuoti pirkėją, kad dėl to „situacija tampa labai komplikuota, jos darosi neįmanoma kontroliuoti“, kadangi tokie aiškinimai neabejotinai kenkia verslininko reputacijai, kuri įprastomis aplinkybėmis yra saugoma. 2016-12-02 laiškas (el.b.l. 65, t. I) taip pat turėjo sukelti atsakovui abejonių. Laiške nurodyti sąskaitos rekvizitai turėjo ir galėjo sukelti abejonių ne tik laišką gavusiam, bet ir mokėjimą atlikusiam atsakovo darbuotojui. Laiške nurodyto sąskaitos turėtojo ir ieškovo pavadinimas nesutampa, aplinkybė, kad du pirmieji žodžiai yra tie patys, savaime tokių abejonių pašalinti negali. Be to, iš laiške nurodyto BIC kodo (DRESDEFF160) matyti, kad sąskaita, į kurią nurodoma pervesti pinigus, atidaryta Drezdeno banke, kai tuo tarpu ieškovas, nedidelė šeimos pagrindu veikianti įmonė, veiklą vykdo Kėlyje ir tai atsispindi ne tik jo rekvizituose, bet ir tikrosios sąskaitos BIC kode (SOLADES1KEL). Kiekvienam nuolat tarptautinius pavedimus atliekančiam asmeniui, taigi ir atsakovui, turi ir gali būti žinoma, kad pagal SWIFT/BIC kodą nustatomas eminento banko pavadinimas, banko šalis, miestas, adresas. Kėlis ir Drezdenas įsikūrę ženkliai vienas nuo kito nutolusiuose Vokietijos regionuose. Svarbu ir tai, kad pats atsakovas pažymėjo, jog su ieškovu jį sieja ilgalaikiai, nuo 2007 metų besitęsiantys, verslo santykiai. Atsakovas neneigė, kad visuomet, tiek prieš ginčo atvejį, tiek ir po jo, mokėjimus atlikdavo į tą pačią ieškovui priklausančią sąskaitą IBAN (duomenys neskelbtini), Sparkasse banke, kurio SWIFT SOLADES1KEL. Ši sąskaita buvo ir yra nurodyta visose ieškovo atsakovui teikiamose sąskaitose. Atsakovas, gavęs 2016 m. gruodžio 1-2 d. elektroninius laiškus, turėjo ir galėjo patikrinti jų autentiškumą, paskambindamas savo kontrahento atstovams telefonu, išsiųsdamas paklausimą faksu, pasiteiraudamas apie informacijos patikimumą kito ieškovo atstovo, su kuriuo taip pat buvo bendraujama. Nesiėmęs atsargumo priemonių ir atlikęs pavedimą į netinkamą sąskaitą, atsakovas privalo prisiimti dėl to jam kylančias neigiamas pasekmes.
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovo galimai patirtos žalos atlyginimo, todėl teismas nevertina šios bylos dalyvių atsakomybės dėl tokios galimos žalos atsiradimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas, manydamas, jog 30 351,25 Eur į trečiojo asmens (kuris duomenimis, gautais iš Vokietijos teismo, yra aiškiai identifikuotas: vardais, pavarde, gimimo data, gimimo vieta, gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)) sąskaitą pervedė be pagrindo, turi teisę šios sumos reikalauti iš trečiojo asmens.
Teismas šioje byloje sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad sumokėjo suderėtą kainą ieškovui, kaip nurodyta pateiktose ir atsakovo priimtose sąskaitose, o taip pat neįrodė aplinkybės, kad ieškovas vienašališkai pakeitė kainos sumokėjimo sąlygas ir tvarką.
Dėl bylos baigties
Pirkėjo pareiga sumokėti pardavėjui už perkamą daiktą nustatytą kainą yra piniginė prievolė. Tuo atveju, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymuose ar sutartyje nustatytas palūkanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis), t. y. prašyti apginti jo teises CK 1.138 straipsnio 4 ir 6 punktuose nustatytais būdais.
Pagal CK 6.344 straipsnio 1 dalį, pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Jungtinių Tautų Konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo pardavimo sutarčių 53 ir 78 straipsniuose.
Šiuo atveju pagrindas mokėjimui už prekes atlikti buvo ieškovo atsakovui pateiktos ir pastarojo priimtos sąskaitos. Šiuo sprendimu teismas konstatavo, kad atsakovas prekių kainos ieškovui nėra sumokėjęs. Dėl to, ieškovui iš atsakovo priteistina reikalaujama 30 351,25 Eur skola už prekes.
Ieškovas už uždelstą atsiskaityti pagal sąskaitas laikotarpį paskaičiavo atsakovui 8 proc. metines palūkanas, kurios sudaro 3832,53 Eur (el. b. l. 11, t. I). Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistina prašoma 3832,53 Eur palūkanų suma.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 34 183,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinas sumokėtas 738 Eur žyminis mokestis, 425,75 Eur vertimo išlaidų ir 1471 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš viso 2634,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 8-10, 33-35, 136-145, t. I, el. b. l. 15-19, 76-78, 150-151, t. II, el. b. l. 31-32, 127-128, t. III) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 14,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovui Higel Kaeltetechnik e. K. Inhaber Harmut Higel, juridinio asmens kodas 370704, iš atsakovo UAB „Dayton“, juridinio asmens kodas 122598028, 30 351,25 Eur (trisdešimt tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą 25 ct) skolos, 3832,53 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt du eurus 53 ct) palūkanų, 8 proc. metines palūkanas už priteistą 34 183,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. birželio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 2634,75 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt keturis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB „Dayton“, juridinio asmens kodas 122598028, valstybės naudai 14,31 Eur (keturiolika eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.