Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl vaiko rūpintojo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Teisės aktuose įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog vaiko globėjas ar rūpintojas keičiamas į kitą globėją ar rūpintoją (t. y. vienas globėjas/rūpintojas atleidžiamas nuo pareigų ir paskiriamas kitas globėjas/rūpintojas) tik teismo nutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.246 straipsnio 2 dalis).

4.2. Įstatymų leidėjas teisės aktuose neįtvirtino baigtinio sąrašo priežasčių, kurioms egzistuojant vaiko globėjas ar rūpintojas keičiamas. Nekyla abejonių, jog Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2019 m. lapkričio 7 d. priimtu sprendimu (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus (duomenys neskelbtini) dėl objektyvių priežasčių, t. y. reorganizavimo, nebegali užtikrinti ir įgyvendinti savo, kaip nepilnamečio R. V. rūpintojo, teisių ir pareigų. Todėl būtent teismo nutartimi, kaip tą numato CK 3.246 straipsnio 1-2 dalys, turėtų būti keičiamas vaiko rūpintojas.

4.3. CK 3.157 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog globėjai (rūpintojai) nepilnamečiams vaikams atstovauja pateikę atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą. Šio dokumento (pažymos) formą tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Atsižvelgiant į aktualią minėto ministro įsakymu patvirtintos vaiko globėjo (rūpintojo) atstovavimo teisę patvirtinančios pažymos formą, pareiškėjo globėjui ar rūpintojui išduodamoje pažymoje, privalo nurodyti pagrindą (nagrinėjamu atveju teismo pavadinimą, nutarties ar sprendimo priėmimo datą bei civilinės bylos numerį), kuriuo remiantis konkretus fizinis ar juridinis asmuo turi visas teises atstovauti globojamam (rūpinamam) nepilnamečiui. Patvirtintoje formoje nėra numatyta galimybė pareiškėjui įrašyti papildomą informaciją, todėl teismui nutraukus bylą lieka neaišku, kaip tinkamai bei laikantis poįstatyminių teisės aktų, parengti ir vaiko rūpintojui išduoti minėtą pažymą, kuria remdamasis jis turi teisę pilnavertiškai atstovauti rūpinamo vaiko teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) dėl vaiko rūpintojo pakeitimo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

7. Asmens teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, jog teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

8. Byloje pareiškėjas nurodė, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-493-322/2008 B. S. ir R. V. buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia sūnaus R. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nepilnamečiui vaikui R. V. nustatyta nuolatinė globa, jo globėju ir turto administratoriumi paskirtas (duomenys neskelbtini) pensionatas. Pažymėjo, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1143-446/2008 (duomenys neskelbtini) pensionatas atleistas nuo R. V. globėjo pareigų, o šio vaiko globėja paskirta (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) administracija, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta minėtuose vaikų globos namuose. Taip pat pažymi, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai ir (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (duomenys neskelbtini) buvo reorganizuoti sujungimo būdu į naują įstaigą (duomenys neskelbtini), būtent dėl to pareiškėjas prašo pakeisti globėją: atleisti globėją (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus (duomenys neskelbtini) nuo globėjo pareigų ir paskirti kitą globėją – (duomenys neskelbtini).

9. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų reorganizavimo sąlygų aprašo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aprašas), 4 punkte numatyta, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namai reorganizuojami sujungimo būdu, juos jungiant į naują juridinį asmenį – (duomenys neskelbtini), kuriems pereina abiejų reorganizuojamų biudžetinių įstaigų teisės ir pareigos ne vėliau kaip nuo 2019 m. lapkričio 29 d. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad po reorganizavimo veiklą baigiančių nurodytų biudžetinių įstaigų teisės ir pareigos ne vėliau kaip nuo 2019 m. lapkričio 29 d. perduodamos po reorganizavimo veiksiančiai biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini).

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad (duomenys neskelbtini) perėmė (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas, kurios buvo nustatytos juos paskyrus nepilnamečio vaiko R. V. rūpintoju ir turto administratoriumi. Taigi, šiai aplinkybei patvirtinti nėra reikalingas teismo sprendimas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 494 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal globėjo ar rūpintojo, globos ir rūpybos institucijos pareiškimą globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių.

12. Nagrinėjamos bylos atveju yra nustatyta, kad po (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų reorganizavimo sujungimo būdu, jie sujungti į (duomenys neskelbtini), kuriems pereina abiejų reorganizuojamų biudžetinių įstaigų teisės ir pareigos ne vėliau kaip nuo 2019 m. lapkričio 29 d.

13. Sujungimas – tai veiksmas, kuriuo keletas įstaigų (įmonių) nutraukia veiklą, tačiau nėra likviduojamos, o visą turtą bei įsipareigojimus perveda vietoje jų įsteigiamai naujai įstaigai (įmonei). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė, jog po reorganizavimo pasikeitė globos ir rūpybos institucijos teisių bei pareigų apimtis, nes iš esmės po reorganizavimo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (duomenys neskelbtini) nėra likviduoti, nepasikeitė institucijos funkcijos. Įsteigtus naują globos ir rūpybos instituciją pasikeitė pavadinimas iš (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir tokio pobūdžio (sujungimo būdu) reorganizavimas nepakeičia nepilnamečio vaiko interesų atstovavimo tiek vidiniuose tiek išoriniuose santykiuose apimties.

14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.