- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-06
- Bylos Nr.
- A-442-2523-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02135-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato ir trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Romas Januška
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato ir trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – ir Švenčionių rajono policijos komisariatas) 2010-05-17 sprendimą Nr. 10-92-IL-591 ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) 2010-06-16 sprendimą Nr. 5-S-3620.
Pareiškėjas paaiškino, kad Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnas 2010-05-17 priėmė sprendimą Nr. 10-92-IL-591, patvirtintą Švenčionių rajono policijos komisariato viršininko, kuriuo panaikino Švenčionių rajono policijos komisariato 2009-12-09 pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 147. Policijos departamentas 2010-06-16 raštu Nr.5-S-3620 „Dėl Jūsų skundo tyrimo“ pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas sutinka su Švenčionių rajono Policijos komisariato 2010-05-17 sprendime minimomis faktinėmis aplinkybėmis, kad jis 2010-04-03 Švenčionių m., Strūnaičio g. būdamas neblaivus vairavo automobilį „Opel Astra“, kuriame gabeno jam priklausantį medžioklinį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą IZH43M, kal. 12x70, Nr.8607338, ELEY 12 kal. 4 šovinius. Pareiškėjo nuomone, negalima laikyti, kad jis per trejus metus yra padaręs du pažeidimus, nes Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto norma numato, kad turi būti nustatytas pakartotinumas, t. y. tarp pažeidimų turi būti praėjęs laiko tarpas. Pareiškėjas vienkartine veika pažeidė skirtingas norminių aktų nuostatas.
Pripažinus skundžiamą sprendimą teisėtu, pareiškėjas prašė taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30¹ straipsnio nuostatas ir nurodė, kad gailisi, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-04-19 nutarimu paskirtą 1 000 Lt baudą sumokėjo, charakterizuojamas teigiamai, dalyvavimas medžiotojų būrelio veikloje pareiškėjui ir jo šeimai suteikia ir materialinę pagalbą, nes šeima suvartoja sumedžiotų gyvūnų mėsą. Pareiškėjas išreiškė abejones, kad galimai buvo pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas.
Atsiliepimas
Atsakovas Švenčionių rajono policijos komisariatas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad patikrinus informaciją, registruotą 2010-04-03 ROIK Nr. 0110000148896, nustatyta, kad V. S. 2010-04-03 Švenčionių m., Strūnaičio g. būdamas neblaivus (1.16 promilės) vairavo automobilį „Opel Astra“ ir gabeno jam priklausantį medžioklinį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą 1ZH 43 M, kal. 12x70, 12x70, Nr. 8607338 bei ELEY 12 kal. 4 šovinius. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010-04-19 nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį V. S. paskyrė 1 000 Lt baudą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 12 mėn. Švenčionių rajono Policijos komisariatas 2010-05-12 V. S. pagal ATPK 194 straipsnio 1 dalį paskyrė 200 Lt baudą. V. S. per pastaruosius 3 metus 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus būdamas neblaivus, todėl jis nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, V. S. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 147 panaikintas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad, priėmus sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą laikyti medžioklinius šaunamuosius ginklus, pareiškėjas yra baudžiamas pakartotinai. Leidimo nešioti (laikyti) ginklus panaikinimas nėra administracinė nuobauda, tai yra pasekmė, kuri atsiranda, asmeniui, padariusiam tam tikrus administracinius teisės pažeidimus, nepriklausomai nuo sankcijų ar nuobaudų, kurios yra skiriamos už šiuos pažeidimus. Pareiškėjui leidimas laikyti (nešioti) ginklus buvo panaikintas nesiekiant jį nubausti, bet siekiant apsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, užtikrinti visuomenės saugumą ar viešąją tvarką. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos įsakmiai nurodo, kad tokiu atveju leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis yra panaikinami, ir nėra numatyta jokių išimčių, kurios leistų pasielgti kitaip.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą tenkino ir panaikino Švenčionių rajono policijos komisariato 2010-05-17 sprendimą Nr. 10-92-IL-591 ir Policijos departamento 2010-06-16 sprendimą Nr. 5-S-3620.
Teismas nustatė, kad Švenčionių rajono policijos komisariatas 2010-05-12 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 92P-183088-10 dėl ATPK 194 straipsnio 1 dalies pažeidimo, o būtent dėl to, kad V. S. 2010-04-03 Švenčionių m., Strūnaičio g. būdamas neblaivus (1,16 promilių neblaivumas) vairavo automobilį „Opel Astra“ ir gabeno jam priklausantį medžioklinį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą 1ZH 43 M, kal. 12x70, 12x70, Nr. 8607338 bei ELEY 12 kal. 4 šovinius. Švenčionių rajono policijos komisariato 2010-05-12 nutarimu Nr. 92N-183330-10 pareiškėjas buvo pripažintas pažeidusiu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei ATPK 194 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 Lt bauda. Nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-04-19 nutarimu V. S. už 2010-04-03 įvykdytą pažeidimą – techniškai netvarkingo automobilio vairavimą esant neblaiviam (ATPK 123 straipsnio 1 dalis ir 126 straipsnio 1 dalis) paskirta 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Švenčionių rajono Policijos komisariato pareigūnas 2010-05-17 priėmė sprendimą Nr. 10-92-IL-591 panaikinti pareiškėjui išduotą Švenčionių rajono policijos komisariato 2009-12-09 leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 147. Sprendimas priimtas remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 11 punktu.
Policijos departamentas 2010-06-16 raštu Nr. 5-S-3620 „Dėl Jūsų skundo tyrimo“ pareiškėjo skundą atmetė ir konstatavo, kad Švenčionių rajono policijos komisariato 2010-05-17 sprendimas Nr. 10-92-IL-591 yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas nurodė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad B ir C kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punktas numato, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti ginklus, šaudmenis panaikinami, atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 4 punktą, numatytoms sąlygoms. Leidimas laikyti (nešioti) ginklus medžioklei, savigynai pareiškėjui buvo panaikintas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu dėl nepriekaištingos reputacijos praradimo.
Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1190/2010 yra išaiškintas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo taikymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte akcentuojama tai, jog šie (nesvarbu kokie) pažeidimai buvo padaryti asmeniui apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tai leidžia daryti išvadą, kad, tokiu būdu konstruojant aptariamą teisės normą, lemiama reikšmė buvo suteikta nurodyto apsvaigimo faktoriui. Teismas padarė išvadą, kad aptariamoje teisės normoje yra kalbama apie atskirus, tarpusavyje nesusijusius asmens apsvaigimus, kurie lydėjo administracinių teisės pažeidimų padarymą. Cituojamoje byloje analogiškoje situacijoje buvo prieita išvados, kad vieno apsvaigimo metu padaryti du skirtingi administraciniai teisės pažeidimai laikytini vienu pažeidimu juos vertinant pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2005-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. N9-663/2005 išaiškino, kad teisinė situacija, kuomet tuose pačiuose veiksmuose, padarytuose tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, yra dviejų administracinių teisės pažeidimų sudėtis, nors konkrečiu atveju administracinės bylos buvo išnagrinėtos ir dviejų skirtingų subjektų, turi būti vertinama kaip idealioji administracinių teisės pažeidimų sutaptis (ATPK 33 straipsnio 2 dalis, 224 straipsnio 2 dalis).
Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjas per pastaruosius trejus metus padarė neteisėtą veiką, kuri pasireiškė tuo, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį ir tuo pačiu metu gabeno jam priklausantį medžioklinį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą 1ZH 43 M, kal. 12x70, 12x70, Nr. 8607338 bei ELEY 12 kal. 4 šovinius. Daugiau duomenų apie neteisėtos veikos padarymą apsvaigus per Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo numatytą terminą nėra. Tai, kad pareiškėjo vienu metu įvykdytuose veiksmuose buvo nustatyta ne vieno, bet dviejų administracinių teisės pažeidimų sudėtis ir buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai bei jis nubaustas dviem skirtingų subjektų priimtais nutarimais, nesudaro pagrindo pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte įtvirtintos teisės normos prasmę konstatuoti, jog šis asmuo per pastaruosius trejus metus du kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir taikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą leidimo laikyti ginklus medžioklei, savigynai panaikinimo sankciją. Įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes bei jas pagrindžiančių įrodymų visetą, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjui papildoma sankcija (leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus medžioklei, savigynai panaikinimas) buvo paskirta nepagrįstai, netinkamai pritaikius Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas. Tai sudarė pagrindą skundžiamus sprendimus panaikinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu).
III.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas V. S. per pastaruosius trejus metus 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus būdamas neblaivus, todėl negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto prasme. Pažymi, kad sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus šiam asmeniui buvo priimtas ne siekiant nubausti, bet siekiant apsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką. Vertina, kad V. S. atžvilgiu pagrįstai buvo pritaikytos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir rėmėsi netinkama teismų praktika. Atkreipia dėmesį, kad teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A143-1190/2010, kuri nebuvo paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje, todėl yra privaloma tik tos bylos šalims. Be to, nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. A143-1190/2010 faktinės aplinkybės skiriasi: minėtoje administracinėje byloje vieno apsvaigimo metu buvo padaryti du skirtingi administraciniai teisės pažeidimai, o nagrinėjamu atveju buvo padaryti trys skirtingi pažeidimai, t. y. pareiškėjas pažeidė ATPK 123 straipsnio 1 dalies, 126 straipsnio 1 dalies ir 194 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismo paminėtoje nutartyje, priimtoje byloje Nr. N9-663/2005, iš viso nebuvo taikytos ir aiškintos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos. Šioje nutartyje teismas pasisakė dėl idealiosios ir realiosios administracinių teisės pažeidimų sutapčių ATPK numatytų bendrųjų nuobaudų skyrimo taisyklių kontekste.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. S. atsiliepimu į Policijos departamento apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Mano, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimto procesinio sprendimo neįtraukimas į teismo leidžiamą biuletenį nereiškia, kad nereikia vadovautis tokia praktika. Be to, pažymi, kad visi galutiniai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose priimti procesiniai sprendimai yra skelbiami viešai, todėl niekam nėra kliūčių susipažinti su jų turiniu. Mano, kad teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, priimta byloje Nr. A143-1190/2010, o apelianto argumentas, kad neva skiriasi paminėtosios ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės, paremtas tik elementaria matematika. Taip pat pažymi, kad teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N9-663/2005 dėl to, jog minėtoje nutartyje buvo išaiškinta, kokia situacija laikytina idealiąja administracinių teisės pažeidimų sutaptimi.
Pareiškėjas V. S. atsiliepimu į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnas, priimdamas ginčijamą sprendimą Nr. 10-92-IL-591, neteisingai taikė įstatymo nuostatas, todėl teismas pagrįstai šį sprendimą panaikino. Sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei jas pagrindžiančiais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pareiškėjas šioje byloje prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2010-05-17 sprendimą Nr. 10-92-IL-591, kuriuo buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus.
Šis ginčijamas sprendimas buvo priimtas dėl to, kad V. S. 2010-04-03 Švenčionių m., Strūnaičio g. būdamas neblaivus (1.16 promilės) vairavo automobilį „Opel Astra“ ir gabeno jam priklausantį medžioklinį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą 1ZH 43 M, kal. 12x70, 12x70, Nr. 8607338 bei ELEY 12 kal. 4 šovinius. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010-04-19 nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį V. S. paskyrė 1000 Lt baudą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 12 mėn. Švenčionių rajono policijos komisariatas 2010-05-12 V. S. pagal ATPK 194 straipsnio 1 dalį paskyrė 200 Lt baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatą, yra nurodęs, kad, kaip matyti iš aptariamos normos, joje nėra konkretizuojami administraciniai teisės pažeidimai, su kurių padarymu siejamas asmens nepriekaištingos reputacijos netekimas, tačiau akcentuojama tai, jog šie (nesvarbu kokie) pažeidimai buvo padaryti asmeniui apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tai leidžia daryti išvadą, kad, tokiu būdu konstruojant aptariamą teisės normą, lemiama reikšmė buvo suteikta nurodyto apsvaigimo faktoriui. Savo ruožtu tai leidžia daryti išvadą, kad būtent šiam faktoriui yra skirta nuostata dėl pažeidimų padarymo skaičiaus ir laiko tarpo. Tai reiškia, kad aptariamoje teisės normoje yra kalbama apie atskirus, tarpusavyje nesusijusius asmens apsvaigimus (nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), kurie lydėjo administracinių teisės pažeidimų padarymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1190/2010).
Pirmosios instancijos teismas, taikydamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas, atsižvelgė į šios normos aiškinimą, suformuluotą minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartyje.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad užtikrinant iš Konstitucijos kylantį teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) bei žemesnės instancijos teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susaistymas aukštesnės instancijos teismų sprendimais (precedentais tų kategorijų bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad minėti teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus.
Nors Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, kad į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus, tačiau, atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus principus, oficialioje konstitucinėje doktrinoje suformuluotus jurisprudencijos tęstinumo imperatyvus, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėtina, kad administraciniai teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, kurios buvo suformuluotos ne tik spendimuose, nutarimuose ir nutartyse, paskelbtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje, bet ir šiame biuletenyje nepaskelbtuose sprendimuose, nutarimuose, nutartyse, priimtose analogiškose ar iš esmės analogiškose bylose. Todėl trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsižvelgė į teisės aiškinimo taisykles, suformuluotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, kuri nebuvo paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje, yra nepagrįstas.
Kita vertus, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines administracinės bylos Nr. A143-1190/2010 aplinkybes ir šios nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes, prieina išvadą, kad šių dviejų administracinių bylų faktinės aplinkybės yra analogiškos. Abiejuose administracinėse bylose sprendžiamas ginčas dėl leidimo laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus panaikinimo už tai, kad asmenys, kurių atžvilgiu buvo priimtas minėtas administracinis sprendimas, buvo patraukti administracinėn atsakomybėn dėl to, kad neblaivūs vairavo transporto priemones ir gabeno transporto priemonėje šaunamuosius ginklus. Tai, jog nagrinėjamojoje administracinėje byloje pareiškėjo veika buvo papildomai kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas), nėra pagrindas traktuoti, kad minėtų administracinių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.
Teisėjų kolegijos nuomone, nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-1190/2010, suformuluoto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto aiškinimo ir sukurti naują precedentą nėra jokio objektyvaus būtinumo.
Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.