- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-119-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01764-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- N. N.
- Atsakovas
- A. Š.
- Kategorijos
- 35.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Matiukienės, Vilijos Valantienės, sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2742-883/2013 pagal ieškovo N. N. ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovui N. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas N. N. ieškiniu (1–4 b. l.) prašė iš atsakovo A. Š. priteisti 23 824,32 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už termino grąžinti pinigų sumą pagal vekselį praleidimą, įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2012 m. birželio 14 d. N. N. paskolino A. Š. 6 900 EUR, t. y. 23 824,32 Lt. Atsakovas A. Š., skolindamasis pinigus, išrašė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo užtikrino savo, kaip paskolos gavėjo, prievolės įvykdymą. Atsakovas vekseliu besąlygiškai įsipareigojo 2012 m. lapkričio 11 d. sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą pinigų sumą. A. Š. vekselyje nurodytą dieną vekselio neapmokėjo, o ieškovas dėl objektyvių priežasčių praleido vekselio apmokėti pateikimo terminą. Ieškovo, kaip vekselio turėtojo teisės buvo pažeistos, todėl ieškovas turi teisę reikalauti skolos priteisimo iš atsakovo.
Vekselis šiuo atveju yra skolos raštelis, kadangi vekselyje yra nurodyta, kad ieškovas pinigus perdavė, o atsakovas A. Š. juos gavo, tai patvirtinta yra tiek ieškovo, tiek atsakovo parašais. Todėl toks paskolos raštelis yra laikytinas rašytiniu paskolos sutarties įrodymu.
Šalies argumentai
Priešieškiniu (32–35 b. l.) atsakovas A. Š. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2012-06-14 skolos raštą (įvardintą Paprastasis vekselis), kuriuo A. Š. įsipareigojo 2012-11-11 sumokėti N. N. 6900 EUR, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad grynųjų pinigų iš ieškovo niekada nesiskolino, sandoris buvo sudarytas panaudojant prieš atsakovą smurtą ir realiai grasinant. Ieškovas nuo 2009 metų siekė įtraukti atsakovą į nusikalstamų veikų darymą užsienyje. 2010-12-11 tarp ieškovo A. N. žmonos ir atsakovo buvo pasirašyta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsigijo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors sutartyje nurodyta kaina yra 1300 Lt, tačiau reali sandorio kaina buvo 8000 Lt. Atsakovas pinigų nesumokėjo, pasirašė paskolos sutartį, kurioje nurodė, kad pasiskolintą 8000 Lt sumą įsipareigoja grąžinti per vienerius metus. Suėjus paskolos grąžinimo terminui ir atsakovui pinigų negrąžinus, ieškovas pastoviai pradėjo reikalauti, kad atsakovas vyktų į užsienį ir darytų nusikaltimus, tokiu būdu išvengs skolos grąžinimo. Atsakovui nesutikus, ieškovas liepė atiduoti automobilio Audi A4 dokumentus. Atsakovas pakluso, atidavė automobilio raktelius ir dokumentus. Panaudojant smurtą ir grasinimus skirtingomis datomis buvo pasirašytos apie 9 paskolos sutartys, kuriose buvo naujai nurodoma, kad atsakovas skolinasi pinigus iš ieškovo. 2012-06-14 vekselis buvo sudaryta dėl smurto ir realių grasinimų, atsakovas buvo visiškai palūžęs ir pasirašė dokumentą, nors pinigų nesiskolino. Ieškovas kelis kartus grasino fiziniu susidorojimu su atsakovo mama, atsakovo žmonos reikalavo išleisti vykti į užsienį vogti ir taip atidirbti skolas.
Atsiliepime į priešieškinį (49–52 b. l.) ieškovas N. N. prašė priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su priešieškinyje nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. Atsakovas pinigus skolinosi pirkdamas iš ieškovo žmonos automobilį Audi A4 bei jo eksploatavimui, o taip pat asmeniniams poreikiams. Nepraėjus nė metams ir negrąžinus skolos už nupirktą automobilį Audi A4, atsakovas vėl prašė paskolinti ieškovo pinigų, nes norėjo pirkti automobilį BMW savo žmonai. Ieškovas pasitikėjo atsakovu ir vėl jam paskolino pinigų, išrašydamas vekselį paskolintai sumai. Suėjus vekselio apmokėjimo terminui, ieškovas buvo atvažiavęs pas atsakovą, siekdamas paraginti grąžinti skolą, tačiau niekada negrasino ir nenaudojo smurto prieš atsakovą. Ieškovas niekada nereikalavo atiduoti automobilio raktelių ir dokumentų, o reikalavo tik grąžinti skolą už pirktus automobilius. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas ilgą laiką slapstėsi nuo N. N., bijodamas smurto ir grasinimų, yra melaginga, nes atsakovas slapstėsi dėl to, kad nereikėtų grąžinti skolos. Jokių paskolos sutarčių tarp ieškovo ir atsakovo niekada nebuvo sudaryta. Pasibaigus 2012-12-10 vekselio apmokėjimo terminui, ieškovas, matydamas, kad atsakovas skolos negrąžins, susitarė su atsakovu, kad jis išrašys vekselį visai skolos sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (99–104 b. l.) ieškinį ir priešieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo A. Š. 715 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Teismas nurodė, kad teismui pateiktas vekselis neatitinka formalių reikalavimų - ginčo vekselis nepasirašytas „tikrojo“ vekselio davėjo atsakovo A. Š.. Atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovo pateiktas ginčo dokumentas, pavadintas paprastuoju vekseliu, negali būti pripažįstamas vekseliu, jis nėra vertybinis popierius, jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos (ĮPVĮ 78 str.).
Teismas nurodė, kad ieškovas nurodo, jog 2012-06-14 paskolino atsakovui 6900 EUR ir vadovaudamasis CK 6.870 straipsniu ginčo vekselį pateikė teismui kaip paskolos raštelį. Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, t. y. sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, o ne nuo sutarties pasirašymo. Teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda tada, kai šalys susitaria dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Ieškovas posėdžio metu pripažino, kad 6900 EUR suma realiai pinigais atsakovui nebuvo perduota.Aiškino, kad vekselis buvo išrašytas kaip skolos raštelis už pinigus, kuriuos ieškovas skolino dviejų automobilių pirkimui ir asmeninėms lėšoms. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, tai, nustačius, kad pinigai ar daiktai nebuvo perduoti, teisine prasme ji laikoma nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).
Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas skirtingai aiškino skolos susidarymo aplinkybes, nesugebėjo paaiškinti, kada susidarė 6900 EUR suma, kokio dydžio suma yra pagrindinė skola, o kokio dydžio – palūkanos ar delspinigiai, teigė, kad atsakovas nėra sumokėjęs nei dalies skolos, ir toks pozicijos neturėjimas bei nesugebėjimas konkrečiai paaiškinti prievolinių santykių atsiradimo ir jų raidos aiškintinas ieškovo nenaudai. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl negali būti tenkinamas.
Teismas skolos raštelio pasirašymo grasinimo įtakoje situaciją vertino kaip apsigynimo nuo ieškinio reikalavimų gynybinę versiją, nurodydamas, kad į teisėsaugos institucijas dėl ieškovo elgesio atsakovas kreipėsi tik prasidėjus procesui dėl skolos priteisimo.
Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas grasino atsiimti ir atsiėmė automobilį, už kurį nebuvo sumokėta, nesudaro pagrindo manyti, kad toks grasinimas galėjo kelti grėsmę atsakovui ar jo artimųjų saugumui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo realus grasinimas iš ieškovo pusės ir kad jam neliko kitos alternatyvos ir buvo tik vienintelė galimybė išvengti grasinimo padarinių - pasirašyti ginčijamą skolos raštą. Liudytojos A. Š. parodymus teismas vertino kaip neobjektyvius ir nepatvirtinančius atsakovo nurodytas aplinkybes, o liudytojos J. R. parodymus – nepatvirtinančius grasinimo realumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas N. N. apeliaciniu skundu (113–117 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Paskolos dalyko - 6 900 EUR perdavimas A. Š. nuosavybėn pasireiškė ne tik piniginių sumų perdavimu atsakovui, bet tuo pačiu ir turto (šiuo atveju dviejų automobilių) perdavimu. A. Š. automobilius pirko iš N. N., nors juos ir pardavė kiti asmenys, bet pareigą atsiskaityti atsakovas turėjo N. N.. Apie turimą pareigą atsiskaityti su N. N. už įsigytus automobilius atsakovas pats patvirtino teisme. A. Š. pirkęs iš N. N. išsimokėtinai du automobilius ir dar papildomai skolindamasis iš ieškovo dalį pinigų grynais, priėmė nuosavybės teise paskolos dalyką (automobilius ir grynus pinigus), tačiau išrašydamas vekselį kaip paskolos raštelį su ieškovu susitarė, kad paskolą grąžins grynaisiais pinigais. A. Š. vekselyje savo parašu patvirtindamas pinigų iš N. N. gavimą, patvirtino patį pinigų perdavimo jam faktą. Nors vekselis ir neatitinka įstatymo reikalavimų, tačiau pavirtina tikrąją šalių valią, kuri reiškia, kad vekseliu tarp ieškovo ir atsakovo buvo įforminti paskolos teisiniai santykiai.
2. Ieškovas atsakovui pardavė savo žmonos, R. N., automobilį AUDI A4, kuris laikomas bendru santuokoje įgytu turtu, todėl ieškovas turėjo visas teises parduoti tokį automobilį ir gauti už jį pinigus. Vėliau pardavė ir savo verslo partnerio J. B. automobilį BMW, su kuriuo kartu vertėsi automobilių prekyba, ir turėjo teisę gauti pinigus už parduotą automobilį. Be to, dar skolino atsakovui ir grynųjų pinigų automobiliams eksploatuoti ir asmeninėms išlaidoms pragyvenimui. Todėl visai paskolintai 6 900 EUR sumai atsakovas išrašė ieškovui vekselį, kuris laikomas paskolos rašteliu.
3. Teismas neturėjo teisės ieškovo nurodytų aplinkybių vertinti jo nenaudai, kadangi N. N. visada buvo nuoseklus ir skolos atsiradimą visada aiškino vienodai, t. y. kad ji atsirado dėl to, kad ieškovas atsakovui pardavė du automobilius išsimokėtinai bei taip pat paskolino atsakovui grynųjų pinigų automobiliams eksploatuoti ir asmeninėms išlaidoms pragyvenimui.
4. Teismas vadovavosi A. Š. paaiškinimais dėl automobilių atsiėmimo, kaip patikimais įrodymais, leidžiančiais daryti išvadą, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui, nors realiai neįsitikino šių įrodymų patikimumu. Teismas pripažino, kad ieškovui atsakovas neskolingas, pastarajam grąžinus automobilį, vadovaudamasis liudytojo J. B. parodymais. Tačiau teismas negalėjo vadovautis šio liudytojo parodymais kaip objektyviais, kadangi J. B. jau ankščiau norėjo pakenkti N. N., padėdamas kitiems asmenims prievartauti iš N. N. turtą. Teismas tokius J. B. parodymus vertindamas kaip patikimus, pažeidė LR CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, numatančias teismui pareigą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas reikšmingas bylai aplinkybes.
5. Nors atsakovas ir nepatvirtino esąs skolingas ieškovui, tačiau automobilių pirkimo-pardavimo sandorių sudarymą pripažino. O kadangi pripažino pirkęs automobilius, tai todėl atsakovui atsirado ir prievolė už juos atsiskaityti. A. Š. tvirtinimas, kad jis nėra skolingas ieškovui, buvo pagrįstas niekuo neįrodytomis aplinkybėmis, kuriomis teismas negalėjo remtis.
6. Teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kadangi objektyviai ir visapusiškai neištyrė ieškovo nurodytų aplinkybių, pripažindamas jas ieškovo nenaudai, tačiau priimdamas sprendimą, rėmėsi niekuo neįrodytais atsakovo parodymais bei kitais neobjektyviais parodymais, kuriais remtis negalėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (129–132 b. l.) atsakovas A. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad ieškovas nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai ir akivaizdžiai klaidino teismą, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekdamas savanaudiškų tikslų, pastoviai keitė savo poziciją, priklausomai nuo to, kokios aplinkybės ir įrodymai buvo teikiami teismui. Pats ieškovas teismui pripažino, kad pasirašant 2012-06-14 vekselį, pinigai nebuvo duodami, tai patvirtino ir liudytojai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nei automobilis Audi A4, nei BMW ieškovui nepriklausė. Ieškovas savo reikalavimų nepagrindė nei rašytiniais, nei liudytojų parodymais. Priešingai, atsakovas įrodė savo atsikirtimus, šias aplinkybes patvirtino liudytojai J. R. ir J. B..
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Ieškovas prašė priteisti 23814,32 Lt pagal 2012m.birželio 14 d. atsakovo išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas paties ieškovo surašytas vekselis 6900 eur sumai, kuriame yra įrašas apie tai, kad ieškovas pinigus davė, o šis, kad pinigus gavo (8 b. l.).Taip pat jame padarytas įrašas, jog vekselio davėjas yra ieškovas N. N.. Ieškovas pateiktu vekseliu rėmėsi kaip įrodymu, patvirtinančiu paskolos teisinių santykių egzistavimą, o ne kaip vertybiniu popieriumi. Šis vekselis neatitiko vekseliams nurodytų Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių nustatytos formos reikalavimų , ką nurodė ir notaras bei pirmosios instancijos teismas(10 b l.). Tokiu atveju, šis dokumentas tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą, nes pačiame vekselyje prievolės pagrindas nėra nurodytas. Apeliantas nurodo, nesutinkantis su teismo išvadomis dėl teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimo.
Taigi, įtvirtindamos savo prievolę viena kitai, šalys neįformino realius santykius atspindinčių susitarimų, todėl ginčo nagrinėjimo metu joms tenka pareiga įrodinėti susiklosčiusius santykius kitais esamais įrodymais. Ieškovas vertino tarp šalių sudariusius santykius kaip paskolinius. Paskolos sutartimi viena šalis(paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą(paskolos sumą)arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tokiu atveju šalys turi atitinkamai įrodyti, kad paskolos davėjas(ieškovas) pinigus ar daiktus perdavė, o atsakovas, kad juos grąžino. Teismas , įvertindamas šalių, kitų byloje esančių įrodymų visetą nustatė, kad realiai pinigai nebuvo perduoti ,t. y. ieškovas pats pripažino, kad šis dokumentas neturi vekselio galios Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo prasme. Paskolos gavėjas turi teisę tokią objektyviai išreikštą sutartį ginčyti. Paskolos sutartis yra realinė, pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), tai, nustačius, kad pinigai ar daiktai nebuvo perduoti, teisine prasme ji laikoma nesudaryta. Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 straipsniai).Todėl šioje byloje įvertinus šalių pozicijas, suformuluotas ieškinyje ir priešieškinyje, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas apeliacinio skundo nepateikė.
Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju buvo paskolos santykiai, nes jiems būdinga tai, kad paskolos dalykas yra perduodamas paskolos gavėjui nuosavybėn tam tikram laikui, o šis prisiima pareigą jį grąžinti(CK 6.870 str.1 d.). Įrodžius, kad ieškovas perdavė atsakovui paskolos dalyką – 6900 EUR – ir kad atsakovas įsipareigojo tokią sumą grąžinti ieškovu, tik esant tokioms sąlygoms, būtų pagrindas pripažinti paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pinigų perdavimą atsakovui įrodinėja 2012-06-14 paprastuoju vekseliu, todėl sprendė, kad nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, jog šiuo vekseliu yra patvirtinamas 6900 eurų perdavimas atsakovui. Nors pačiame vekselyje yra įrašas, kad pinigus perdavė, o atsakovas gavo, tačiau šią aplinkybę apie pinigų perdavimą paneigė pats ieškovas.
Iš byloje esančių įrodymų-šalių paaiškinimų, liudytojų įrodymų darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė automobilių pirkimo-pardavimo santykiai išsimokėtinai, ką pripažįsta ir pats apeliantas apeliaciniame skunde. Šalyje pateikti prieštaringi šalių paaiškinimai. Šiuo atveju ieškovas privalėjo pateikti įrodymus apie šių sandorių sudarymo pagrindą, faktą, tačiau jokių įrodymų neteikė, jo pozicija procese nebuvo nuosekli. Byloje nėra pateiktos automobilių pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos su atsakovu, taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kieno automobilius jis pardavinėjo, kad nustatyti sandorio šalies(ieškovo) teisę sudaryti tokius sandorius. Apeliacinės instancijos teismas 2014-02-27 nutartimi sudarė galimybę pateikti papildomus įrodymus (141 b. l.), tačiau jokių papildomų įrodymų ieškovas teismui nepateikė. Nors apeliantas nurodo, kad pardavė žmonos R. N. automobilį Audi A4, priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tuo pripažįsta, kad jis buvo registruotas kito asmens vardu, nors ir sutuoktinės vardu, bet tam, kad vykdyti šį sandorį, turėjo gauti sutikimą, tačiau toks sutikimas nėra pateiktas, nepateiktas ir joks jo nuosavybę patvirtinantis dokumentas. Iš teismo gautų Vį Regitra duomenų nustatyta, kad Audi A4 (duomenys neskelbtini) yra registruota atsakovo vardu (146-147 b. l.), tačiau pirmos instancijos teismas nustatė, kad perdavus šį daiktą atsakovui, jį vėliau atsiėmė pats ieškovas N. N.. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojas J. B.. Nors apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino šio liudytojo parodymus, nurodo juos esant subjektyviais, tačiau liudytojo J. B. parodymus patvirtina byloje papildomai gauta medžiaga iš ikiteisminio tyrimo, kur nustatyta, kas šis automobilis suklastojant atsakovo parašą buvo parduotas kitam asmeniui(165-167 b. l.).Pirkėjui nesumokėjus nustatytu laiku už perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę juos išreikalauti(CK 6.345 str.),tokiu būdu pirkėjui neatsiranda pareiga apmokėti pirkinio kainą.
Taip pat liudytojas J. B. pirmosios instancijos teisme patvirtino aplinkybes, kad apeliantas pardavė jo vardu registruotą automobilį, kurį vėliau apeliantas atsiėmė iš atsakovo, jį perpardavė kitam asmeniui. Dėl šio sandorio sudarymo pagrindo apeliantas nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinėje instancijoje neteikė jokių įrodymų. VĮ Regitra pažyma nepatvirtina apelianto nuosavybės į šį automobilį(148-150 b. l.).Tokiu būdu tai patvirtina liudytojo J. B. parodymus dėl automobilių, buvusių sutarties dalyku, išsireikalavimo iš atsakovo, todėl ir tuo pagrindu atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo liudytojo parodymų vertinimo.
Apeliantas taip pat teigė, kad jis buvo perdavęs atsakovui ne tik kilnojamus daiktus, bet ir pinigus apie 2 000 Lt. Tokiu būdu šioje dalyje šalių santykius galima laikyti paskoliniais (CK 6.87870str.). Atsakovas byloje pateikė įrodymus apie 1800 Lt skolos grąžinimą ieškovui (56a-57 b). Tuo tarpu apeliantas, nurodydamas, kad paskolino apie 2 000 Lt padangoms pirkti, negalėjo tiksliai įvardinti, kokią sumą paskolino, todėl atsakovui pateikus rašytinius įrodymus, kad ieškovui jis grąžino 1800 Lt ir jam tvirtinant, kad yra pilnai atsiskaitęs, pripažintina, kad grąžino grynais pinigais pasiskolintą sumą.
Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą(CK 178 str.). Įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir išspręsti šalių ginčą teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo našta). Įrodinėjimo dalyką sudaro tam tikri juridiniai faktai (šių faktų egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Įrodinėtinų faktų apimtis konkrečioje civilinėje byloje priklauso nuo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkrečios teisės normos, taikytinos šalių ginčo santykiams. Įrodinėjimo našta – tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Įrodinėtinos aplinkybės ir jų įrodinėjimo naštos paskirstymas priklauso nuo to, iš kokių teisinių santykių yra kilęs ginčas konkrečioje byloje. Nors apeliantas nurodo, kad jis buvo nuoseklus, tačiau tai paneigia bylos aplinkybės, nes procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodė visiškai kitas aplinkybes, nei paaiškėjo teisme.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui neteikiant kitų įrodymų, pagrindžiančių faktines ieškinio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, kaip neįrodytą(CPK 178 str.,185 str). Teisėjų kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis, jų nebekartoja, sprendžia, kad teismas teisingai įvertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, todėl apeliacinis skundas atmestinas ir yra spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsakovas prašo priteisti 1200 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias nurodo patyręs dėl atsiliepimo į ieškinį paruošimo(134-135.).Tiek atsakovo pareiškimas, tiek apmokėjimo dokumentas patvirtina, kad atsakovas sumokėjo tik 600 Lt atstovavimo išlaidų, todėl atsižvelgiant į tai, kad yra atlyginamos tik realiai patirtos išlaidos, iš apelianto priteistina 600 Lt(CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti A. Š. iš N. N. 600 Lt(šešis šimtus litų )atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.