Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. N. ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. Š. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad 2012-06-14 ieškovas N. N. paskolino atsakovui A. Š. 6 900 EUR (23 824,32 Lt), atsakovas išrašė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2012-11-11 sumokėti ieškovui vekselyje nurodytą pinigų sumą. Ieškovas praleido vekselio pateikimo apmokėti terminą, todėl, remdamasis LR CK 6.870 straipsniu, teismui vekselį pateikia kaip paskolos raštelį.

Posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, priešieškinio nepripažino ir paaiškino, kad vekselis buvo išrašytas kaip skolos raštelis už pinigus, kuriuos ieškovas skolino atsakovui dviejų automobilių pirkimui ir asmeninėms išlaidoms. Atsakovas iš viso yra skolingas 6900 EUR. Atsakovas nuo 2010 metų negrąžina skolos, todėl ieškovas eilę kartų skambino jam telefonu, tačiau atsakovas neatsiliepdavo, nekėlė ragelio, slėpdavosi, žmona pasakydavo, kad jo nėra namuose, buvo atvažiavęs pas atsakovą į namus norėdamas paraginti grąžinti skolą, tačiau niekada negrasino ir nenaudojo smurto prieš atsakovą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Šioje byloje ieškovo ieškinio dalykas yra piniginis reikalavimas – 23 824,32 Lt skolos priteisimas iš atsakovo; atsakovo priešieškinio dalykas – 2012-06-14 skolos rašto, įvardinto paprastuoju vekseliu, pripažinimas negaliojančiu.

Dėl ieškinio reikalavimo. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 str. 1 d., Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d. (toliau tekste – ĮPVĮ). Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 str. 4 d., ĮPVĮ 2 str. 4 p., 77 str. 2 p.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2012-06-14 pasirašė dokumentą, kurį įvardino paprastuoju neprotestuotinu vekseliu. Šiame dokumente vekselio davėju nurodytas N. N. (ieškovas), pinigų gavėju nurodytas A. Š. (atsakovas), vekselio apmokėjimo data 2012-11-11; skolinio įsipareigojimo suma 6 900 U. D. yra vekselio davėjo N. N. parašas. Vekselyje yra prierašas: „Pinigus daviau N. N. (parašas)“ bei „Pinigus gavau A. Š. (parašas)“ (8 b. l.).

Klaipėdos rajono trečiojo notaro biuro notarė L. M. atsisakė išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2012-06-14 paprastąjį vekselį, nes vekselis neatitinka ĮPVĮ nustatytos formos, taip pat yra praleisti įstatymo nustatyti terminai (10 b. l.).

Ieškovas minėtą vekselį pridėjo prie ieškinio, siekdamas rašytiniu įrodymu pagrįsti atsakovo prievolę grąžinti vekselyje nurodytą 6 900 EUR sumą. Teismo posėdžio metu, atkreipus ieškovo dėmesį į vekselio tekstą, ieškovas N. N. paaiškino, kad išduodant vekselį neteisingai įrašytas vekselio davėjas ir pinigų gavėjas. Nurodė, kad ne ieškovas, o atsakovas A. Š. yra vekselio davėjas, ir kad ne ieškovas, o atsakovas 2012-06-14 vekseliu įsipareigojo 2012-11-11 sumokėti 6 900 EUR. Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad vekselio tekstą rašė jis, verčiamas ieškovo, nesuprasdamas, ką daro.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas posėdžio metu teigė, jog vekselio tekstas yra ydingas (vietoje A. Š. vekselio davėju yra nurodytas N. N.), o atsakovas šios aplinkybės neginčijo, darytina išvada, kad, pripažįstant klaidą vekselio tekste, teismui pateiktas vekselis neatitinka formalių reikalavimų - ginčo vekselis nepasirašytas „tikrojo“ vekselio davėjo atsakovo A. Š. (ĮPVĮ 77 str. 7 p.). Atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovo pateiktas ginčo dokumentas, pavadintas paprastuoju vekseliu, negali būti pripažįstamas vekseliu, jis nėra vertybinis popierius, jam netaikytinos ĮPVĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos (ĮPVĮ 78 str.).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2012-06-14 paskolino atsakovui 6900 EUR ir vadovaudamasis CK 6.870 straipsniu ginčo vekselį pateikė teismui kaip paskolos raštelį.

Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip susitarimas, kuriuo viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, t.y. sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, o ne nuo sutarties pasirašymo. Teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda tada, kai šalys susitaria dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui.

Ieškovas posėdžio metu pripažino, kad 6900 EUR suma realiai pinigais atsakovui nebuvo perduota. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, tai, nustačius, kad pinigai ar daiktai nebuvo perduoti, teisine prasme ji laikoma nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad posėdžio metu ieškovas nurodė kitas faktines aplinkybes, negu jos buvo išdėstytos ieškinyje. Posėdžio metu ieškovas aiškino, kad vekselis, nors ir neatitinka formalių įstatymo reikalavimų, turi būti pripažįstamas paprastu skolos rašteliu, teigė, kad vekselis buvo išrašytas kaip skolos raštelis už pinigus, kuriuos ieškovas skolino atsakovui dviejų automobilių pirkimui ir asmeninėms išlaidoms. Ieškovo nuomone, esminę teisinę reikšmę turi prierašai apie pinigų davimą ir gavimą. Teigė, kad atsakovui A. Š. raštu patvirtinus, jog pinigus gavo, atsakovas yra ieškovo skolininkas, kuris iki šiol nėra sumokėjęs ieškovui nei dalies skolos.

Tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo. Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą ir nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą.

Byloje esantis 2010-12-12 vekselis (54 b. l.), mokėjimo pavedimai (2012-03-31 kasos pajamų orderis 40 Lt sumai, 2012-03-29 mokėjimo nurodymas 200 Lt , 2012-04-10 kasos pajamų orderis 1000 Lt sumai, 2012-03-29 mokėjimo nurodymas 200 Lt, 2012-03-30 kasos pajamų orderis 160 Lt , 2012-03-29 mokėjimo nurodymas 200 Lt, 57–59 b. l. ), 2012-04-11 paskolos sutarties kopija (kurios tekste paskolos davėju įvardintas A. Š., o paskolos gavėju - N. N., 71 b. l.), patvirtina, kad šalys savo veiksmais siekė sukurti civilines teises ir pareigas ir juos siejo faktiniai sutartiniai santykiai.

Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai aiškina tarp jų susiklosčiusius faktinius santykius. Kadangi šalys tinkamai neįformino realius santykius atspindinčių susitarimų, ginčo nagrinėjimo metu joms tenka pareiga įrodinėti susiklosčiusius santykius kitais esamais įrodymais.

Teigdamas, kad surašytas dokumentas yra skolos raštas, ieškovas aiškino, kad ginčo skolos rašte nurodyta atsakovo mokėtina suma yra kildinama iš šalių sudarytų automobilių pirkimo sandorių. Teigė, kad atsakovas pinigus pasiskolino iš ieškovo, pirkdamas ieškovo sutuoktinės R. N. automobilį Audi A4. Atsakovas 2010-12-12 išrašė vekselį 13 100 Lt sumai ir paskolintą sumą įsipareigojo grąžinti 2011-12-12. Nepraėjus nei metams, atsakovas dar kartą paprašė paskolinti pinigų, nes norėjo pirkti mašiną BMW. Ieškovas pasitikėjo atsakovu ir paskolino pinigų automobilio BMW pirkimui, kokią sumą skolino – neatsimena, dar 2000 Lt davė papildomai padangoms pirkti, skolos raštas parašytas visai jo paskolintai sumai.

Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad nėra skolingas ieškovui. Paaiškino, kad automobilį Audi A4 ieškovas atsiėmė, o už automobilį BMW atsakovas ieškovui sumokėjo iš žmonos motinos (J. R.) pasiskolintais pinigais. Automobilį BMW ieškovas iš jo atėmė Šiauliuose: pasakė, kad duotų draugui pasivažinėti, pasiėmė ir automobilio negrąžino.

Teismo nuomone, ieškovo versija dėl 6900 EUR skolos susidarymo nėra įrodyta.

Posėdžio metu šalys nurodė ir liudytojas J. B. patvirtino aplinkybę, kad ieškovas atsakovui pardavinėjo ne savo, o kitų asmenų vardu registruotus automobilius – automobilis Audi A4 buvo registruotas ieškovo sutuoktinės R. N. vardu, o automobilis BMW buvo registruotas liudytojo J. B. vardu. Automobilis Audi A4 ir šiuo metu yra registruotas atsakovo vardu (26 b. l.), tačiau byloje nėra jokių patikimų įrodymų apie automobilio BMW pardavimo sandorį. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie ieškovo įgaliojimus sudaryti minėtų automobilių pardavimo sandorius ir gauti pinigus už parduotus automobilius. Posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad ieškovas atvažiuodavo pas jį ir kalbėdavo, jog važiuoja pas atsakovą A. Š. atsiimti skolos, tačiau liudytojas nenurodė, dėl ko yra susidariusi skola ir kokia skolos suma. Kitų ieškovo paaiškinimą patvirtinančių įrodymų, be minėto liudytojo paaiškinimų, byloje nėra.

Atsakovo paaiškinimus patvirtino liudytojas J. B., kuris parodė, kad kartu su ieškovu paėmė iš atsakovo automobilio Audi A4 raktelius ir išvažiavo. Liudytojas J. B. taip pat parodė, kad ieškovas pardavė atsakovui jo, J. B. vardu, registruotą automobilį BMW už 7000 Lt, teigė, kad pirkimo sandoris nebuvo registruotas, taip pat nurodė, kad matė, kaip ieškovas automobilį Audi A4 ir automobilį BMW perpardavė kitiems asmenims. Prieštaravimą tarp liudytojo J. B. parodymų ir paties ieškovo aiškinimo turėjo pašalinti ieškovas, o ne atsakovas ar teismas, tačiau ieškovas liudytojo nurodytų aplinkybių dėl automobilių paėmimo iš atsakovo nepaneigė.

Teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas skirtingai aiškino skolos susidarymo aplinkybes, nesugebėjo paaiškinti, kada susidarė 6900 EUR suma, kokio dydžio suma yra pagrindinė skola, o kokio dydžio – palūkanos ar delspinigiai, teigė, kad atsakovas nėra sumokėjęs nei dalies skolos, ir toks pozicijos neturėjimas bei nesugebėjimas konkrečiai paaiškinti prievolinių santykių atsiradimo ir jų raidos aiškintinas atsakovo nenaudai.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo yra nepagrįstas, neįrodytas ir negali būti tenkinamas.

Dėl priešieškinio reikalavimo. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti 2012-06-14 skolos raštą negaliojančiu nuo sudarymo momento (8 b. l.).

Nei ieškovas, nei atsakovas neneigia 2012-06-14 rašto, pavadinto „Paprastasis vekselis“ surašymo ir jo pasirašymo fakto, bei tos aplinkybės, kad sakinį „Pinigus gavau A. Š. (parašas)“ parašė ir pasirašė atsakovas, tačiau atsakovas ginčija sudarytą sandorį, motyvuodamas tuo, kad jokių pinigų iš ieškovo nėra gavęs, o raštas buvo pasirašytas prieš jo valią dėl realaus grasinimo. Skolos raštas yra ginčijamas LR CK 1. 91 str. nurodytu sandorio negaliojimo pagrindu.

Nagrinėjamu atveju iš prierašo, parašyto 2012-06-14 šalių surašytame rašte, turinio, nėra aišku, kokia yra skolos suma, nėra nurodyta atsakovo įsipareigojimo grąžinti ieškovui skolą, Teismo nuomone, prierašas neatitinka skolos dokumentui keliamų reikalavimų (CK 6.871 str. 3 d., 6.873 str. 1 d.). Nepaisant to, kad skolos raštelis neatitinka skolos dokumentui keliamų reikalavimų, atsakovas prašo pripažinti jį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Realaus grasinimo įtakoje sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.91str. 1 d.) įrodžius tokį pagrindą. Pripažįstant negaliojančiu sandorį CK 1.91 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti, kad atsakovui buvo grasinama, kad tas grasinimas buvo realus ir skolos raštas buvo pasirašytas grasinimo įtakoje. Realaus grasinimo samprata yra duota CK 1.91 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią ,,realus grasinimas” reiškia kitos sandorio šalies nepateisinamus ir neteisėtus prieš sandorio šalį, jos vaikus, sutuoktinį ir kitus giminaičius arba jų turtą ar reputaciją nukreiptus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos kaip tik sudaryti sutartį.

Atsakovas nurodo, kad ieškovo persekiojimas ir bauginimas tęsėsi kelerius metus, kol tik dėl ieškovo nuolatinio spaudimo, bauginimo ir grasinimų, psichologiškai veikiamas ieškovo savo namuose jis buvo priverstas 2012-06-14 parašyti vekselį ir pasirašyti, kad pinigus gavo. Ieškovas šiuos atsakovo motyvus neigia ir vertina juos kaip apkalbėjimą, šmeižimą, siekiant tokiu būdu išvengti prievolės vykdymo, nes atsakovas iš tikrųjų jam yra skolingas 6 900 EUR.

Grasinimo, kurį nurodo atsakovas, faktas ir jo padarinių realumas turi būti pagrįstas įrodymais, tačiau šias aplinkybes atsakovas įrodinėja tik savo paties paaiškinimais bei liudytojų, kurių viena yra jo sutuoktinė, o kita – sutuoktinės motina, parodymais.

Teismas atsakovo įrodinėjamą skolos raštelio pasirašymo grasinimo įtakoje situaciją vertina kaip apsigynimo nuo ieškinio reikalavimų gynybinę versiją, kadangi į teisėsaugos institucijas dėl ieškovo elgesio kreipėsi tik prasidėjus procesui dėl skolos priteisimo 2013-04-15(55 b. l.).

Priešieškinyje atsakovas nurodo, kad nuo 2009 metų ieškovas pastoviai pas jį atvažiuodavo ir jo vizitų tikslas buvo įtraukti atsakovą į nusikalstamų veikų darymą užsienyje. Nepaisant tokio ieškovo elgesio, atsakovas 2010 metais nupirko iš jo automobilį Audi A4 ir pasirašė vekselį, kuriuo iki 2011-12-12 įsipareigojo sumokėti ieškovui 13 100 Lt (54 b. l.), taip pat teigia, kad iš viso yra pasirašęs 9 paskolos sutartis. Teismo nuomone, ieškovo veiksmai reikalaujant atsakovą pasirašyti jo interesams prieštaraujančius sandorius, negalėjo neturėti įtakos vėlesniam atsakovo ir ieškovo bendravimui. Kiekvienas tokioje situacijoje atsidūręs protingas asmuo tolesnio bendravimo su jo atžvilgiu netinkamai pasielgusiu asmeniu būtų atsisakęs, ir būtų ėmęsis veiksmų, apginančių savo pažeistus interesus, tuo tarpu atsakovas iš to paties ieškovo, kuriam skolingas ir kuris reikalauja skolos grąžinimo, pirko kitą automobilį, pirkimo sutarties nustatyta tvarka neįformino, nei vieno sandorio neginčijo, į teismą dėl sandorių nuginčijimo kreipėsi tik po to, kai buvo inicijuotas civilinis procesas dėl skolos priteisimo, neįvardijo jokių savo veiksmų, kuriais jis ilgo tarpusavio bendravimo su ieškovu metu būtų siekęs išspręsti susiklosčiusią jam nepalankią situaciją.

Ta aplinkybė, kad ieškovas grasino atsiimti ir atsiėmė automobilį, už kurį nebuvo sumokėta, nesudaro pagrindo manyti, kad toks grasinimas galėjo kelti grėsmę atsakovui ar jo artimųjų saugumui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo realus grasinimas iš ieškovo pusės ir kad jam neliko kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos (pvz. galimybės kreiptis į teisėsaugos instituciją) ir buvo tik vienintelė galimybė išvengti grasinimo padarinių - pasirašyti ginčijamą skolos raštą. Pasisakydamas apie galimus grasinimo padarinius, atsakovas nurodė, kad ieškovas reikalavo vykti su juo į užsienį, ir tuo pačiu nurodė, kad su ieškovu į užsienį buvo išvykęs, tačiau nusikaltimų nepadarė.

Atsakovas nurodė, kad ginčo dokumentą parašė jis, verčiamas ieškovo, nesuprasdamas, ką daro. Ginčo dokumentas iš tikrųjų neatitinka paprastajam vekseliui keliamų reikalavimų, tačiau ši klaida taipogi neįrodo, kad atsakovas dokumento surašymo metu buvo įbaugintas ir nesuprato, ką rašo. Šalys neneigė ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalims buvo įprasta savo tarpusavio ryšius forminti pasirašant vekselius (54 b. l.) ar paskolos sutartis (71 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad 2012-04-11 paskolos sutarties, kurios kopiją teismui pateikė atsakovas ir posėdžio metu ieškovas pripažino tokią sutartį buvus, tekste vėlgi yra klaidų: tekste paskolos davėju įvardijamas A. Š., o už paskolos davėją rekvizituose pasirašo N. N.. Šios aplinkybės rodo, kad nei viena šalis neskyrė pakankamai dėmesio skolos raštų surašymui - pasibaigus vieno vekselio terminui surašydavo kitą, neteikė jiems didelės reikšmės, jų neginčijo.

Byloje liudytoja apklausta atsakovo sutuoktinė A. Š. nurodė, kad ieškovas N. N. atvažiuodavo ir reikalaudavo, kad ji išleistų vyrą važiuoti į užsienį uždirbti pinigų. Toks ieškovo elgesys tęsėsi apie dvejus metus. Ieškovas skambindavo telefonu atsakovui, šis neatsiliepdavo, tuomet skambindavo jai. Atvažiavęs rėkdavo, neleisdavo dalyvauti pokalbyje su atsakovu, grasino susidorojimu. Grasino dėl to, kad atsakovas kartu su N. N. nevažiavo į užsienį, rašė žinutes su reikalavimu išleisti vyrą į užsienį.

Skolos rašto pasirašymo momentu ši liudytoja nedalyvavo, todėl nurodyti konkrečių faktinių aplinkybių, susijusiu su skolos pasirašymu negali. Liudytoja nenurodė konkrečių faktų, ji pasisakė tik apie savo nuojautas ir spėliones, jos liudijimai apsiribojo aplinkybių, kurias jai atskleidė atsakovas, perpasakojimu, todėl liudytojos A. Š. parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patvirtinantys atsakovo nurodytas aplinkybes bei paneigiantys kitus byloje esančius įrodymus.

Liudytoja J. R. parodė, kad apie atsakovo skolą ji žinanti iš ieškovo N. N. pasakymo, skolos rašto pasirašyme nedalyvavo, ji matė tik, kad A. Š. stovėjo visas raudonas, nuleidęs galvą, nieko nekalbėjo. Šios liudytojos parodymai apsiribojo jos pačios subjektyvios pozicijos dėl atsakovo būsenos išdėstymu ir taip pat nepatvirtina grasinimų realumo.

Iš teismui pateikto faktinių aplinkybių protokolo, kuriame užfiksuotos SMS žinutės, nėra aišku, tarp kokių asmenų vyksta susirašinėjimas, susirašinėjimas nepakankamai informatyvus, jame nėra fiksuojami grasinimai, tik reikalavimas neversti vogti ir negrasinti, todėl teismas sprendžia, kad šis įrodymas nepatvirtina realaus grasinimo atsakovo atžvilgiu (84 b. l.).

Esančių įrodymu visuma, teismui juos kompleksiškai įvertinus, vadovaujantis laisvo įrodymu vertinimo principu, taip pat įrodymu tikėtinumo bei pakankamumo laipsnio standartais civiliniame procese, neleidžia teismui daryti išvados, jog atsakovo ginčijamas skolos raštas, kaip jis teigia, buvo pasirašytas realaus grasinimo įtakoje, todėl priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ((duomenys neskelbtini) 178, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Abiejų bylos šalių turtinių reikalavimų atmetimas suponuoja, jog skundžiamas teismo sprendimas nėra palankus nei vienai iš ginčo šalių. Kadangi ieškinio ir priešieškinio suma ta pati, šalims paliekamos jų turėtos atstovavimo išlaidos.

Atsižvelgiant į tai, kad 2013-04-24 nutartimi žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimas atsakovui buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, atsakovas įpareigotinas sumokėti 715 Lt žyminį mokestį valstybei (CPK 83 str.).

Pagal nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančią CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalies redakciją ir LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje šalims sudaro po 9 litus, iš šalių valstybei nepriteistinos.

Teismas 2013-03-27 nutartimi, tenkindamas ieškovo N. N. prašymą, byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones (15 b. l.). Atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 715 Lt (septynis šimtus penkiolika litų) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-27 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kilnojamajam turtui : kelių transporto priemonėms Mercedes Benz 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nissan Vanette, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (antstolės Eurikos Rulienės 2013-04-05 turto aprašas).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.