Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. B. ieškinį atsakovui J. M. dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2024 m. balandžio 5 d. prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti, elektroninio laiško, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. vasario 27 d. sprendimo „Dėl 2018 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2653-10090 pakeitimo“ kopijas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui teismui reikalinga įvertinti įrodymų, pagrindžiančių ieškovės turtinę padėtį, visumą, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ieškovės atskirojo skundo

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo ir ieškovei nustatytas terminas patikslinto apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė prašė atleisti ją nuo už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, prašymą grįsdama sunkia turtine padėtimi. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ieškovės prašymą, nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovė dėl turtinės padėties negali sumokėti byloje mokėtino žyminio mokesčio, todėl atmetė jos prašymą ir įpareigojo ieškovę žyminį mokestį sumokėti per 7 dienų terminą. Ieškovė nesutinka su teismo procesiniu sprendimu netenkinti jos prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atskirąjį skundą grįsdama tuo, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba dėl sunkios turtinės padėties, ieškovės turtinė padėtis nėra pakitusi, pirmosios instancijos teismas ieškovės turtinės padėties sudėtingumą galėjo įvertinti iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

14. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Toks prašymas turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Taip pat įstatyme nenurodyta, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali ar turi asmenį atleisti.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014).

16. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 3 dalimi kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis ir tai yra viena iš būtinų tinkamo teisės į teisminę gynybą realizavimo elementų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už apeliacinį skundą turi būti sumokėtas 109 Eur žyminis mokestis. Ieškovė nėra sumokėjusi jokios žyminio mokesčio dalies už paduotą apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo ieškovė prašė atleisti ją nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, nors tokia galimybė įstatyme nėra numatyta. Ieškovė, be kita ko, kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydį, teigdama, kad procesiniai dokumentai teismui pateikiami elektroninėmis priemonėmis, todėl turėtų būti mokama 75 procentai žyminio mokesčio sumos, tačiau pirmosios instancijos teismo nurodyta žyminio mokesčio suma ir sudaro 75 proc. už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio (146 Eur × 75 proc., CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis).

17. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės turtinę padėtį, pažymėjo, kad ieškovė nėra pateikusi duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, valdomas transporto priemones, banko sąskaitose esančias lėšas, turto ir pajamų deklaracijas, dėl to sprendė, jog ieškovės pateikti duomenys nėra pakankami pripažinti jos turtinę padėtį kaip sunkią, kad teismas galėtų atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės gaunamos pajamos nėra didelės (666,79 Eur senatvės pensija ir 38,23 Eur vienišo asmens išmoka), tačiau vien duomenys apie asmens gaunamas pajamas nėra pakankami jo turtinei padėčiai įvertinti, nes, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmens turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“, bankų (pvz.: išrašas apie sąskaitoje esančias pinigines lėšas), turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kurių ieškovė nepateikė. Ieškovė turėjo galimybę duomenis apie turimą konkretų turtą pateikti apeliacinės instancijos teismui, tačiau vietoj to ieškovė nurodė, kad ji pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, jog teismas susidarytų įspūdį apie sudėtingą ieškovės turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia ieškovės pozicija. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovei nepateikus duomenų apie turimą turtą, ieškovei nebeteikiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nėra pagrindo laikyti, jog ieškovės turtinė padėtis tokia sunki, kad ji negalėtų sumokėti 109 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą.

18. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė 2024 m. balandžio 5 d. prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti kopiją, kuri, ieškovė teigimu, pagrindžia jos sunkią turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktas prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti nėra pirminis įrodymas apie ieškovės turtinę padėtį, kadangi jame surašyti duomenys pagal ieškovės nurodymą. Nepaisant to, iš ieškovės pateikto prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai gauti matyti, kad pati ieškovė nurodė turinti ne tik butą, bet ir 5 000 Eur piniginių lėšų. Prašyme-paraiškoje nurodyta, kad jis užpildytas 2024 m. balandžio 5 d., todėl darytina išvada, kad apeliacinio skundo pateikimo metu ieškovė turėjo galimybę sumokėti 109 Eur žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą, kad ieškovės sunkią turtinę padėtį įrodo faktas, jog jai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog antrinė teisinė pagalba ieškovei buvo teikiama iki 2024 m. kovo 31 d. Tai reiškia, kad ieškovės turtinė padėtis gali būti pasikeitusi, o aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos priešingai, ieškovė neįrodė.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei nepateikus visų duomenų apie savo turtą, taigi neatskleidus, ar ji objektyviai neturi galimybių įvykdyti pareigą sumokėti už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo ieškovę atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, priešingu atveju būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį.

20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo ir nustatė ieškovei terminą patikslinto apeliacinio skundo trūkumui pašalinti. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas patikslinto apeliacinio skundo trūkumo pašalinimo terminas, ieškovei nustatomas naujas terminas patikslinto apeliacinio skundo trūkumui pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei G. M. B. terminą iki 2024 m. birželio 20 d. pašalinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartyje nurodytą patikslinto apeliacinio skundo trūkumą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.