- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-93-803/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19829-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos kooperatinės bendrovės „Blauzdžių agroservisas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio grūdai“ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei restruktūrizuojamai kooperatinei bendrovei „Blauzdžių agroservisas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas taikytų atsakovės turtui laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Joniškio grūdai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 8 562,90 Eur skolos, 937,57 Eur palūkanų, 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones: 9 500,47 Eur sumos atsakovei nuosavybės teise priklausančių ir pas atsakovę ar trečiuosius asmenis esančių piniginių lėšų ir/ar kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto areštą. Prašymą grindė neatsiskaitymo aplinkybe, didele skolos suma, tuo, jog atsakovės nekilnojamasis turtas yra įkeistas hipotekos kreditorių naudai, dėl ko egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštuodamas 9 500,47 Eur sumos atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, nustatydamas areštuoto turto eiliškumą bei leisdamas atlikti nutartyje nurodytus atsiskaitymus.
5. Spręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas nurodė, jog pagal susiklosčiusią teismų praktiką didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę nulėmė bylos aplinkybės, ženkli ieškovės reikalavimų suma, t. y. 9 500,47 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) restruktūrizuojama kooperatinė bendrovė (toliau – RKB) „Blauzdžių agroservisas“ prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
6.1. taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesilaikė teisėtumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų; turto areštas gali paveikti kitos civilinės bylos baigtį, kelia grėsmę sėkmingam įmonės restruktūrizavimui;
6.2. kadangi Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi iškėlė atsakovei restruktūrizavimo bylą, akivaizdu, jog įmonė sėkmingai vysto savo veiklą ir atkuria mokumą;
6.3. ieškovės iš atsakovės išieškoma suma atsakovei nėra didelė, kadangi pateikiami finansinės padėties įrodymai eliminuoja abejones dėl atsakovės galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju;
6.4. teismas negalėjo nustatyti atsakovės nesąžiningumo, kadangi įsiskolinimas ieškovei buvo paveiktas paties restruktūrizavimo proceso – teismas leido mokėti atsakovei tik 20 300 Eur sumą per mėnesį, dėl ko atsakovei iškilo sunkumų apmokėti ieškovės sąskaitas. Pažymi, jog skola ieškovei susidarė visai neseniai, atsakovė niekada nevengė mokėti įsiskolinimo.
7. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog reali grėsmės galimybė egzistuoja atsižvelgiant į atsakovės skolos ieškovei dydį ir apimtis, atsakovės neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus (vengimą atsiskaityti, nenorą tartis geruoju), aplaidų ir nesąžiningą tarpusavio sutartimi sulygtų pareigų vykdymą (atsakovė pusę metų nevykdė skolinių įsipareigojimų ieškovei ir nereagavo į jos siųstus raginimus), faktą, kad viešoje erdvėje atsakovės kreditingumo rizika vertinama kaip didelė. Pažymi, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės reikalavimo, galimai, ne tik nepavyks įgyvendinti, bet ir bus padaryta nuostolių, t. y. ieškovė praras realią galimybę atgauti jai priklausančias lėšas, priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Mano, jog turto areštas nepažeidžia ir neapriboja atsakovės interesų vykdant restruktūrizacijos procesą. Pažymi, kad pagal specialųjį įstatymą finansiniai įsipareigojimai, prisiimti po teismo sprendimo, nėra susiję su restruktūrizavimo procesu ir įmonė dalyvauja ūkinėje veikloje įprastomis sąlygomis, netaikant jai lengvatų, t. y. esant grėsmei, jog sprendimas dėl skolos nebus įgyvendintas ar jo įgyvendinimas pasunkės, jai privalo būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės; dėl nurodytos aplinkybės vykdomas restruktūrizavimas neturi ir negali turėti jokios įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Mano, jog atsakovės elgesys susiklosčiusioje situacijoje turi būti laikomas kaip prieštaraujantis pagrindiniams teisės principams, kadangi atsakovė, žinodama bendrovės sunkią turtinę padėtį, prisiėmė tolesnius finansinius įsipareigojimus, įsigydama prekių iš ieškovės net ir matydama, jog negali padengti jau egzistuojančių skolų bei žinodama, kad jo mėnesinės išlaidos negali viršyti 2017 m. liepos 8 d. nutartimi nustatytų 20 300 Eur.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria, įvertinus ieškinio prima facie pagrįstumą bei grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui aplinkybę, atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
9. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos, t. y. pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą, ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.
10. Šiuo atveju nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio prima facie pagrįstumo – egzistavimo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nekonstatavo, jog ieškovės ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, ieškovės reikalavimai 2017 m. gegužės 22 d. preliminariu sprendimu patenkinti, preliminarus sprendimas įsiteisėjęs (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Todėl, nekilus dėl to ginčui, apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios sąlygos plačiau nepasisako.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atsakovės atskirojo skundo argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovė įrodė grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui aplinkybę.
12. Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, ieškinio sumos, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo, dydžiui. Taigi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus / galimybę paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016;2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017 ir kt.).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pagrindė egzistuojančią tikėtiną riziką dėl galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantė, atskirajame skunde išdėstytais argumentais kvestionuodama ieškinio sumos dydžio reikšmingumą, savo finansinei padėčiai pagrįsti kartu su atskiruoju skundu pateikė 2016-sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinį. Pagal 2016 m. balanso duomenis įmonė 2016 m. turėjo turto už 2 168 490 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas 1 752 844 Eur, trumpalaikis turtas – 415 591 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 251 388 Eur ir pinigai bei jų ekvivalentai – 10 079 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 432 930 Eur, iš kurių po vienerių metų mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 207 118 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 225 812 Eur. Iš 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2016 metais įmonė patyrė 188 184 Eur nuostolių. Įvertinus aptartus įmonės finansinius rodiklius apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti vienareikšmišką išvadą, jog apeliantės turimo turto bei esamų įsipareigojimų (per vienerius metus mokėtinų sumų) santykis, kaip ir nuosavybes teise valdomo turto struktūra, patvirtina neabejotiną įmonės finansinės padėties stabilumą (patikimumą). Nors ir sutiktina su apeliantės argumentu, kad jos finansinė padėtis 2016 m. palyginus su 2015 m. pagerėjo, tačiau tai nepaneigia egzistuojančios tikėtinos grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taigi vertintina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, jog yra grėsmė, kad nesiėmus ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų nebeįmanomu (CPK 185 straipsnis).
14. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neeliminuoja apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji neginčijo savo prievolės apmokėti ieškovės sąskaitas bei nevengė. Sutiktina su ieškovės argumentu, jog atsakovės vykdomas restruktūrizavimo procesas neturi įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi įstatymas nenumato draudimo restruktūrizuojamai įmonei taikyti turto areštą ar kitus apribojimus vien dėl jos kaip restruktūrizuojamos įmonės statuso (ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnio 3 punktas). Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovė, atsakovės finansiniai įsipareigojimai atsirado po Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikomos neatsižvelgiant į restruktūrizavimo procesą, o vertinant tai, ar egzistuoja įstatyme numatytos sąlygos.
15.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kurių turtui laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, tačiau svarbu, kad šie suvaržymai būtų proporcingi siekiamiems tikslams. Atsakovės argumentai, sietini su tuo, kad byloje pritaikytas jos turto areštas neproporcingai sukelia realią grėsmę sėkmingam bendrovės restruktūrizavimui, yra abstraktaus pobūdžio. Nors iš pateikto antstolės V. P. 2017 m. gegužės 26 d. turto aprašo matyti, jog vykdant skundžiamą nutartį aprašytas atsakovės nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei piniginės lėšos, tačiau turto vertė neįkainota (nurodyta, jog vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas), o apeliantė, įrodinėdama jog piniginių lėšų areštas sustabdė restruktūrizaciją, nepateikė teismui iki šiol naujausių duomenų apie tai, ar buvo nustatyta areštuoto turto vertė bei tai, ar išliko piniginių lėšų areštas (CPK 178 straipsnis).
16. Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties ir atsakovės įrodinėjama aplinkybė, jog byloje nėra faktinių duomenų apie apeliantės ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą ir tokiu būdu pasunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą, t. y. atsakovės nesąžiningumą. Pažymėtina, kad, būtinybę areštuoti jos turtą pagrindžia tai, kad yra visos prielaidos arba, kitaip tariant, apeliantei nėra teisinių kliūčių perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą, jeigu ji nuspręstų taip pasielgti.
17. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą(nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).
18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teisingai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, todėl apeliantės (atsakovės) atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atsakovės 208,49 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės RKB „Blauzdžių agroservisas“ atskirojo skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį.
Priteisti ieškovo UAB „Joniškio grūdai“ (juridinio asmens kodas 157602461) naudai 208,49 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės RKB „Blauzdžių agroservisas“ (juridinio asmens kodas 256713470).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.