Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo gynėjui bei civilinio atsakovo UAB „Šiaulių naujienos“ atstovui advokatui Vygantui Barkauskui,

teisiamajame posėdyje, privataus kaltinimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nebaigto aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Šiaulių naujienos“ direktoriaus pavaduotoju, neteistas,

kaltinamas pagal BK 154str.2 d., 155str.1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusysis V. V. privataus kaltinimo tvarka kaltina M. D. tuo, kad jis:

2009 09 19 dienos dienraščio “Šiaulių naujienos” publikacijoje, pavadintoje “Girtas Vyriausybės atstovas slėpėsi tualete”, šios publikacijos autorius M. D. 2009 09 19 d. viešai raštu dienraščio “Šiaulių naujienos” 1-ajame ir 3 – ajame puslapiuose užgauliai pažemino V. V.: publikacijos pavadinime žodžiais: “Girtas Vyriausybės atstovas slėpėsi tualete” ; tekste po antrašte žodžiais “Vyriausybės atstovui – problemos dėl svetimos moters ir alkoholio” bei tekste žodžiais “Vieną naktį “Šiaulių naujienos” Vyriausybės atstovą užklupo girtą, su moterimi šlitinėjantį Vyriausybės atstovo tarnybos patalpose”; “...laukan iššoka porelė: išbalęs V. V. ir vos ne į dukras tinkanti dama su vestuviniu žiedu ant piršto. Ir tikrai ne V. V. žmona”; “O tuo metu džentelmenas – V. V.- neria vidun į savo patalpas ir užsirakina iš vidaus”; “ Plykst fotoaparato blykstė – Vyriausybės atstovas it zuikis neria į tualetą ir užsitrenkia duris”; “Tik praėjus kelioms minutėms įsidrąsina – vėl plykst... V. V. slepiasi.”; “Girdime kaip Vyriausybės atstovas tyliai išpėdina iš tualeto ir brazdinasi į trečiąjį aukštą...”; Prožektorių šviesos pagauna išsigandusio Vyriausybės atstovo V. V. veidą. Rankoje – portfelis, pats – kiek svyruojantis. Dorai paaiškinti, ką veikia pasislėpęs tamsoje, negali.”; “Ar dėl išgąsčio ar dėl alkoholio valdininkas sunkiai orientuojasi – susigrūda antgalį į burną”; “ Policijos patruliai, kad būtų atmesti bet kokie įtarimai, prašo atrakinti patalpas – ar nesimėto buteliai, nesivolioja girti asmenys ir pan. “ Neįleisiu” – nukerta išbalęs valdininkas.”; “”Jeigu mano tiesioginis viršininkas lieps, atrakinsiu”, - sunkiai rinkdamas žodžius dudena V. V. ...” ; Praėjus keletui dienų po naktinio nuotykio V. V. net išbąla ( neskaitant slyvinio atspalvio nosies galo ) priimamajame išvydęs žurnalistus. Sukrunta vestis į kabinetą ( matyt, kad negirdėtų administratorė ). Jau turi sukūręs versiją: savo apartamentuose nebuvo ( suprask šviesą degino bildukai ), o tiesiog atėjo nusilengvinti į tualetą. Atsivedė ne tik damą, kurios jis beveik nepažįstąs, bet ir miesto garbės pilietį V. K. “ t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 dalyje.

Toje pačioje 2009 09 19 dienos publikacijoje “Girtas Vyriausybės atstovas slėpėsi tualete” per visuomenė informavimo priemonę - dienraštį “Šiaulių naujienos” M. D. paskleidė apie V. V. tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią ir pažeminančią V. V., bei pakertančią juo pasitikėjimą, o būtent: publikacijos pavadinime “Girtas Vyriausybės atstovas slėpėsi tualete” paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją žodžiais “girtas...slėpėsi tualete”; publikacijos teksto paantraštėje paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją žodžiais “Pobūvis Vyriausybės atstovo kabinete” bei publikacijos tekste žodžiais “užklupo girtą”; “ ( Vėliau paaiškėja, kad Vyriausybės atstovo durys neužsidaro ir po darbo, tarp lankytojų – komisarai, prokurorai, savivaldybės vadovai, o po pasisėdėjimų Vyriausybės atstovas išeinąs kiek svirduliuodamas, - red. Past.)”; bei paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją: “ Kalbėdamas apie problemas jis omenyje turėjo Vyriausiosios tarnybinės etikos sprendimą pripažinti V. V. pažeidus etiką. Nepaisant šio sprendimo V. V. buvo paskirtas dar vienai kadencijai, tačiau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sprendimą apskundė “, nutylėdamas faktą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą, .t.y. padarė nusikalstamą veiką , numatytą LR BK 154 str. 2 dalyje..

2009 09 30 d. dienraščio “Šiaulių naujienos” 1-ame ir 3 – ame puslapiuose publikacijoje “Valdininką “blaivins” komisija” M. D. pakartotinai viešai raštu užgauliai pažemino V. V.: publikacijos pavadinimu žodžiais “Valdininką “blaivins” komisija”; žodžiais tekste prie nuotraukos “Puota viešajame miesto tualete išgarsėjusį V. V. “persekioja” tualetinė karma. Po naktinių įvykių pas V. V. atėjusiems žurnalistams jis pareiškė skubąs į teismo posėdį. Ir nėrė tiesiai į tualetą. O išlindęs “po posėdžio” ir pamatęs tebestovinčius žurnalistus baisiai pasipiktino” ; tekste žodžiais “”Šiaulių naujienoms” sučiupus girtą plavinėjantį Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje V. V. ...”; paantraštėje žodžiais “Naktinėjo su moterimi”; tekste žodžiais “”Šiaulių naujienų” žurnalistai neblaivų V. V. užklupo naktinėjantį savo darbo vietoje... Viduje girdėjosi moters krykštavimai, net laiptinėje tvyrojo alkoholio ir užkandžių kvapas”; tekste žodžiais “užfiksavo išeinantį V. V. su vos ne į dukras tinkančia drauguže”; tekste žodžiais “tamsoje mėginusį slapstytis valdininką “išrūkė” ... patruliai”; “Išbalęs ir kiek svyruojantis V. V. mėgino nerišliai aiškinti, jog nesislėpė, o ėjo į tualetą”., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 dalyje.

M. D. 2009 09 30 d. per visuomenės informavimo priemonę dienraštį “Šiaulių naujienos”, dienraščio “Šiaulių naujienos” 1-ame ir 3-ame puslapiuose toje pačioje publikacijoje “Valdininką “blaivins” komisija” paskleidė apie V. V. tikrovės neatitinkančią, paniekinančią ir žeminančią V. V. ir pakertančią pasitikėjimą juo, informaciją: žodžiais prie V. V. nuotraukos “Puota viešajame miesto tualete išgarsėjusį V. V.”.; paantraštėje žodžiais “Girto Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje V. V. nuotykius tiria premjero sudaryta komisija”, kurioje neatitinka tikrovės žodis “Girto”; tekste žodžiais “”Šiaulių naujienų” žurnalistai neblaivų V. V. užklupo naktinėjantį savo darbo vietoje”; “užfiksavo išeinantį V. V. su vos ne į dukras tinkančia drauguže”; “Išbalęs ir kiek svyruojantis V. V. mėgino nerišliai aiškinti, jog nesislėpė, o ėjo į tualetą”; “Vyriausybės atstovas “pripūtė” 1,08 promilės ( lengvas girtumo laipsnis )”; “Valstybinė etikos komisija buvo nusprendusi, kad V. V. nusižengė etikai, darbą supainiodamas su savo šeimos narių interesais. Nepaisant šios aplinkybės buvusioji socdemų Vyriausybė V. V. vadovauti Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybai paskyrė antrąkart. Šią aplinkybę sužinojusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kreipėsi į teismą”, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 dalyje.

Kaltinamasis M. D. kaltu neprisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 11 dienos vakarą jam paskambino ir pranešė, kad Vyriausybės atstovo V. V. kabinete dega šviesos. Apie 22 val. jis su L. G. nuvyko į patalpas Dvaro gatvėje, kur įsikūrusi vyriausybės atstovo tarnyba. Iš lauko matėsi, kad V. V. kabinete dega šviesa. Pastato pirmame aukšte buvo apsaugos darbuotojas, kuriam jie pasakė, kad eina pas V. V.. Apsaugos darbuotojas juos įleido. Užlipus į pastato antrą aukštą jautėsi alkoholio ir užkandžių kvapai. Toliau durys buvo užrakintos, todėl jie laukė. L. G. turėjo išvykti, todėl M. D. nurodo likęs laukti vienas. Maždaug po pusvalandžio pasigirdo žingsniai. Koridoriuje buvo tamsu. Kaltinamasis nurodo, kad tuomet jis paspaudė fotoaparatą, koridorius apsišvietė nuo blykstės ir jis pamatė pradėjusią bėgti moterį. V. V. užsirakino kabinete. Tuomet jis (M. D.) iškvietė policiją, o apsaugos darbuotojas iškvietė karo policijos pareigūnus. Netrukus atvykę karo policijos pareigūnai vieni nėjo pas V. V., o laukė policijos pareigūnų, nes V. V. yra civilis asmuo. Karo policijos pareigūnai jo paprašė užlaikyti V. V. tarnybinėse patalpose. Jis (M. D.) girdėjo, kad V. V. lipo laiptais į trečią aukštą. Atvykus policijos pareigūnams, jis kartu su jais ir karo policijos pareigūnais užlipo į pastato antrą aukštą, tačiau čia V. V. nerado, tuomet užlipo į pastato trečią aukštą. Šiame aukšte buvo tamsu, koridoriuje šviesa nedegė. Pareigūnai patalpas apšvietė prožektoriais. Koridoriaus kampe pamatė stovintį V. V., kuris aiškino, kad ruošiasi eiti namo, vėliau aiškino, kad užlipo į trečią aukštą pasižiūrėti į gatvę. Pareigūnai pasiūlė jam pasitikrinti girtumą. V. V. neprieštaravo ir pūtė į alkotesterį. Prietaisas parodė virš vienos promilės girtumą. Pareigūnai alkotesterio parodymą parodė pačiam V. V. ir kitiems toje vietoje buvusiems asmenims. Vėliau pareigūnai paprašė atrakinti V. V. kabineto duris, tačiau šis atsisakė tai padaryti. Kitą dieną jis kartu su Lietuvos ryto korespondentu Šiupariu nuėjo pas V. V. į kabinetą. V. V. klausė, ar pas jį dažnai lankosi asmenys po darbo valandų, ar jis ilgai dirba. Tuomet V. V. „pratrūko“ sakydamas, kad „jį išveda už parankių, tai šmeižtas“ . M. D. nurodė, kad remiantis šiais 2009m. rugsėjo 11 dienos ir kito ryto įvykiais ir pokalbiais jis parašė 2009-09-19 ir 2009-09-30 dienos publikacijas „Šiaulių naujienose“. Analogiško turinio publikacijos buvo skelbiamos ir kituose dienraščiuose ir interneto svetainėse, tačiau V. V. dėl jų nesiskundžia, todėl mano, kad šis skundas yra nukreiptas prieš jo asmenį, o ne dėl publikacijų.

Nukentėjusysis V. V. nurodė, kad M. D. jau eilę metų rašo straipsnius apie jį su pašaipa, tačiau jį labiausiai papiktino publikacija 2009 09 19d. dienraštyje „Šiaulių naujienos“, pavadinta „Girtas Vyriausybės atstovas slėpėsi tualete“, bei 2009 09 30d. publikacija „Valdininką „blaivins“ komisija“. Mano, kad M. D. jį persekioja, jį nori sukompromituoti, bei šie straipsniai jį žemina. 2009m. rugsėjo mėnesį, per Šiaulių miesto gimtadienį miesto iškilmėse jis susitiko draugus ir garbės piliečius, vienas iš kurių V. K.. Su juo užėjo į jo darbo kabinetą sušilti bei aprodyti patalpas. Dar buvo užėję keletas draugų, tarp kurių buvo ir viena moteris. Tačiau jokių alkoholinių gėrimų nebuvo geriama. 2009 09 11 Šiaulių miesto šventėje jis iki pietų buvo išgėręs tik stiklinę sidro. Daugiau jokio alkoholio tą dieną nebuvo gėręs. Pastatas, kuriame yra jo darbo kabinetas, priklauso krašto apsaugos ministerijai. Tuo metu pastate buvo savanoriai, karo prievolininkai ir Vyriausybės atstovo tarnyba. V. V. nurodė, kad išsiskirsčius svečiams jis nuėjo pasižiūrėti pro trečio aukšto langą, kas vyksta gatvėje. Tačiau trečiame aukšte susitiko su policijos pareigūnais. Šie pasiūlė papūsti į alkotesterį. Jis papūtė į alkotesterį, ko šiuo metu labai gailisi. Koridoriuje buvo tamsu. Viskam ten vadovavo M. D. su Garbeniu. Jie liepė atrakinti jo kabinetą, tačiau jis to nepadarė. Sakė atsakinsiąs, jei jo viršininkas lieps. Po šių įvykių jis (V. V.) jautėsi blogai, net kreipėsi į ligoninę. Nurodo, kad M. D. skambina Vyriausybės pareigūnams, kuriuos nuteikinėja prieš jį. Nurodo, kad dėl M. D. elgesio jis turėjo rašyti pasiaiškinimą ir jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Nurodo, kad jis gyvena šalia savo darbovietės, yra įstaigos vadovas, todėl dažnai ir po darbo užeina į įstaigą pasižiūrėti tvarkos. Nurodo, kad girtas šventės dieną nebuvo ir niekas to jam neįrodė, „alkotesteriu tik patamsėje pamojavo“. V. V. nurodo, kad jis kategoriškai neigia buvęs neblaivus, jis niekur nesislėpė, todėl jį įžeidžia pats straipsnio pavadinimas „girtas vyriausybės atstovas slėpėsi tualete“. Straipsnio ištraukoje, kad „vieną naktį „Šiaulių naujienos“ Vyriausybės atstovą užklupo girtą, su moterimi šlitinėjantį Vyriausybės atstovo tarnybos patalpose“; „laukan iššoka porelė: išbalęs V. V. ir vos ne į dukras tinkanti dama su vestuviniu žiedu ant piršto. Ir tikrai ne Volkovo žmona“ - tai jį įžeidžia. Jei būtų parašyta, kad pas V. V. buvo atėjusi moteris tai nieko tokio, tačiau šitoks straipsnio kontekstas jį įžeidžia. Be to, jis nuolat yra išbalęs dėl savo sveikatos problemų, o iš publikacijos suprato, kad išbalęs yra dėl neblaivumo. Tarnybinė etikos komisija jį baudė, tačiau nuobaudą jis apskundė teismui. Be to, žodis „svirduliuodamas“ taip pat jį įžeidžia, nes jis neatitinka tikrovės. Jis šį žodį supranta kaip išgėręs, neblaivus. Jį įžeidžia ir šmeižia visi patikslintame pareiškime nurodyti išsireiškimai. M. D. savo publikacijomis formuoja neigiamą skaitytojų nuomonę apie jį, nurodo kad „jis bus baudžiamas“. Kituose dienraščiuose buvo paskelbti panašūs straipsniai apie jį, jo neblaivumą, tai jį žeidžia, tačiau kitos informacijos priemonės apie jį rašo mažiau, todėl jiems pretenzijų jis nereiškia.

Liudytojas A. K., policijos pareigūnas, parodė, kad 2009-09-11dienos vakarą buvo gautas nurodymas nuvykti į Dvaro 84, kur galimai buvo girtaujama. Tai jau buvo antrasis pranešimas. Nuo pirmo pranešimo iki jų atvykimo į minėtą pastatą praėjo apie 30 minučių. Pastate susitiko karo policijos atstovus, kurie paaiškino, kad galimai 6 kabinete yra girtaujama. Tačiau šio kabineto durys buvo užrakintos. Nusprendė apžiūrėti visas patalpas ir trečiame aukšte tamsoje buvo pastebėtas stovintis V. V.. Bendraujant su V. V. akivaizdžių girtumo požymių nesimatė. Žurnalistai V. V. uždavė keletą klausimų. Tam, kad išsklaidyti abejones jis pasiūlė V. V. pasitikrinti girtumą. Alkotesteriu buvo nustatytas 1.01 promilių girtumas. Alkotesterio rodmenis jis parodė pačiam V. V., bei visiems kitiems toje vietoje buvusiems karo policijos, bei žiniasklaidos atstovams. Alkotesteris yra apšviestas ir rodmenys aiškiai matosi. Alkotesterio rodmenys nebuvo užfiksuoti, nes nebuvo pagrindo V. V. bausti už viešosios tvarkos pažeidimą. Volkovas kalbėjo aiškiai ir rišliai. Tačiau nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Liudytojas S. V., policijos pareigūnas, paaiškino, kad 2009-09-11d. vakare buvo gautas telefoninis pranešimas, kad karo policijos patalpose girtaujama. Nuvykę į vietą, rado du karo policijos pareigūnus, budintį, du žurnalistus. V. V. rado stovintį trečiojo aukšto koridoriuje. Nuo V. V. jautėsi lengvas alkoholio kvapas. Žurnalistų prašymu, V. V. sutikus, alkotesteriu patikrino jo girtumą. V. V. buvo nustatytas 1,01 promilių girtumas.

Jis aiškino, kad miesto šventėje buvo išgėręs alaus ir užsuko pasiimti portfelio su dokumentais.

Tą dieną miesto šventėje alus buvo pilstomas viešai. Išorinių girtumo požymių V. V. nesimatė.

Liudytojas S. I., Lietuvos kariuomenės karo policijos pareigūnas, paaiškino, kad 2009-09-11d. buvo gautas karo vado pranešimas, kad karo patalpose yra girtaujama. Nuvykus į šią vietą juos pasitikęs budėtojas pranešė, kad ne kariškiai girtuokliauja, o V. V.. Tuomet jis išsikvietė Šiaulių policijos komisariato pareigūnus. Kartu su atvykusiais pareigūnais užlipo į pastato trečią aukštą. Koridoriue buvo tamsu, jie švietė su prožektoriumi. Volkovas buvo pasislėpęs trečio aukšto koridoriaus gale. Nusileidus į antrą aukštą, su Volkovu bendravo policijos pareigūnai, kurie paprašė jo pasitikrinti girtumą. Volkovui sutikus pūsti į alkotesterį, jam buvo nustatytas virš 1 promilės girtumas. Alkotestero rodmenis visi toje vietoje buvę asmenys aiškiai matė. Volkovas alkotesterio rodmenų neginčijo. Pastato antrame aukšte jokio alkoholio ar maisto kvapo nejautė. Iš veido matėsi, kad Volkovas truputį išgėręs.

Liudytojas M. K., karo policijos patrulis, paaiškino analogiškai, kaip S. I.. Papildė, kad pastato trečią aukštą jie apšvietė prožektoriumi. Volkovas stovėjo trečiame aukšte, tamsoje, koridoriaus kampe. Iš Volkovo jokių pretenzijų tą vakarą jis negirdėjo. V. V. atrodė lengvai apgirtęs. Pastato budėtojas ir žurnalistas aiškino, kad pas V. V. buvo moterų civilių, kurios jau pasišalino. Budėtojas nurodė, kad tai jau nebe pirmas kartas, kai girtaujama šio asmens patalpose.

Liudytojas L. G., dienraščio “Šiaulių naujienos“ vyriausiasis redaktorius, paaiškino 2009-09-11d. vakarą kartu su M. D. ėjo patikrinti informacijos, kad galimai V. V. savo darbo patalpose yra neblaivus. Pastato duris pradarė budėtojas. Pasakius, kad eina pas Volkovą, šis juos įleido. Įeinant, iš lauko, vyriausybės atstovo kabinete matė degančią šviesą. Tačiau vyriausybės atstovo kabineto durys buvo užrakintos. Koridoriuje jautėsi alkoholio ir užkandžių kvapas. Tuomet paskambino į policijos komisariatą ir pranešė, kad Dvaro 84 galimai yra girtaujama. Po to jis turėjo išvažiuoti ir grįžo po pusvalandžio. Jis atėjo maždaug kartu su policijos pareigūnais. Pareigūnai apžiūrėjo pastato koridorius ir trečiame aukšte, tamsoje rado besislepiantį Volkovą. Pareigūnai paprašė Volkovo papūsti į alkotesterį. M. D. tą momentą nufotografavo. Alkotesteris rodė šiek tiek virš 1 promilės. Kilo įtarimas, kad buvo girtaujama vyriausybės atstovo kabinete, tačiau V. V. į kabinetą neįleido.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad jis buvo 2009-09-11 atvykęs į Šiaulių miesto šventę. Po šventės vakare pažįstamas V. V. pasiūlė užeiti ir pažiūrėti jo darbo kabinetą. Jie užėjo dviese, išgėrė kavos, buvo saldainių. Alkoholio negėrė, V. V. jam atrodė blaivus. Jie trumpai pasikalbėjo ir jis išėjo iš pastato, o V. V. liko darbo kabinete.

Iš LR Ministro Pirmininko 2009-09-23 potvarkio Nr.415 (l.74) matyti, kad buvo sudaryta komisija Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje V. V. galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti. Komisijos pirmininko nurodymu V. V. pateikė paaiškinimą dėl žiniasklaidoje pateiktos informacijos (l.75-76).

Iš LR valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus pranešimo(l.89) matyti, kad 2009-10-27 V. V. už neblaivaus buvimą darbo vietoje darbui pasibaigus, surašytas ATP protokolas. Už šį pažeidimą 2009-11-06 V. V. paskirta 100 Lt bauda.

Kaltinamojo M. D. pateiktose nuotraukose (t.2, l.20-22) yra užfiksuota, kaip V. V. pučią į alkotesterį, bei, kad yra vienoje patalpoje su moterimi.

Šmeižimas, kaip nusikalstama veika, pagal objektyviosios pusės požymius yra tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios pažeminti ar paniekinti tą asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo, skleidimas. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Šmeižimo atveju skleidžiama informacija turi būti neatitinkanti tikrovės, prasimanyta, melaginga. Šis nusikaltimas yra tyčinis, jį darantis asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikos gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatyti padariniai, ir jų nori. Be to, šmeižimo atveju nukentėjusysis žeminamas kitų žmonių akyse, o tai pažeidžia jo orumą. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad baudžiamojoje byloje tai, kad kaltinamasis paskleidė apie kitą žmogų (apie nukentėjusįjį) tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, turi įrodyti kaltinimo šalis (2008-04-21d. nutartis byloje Nr.2K-3204/2008). T.y. V. V. turi įrodyti, kokios M. D. paskleistos žinios yra neatitinkančios tikrovės, prasimanytos ir melagingos, šmeižiančios jo asmenį.

2009-09-19 dienos ir 2009-09-30 dienos dienraščio „Šiaulių naujienos“ publikacijose „Girtas Vyriausybės atstovas slėpėsi tualete“, bei „Valdininką blaivins komisija“ M. D. pateikė negatyvų V. V. vertinimą, tačiau iš į bylą pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad publikacijose pateikta informacija atitinka tikrovę, bei pateiktas žurnalisto požiūris į pateikiamus tikrus, o ne išgalvotus, faktus. Publikacijose minima, kad 2009-09-11 dienos vakarą V. V. buvo girtas. Liudytojai A.K., S. V., S. I., M. K., L. G. nurodė aiškiai matę, kad V. V. papūtus į alkotesterį, šis rodė virš vienos promilės girtumą. Aplinkybė, kad nebuvo atspausdintas alkotesterio parodymų lapelis, nepaneigia fakto, kad V. V. buvo nustatytas girtumas. Be to, pats V. V., rašydamas paaiškinimą komisijai galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, pats nurodė prisimenąs, kad pareigūnai jam pareiškė esant lengvo girtumo laipsnio (l.76). Dėl slėpimosi – minėti liudytojai paaiškino, kad V. V. surado trečiojo aukšto koridoriaus kampe, tamsoje ir jie tokį jo buvimą suprato kaip slėpimąsi, todėl šiuo išsireiškimu yra išsakoma publikacijos autoriaus nuomonė, kuri sutampa su kitų įvykio vietoje buvusių asmenų nuomone, apie V. V. buvimą pastato trečiame aukšte. V. V. nurodo, kad jį žemina išsireiškimas, kad jis slėpėsi tualete. Tačiau jis pats pokalbyje su žurnalistais M. D. ir G. Š. bei paaiškinimuose nurodė, kad jis ir jo svečiai lankėsi tualete antrame ir trečiame pastato aukšte, kad vienas iš užėjimo į pastatą tikslų buvo noras užeiti į tualetą.

Negalima teigti, kad išsireiškimas dėl „pobūvio“, „puotos“ buvimo Vyriausybės atstovo kabinete yra visiškai išgalvotas, nes pats nukentėjusysis V. V. aiškino vedęsis į savo tarnybines patalpas svečius, juos vaišinęs kava, saldainiais. Tai patvirtino liudytojas V. K.. Kaltinamasis M. D. bei liudytojas L. G. paaiškino, koridoriuje jautę ir alkoholio kvapą.

Nukentėjusysis nurodo, kad jį šmeižia teiginiai apie Vyriausiosios Tarnybinė etikos komisijos nuobaudą jam, nenurodymas, kad jis šią nuobaudą apskundė teismui.Tačiau nuobauda iš tiesų buvo paskirta, dėl jos iki šiol vyksta ginčai teismuose, todėl pripažįstama, kad publikacijoje skelbiama informacija yra paremta faktais, nors ši informacija nėra pilna ir išsami. Iš anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad buvo sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti.

Sugretinus 2009-09-11 dieną buvusius faktus, kitą dieną įvykusį pokalbį tarp žurnalistų ir V. V. (pokalbio stenograma) su 2009-09-19 ir 2009-09-30 dienos publikacijomis matyti, kad publikacijose pateikti faktai atitinka tikrovę, o vertinamieji teiginiai remiasi tikra informacija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-04-21 dienos nutartyje, byloje Nr.2A-1/2009 nurodė, kad sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimą, svarbu nustatyti, ar kaltinamo asmens išsakyta kritika neperžengė leistinų ribų. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo nuostatas vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų – padėti plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, suteikti galimybę visuomenės nariams sužinoti bendrojo intereso klausimais. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją, o Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės.

Šioje byloje sprendžiant dėl nusikaltimo įvykio ir sudėties, numatytos BK 154str.2d., buvimo yra svarbu tai, kad V. V. yra viešas asmuo, nes jis yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje. Viešajam asmeniui yra taikomos žymiai platesnės kritikos ribos (LAT 2008-12-30 nutartis byloje Nr.2K-7-437/2008). Viešo asmens kritika, nors ir griežta, yra leistina. Viešasis asmuo turi tikėtis nuolatinio padidinto visuomenės dėmesio, susitaikyti su tuo, kad jis gali būti labiau komentuojamas ir kritikuojamas.

Atsižvelgiant į tai, kad M. D. publikacijose, paskelbtose visuomenės informavimo priemonėje, yra aprašomi tikri faktai, bei autoriaus nuomonė, paremta tikrais faktais, pripažįstama, kad kaltinamojo M. D. veikoje nėra BK 154str.2d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Pagal BK 155 straipsnį įžeidimas yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimu kėsinamasi į kito asmens garbę ir orumą. Įžeidimas raštu skiriasi nuo šmeižimo tuo, kad šiuo atveju nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusį, o neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes. Be to, įžeidimo atveju reikšmės neturi, ar šis vertinimas atitinka tiesą. Baudžiamosios teisės prasme įžeidimo būtinas objektyvusis požymis yra užgaulumas, jei asmuo tai suvokia kaip savo paties įžeidimą. Tačiau užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. V. nurodo, kad M. D. jį ir šmeižė, ir įžeidė tais pačiais išsireiškimais – kad užklupo girtą, užfiksavo išeinantį su vos ne į dukras tinkančia drauguže. Toks kaltinimas vertinamas kaip nekonkretus, jis nebuvo patikslintas.

Minėtose publikacijose nukentėjusiojo V. V. nurodomi įžeidžiantys teiginiai, apibūdinantys V. V. elgesį 2009 metų rugsėjo 11 dieną ir vėliau susitikimo su žurnalistais metu yra literatūrine kalba, kritiškai aprašomi įvykiai, tačiau šie teiginiai ir vertinimai negali būti pripažįstami užgauliai žeminančiais kito asmens – V. V. orumą, ar nepadoriai apibūdinančiais asmenį. Nėra suprantama, kuo įžeidžia nukentėjusįjį teiginiai, kad jis nešasi portfelį, atsisako atrakinti savo kabineto duris, kad atrakinsiąs, jei tiesioginis viršininkas lieps ir kt. Asmens pavadinimas išbalusiu nėra žeminantis ar užgaulus. Išsireiškimas apie atskirų veido dalių odos apalvos skirtumus yra rašančiojo vertinimas.

Vertinant kaltinamojo M. D. veiksmus pagal BK 155str.1d. atsižvelgiama į tai, kad V. V. yra viešas asmuo. Pripažįstama, kad nėra pažeista pusiausvyra tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę, kritiką (kad ir aštrią) ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises. M. D. neperžengė teisės skleisti informaciją įgyvendinimo ribų, be to, nėra įrodyta, kad jis būtų turėjęs tikslą paniekinti ar pažeminti V. V., todėl pripažįstama, kad jo veiksmuose nėra BK 155str.1d. nusikaltimo požymių ir jis yra išteisintinas. Pažymėtina, kad kitos visuomenės informacijos priemonės taip pat publikavo panašaus turinio publikacijas apie V. V., tačiau jis nesikreipė dėl jo asmens įžeidimo šiomis publikacijomis.

Pripažinus, kad kaltinamojo M. D. veiksmuose nėra BK 154str.2d. ir 155str.1d. numatytų nusikalstamų veikų sudėties, nukentėjusiojo civilinis ieškinys M. D. bei UAB “Šiaulių naijienoms” dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Atmetus privataus kaltintojo V. V. skundą, iš jo civilinio atsakovo atstovui priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 3811,50 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos BPK 115str.3d.2p., 297 str., 302 - 308str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. D. išteisinti pagal BK 154str.2d. ir 155str.1d. nesant nusikaltimo požymių turinčios veikos.

V. V. civilinį ieškinį dėl 50000 Lt neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu.

Priteisti Uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių naujienos“ iš V. V. 3811,50 Lt (tris tūkstančius aštuonis šimtus vienuolika litų 50ct.)išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.