Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2017 m. balandžio 14 d., dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, turėdamas tikslą sukčiauti, pagal interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) esantį skelbimą dėl parduodamo automobilio atvyko į L. B. namus, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., kur L. K. vardu su pardavėju L. B. sudarė jam priklausančio automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį bei L. K. vardu surašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo ir pažadėjo L. B. už automobilį sumokėti 1300 Eur iki 2017 m. liepos 14 d., pinigus pervedant į L. B. banko sąskaitą. Per sutartą laikotarpį V. S. pinigų už automobilį nesumokėjo ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą, L. B. priklausantį, 1300 Eur vertės turtą – automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė baudžiamąją bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti, prokuroras su tokiu prašymu nesutiko.

Skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Renatas Milašius prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmams.

Skunde detaliai aptariami nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai. Pažymima, kad esant šiems parodymams, prokuroro nuomone, kaltinime yra atskleista, kokiu būdu buvo sudaryta pirkimo– pardavimo sutartis ir kokie buvo konkretūs V. S. veiksmai. Remiantis teisme išklausytų liudytojų parodymais nustatyta, kad L. K., išskyrus tai, kad davė savo pasą dokumentų surašymui, jokių kitų veiksmų neatliko. Būtent V. S. veiksmai ir įtikino L. B. pasirašyti dokumentus, susijusius su automobilio pardavimu.

L. K. 2017 m. gruodžio 18 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Apie tai informuotas įtariamasis V. S. ir jo gynėjas Aleksandras Kuznecovas. Šio nutarimo nei įtariamasis V. S., nei jo gynėjas neapskundė. Nutarimas įsiteisėjęs.

Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu gauti liudytojų parodymai sutampa su L. K. pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad 2017 m. balandžio 14 d. V. S., turėdamas tikslą sukčiauti, apgaule savo naudai įgijo L. B. priklausantį 1300 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Tiriamu atveju sprendžiamas kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-21254-2017-7 atitikties Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio keliamiems reikalavimams klausimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis aktas surašytas tinkamai. Jame išdėstytos visos įstatyme numatytos esminės aplinkybės, nurodyti kaltinamojo duomenys, tinkamai aprašyta nusikalstama veika, pateikti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas V. S. Kaltinamajame akte pateiktas juridinis nusikalstamos veikos įvertinimas, taigi pateikti visi reikalingi bylai nagrinėti teisme duomenys.

Prieš perduodamas kaltinamąjį aktą teismui, prokuroras privalo surinkti visus įmanomus objektyviuosius duomenis, kad nekiltų abejonių bylos vienpusiškumu, duomenų leistinumu ir pakankamumu. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ši teisė – spręsti perduoti bylą teismui ar ne – yra išimtinė prokuroro kompetencija, ir tai reiškia, kad prokuroras tiriamu atveju perduodamas kaltinamąjį aktą ir bylą nagrinėti teismui, savo veiksmais konstatuoja, kad bylos parengimas teisminiam nagrinėjimui yra baigtas.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad ne bet kokie kaltinamojo akto trūkumai suteikia pagrindą bylą grąžinti prokurorui. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi iš esmės neatitikti BPK 219 straipsnio reikalavimų. Spręsti, ar perduotas kaltinamasis aktas atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, išimtinė teisė suteikta tik teismui, kuriam jis perduotas (BPK 233 straipsnio 1 dalis). Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. kovo 28 d. nutartimi baudžiamoji byla su teisme 2018 m. kovo 2 d. gautu kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, konstatuojant, jog kliūčių nagrinėti baudžiamąją bylą teisme nenustatyta, t. y. nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurie kliudytų bylą nagrinėti teisme.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasirėmė BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe ir nurodė, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Apylinkės teismo nutartyje buvo konstatuota, jog kaltinime neatskleista, kokiu būdu buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kokie buvo konkretūs V. S. veiksmai, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad sandorį realiai sudarė jis, ar jis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus prieš L. K., siekdamas jį paveikti ar apgauti, kad šis sutiktų dokumentus surašyti savo vardu. BPK 219 straipsnio 3 punkte yra numatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Apygardos teismas pažymi, jog šios aplinkybės V. S. pareikštame kaltinime buvo nurodytos, pats kaltinimas suformuluotas aiškiai ir tiksliai, o papildomas detales smulkiai aptarė nukentėjusysis ir liudytojai, tačiau jų parodymų vertinimas ir pripažinimas įrodymais yra teismo kompetencija. Nukentėjusysis L. B. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad padavė skelbimą, jog parduoda automobilį, po kurio laiko paskambino kaltinamasis V. S., pasisiūlė atvažiuoti. Buvo keturi asmenys – V. S., L. K., V. Š., tik vairuotojo nepažįsta. Automobilį pravažiavo, patiko viskas, sutarė, kad perka. Tada važiavo iki jo tėvų sodybos (duomenys neskelbtini) kaime, kur gyvena. Ten surašė pirkimo–pardavimo sutartį, sutartį surašinėjo ne V. S., bet L. K. vardu, paliko asmens dokumentą – pasą, po to pradėjo V. S. kalbėti, kad šiuo metu neturi pinigų atsiskaityti, nedirbantis kol kas, dar negavo atlyginimo. Sutarė, kad po mėnesio pradės dalimis išmokėti, per 3 mėnesius atiduos pinigus už automobilį. Praėjus mėnesiui nebuvo jokių pervedimų, jokių skambučių, skambino jis pats, pirmą kartą atsiliepė V. S., paklausė apie pinigus, sakė tuoj turi gauti, po to negavo, dar po kurio laiko skambino, pradėjo neatsiliepti, pradėjo rašyti žinutes, pasakė, kad kreipsis į policiją, negalėjo net prisiskambinti. L. B. suprato, kad automobilį nori pirkti būtent V. S., nes jis pradėjo kalbėti, kad jam reikia mašinos. V. S. pasakojo, kad nepasiėmė dokumentų, draugauja su V. Š. 4 metus, ruošiasi vestuvėms. V. S. pasiūlė dokumentus pildyti L. K. vardu. Dėl pinigų, kad neturi, kalbėjo V. S. Siekiant užtikrinti pinigų gavimą, buvo surašyta pirkimo–pardavimo sutartis ir paprastasis vekselis. V. S. pats pasiūlė rašyti vekselį, tačiau pasirašė L. K. L. K. nieko neminėjo, kad bus sumokėta, tylėjo, nes kalbėjo V. S. Nukentėjusysis užsirašė V. S. numerį, skambinant atsiliepė būtent jis (t. 3, b. l. 92–94). Šiuose nukentėjusiojo parodymuose yra aptariamos aplinkybės, kurios leido jam spręsti apie asmenį, su kuriuo sudaro sutartį, t. y. kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma būtent su V. S., kokie kaltinamojo veiksmai turėjo reikšmės tokiai nukentėjusiojo išvadai, taip pat buvo išsamiai aptartas būdas, kaip sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis.

Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino jo pažįstamas V. S. ir paprašė pavežti pirkti automobilio. Atvyko, apžiūrėjo mašiną, atrodė lyg ir viskas gerai, pabandė, žmogus sutiko parduoti, kiek žino, L. K. rašėsi, kad perka automobilį. Pinigų už kurą prašė V. S., nes jis jam skambino dėl automobilio pirkimo, sakė, kad reikia palaukti, kol nupirks automobilį, nes šiuo metu neturi iš ko atiduoti. Jis suprato, kad automobilį perka V. S. Jis derino ir kainą už parduodamą automobilį „Ford Galaxy“ su jo savininku. Pinigus iš V. S. už kurą atgavo, bet reikėjo laukti, kol nupirks automobilį. Matė, kaip vyko procesas – realiai žmogus apžiūrėjo automobilį, surašė sutartį, kad parduoda. L. K. pasirašė. Asmuo išėmęs pinigus iš bankomato padavė V. S. Kur tuo metu buvo L. K., nepamena (t. 3, b. l. 76–78). Aptarti liudytojo parodymai, matyti, jog patvirtina nukentėjusiojo parodymus bei leidžia spręsti apie asmenį, kuris iš tikrųjų iš nukentėjusiojo pirko automobilį, kadangi D. K. už kurą sumokėjo V. S., bet liudytojui teko laukti, kol kaltinamasis grąžins pinigus būtent iki to laiko, kol iš jo kitas asmuo nusipirks minėtąjį automobilį.

Liudytojas S. K. parodė, kad jis pažįsta V. S. Jis iš jo įsigijo 4 padangas su diskais ir dvi sėdynes. Sumokėjo V. S. apie 100 Eur. Perkami daiktai buvo sudėti į automobilio „Ford Galaxy“ bagažinę. Pinigus sumokėjo V. S. (t. 3, b. l. 91–92). Liudytojas A. P. parodė, kad V. S. nepažįsta, tik mano, kad tai asmuo, iš kurio nupirko miniveną „Ford Galaxy“. Pats užsiima automobilių pirkimu–pardavimu, todėl visų aplinkybių nepamena. Surašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Už kokią kainą nupirko automobilį, nepamena, bet pamena, kad pinigus grynaisiais sumokėjo ne tam asmeniui, kuris pasirašė pirkimo–pardavimo sutartyje (t. 3, b. l. 78). Taigi įvertinus išsamiai aptartus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, apygardos teismas visiškai pritaria prokuroro skunde padarytai išvadai, jog šie parodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinime atskleista, kokiu būdu buvo sudaryta pirkimo– pardavimo sutartis ir kokie buvo konkretūs V. S. veiksmai, t. y. būtent jis telefonu susisiekė su automobilio pardavėju L. B., atvykęs apžiūrėjo automobilį, sutarė dėl automobilio kainos, įtikino L. B., kad pinigus už automobilį sumokės 3 mėnesių laikotarpiu, taip pat įtikino L. B., kad su savimi neturi savo asmens dokumento ir kad dokumentus surašys L. K. vardu. Įtikindamas L. B. pažadėjo sumokėti didesnę kainą negu buvo susitarta derybų metu. Iš anksto turėjo pasiruošęs pirkimo–pardavimo sutarties, paprastojo vekselio blankus. L. B. paskambinus V. S. dėl susitarimo sąlygų nevykdymo, V. S. jam teigė, kad šiuo metu pinigų neturi ir juos artimiausiu laiku perves. Taip pat V. S. turėjo išankstinį tikslą apgaule užvaldžius L. B. automobilį jį iš karto parduoti, tai ir padarė, t. y. surado automobilio pirkėją A. P. ir jam automobilį pardavė tą pačią dieną. Kitus pridėtus L. B. prie automobilio daiktus, kaip automobilio 4 padangas su diskais ir dvi sėdynes, pardavė S. K. Pinigai po pardavimų buvo sumokėti V. S. Iš to, kas aptarta, nustatyta, kad L. K., išskyrus tai, kad davė savo pasą dokumentų surašymui, jokių kitų veiksmų neatliko. Taigi apygardos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis aptartais duomenimis, gali spręsti apie nagrinėjamu atveju V. S. atliktus veiksmus.

Papildomai galima pažymėti, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, nagrinėjant bylą teisme, kaltinamajame akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir tą veiką nustatantis baudžiamasis įstatymas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami tiek iš esmės, tiek ne iš esmės skirtingais, nagrinėjant bylą instancine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą. Pagal nacionalinių teismų ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką tokiu atveju aktualiu aspektu tampa tik tai, kad kaltinamajam skubiai ir nuodugniai būtų pranešta jam suprantama kalba apie jam reiškiamo kaltinimo pagrindus ir motyvus bei suteikta pakankamai laiko pasirengti gynybai (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-469-648/2015; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Taigi tęsiant bylos nagrinėjimą prokurorui nėra uždrausta patikslinti kaltinimą, jei būtų nustatytos įstatyme numatytos sąlygos.

Apylinkės teismo nutartyje, be kita ko, yra konstatuota, jog 2017 m. spalio 25 d. nutarimu L. K. pripažintas įtariamuoju pagal BK 182 straipsnį, 2017 m. gruodžio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas, taip jo paties nė karto ir neapklausus. Apygardos teismas šių proceso veiksmų nevertina kaip esminio Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, nes tam nesama pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog tokie procesiniai sprendimai nesudaro pagrindo grąžinti bylą kaltinamajam aktui papildyti, nes neįžvelgiama aplinkybių, kurios galėtų pasikeisti, tuo labiau, jog nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą L. K. yra įsiteisėjęs ir su pareikšto kaltinimo V. S. turiniu bei apimtimi nesusijęs. Atkreiptinas dėmesys, jog BPK 168 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Taigi, ar atlikti veiksmus, nesusijusius su procesinių prievartos priemonių taikymu, iš jų ir asmens, kuriam siekiama pradėti ikiteisminį tyrimą, apklausą, prieš priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kiekvienu atveju sprendžia prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tačiau tokių veiksmų atlikimas ir gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo tikslinimas Baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyti kaip privalomi veiksmai, kuriuos kiekvienu atveju būtina atlikti. Taigi prokuroras neapklausęs L. K. ir priėmęs nutarimą atsisakyti pradėti jam ikiteisminį tyrimą Baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidė. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog prokuroro skunde teisingai nurodyta, kad minėtojo nutarimo nei kaltinamasis V. S., nei jo gynėjas neapskundė ir šiuo metu nutarimas jau yra įsiteisėjęs, todėl jo teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti pakartotinai svarstomi.

Kita vertus, apygardos teismas pažymi, jog nors L. K. nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau prie bylos medžiagos yra prijungtas jo 2017 m. gegužės 17 d. surašytas pareiškimas. L. K. savo pareiškime nurodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. kartu su V. Š., V. S. ir jo draugu R., kurio pavardės nežino, važiavo pirkti V. S. automobilį. Su pardavėju susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, dėl automobilio pirkimo bendravo V. S. Po to nuvyko pas pardavėją į namus pasirašyti vekselį, kad automobilį „Ford Galaxy“ perka išsimokėtinai, ir dar pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. V. S. liepė palikti savo pasą, kad žmonės pasitikėtų, o kai sumokės pinigus už automobilį, pardavėjas grąžins pasą. Kur dabar automobilis ir pats V. S. nežino. Su automobiliu grįžo į (duomenys neskelbtini), automobilį pastatė netoli gyvenamosios vietos. Paklausus, kodėl nestato automobilio į kiemą, V. S. atsakė, kad pamačiusi močiutė klausinės, iš kur jis tiek gavo pinigų. Vekselį rašė jo vardu, kadangi V. S. sakė, kad jo vardu pirkti automobilio negali, nes turi daug finansinių įsiskolinimų. Nuo tos dienos, kai nupirko automobilį, jo nėra matęs. Asmeniškai nukentėjusio žmogaus apgauti nenorėjo, V. S. ketinimų nežinojo (t. 2, b. l. 19). L. K. pareiškime įvardintos aplinkybės yra nurodytos ir V. S. pareikštame kaltinime, pažymint, kad 2017 m. balandžio 14 d. V. S., turėdamas tikslą sukčiauti, apgaule savo naudai įgijo L. B. priklausantį turtą. Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismo nutartyje nurodyta, jog netiesa, kad L. K. nematė kaltinamojo V. S. nuo tos dienos, kai nusipirko automobilį, nes liudytojas A. P. patvirtinęs, kad dėl sandorio šnekėjo vienas vaikinas, o pasirašė kitas, ir nėra pagrindo abejoti, jog tai buvo L. K. Tačiau vėliau nutartyje teismas pats sau prieštarauja ir pažymi, jog automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas tą pačią dieną, kai buvo įsigytas iš nukentėjusiojo. Taigi, akivaizdu, jog kalbama apie tą pačią dieną. Apygardos teismas pažymi, jog baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtintas reikalavimas, kad teismas nuosprendį grįstų tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, remiantis įstatyme numatytu reguliavimu, pirmenybė ir esminė reikšmė priimant nuosprendį teikiama tiems duomenims, kurie buvo išnagrinėti ir aptarti teisiamojo posėdžio metu. Taigi, jei kyla abejonių dėl L. K. pareiškime nurodytų aplinkybių, Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato ribojimų pirmosios instancijos teismui apklausti L. K. teisiamojo posėdžio metu, nepriklausomai nuo to, kad jis nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečiu atveju nebuvo pažeisti kaltinamojo teisėti interesai, apribotos jo proceso teisės. Neužkertamas kelias, nagrinėjant baudžiamąją bylą iš esmės, nustatyti joje tiesą, o ją išnagrinėjus – priimti teisėtą bei pagrįstą teismo baigiamąjį aktą. Šiuo atveju visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės kaltinime buvo nurodytos, o iš skundžiamos nutarties nėra tiksliai aišku, ką prokuroras turi kaltinime papildyti, pakoreguoti ar kokius papildomus proceso veiksmus atlikti, todėl perduoti bylą kaltinamajam aktui sukonkretinti nebuvo jokio pagrindo dėl anksčiau išdėstytų motyvų, ypač atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta jokių esminių kaltinamojo akto trūkumų ar Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Taigi skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto patikslinimui ir sukonkretinimui, nustatant dviejų mėnesių laikotarpį, naikinama, byla su kaltinamuoju aktu perduodama apylinkės teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus skundą tenkinti.

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą toliau nagrinėti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmams.

Nutartis neskundžiama.