- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- e1-1641-859/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02297-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, užsiimą individualia veikla, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 183 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. 2022 m. sausio 13 d. apie 08.00 val. (duomenys neskelbtini) iš K. J. gavęs naudojimuisi vykdant bendrą ūkinę veiklą įrankius: akumuliatorinį pjūklą „Makita“, Nr. DUC306Z, kurio vertė 251 EUR, akumuliatorinį suktuvą „Makita“, Nr. DTD152Z, kurio vertė 79 EUR, 3 akumuliatorius „Makita“, kurio kiekvieno vertė po 75 EUR, ir akumuliatoriaus pakrovėją „Makita“, kurio vertė 65 Eur, 2022 m. sausio 18 d. minėtus įrankius be K. J. žinios pridavė kaip savus į UAB „DND LT“ lombardą „Lombas“, esantį Vilniuje, Žemynos 18, tokiu būdu pasisavindamas jam patikėtą svetimą turtą ir taip padarydamas K. J. 620 EUR turtinę žalą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas įtariamuoju R. V. parodė, kad prieš kokius 3 mėn. susipažino su K. J.. Jie kartu dirbo objekte. Po Naujųjų Metų jis neturėjo darbo ir paskambino K. paklausti, ar neturėtų jam darbo. K. pasakė, kad darbo yra. Jis pradėjo dirbti. 2022 m. sausio 13 d. jis paprašė K., kad jam sumokėtu, nes darbas ėjo link pabaigos. K. pasakė, kad nėra pinigų. Tą pačią dieną ryte K. pats atvežė jam instrumentus į objektą ir paliko, nes žinojo, kad jam jų reikės. Jis asmeniškai to neprašė. 2022 m. sausio 14 d. jis vėl prašė K. pinigų, bet jis pasakė, kad neturi ir sumokės 2022 m. sausio 17 d. Jam buvo labai reikalingi pinigai, todėl jis visus K. ir savo instrumentus pridavė į lombardą, esantį Vilniuje, Žemynos 18. Už instrumentus gavo 450 EUR. K. parašė, kad į darbą neišeis, nes blogai jaučiasi. 2022 m. sausio 18 d. nuvažiavo į lombardą ir atskyrė savo daiktus nuo K.. K. parašė žinutę, kad gali savo daiktus išpirkti lombarde už jam nesumokėtą darbą. Tačiau K. nuvažiavo ne į lombardą, o į policiją, ir parašė pareiškimą, kad jis paėmė jo daiktus ir pridavė. Jokios sutarties su K. sudaręs nebuvo. Daiktų pasisavinti nenorėjo (el. b. l. 140-143).
Be R. V. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, patvirtina kiti bylos duomenys.
Nukentėjusysis K. J. parodė, kad su R. V. susipažino maždaug 2021 m. spalio mėn., kartu dirbo viename iš objektų. Kiek žino, R. irgi užsiima individualią veiklą. Visą sausio mėn. dirbo kartu, todėl R. jam pasirodė patikimas, darbus jis atliko kokybiškai. Vieno objekto, esančio (duomenys neskelbtini) nebuvo pabaigę. R. paprašė palikti jam statybinius įrankius, kad būtų galima pabaigti. Savo įrankius R. yra kažkur palikęs. Jam tai nesukėlė jokio įtarimo. 2022 m. sausio 13 d. apie 08.00 val. (duomenys neskelbtini), jis paliko R. šiuos įrankius: akumuliatorinį pjūklą „Makita“, Nr. DUC306Z, kurio vertė 251 Eur, akumuliatorinį suktuvą „Makita“, Nr. DTD152Z, kurio vertė 79 Eur, 3 akumuliatorius "Makita", kurio kiekvieno vertė po 75 Eur, akumuliatoriaus pakrovėją „Makita“, kurio vertė 65 Eur, ir rankinį diskinį pjūklą „Einhell TH-CS 1200/1“, kurio vertė 49 Eur. Bendra paliktų įrankių vertė 669 Eur. Įrankius R. jam turėjo grąžinti 2022 m. sausio 14 d. R. pradėjo jam rašyti žinutes, kad tai neturi laiko, tai jo automobilis sugedęs, tai jo tėvas pavežti negali. Tada jis paprašė nurodyti adresą, kad jis pats galėtų atvažiuoti ir pasiimti įrankius. Nesulaukęs adreso, jis paprašė nufotografuoti įrankius. 2022 m. sausio 17 d. R. atsiuntė tik akumuliatorinio pjūklo „Makita“ nuotrauką, bet pagal tą nuotrauką jis suprato, jog ji daryta ne tą dieną, nes 2022 m. sausio 17 d. lauke buvo niūru, o atsiųstoje nuotraukoje šviečia saulė. 2022 m. sausio 18 d. R. prisipažino, kad įrankius pridavė į lombardą. 2022 m. sausio 18 d. apie 16.40 val. jis nuvyko į lombardą ir paprašė darbuotojo parodyti įrankius. Darbuotojas iš pradžių paprašė pinigų, tačiau vėliau sutiko ir be jų parodyti įrankius. Akumuliatorinį pjūklą „Makita“ jis atpažino, nes jo apsitrynusi grandinė, o kitus įrankius jis atpažintų pagal serijinius numerus, kuriuos yra nurodęs. Tada jis telefonu išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai paaiškino, kad jis turi atvykti į komisariatą ir parašyti pareiškimą, nes lombardo darbuotojas neatiduos įrankių negavęs pinigų. 2022 m. sausio 19 d. apie 13.00 val. jis kartu su pareigūnais ir R. nuvyko į lombardą. Ten buvo rasti visi dingę jo daiktai, išskyrus rankinis diskinis pjūklas. Paklausus R. kur yra jo rankinis diskinis pjūklas, šis nurodė, kad automobilio, stovinčio prie namų, bagažinėje. Nuvykus kartu su pareigūnais prie R. namų, bagažinėje buvo rastas jo rankinis diskinis pjūklas. Akumuliatorinį pjūklą jis atpažino pagal grandinės išdeginimus, suktuvą - pagal įrankio modelį ir lipduko nutrynimus, akumuliatoriaus pakrovėją - pagal Nr., o dėl rankinio diskinio pjūklo, tai pats R. pasakė, kad tai jo (el. b. l. 16-19).
Papildomai parodė, kad 2022 m. sausio 8 d. jis davė R. jo prašymu darbo. Tą pačią dieną jis R. kaip avansą davė 150 Eur, nes pastarasis neturėjo pinigų. Kitą dieną R. paprašė dar pinigų. Jis davė R. 100 Eur. R. paprašė pinigų ir trečią dieną, jis davė jam apie 120 Eur. Jis mokėjo grynais, jokių sąskaitų neišrašinėjo. Buvo sutarta, kad R. ateis dirbti su savo įrankiais, bet jis jų neturėjo, nes paliko kitame objekte, kur susipyko su kliente ir nenorėjo su ja susitikti. Todėl 2022 m. sausio 13 d. jis R. davė savo įrankius, kad galėtų dirbti. Vakare jis turėjo tuos įrankius pasiimti, bet R. nekėlė ragelio, todėl jis jų nepasiėmė. Po poros dienų R. pasakė, kad visus jo įrankius, nurodytus pirminėje apklausoje, pridavė į lombardą, nes jam reikėjo pinigų. R. tomis dienomis prašė pas jį pinigų, bet jis nedavė, nes jau buvo jam permokėjęs. Jis sakė, kad gali tik paskolinti. 2022 m. sausio 19 d. jis nuvyko į lombardą ir pamatė savo įrankius, todėl paskambino į policiją. Pareigūnai paėmė iš lombardo jo įrankius, apžiūrėjo ir jam grąžino.
Akistatos metu tarp R. V. ir K. J., abu proceso dalyviai liko prie savo parodymų (e. b. l. 9-12).
Apklaustas kaip liudytojas R. J. parodė, kad atėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo - R. V., kuris jau ne vieną kartą pas juos buvo atėjęs ir pridavinėjo įrankius. Vėliau R. V. iki nurodytos dienos grąžindavo pinigus ir įrankius pasiimdavo atgal. Šį kartą R. V. atnešė įrankius „Makita“. R. V. pateikė savo asmens dokumentą, įrankiai buvo įrašyti į knygą ir išrašytas paskolos kvitas. R. V. už įrankius buvo sumokėta 450 Eur. Buvo sutarta, kad iki 2022 m. sausio 21 d. įrankiai bus lombarde ir, jei R. V. pinigus grąžins iki nurodytos dienos, tai įrankius galės atsiimti. R. V. jokių įtarimų nesukėlė, nes ne pirmą kartą pridavinėjo daiktus, tik šį kartą buvo daug daugiau įrankių. Vasario mėn. pradžioje jis sužinojo, kad R. V. buvo pridavęs ne savo įrankius. Po to buvo atėjusi policija ir visus priduotus įrankius paėmė (el. b. l. 17-19).
2022 m. sausio 19 d. R. V. savanoriškai pateikė rankinį diskinį pjūklą „Einhell TH-CS 1200/1“ (e. b. l. 104-107).
2022 m. sausio 19 d. UAB „DND LT“ lombarde „Lombas“, esančiame Vilniuje, Žemynos 18, paimta akumuliatorinis pjūklas „Makita“, Nr. DUC306Z, akumuliatorinis suktuvas „Makita“, Nr. DTD152Z, 3 akumuliatoriai „Makita“ ir akumuliatoriaus pakrovėjas „Makita“ (el. b. l. ).
2022 m. sausio 25 d. UAB „DND LT“ lombardo „Lombas“ pateiktas 2021 m. sausio 14 d. paskolos kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, 2022 m. sausio 14 d. išmokos čekio kopiją ir įkeitimo dokumentų registravimo žurnalo lapo su 2022 m. sausio 14 d. sandoriais kopiją. Iš jų matyti, kad R. V. 2022 m. sausio 14 d. už 450 Eur įkeitė 5 įrankius „Makita“ (el. b. l. ).
Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Minėtame straipsnyje numatytas svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas supranta, jog jam patikėtą svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (pvz. baudžiamosios bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012 ir kt.).
Baudžiamajame įsakyme nurodytus įrodymus ištyręs ir įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad R. V. 2022 m. sausio 13 d. apie 08.00 val. (duomenys neskelbtini) iš K. J. gavęs naudojimuisi vykdant bendrą ūkinę veiklą įrankius: akumuliatorinį pjūklą „Makita“, Nr. DUC306Z, kurio vertė 251 EUR, akumuliatorinį suktuvą „Makita“, Nr. DTD152Z, kurio vertė 79 EUR, 3 akumuliatorius „Makita“, kurio kiekvieno vertė po 75 EUR, ir akumuliatoriaus pakrovėją „Makita“, kurio vertė 65 Eur, 2022 m. sausio 18 d. minėtus įrankius be K. J. žinios pridavė kaip savus į UAB „DND LT“ lombardą „Lombas“, esantį Vilniuje, Žemynos 18, tokiu būdu pasisavindamas jam patikėtą svetimą turtą. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Bausmės skyrimo motyvai.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. V. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašė leisti sumokėti paskirtą baudą per 1 metus.
BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. R. V. esmines jam inkriminuotas faktines aplinkybes pripažino, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, todėl teismas laiko, kad šiuo atveju yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo R. V. asmenybę – darbingo amžiaus, SODROS duomenimis vykdo individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs) (e. b. l. 131-139), administracine tvarka baustas ne kartą (el. b. l. 182-188). Byloje duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. V. skiriama 60 MGL bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Teismas, įvertinęs R. V. skirtinos baudos dydį, kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 12 mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. paskirti galutinę – 40 MGL (2 000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, R. V. nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;
2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.