- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- II-1104-818/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01391-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- R. K., Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų
- Kategorijos
- 16.12Administraciniai nusižengimai, susiję su vietinių rinkliavų mokėjimu (ANK 418–419 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei A. N. (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. N. 2025 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-13756-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23218805952, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyriausioji tyrėja Nutarimu nustatė, kad R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, nes jis, 2023 m. rugpjūčio 25 d. 20:15 val., (duomenys neskelbtini), privačių namų teritorijoje, vairuodamas automobilį „Ford Transit“, v/n (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino kad tai daryti bus saugu, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė dviratį, kurį vairavo mažametė O. I.. Eismo įvykio metu apgadintas dviratis ir nukentėjo O. I., kuriai nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 4, 9, 101, 126 punktų reikalavimus bei jam paskirta 170 Eur bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas panaikinti Institucijos Nutarimą, nes jo manymu, minėtas eismo įvykis kilo dėl mažametės dviratininkės veiksmų. Paaiškino, kad mergaitė iš šalimai miškingos zonos su dviračiu į gatvės važiuojamąją dalį staiga išvažiavo iš dešinės pusės bei važinėjant dviračiu pati, O. I., priekiniu ratu atsitrenkė į ką tik pajudėjusią transporto priemonę. Jis kaip automobilio „Ford Transit“ vairuotojas, nors jo teigimu ir buvo dėmesingas esamoje situacijoje, nespėjo reaguoti į tokį dviratininkės manevravimą kelyje bei išvengti susidūrimo. R. K. skunde taip pat akcentavo, jog keliu važiavo lėtai, pamatęs į gatvę išbėgusį šunį, sustojo, matė, kaip ties jo vairuojamo automobilio lakstantį šunį bandė pagauti O. I. brolis, bet pagauti niekaip nepavyko. Burodė, kad O. I. sužalojimo pobūdis sudaro pagrindo jam manyti, jog dviratį vairavusi O. I. pati atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės ratą, dviratis nebuvo transporto priemonei iš priekio, o ir pati mergaitė važinėjo teritorijoje, kurį nėra atitverta nuo kelio važiuojamosios dalies.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo administracinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, o administracinio nusižengimo esmė ir sudėtis įrodyta byloje surinkta medžiaga. Administracinė nuobauda pareiškėjui už padarytą administracinį nusižengimą paskirta sankcijos ribose. Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. teismo posėdyje savo skundą palaikė pilnai bei papildomai paaiškino, kad jis neneigia, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje vairavo automobilį „Ford Transit“. Važiavo vienos eismo juostos keliu. Kelias buvo tuščias, ties kelio iš kairės bei dešinės pusės auga tujos, tujų aukštis buvo apie 2 metrai. Bevažiuojant staiga jis pamatė, kaip jam iš kairės pusės faktiškai po automobilio ratais išbėgo mažas šuniukas, tai pamatęs jis sustabdė vairuojamą automobilį. Šuniukas vis lakstė prie automobilio ir iš už minėtų tujų išėjo apie 10 metų amžiaus berniukas, kuris bandė šuniuką sugauti. Tačiau jam nepavyko. Berniukui paėjus į šoną, jis (R. K.) vis lėtai pavažiuodavo į priekį. Tačiau šuniukas vėl išbėgo į kelią, teko vėl stabdyti automobilį, berniukas vėl bandė sugauti gyvūną, ir tai kartojasi kelis kartus apie 2-3 minutes. Faktiškai buvo tokia situacija, kad šuns bėgiojimas tai keliu, tai vėl išbėgus už tujų, o berniukui bandant šunį pagauti, pareiškėjui ne mažiau kaip 3 kartus teko sustoti, kiek pavažiuoti į prieki ir vėl sustoti. Jo važiavimo greitis buvo lėčiau kaip ramiai einančio pėsčiojo greitis. Kai berniukas kiek paėjo į priekį bei stovėjo apie 5 metrų atstumu nuo „Ford Transit“ iš kairės pusės vairuotojo atžvilgiu, o kitų vaikų jo akiratyje nebuvo, jis lėtai pajudėjo iš stovinčio padėties bei per vairą pajuto, kad jo automobilio ratai lyg tai būtų ant kokio grumsto akmens ar ant šakos užvažiavę. Tada jis pamatė, kad stovinčio berniuko reakcija pasikeitė, jis lyg išsigando. Nedelsiant sustojus bei išlipus pamatė, kad prie „Ford Transit“ dešinės pusės rato guli dviratis su sulenktu ratu bei tupi šalia mergaitė, sako „oi koja koja“. Dviratis gulėjo pusiau ant kelio, pusiau (dviračio galinė dalis) ant nedidelio kelkraščio. Dviračio prekinis ratas buvo sulinkęs, jį matyt pervažiavo ar kliudė kažkaip. Tas berniukas pakvietė tėvą, atbėgęs vyras paėmė ant rankų mergaitę. Sakė tėvui, jog vaiko nebuvo matyti. Mergaitei buvo iškviesta greitoji pagalba. Pareiškėjo teigimu, mergaitė su dviračiu kažkaip į kelią išvažiavo staiga. Mano, kad esamoje situacijoje mažametė mergaitė iš viso neturėjo būti palikta be suaugusiųjų priežiūros, jis negalėjo tikėtis, kad vaikas su dviračiu važinės keliu, nors jo teigimu, dar tik artėjant prie minėtos įvykio vietos, jis matė šalimai vaikų žaidimų aikštelę, bėgiojančius vaikus, netoliese lauke sėdinčius suaugusius. Tyrimo metu pareigūnai taip ir neišsiaiškino ar mergaitė, O. I., su dviračiu tuo metu važiavo keliu iš šono, ar vedė dviratį, ar netikėtai išvažiavo į kelią ir pan. Iš mergaitės elgesio buvo matyti, jog vaikas buvo labiau išsigandęs nei sužalotas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavusi Institucijos atstovė A. N. priimtam procesiniai sprendimui dėl R. K. nubaudimo pritarė, nes vairuotojas yra kaltinamas nerūpestingumu, o esamoje situacijoje jis turėjo elgtis ypatingai atidžiai, nes aplink automobilio bėgiojo gyvūnas (šuo), šalimai stovėjo bei vaikščiojo šunį bandantis sugauti berniukas, kas vertinama kaip kliūtis, todėl vairuotojas su automobiliu, kaip padidinto pavojaus šaltinis, privalėjo elgtis atidžiai, įsitikinti judėjimo saugumu, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. E. K. privalėjo stebėti aplinką aplink „Ford Transit“ bei laikytis saugaus atstumo iki eismo dalyvių.
R. K. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
R. K. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 25 d. 20:15 val., (duomenys neskelbtini), privačių namų teritorijoje, vairuodamas automobilį „Ford Transit“, v/n (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu. Nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė dviratį, kurį vairavo mažametė O. I.. Eismo įvykio metu apgadintas dviratis ir nukentėjo O. I., kuriai nežymiai sutrikdyta sveikata.
ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 423 straipsnio 2 dalies nuostata yra blanketinė ir jos turinys detalizuojamas Kelių eismo taisyklėse, nagrinėjamu atveju yra reikšminga vertinti, ar R. K. veiksmais buvo pažeisti KET 101 punkto reikalavimai, pagal kuriuos prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d.).
Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).
R. K. skundu iš esmės nesutinka su Institucijos atliktu byloje esančių duomenų vertinimu ir padaryta išvada, kad eismo įvykį lėmė pareiškėjo veiksmai, kuriais jis pažeidė KET 101, 126 punktų reikalavimus. R. K. vertinimu, pagrindine eismo įvykio kilimo priežastis buvo dviratį vairavusios mažametės O. I. veiksmai, pažeidžiant KET nuostatas, t. y. O. I., kaip eismo dalyvė, vairavusi dviratį, neįsitikino savo saugumu ir iš už šalimai augančių tujų išvažiavo į kelio važiuojamąją dalį bei atsitrenkė į važiuojančio automobilio „Fird Transit“ dešinės pusės prekinį ratą, ko pasėkoje praradus stabilumą nukrito bei susižalojo. Be to, pareiškėjas pabrėžia, kad, remiantis vairuojant transporto priemones galiojančiu pasitikėjimo principu, jis nenumatė ir negalėjo numatyti bei tikėtis, jog dviratį vairavusi O. I., pati pažeisdama KET nuostatas, išvažiuos į kelią prieš pat „Ford Transit“. Visgi, įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nenustatė pagrindo sutikti su skunde dėstoma R. K. pozicija, kad jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, pažeisdamas KET 101 punkto reikalavimą.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Visgi, pabrėžtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad nagrinėjant pažeidimus, susijusius su eismo įvykiais, itin reikšmingas administracinio nusižengimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių, nagrinėjamu atveju, nežymaus O. I. sveikatos sutrikdymo. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veikimas/neveikimas lėmė transporto priemonių susidūrimą ir žalos atsiradimą. R. K. skunde laikosi pozicijos, kad būtent dviratį vairavusios O. I. veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, todėl nesutinka su Institucijos išvada, jog eismo įvykį lėmė jo veiksmai, t. y. jo neatidumas. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, sudarančius nuoseklią įrodomąją grandinę dėl Institucijos išvados pagrįstumo, nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo paneigti tokią išvadą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. pažymėjo, jog jam važiuojant (duomenys neskelbtini), per privačių namų teritoriją, kur eismui skirta viena eismo juosta, matė, kad šalimai yra vaikų žaidimų aikštelė, kurioje žaidė vaikai. Bevažiuojant, į kelio važiuojamąją dalį išbėgo šuo. Tai pamatęs jis sustabdė vairuojamą automobilį, o minėtas šuniukas vis lakstė ties automobiliu. Tuomet, iš už tujų išėjo apie 10 metų amžiaus berniukas, kuris bandė šuniuką sugauti, tačiau to jam nepavyko padaryti. Berniukui paėjus į šoną, jis (R. K.) vis lėtai pavažiuodavo į priekį. Tačiau šuniukas vėl išbėgdavo į kelią, teko vėl stabdyti automobilį, berniukas vėl bandė sugauti gyvūną, ir tai kartojosi kelis kartus apie 2-3 minutes. Ne mažiau kaip 3 kartus teko sustoti, kiek pavažiuoti į priekį ir vėl sustoti. Jo važiavimo greitis buvo lėčiau kaip ramiai einančio pėsčiojo greitis. Kai berniukas kiek paėjo į priekį bei stovėjo apie 5 m. atstumu nuo „Ford Transit“ iš kairės pusės vairuotojo atžvilgiu, o kitų vaikų jo akiratyje nebuvo, jis lėtai pajudėjo iš stovinčiojo padėties bei per vairą pajuto, kad jo automobilio ratai lyg tai būtų ant kokio grumsto, akmens ar ant šakos užvažiavę. Išlipus iš automobilio pastebėjo, jog prie „Ford Transit“ priekinės dalies iš dešinės pusės ant kelio guli dviratis bei už savo kojos besilaikančią mergaitę, kurį skundėsi skausmais. R. K. iš esmės laikosi pozicijos, kad jis, nors ir žiūrėjo į automobilio priekį siekdamas įsitikinti, ar saugu toliau judėti, tačiau dviratį vairavusios O. I. nematė.
Tuo tarpu 2024-09-26 teismo posėdyje apklausiamas Ž. I. nurodė, kad protokole nurodytą dieną jis buvo savo namo terasoje, jo vaikai sūnus bei dukra O. žaidė kieme. Dukra važinėjo su dviračiu po privačią teritoriją. Vienu metu matė keliu važiuojantį mikroautobusą bei netrukus išgirdo smūgio garsą, atstumas iki automobilio buvo apie 15-20 metrų. Pribėgus jis pamatė ant kelio gulinčią dukrą, šalimai gulėjo dviratis, kurio prekinis ratas buvo sulenktas, dukrą jam minėjo, jog nukritęs dviratis jai prispaudė koją, automobilio vairuotojas minėjo, jog savo dėmėsi buvo nukreipęs į šunį, neneigė, jog nematė dviratį vairavusios dukros. Ties kelio iš abiejų pusių auga tujos, kurios susodintos pakankamai tankiai, todėl vaikui su dviračiu faktiškai neįmanoma pravažiuoti pro tujų tarpa. Dukra po įvykio buvo pristatyta į gydymo įstaigą, kur po apžiūros jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš karto po įvykio Ž. I. paklausė vairuotojo, kaip jis važiuoja, o R. K. atsakė, kad į šunį žiūrėjo, kuris buvo automobilio kairėje pusėje, o dešinės pusės vaizdo nematė (tomas 1, b. l. 92, 187-189).
Apklausos metu O. I. paaiškino, kad ji su broliu bei dar vienu berniuku žaidė šalimai namo vaikų žaidimų aikštelėje. Lauke taip pat bėgiojo jų šuniukas. Vienu metu ji važinėjo su dviračiu. Važiavo keliu dešinėje pusėje link namų. Staiga ją partrenkė keliu važiuojantis automobilis, kuris važiavo jai iš paskos, automobilis atsitrenkė į dviračio galinį ratą. Nuo smūgio ji nukrito ant kelio. Nukritęs dviratis jai prispaudė koją. Tėvas ją nuvežė į ligoninę, kojos skausmai praėjo negreitai, (tomas 1, b. l. 158).
2025-03-02 duodant paaiškinimą N. I. nurodė, kad įvykio dieną prie jo gyvenamojo namo keliu važiavo autobusiukas, o šuo lojo bei puolė ant tos mašinos. Tai matant bei siekiant, kad šuo nepapultų po automobilio ratais jis bandė šunį sugauti, bet jam nepavyko. Šuo vis bėgiojo šalia autobusiuko. N. I. teigimu jis taip pat matė, kaip jo sesuo su dviračiu važiavo keliu link išvažiavimo. Autobusiuko vairuotojas stebėjo jį, gaudantį šunį. Kadangi vairuotojas nematė priekyje dviračiu važiuojančios O. dešinėje, automobilis atsitrenkė į O. vairuojamo dviračio galinį ratą – dviratis nukrito ir prispaudė sesers koją. Išgirdus garsą ir verksmą bei nubėgęs pamatė O. gulinčią pusiau ant kelio, pusiau ant žolės, tėtis irgi buvo atbėgęs, pakėlė sesę ant rankų, (tomas 1, b. l. 237)
2023-11-21 gauta Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės R. G. išvada, kad O. I. nustatyti du odos nubrozdinimai kairės kojos čiurnoje ir pėdoje, kurie padaryti kietu, buku, mažą kontaktuojantį paviršių, ir/ar buką briauną turinčių daiktų (daiktai), prieš kreipiantis GMP pagalbos. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b. l. 110, 76).
2023-12-05 Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Tadas Bimba papildomai padarė išvada, kad O. I. nustatyta čiurnos ir kairės pėdos odos nubrozdinimai, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Iš byloje esančių nuotraukų (tomas 1, b. l. 21-27) matyti, kad automobilis „Ford Transit“ po eismo įvykio sustojęs kelio viduryje, o automobilio prekinė dalis yra nukreipta iš dešinės į kairę. Ties dešiniu prekiniu ratu užfiksuoti asfalto dangos apgadinimai, tikėtina šioje vietoje dviratis buvo parblokštas ir per jį pravažiuota prekiniu ratu. Iš šių pėdsakų matyti, jog įvykis įvyko kelyje, betarpiškai prieš užfiksuotus pėdsakus, bei pakankamu atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies krašto. Iš nuotraukų matyti, jog tie kelio iš abiejų pusių auga tankiai pasodinti gyvatvorės augalai (tujos), o už jų nesutvarkyta miško paklotė, todėl teismo vertinimu, O. I. važiavo kelio dešiniąją pusę arčiau asfalto krašto.
Iš byloje esančio eismo įvykyje dalyvavusio dviračio „WOOM“ 2023-08-25 apžiūros protokolo matyti, kad dviračiui apgadintas priekinis ratas, o iš nuotraukų matyti, jog automobilis „Ford Transit“ prieš susidūrimą važiavo link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o vėliau vairuotojas suko vairą į kairę. Todėl sutapatinus O. I. duotą paaiškinimą (dviračiu važiavo kelio dešiniuoju kraštu) ir R. K. parodymus (bevažiuojant žiūrėjo į kairę pusę kur šalikelėje stovėjo berniukas bei bėgiojo šuniukas), kad berniukas buvo jo matymo lauke, darytiną išvadą, jog R. K. dėmesys buvo nukreiptas į kelio kairėje pusėje esančias kliūtys (vaikas bei gyvūnas), jis būdamas neatidus nepastebėjo priekyje, dešinėje pusėje dviračiu važiuojančios O. I., kurią kliudė automobilio „Ford Transit“ prekinės dalies dešiniuoju kampu ar ratu, o praradus važiavimo stabilumą ir dviračiui nukritus, dviračio rėmu prispaudė bei sužalojo O. I.. Pažymėtina, kad remiantis 2023-08-25 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, dviratis guli ant važiuojamosios dalies arčiau kelkraščio (tomas 1, b. l. 82-83), todėl R. K. teiginys, jog mergaitė su dviračiu į kelią išvažiavo iš šono iš miškingos zonos apie 45-135 laipsniu kampu bei jo manymu, jis neturėjo galimybės laiku pamatyti dviračiu važiuojantį vaiką bei išvengti susidūrimo, vertintas kritiškai, nes iš tyrimo medžiagoje esančių nuotraukų matyti, jog pats automobilis „Ford Transit“ po įvykio stovi kelio važiuojamosios dalies viduryje, su kiek pasuktais prekiniais ratais į dešinę, atstumas nuo automobilio dešiniojo rato iki kelio asfalto ribos yra apie 30 cm, kas yra pakankama vaikiškam dviračiui važiuoti kelio dešiniąją pusę, kaip ir teigė nukentėjusioji O. I., toje kelio atkarpoje yra nežymus vingis į dešinę, pasak N. I. (O. brolis) jis matė, kaip keliu dviračiu važiuojančią O. I. automobiliui „Ford Transit“ pagal judėjimo kryptį iš dešinės pusės, minėtas automobilis atsitrenkė į dviračio galinį ratą, ko pasėkoje dviračiui praradus važiavimo stabilumą O. I. nukrito bei kritusio dviračio rėmu prispaudė jai kairę koją. Pažymėtina, kad remiantis specialisto išvada Nr. G 3594/2023(01), O. I. nustatyti du odos nubrozdinimai kairės kojos čiurnoje ir pėdoje buvo padaryti kietu, buku, mažą kontaktuojantį paviršių, ar/ir buką briauną turinčiu daiktu (daiktais), kas teismo vertinimu atitinka nustatytiems aplinkybėms, jog po automobilio „Ford Transit“ priekinės dalies dešinės pusės bamperių (ar ratų) kontakto su dviračiu ir dviračiui nukritus, O. I. kairė koja buvo prispausta gulinčio dviračiu rėmu, turinčio ribotą, mažą kontaktuojantį paviršių, kas visiškai atitinka nukentėjusiosios sužalojimo mechanizmui. Teismo įsitikinimą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. galėjo pamatyti kelio dešiniąja puse dviračiu važiuojančią O. I., sustiprina įvykį mačiusi N. I. nurodyta aplinkybė, jog automobilio „Ford Transit“ vairuotojas lėtai judėdamas žiūrėjo į vaiko bei šuns buvimo vietą – priekyje kiek kairiau pagal automobilio judėjimo kryptį, o O. I. dviračiu važiavo kelio arčiau dešiniojo krašto, todėl R. K. esamoje situacijoje privalėjo būti ypatingai atsargus, nuolat stebėti aplinka vairuojamojo automobilio priekyje, laikytis saugaus atstumo iki eismo dalyviu. Tuo tarpu net ir kitos transporto priemonės (dviračio) buvimas nematomumo zonoje, nešalina jo, kaip vairuotojo atsakomybės, jeigu padaromas KET pažeidimas.
Nagrinėjamo skundo kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad R. K. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo nėra grindžiama išimtinai tik nukentėjusiosios arba liudytojų N. I., Ž. I. parodymais, kadangi esminėse detalėse šių proceso dalyvių parodymai sutampa, o nenustačius pagrindo abejoti su eismo įvykiu nesusijusių liudytojų parodymais, nėra pagrindo jais nesiremti, kaip kartu su kitais byloje surinktais duomenimis sudarančiais nuoseklią įrodomąją grandinę dėl R. K. kaltės. Juo labiau, kad svarbu akcentuoti, jog asmens suinteresuotumas (šališkumas) negali būti grindžiamas prielaidomis, niekuo nepagrįstais deklaratyviais proceso dalyvio argumentais.
Įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes, spręstina, kad skundžiamoje nutarime padaryta pagrįsta išvada, jog R. K. padarė administracinį nusižengimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nors pareiškėjas nenumatė, kad dėl jo daromo KET pažeidimo, t. y. neįsitikinimo, ar kelyje yra ir kitų eismo dalyvių bei gali kilti eismo įvykis, tačiau tiek pagal savo asmenines savybes, tiek ir pagal nustatytas įvykio aplinkybes, nesant objektyvių aplinkybių, kurios būtų galėję apriboti tokių padarinių numatymą, turėjo ir galėjo juos numatyti. Juo labiau, kad pats R. K. apklausos metu nurodė, kad įvykis kilo keliu vedančių link privačių namų teritorijos, šalimai yra vaikų žaidimų aikštelė, aplinkui bėgiojo vaikai, kelio važiuojamoji dalis yra siaura, aplinka apsodinta gyvatvorė, kas trukdė matomumui, o tai įpareigojo ji būti atidžiam ir atsargiam,
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad R. K. veiksmuose nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji sudėties požymiai, dėl to, sutiktina su Institucijos išvada, jog R. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs minėtą nusižengimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. N. 2025 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-13756-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23218805952 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. skundo netenkinti.