Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, J. K., teismo posėdyje išnagrinėjo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietės, ištekėjusios, turinčios aukštesnįjį išsilavinimą, dirbančios „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinėje mokykloje valytoja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistos, baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

policijos įgaliotas pareigūnas 2014-01-28 J. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d. už tai, kad ji, auklėdama savo nepilnametį sūnų L. K., gim. (duomenys neskelbtini) neįskiepijo jam teigiamo elgesio normų, nes L. K. 2013-12-01 apie 18:30 val. vagystės būdu pagrobė S. K. priklausančio automobilio Chrysler T. C., stovėjusio Alytus, Likiškėlių g. prie prekybos centro „Senukai“ ratlankio apdailą, padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 50 str.

J. K. asmens tapatybė nustatyta pagal asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą 2009-03-10, Alytaus VPK MS (52).

J. K. į teismo posėdį atvyko, pripažino, kad ji turi problemų dėl savo sūnaus netinkamo elgesio ir deda visas pastangas auklėjant savo sūnų, todėl jos kaltės dėl netinkamo auklėjimo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant J. K. kaltės dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 2 d. padarymo.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Vertinant tai, ar J. K. gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį dėl šios tėvų valdžios nepanaudojimo ar netinkamo panaudojimo atvejo (epizodo), t. y. dėl jos sūnaus veiksmų, būtina įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą ATPK 181 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–1379/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010, 2011 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-128/2011 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada).

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, J. K. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 2 dalį nepakanka tik fakto, kad jos sūnus atliko priešingą teisei veiką.

Šiuo atveju turi būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, t. y. policijos pareigūnams inicijuojant administracinio teisės pažeidimo teiseną, nebuvo tiriama, ar J. K. tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jos sūnus nedarytų teisės pažeidimų, t. y. deramai užtikrino nuolatinę jo priežiūrą ir auklėjimą.

Tuo tarpu iš bylos nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad J. K. tinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisų apsaugos skyriaus pateiktame 2014-02-12 rašte nurodoma, kad J. ir A. K. šeima, auginanti L. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus ir skyriuje nesvarstyta dėl netinkamos vaikų priežiūros ir auklėjimo.

Iš Alytaus „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės mokyklos 2014-02-06 rašto matyti, kad L. K. tėvai aktyviai dalyvauja klasės susirinkimuose ir niekada neatsisako pagelbėti tiek sprendžiant klasės problemas, tiek kitus su klase susijusius organizacinius reikalus, kad klasės auklėtojo teigimu jis šiai šeimai gali patikėti daugelį svarbių klasės reikalų, žinodamas, jog bus viskas atlikta pareigingai ir laiku bei teigia, kad jų šeima nėra probleminė.

Taip pat šiame rašte L. K. charakterizuoja teigiamai, kaip judrų, energingą bei aktyvų, nors kartais tenka tramdyti dėl vaikiškų poelgių, kurie yra būdingi daugeliui paauglių. Auklėtojo nuomone, Laurynas gali būti lengvai palenkiamas draugų įtakos.

Taip pat iš bylai pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad ir kitas J. K. vaikas- dukra V., Alytaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakterizuojama labai teigiamai, kad jos tėvai nuolat dalyvauja visuose bendruose mokyklos ir klasės susirinkimuose, šventėse, domisi savo vaikais.

Alytaus „(duomenys neskelbtini)“ pradinė mokykla taip pat teigiamai charakterizuoja J. K., kaip puikią, pareigingą, darbščią, kultūringą, nepriekaištingos reputacijos, ir atsakingai atliekančią savo darbines funkcijas.

Šie rašytiniai bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad J. K. tinkamai atlieka savo, kaip motinos pareigas, rūpinasi tiek savo sūnumi, tiek dukra, atsakingai užtikrina nuolatinę jų priežiūrą ir auklėjimą.

Įvertinus šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas mano, kad vien tik formalus administracinių teisės pažeidimų protokolų rašymas bei sistemingas J. K. baudimas už motinos valdžios nepanaudojimą vaiko interesams šiuo atveju negali išspręsti jos šeimoje kilusių problemų dėl sūnaus elgesio - jai galimai reikalinga didesnė Vaiko teisių apsaugos tarnybos, mokyklos pedagogų pagalba.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina savo įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimo bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis adm. bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N444-1315/2008, Nr. N62-3686/2008).

Nesant J. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 2 d. straipsnio dispozicijoje, įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai, (Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-427-238/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti nesant J. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 2 d. straipsnio dispozicijoje, įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą tiesiogiai jam arba nutarimą priėmusiam teismui.