Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis M. P. 2021-09-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-21-119 konstatavo, jog adresu (duomenys neskelbtini) yra mūrinis baltų plytų mūro 1 aukšto gyvenamasis namas su garažo patalpomis cokoliniame aukšte, prie namo sienos yra įrengta elektros įvado spinta, prie mūrinio namo šiaurinėje dalyje yra įrengtas medinis ūkinis pastatas – sandėlis.

Pareiškėjos nuomone, tiek Registro įstatymo 22 straipsnyje, tiek Kadastro įstatymo 12 straipsnyje nėra pateiktas baigtinis dokumentų sąrašas, pagal kurį registruojamas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimas, šių teisių suvaržymai bei kiti juridiniai faktai. Minėtuose teisės aktuose nurodyta, jog tokie faktai gali būti registruojami ir pagal “kitus dokumentus”. Todėl negalima teigti, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra dokumentas, kurio pagrindu gali būti registruojamas daiktinių teisių atsiradimas. Taigi, ginčo pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), faktiškai egzistuoja, todėl jie išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro neteisėtai. Prašė patikslintą skundą patenkinti.

Teritorinis registratorius ginčijamu 2021-10-11 sprendimu Nr. S-120486(14.1) pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, Nekilnojamojo turto registre Namas 1 ir Kiemo statiniai yra sunaikinti ir išregistruoti pagal 2016-09-20 ND bylos duomenis. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra dokumentas, kurį reglamentuoja Registro įstatymo 22 straipsnis ir Kadastro įstatymo 12 straipsnis. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-10-07 duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), yra neįregistruotas pastatas 1A1p. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija ginčijamu 2022-02-10 sprendimu teritorinio registratoriaus sprendimą paliko nepakeistą, pareiškėjos skundą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Pagal aptartas įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos. Viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama, kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Atsakovas privalo įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos Nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei, kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame registre.

Šiuo atveju 2022-02-10 sprendime Komisija įvertino, kad į Nekilnojamojo turto registrą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl taisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Nagrinėjamu atveju matininkas atsako, kad 2016-09-20 ND byla, kurioje surinkti Pastatų kadastro duomenys, atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus, t. y. šie duomenys (tame tarpe - Pastatų statybos metai, būklė „sunaikintas” ir kt.) yra teisingi bei atitinkantys nekilnojamojo daikto buvimo vietoje užfiksuotą faktinę nekilnojamojo daikto padėtį. Minėti duomenys nėra pripažinti neteisėtas ir panaikinti. Priešingai nei teigia pareiškėja, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra dokumentas, kurį reglamentuoja Registro įstatymo 22 straipsnis ir Kadastro įstatymo 12 straipsnis. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad tik nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurią vadovaujantis Kadastro įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 6 punktais, rengia matininkas, yra pagrindas įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie Namo 2 statybos užbaigimo procedūras. Be to, Nekilnojamojo turto registro elektroninių dokumentų archyve patalpintame Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 1979-11-01 išdėstymo plane pavaizduoti du statiniai, o 1979-11-01 Pastato inventorinėse žiniose įrašyti duomenys apie 1904 m. statybos medinį gyvenamąjį namą, pažymėtą 1A1m. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro elektroninių dokumentų archyve esančiame 1994-11-23 Gyvenamojo namo techniniame pase įrašyti duomenys apie kitą gyvenamąjį namą, pažymėtą 1A1p. Todėl akivaizdu, kad Namas 1, į kurį nuosavybės teisė nuo 1973-12-19 iki 2015-06-03 buvo įregistruota J. M., ir Namas 2, apie kurio statybos užbaigimo procedūras Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų ir į kurį nuosavybės teisės nėra ir niekada nebuvo įregistruotos, yra skirtingi statiniai. Prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į skundą nurodė, kad VĮ Turto bankas 2015-05-12 iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavo informaciją apie galimai bešeimininkį palikėjos J. M. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pradėjus procedūras paaiškėjo, kad realiai joks J. M. nekilnojamasis turtas neegzistuoja, todėl buvo užsakyta atlikti kadastrinių matavimų bylą, kurioje konstatuota, kad pastatas 1A1m sunaikintas. Tuo pagrindu VĮ Registrų centras šį turtą išregistravo kaip neegzistuojantį.

Pažymėjo, jog J. M. vardu buvo registruotas gyvenamasis namas 1904 m. statybos, tuo tarpu pareiškėja nurodo tuo pačiu adresu esantį mūrinį namą, kuris VĮ Turto banko duomenimis yra visai kitas statinys, galimai pastatytas nelegaliai, kurio palikėja nuosavybės teise niekada nevaldė. Prašė patikslintą skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl VĮ Registrų centro 2021-10-11 sprendimo Nr. S-120486(14.1) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022-02-10 sprendimo Nr. CSPR-32 pagrįstumo ir teisėtumo. Iš esmės kilęs ginčas, kad atsakovas atsisakė ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, nes 2016­-09-20 atlikus kadastrinius matavimus neteisingai buvo pažymėti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir neatkūrė Nekilnojamojo turto registre duomenų, buvusių iki minėtų pastatų išregistravimo iš šio registro.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja turi teisę priimti palikimą savo nepilnamečių vaikų: L. M., (duomenys neskelbtini) ir M. M. vardu, atsiradusį po jų tėvo J. M. mirties. J. M. po savo motinos J. M. mirties yra priėmęs palikimą į ½ namo dalį ir į ½ dalį kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Notarų biuras negali išduoti paveldėjimo liudijimo į J. M. paveldėtą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi jis yra išregistruotas iš Nekilnojamo turto registro.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, į 1904 m. statybos pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1997-9015-8016, pažymėtą 1A1m, ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. 1997-9015-8020, esančius (duomenys neskelbtini), nuo 1973-12-19 iki 2015-06-03 buvo įregistruota J. M. nuosavybės teisė 1973-12-18 Sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. Nuo 2015-06-03 iki 2016-10-03 į Pastatus 2015-04-30 Palikimo perėjimo valstybei liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu buvo įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė. Nuo 2016­-10-09 Namas 1 ir Kiemo statiniai buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro VĮ Turto banko įgaliotos atstovės 2016-09-28 prašymo (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymo Nr. 12469014) bei su šiuo prašymu pateiktos matininkės R. R. 2016-­09-20 parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos pagrindu. Be to, pagal 1979-11-01 statinių išdėstymo plano, 1994-11-23 Gyvenamojo namo techninio paso (Tipinė forma Nr. 2-TĮ) ir 2016-09-20 ND byloje komplektuojamos statinių išdėstymo schemos duomenis, adresu (duomenys neskelbtini), yra dar vienas pastatas - gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 1A1p (statybos pradžios metai - 1979 m., statybos pabaigos metai - 1980 m.), tačiau nei Namas 2, nei nuosavybės teisės į Namą 2 niekada nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjos atstovas 2021-09-28 prašymu (prašymo Nr. 28423198) kreipėsi į teritorinį registratorių, prašydamas ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registre, kadangi 2016­-09-20 atlikus kadastrinius matavimus neteisingai buvo pažymėti (duomenys neskelbtini), esantys pastatai bei prašė atkurti Nekilnojamojo turto registre tokius duomenis, kurie buvo 2016-10-12, kai VĮ Registrų centras šiuos pastatus išbraukė iš apskaitos. Prašyme nurodė, kad pareiškėja sužinojo, jog Namas 1 ir Kiemo statiniai buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, VĮ Turto bankui 2016-09-20 atlikus naujus kadastrinius matavimus, kuriuose pažymėta, jog Pastatai yra sunaikinti, o žemės sklype nėra jokių statinių. Taip pat nurodė, kad antstolis M. P. 2021-09-20 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 123-21-119 konstatavo, jog adresu (duomenys neskelbtini), yra mūrinis baltų plytų mūro 1 aukšto gyvenamasis namas su garažo patalpomis cokoliniame aukšte, prie namo sienos yra įrengta elektros įvado spinta, prie mūrinio namo šiaurinėje dalyje yra įrengtas medinis ūkinis pastatas - sandėlis.

Teritorinis registratorius ginčijamu 2021-10-11 sprendimu Nr. S-120486(14.1) pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi Nekilnojamojo turto registre Namas 1 ir Kiemo statiniai yra sunaikinti ir išregistruoti pagal 2016-09-20 ND bylos duomenis. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra dokumentas, kurį reglamentuoja Registro įstatymo 22 straipsnis ir Kadastro įstatymo 12 straipsnis. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-10-07 duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), yra neįregistruotas pastatas 1A1p.

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija ginčijamu 2022-02-10 sprendimu Nr. CSPR-32 paliko galioti teritorinio registratoriaus 2021-10-11 sprendimą.

Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo Nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010). Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, juridinio fakto buvimo ir turinio, kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz. LVAT 2012-09-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012, 2020-05-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-593-492/2020). Taigi, Registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį.

Pagal Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal aptartas įstatymo nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz. LVAT 2019-08-28 nutartį administracinėje byloje Nr.A-4437-492/2019).

Tačiau viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama, kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Dėl to, esant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registro duomenims, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus ir privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos Nekilnojamojo turto registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei, kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame registre.

Šioje ginčo situacijoje akivaizdu, jog tiek teritorinis registratorius, tiek Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pagrįstai įvertino, kad Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys atitinka dokumentus (matininkės R. R. 2016-­09-20 parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą), kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla - nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (Kadastro įstatymo 2 str. 6 d.). Kadastro duomenų bylos sudarymas yra techninio pobūdžio veiksmas, kuriuo užfiksuojama daikto faktinė situacija. Matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus (Kadastro įstatymo 11 str. 7 d.).

Nagrinėjamu atveju matininkas atsako, kad 2016-09-20 ND byla, kurioje surinkti Pastatų kadastro duomenys, atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus, t. y. šie duomenys (tame tarpe - Pastatų statybos metai, būklė „sunaikintas” ir kt.) yra teisingi bei atitinkantys nekilnojamojo daikto buvimo vietoje užfiksuotą faktinę nekilnojamojo daikto padėtį. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra dokumentas, kurį reglamentuoja Registro įstatymo 22 straipsnis ir Kadastro įstatymo 12 straipsnis. Kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad tik nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kurią vadovaujantis Kadastro įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 6 punktais, rengia matininkas, yra pagrindas įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog Namas 2 Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas. Nekilnojamojo turto registro elektroninių dokumentų archyve yra Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdybos 1978-08-07 Leidimas vykdyti individualią statybą Nr. R-104/78, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „Pil. M. J., Prano gyv. (duomenys neskelbtini) leidžiama rekonstruoti gyv. namą sklype (duomenys neskelbtini)“. Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie Namo 2 statybos užbaigimo procedūras. Be to, Nekilnojamojo turto registro elektroninių dokumentų archyve patalpintame Statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 1979-11-01 išdėstymo plane pavaizduoti du statiniai, o 1979-11-01 Pastato inventorinėse žiniose (forma Nr. 2) įrašyti duomenys apie 1904 m. statybos medinį gyvenamąjį namą, pažymėtą 1A1m. Tuo tarpu Nekilnojamojo turto registro elektroninių dokumentų archyve esančiame 1994-11-23 Gyvenamojo namo techniniame pase (Tipinė forma Nr. 2-TĮ) įrašyti duomenys apie kitą gyvenamąjį namą, pažymėtą 1A1p (statybos pradžios metai - 1979 m., statybos pabaigos metai - 1980 m.). Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad Namas 1, į kurį nuosavybės teisė nuo 1973-12-19 iki 2015-06-03 buvo įregistruota J. M., ir Namas 2, apie kurio statybos užbaigimo procedūras Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų ir į kurį nuosavybės teisės nėra ir niekada nebuvo įregistruotos, yra du skirtingi statiniai.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nėra jokio pagrindo juos naikinti, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos G. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.