Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-516/2012

Teisėjas Algimantas Valantinas Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00002-2012-8

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. gegužės 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

D. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - per du mėnesius įmokėti 5 MGL dydžio (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S., vadovaujantis BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, t.y., kad jis smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą,

2012-01-01 apie 02.08 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.87‰), suėmė rankomis sugyventinei K. G. už kaklo ir ją smaugė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Skunde nurodoma, jog teismas, spręsdamas klausimą - skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kiekvieną kartą turi atsižvelgti į bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, individualiai įvertinti kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis. Šioje byloje, apelianto teigimu, teismas to nepadarė, nors ir skyrė jam minimalaus dydžio baudžiamojo poveikio priemonę. Apelianto nuomone, nebuvo atsižvelgta į jo sunkią turtinę padėtį bei tai, kad turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Jis neturi nekilnojamojo turto, jo vidutinis darbo uždarbis yra 800 Lt atskaičius mokesčius. Pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-02-23 sprendimą jis turi mokėti kas mėnesį 1/4 viso darbo užmokesčio dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. S.. Be to, dar yra likęs nepamokėtas 10372,94 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-09-10 sprendimą jis turi mokėti kas mėnesį po 400 Lt dukters J. S. išlaikymui. Kadangi pagal Civilinio proceso kodekso taisykles galima išieškoti tik 50 procentų atlyginimo sumos, tokiu būdu jam pragyvenimui lieka tik 400 Lt, tačiau kartu dar 200 Lt kas mėnesį didėja ir jo įsiskolinimas vaikams. Akivaizdu, kad jis negali sumokėti per du mėnesius nurodytos teismo įmokos, nes priešingu atveju nukentėtų nepilnamečių vaikų interesai. Apelianto nuomone, teismas turėjo remiantis BK 62 straipsniu skirti mažesnio dydžio, t. y. 1 MGL dydžio baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, arba iš vis skirti priemonę, nesusijusią su pinigais, pavyzdžiui įpareigoti jį, kaip asmenį, padariusį nusikalstamą veiką artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

BK 74 str. l d. nustatyta, kad bet kokia teismo paskirta šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Atsižvelgiant į tai, kad jis neturi objektyvios galimybės, nepažeisdamas nepilnamečių vaikų interesų, sumokėti 5 MGL (650 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nuosprendis turėtų būti pakeistas ir jam paskirta BK 72² str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Teismo posėdžio metu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bei jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės apeliacinis skundas atmestinas.

Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, tame tarpe ir kaltininkui bei nukentėjusiam asmeniui susitaikius (BK 38 str.), teismas gali paskirti vieną iš BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių (BK 67 str. 2 d.). Siekiant surasti geriausią poveikio priemonę kaltininkui, įstatyme paliekama teismui diskrecija parinkti tinkamas baudžiamojo poveikio priemones ir jų skaičių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu atleisdamas apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, pagrįstai paskyrė pastarajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog D. S. padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri pagal BK 11 str. 3 d. nuostatas priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, apeliantas smurtavo sugyventinės atžvilgiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikalstama veika buvo padaryta veikiant tiesiogine tyčia ir yra baigta. Kaip matyti iš byloje esančios Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK pažymos apie įvykius, kuriuose dalyvavo fizinis asmuo, D. S. ir anksčiau jau buvo pristatytas į policijos įstaigą dėl smurto šeimoje, pažymoje nurodyta, jog name buvo sumušta moteris J. S., ją sumušė vyras (b.l. 64). Skirdamas apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę, apylinkės teismas įvertino ir pastarojo asmenybę, atsižvelgė į tai, kad jis praeityje neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, dirba, charakterizuojamas teigiamai.

Apelianto nuomone, teismas turėjo remiantis BK 62 straipsniu skirti mažesnio dydžio, t. y. 1 MGL dydžio baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Pažymėtina tai, jog pagal BK 71 str. nuostatas, teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, atsižvelgęs į baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė minimalaus – 5 MGL, dydžio įmoką, todėl sumažinti paskirtos įmokos dydį nėra teisinio pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog BK 62 str. nuostatos reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, o ne baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą. Nors apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB (duomenys neskelbtini) išrašytą 2012-03-13 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (kaip matyti iš pažymos, iš apelianto gauto darbo užmokesčio 2011 m. lapkričio mėn. – 2012 m. sausio mėn. laikotarpiu nebuvo išskaičiuotos lėšos vaiko išlaikymui), vykdomųjų raštų nepatvirtintas kopijas, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog apeliantas iš tikrųjų teikia savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, todėl tai negali būti pagrindu kitos baudžiamojo poveikio priemonės pakeitimui. Be to, tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-317/2008). Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, protingas skundžiamu nuosprendžiu nustatytas ir įmokos sumokėjimo terminas.

Paliktini nenagrinėti apelianto skundo argumentai, susiję su BK 74 straipsnio nuostatų taikymu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėto straipsnio nuostatos yra taikomos nuosprendžio vykdymo procese.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. S. apeliacinį skundą atmesti.