Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2025 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalį, už tai, kad, būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2025 m. liepos 21 d. 22.46 val. nusižengimo tipas – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. A. B. paskirta administracinė nuobauda – 225 eurų bauda.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas V. G. paaiškino, kad atsiliepime nurodytas aplinkybes palaiko. 2025 m. liepos 21 d. buvo užfiksuotas kelių eismo taisyklių pažeidimas su automobiliu, kuris priklauso MB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi automobilis priklauso juridiniam asmeniui, buvo kreiptasi į mažąją bendriją, siekiant išsiaiškinti, kas vairavo, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Šioje vietoje atkreipia dėmesį, kad iš viso į mažąją bendriją buvo kreiptasi 4 kartus, pirmus tris kartus liepos 29 d., rugpjūčio 20 d. ir rugpjūčio 27 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), šis elektroninis paštas yra deklaruotas juridinių asmenų registre, kaip žinoma juridinių asmenų registras yra valstybės registras, todėl duomenys turėtų būti patikimi ir už jų patikimumą atsako įmonės vadovas. Šioje situacijoje norėtų atkreipti dėmesį, kad visais tais trimis kartais dokumentas buvo pristatytas, vadinasi į tą elektroninį paštą elektroniniai laiškai pateko. Svarbu, kad nei į vieną iš paklausimų nebuvo atsakyta. Prie viso to negalima jokia žmogiška klaida, nėra taip, kad žmogus siuntinėtų ir praleistų raidę, tai yra automatinis procesas. Negavus atsakymų į paklausimus buvo imtasi visų įmanomų priemonių, t. y. ketvirto karto, pranešimas buvo išsiųstas jau minėtu el. paštu (duomenys neskelbtini), toliau bendrijos vadovo, jau kaip fizinio asmens deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), bei popierine siunta įmonės buveinės adresu. Popierinės siuntos niekas pašte neatsiėmė, į elektorinius laiškus irgi jokio grįžtamojo ryšio, kad jie būtų nepristatyti nebuvo, jie buvo pristatyti. Taigi, aišku, kad institucija išnaudojo visus įmanomus būdus, t. y. kreiptis juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu, A. B., kaip įmonės vadovo, mokesčių mokėtojo, deklaruotu registruose elektroniniu paštu ir į bendrovę – registruotu paštu. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad išnaudotos visos galimybės. Kadangi už juridinio asmens vardu teikiamą informaciją atsakomybė tenka įmonės vadovui, tai numato ir įstatymų leidėjas, A. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis buvo išsiųstas jo minėtu elektroniniu paštu, gruodžio 12 d., taip pat buvo išsiųstas ir nutarimas. Kad šiuo elektroniniu paštu pareiškėjas naudojasi patvirtina tas faktas, kad jis juo komunikavo su policija, teikė paaiškinimus, kurie savo turiniu mažai kuo skiriasi nuo skundo, A. B. yra įsitikinęs, kad yra reikalingas kitas įrodymas, kad jis tuos laiškus gavo. Institucijos atstovas mano, kad tai yra klaidingas įsitikinimas, kadangi byloje komunikacija vyko ir atsispindi, kad šiais elektroniniais laiškais buvo siųsti pranešimai ir elektroniniai laiškai pasiekė adresatą. Jis mano, kad asmuo administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, nutarimas yra teisėtas, tinkamai įvertinus tiek padarytą pažeidimą, tiek pažeidėjo asmenybę.

A. B. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Institucijos 2025 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2025 m. liepos 21 d. 22.46 val. nusižengimo tipas – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Šiuo nutarimu Institucija A. B. paskyrė administracinę nuobaudą – 225 eurų baudą.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą.

Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad iš juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens galima reikalauti pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies tvarka tik tada, kai juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo tinkamai informuojamas apie aptariamą reikalavimą. Priešingu atveju, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį ar to paties straipsnio 2 dalį.

ANK 567 straipsnyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu A. B., kaip įmonės MB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas, buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis Institucijai per 5 darbo dienas nuo gavimo dienos, kai pranešimas buvo pakartotinai paskutinį kartą siųstas 2025 m. rugsėjo 12 d., o pirminis pranešimas buvo siųstas 2025 m. liepos 29 d., nepranešė, kas 2025 m. liepos 21 d. 22.46 val. vairavo MB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos duomenų, užklausos dėl ROIK: (duomenys neskelbtini), prašant nurodyti, kas vairavo MB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo siųstos 4 kartus: 2025 m. liepos 29 d., 2025 m. rugpjūčio 20 d., 2025 m. rugpjūčio 27 d., 2025 m. rugsėjo 12 d. Pirmuosius tris kartus pranešimai siųsti MB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei, juridinių asmenų registre nurodytu oficialiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Nesulaukus reakcijos 2025 m. rugsėjo 12 d. pranešimas pakartotas mažosios bendrijos elektroniniu paštu, bei registruotu paštu buveinės adresu, taip pat nustačius, kad jos vadovas yra A. B., pranešimas išsiųstas ir jam asmeniškai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Į elektroninius laiškus reakcijos nebuvo, registruotas laiškas nebuvo atsiimtas iš pašto.

Pareiškėjas A. B. savo skundė, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą, nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra neįrodyta dokumentų (reikalavimo pateikti duomenis apie tai, kas vairavo transporto priemonę) įteikimo aplinkybės, dėl to jis negalėjo būti baudžiamas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje nurodyta šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu arba juridinio asmens elektroninio pristatymo dėžutės adresu, taip pat atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek MB ,,(duomenys neskelbtini)“, tiek asmeninis A. B. elektroninis paštas buvo nurodyti oficialiuose valstybės registruose, dėl ko Institucija pagrįstai dokumentus siuntė oficialiai nurodytais elektroninio pašto adresais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad reikalavimas MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui pateikti duomenis apie tai, kas nusižengimo padarymo metu vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę pirmą kartą buvo siųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2025 m. liepos 29 d. ir pagal Institucijos pateiktus duomenis tą pačią dieną užklausa buvo pristatyta, antrą ir trečią kartą užklausa siųsta tuo pačiu elektroninio pašto adresu 2025 m. rugpjūčio 20 d. ir 2025 m. rugpjūčio 27 d., o pagal Institucijos registro duomenis užklausos pristatytos tą pačią dieną kaip ir išsiųstos, tuo tarpu trečią kartą užklausa siųsta ne tik MB ,,(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu, tačiau ir A. B. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kaip įmonės vadovui 2025 m. rugsėjo 12 d. ir iš Institucijos registro duomenų matyti, kad tą pačią dieną užklausa buvo pristatyta. Be to, Institucija užklausą siuntė ir pašto siunta įmonės buveinės adresu, tačiau siunta pašte nebuvo atsiimta, kas tik atskleidžia MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovo neveikimą. Duomenų, kad įmonės ar įmonės vadovo elektroninio pašto dėžutės būtų neaktyvios, byloje nėra, priešingai atkreiptinas dėmesys, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. B. aktyviai naudojasi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kadangi naudodamas jį komunikavo su policija. Nes nors 2025 m. lapkričio 11 d. paaiškinimą dėl ROIK (duomenys neskelbtini) pateikė per E. paslaugų portalą, tačiau 2025 m. gruodžio 2 d. Institucija jam elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini). Po ko A. B. būtent naudodamasis tuo pačiu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė skundą. Atsižvelgiant į tai, nekyla abejonių, jog pareiškėjo elektroninio pašto dėžutė buvo aktyvi, o tuo tarpu nėra ir pagrindo abejoti dėl MB ,,(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto dėžutės egzistavimo, nes elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra nurodytas Juridinių asmenų registre, o šio registro duomenų aktualumas yra įmonės vadovo atsakomybė. Tokiu būdu, priešingai nei savo skunde nurodė pareiškėjas, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas A. B. nebuvo gavęs Institucijos siųstų pranešimų, kuriais buvo reikalaujama pateikti duomenis apie tai, kas administracinio nusižengimo padarymo metu, vairavo MB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini).

ANK 573 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Taigi, nagrinėjamu atveju A. B. jau nuo pirmosios Institucijos užklausos išsiuntimo, turėjo Institucijai pateikti duomenis pagal užklausą, kai pirmuoju atveju duomenų pateikimo terminas prasidėjo jau 2025 m. liepos 30 d. Vis tik, reikalavimų pagal Institucijos paklausimus, A. B. neįvykdė, nors kaip nustatyta aukščiau visas užklausas Institucija teikė tinkamais būdais, duomenų apie jų neįteikimą nėra, priešingai Institucijos sistemoje yra fiksuotos pristatymo datos, tokiu būdu A. B. būdamas MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas neįvykdė SAEKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytos pareigos, dėl ko jam pagrįstai kilo atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu nėra pagrindo spręsti, jog skundžiamas Institucijos nutarimas būtų neteisėtas ar nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašyta nesilaikant ANK 609 straipsnio reikalavimų. ANK 609 straipsnis reglamentuoja administracinio nusižengimo protokolo turinį. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, administracinio nusižengimo protokole nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Šie duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo esmė ir pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnyje ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). Nagrinėjamu atveju matyti, kad Institucija 2025 m. spalio 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. B. už tai, kad jis būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2025 m. liepos 21 d. 22.46 val. nusižengimo tipas – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Iš suformuoto kaltinimo yra aišku, kokius teisės aktus, savo neveikimu, A. B. pažeidė, nurodytos esminės pažeidimo aplinkybės. Pats pranešimas/reikalavimas pateikti duomenis, jo gavimo diena bei įrodymai yra bylos medžiagos dalis, o ne administracinio nusižengimo protokolo dalis. Su bylos medžiaga administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali susipažinti vadovaujantis ANK 577 straipsniu. Atsižvelgus į išdėstytą teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas tinkamai, jame nurodytos visos būtinos ir esminės aplinkybės.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti A. B. skundo dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl A. B. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

netenkinti A. B. skundo, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. gruodžio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.