Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui vyriausiajam specialistui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. D. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 9 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiasis specialistas V. V. 2023 m. vasario 9 d. nutarimu (toliau – Nutarimas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant S. K. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Pareiškėjas S. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (Skundo byla, b. l. 18). Esant šioms aplinkybėms, skundas išnagrinėtas žodinio proceso tvarka pareiškėjui nedalyvaujant (ANK 630 straipsnis).

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog įvertinus Nutarime nurodytų aplinkybių visumą, remiantis byloje surinkta faktine medžiaga bei įrodymais ir, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, ANK 619 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną S. K. atžvilgiu nutraukti, kadangi visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrus visas reikšmingas bylai aplinkybes, nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, įrodančių, jog S. K. padarė ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą. Teismas pažymi, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu jam inkriminuojama administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingai teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia, kad: 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

Administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnio nuostatas kyla už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Minimo straipsnio dispozicija yra blanketinė. Tėvų valdžios turinys yra įtvirtintas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, o privalomas tėvų valdžios vykdymas – CK 3.159 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja; 2 dalyje nurodyta, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai; 3 dalis numato, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams; 4 dalyje nurodyta, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Minėto ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis – tam tikri konkretūs veiksmai arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų atlikimo.

Teismas, nagrinėjamu atveju, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad šiuo atveju Institucijos 2023 m. vasario 9 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant S. K. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 2 dalyje, sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visas įvykio aplinkybes ir neprieštarauja ANK 567 straipsnio 1 dalies reikalavimams.

Teismas atkreipia dėmesį, jog visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, tačiau vaiko interesų pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp suaugusių asmenų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-38/2014). Teismo nuomone, Institucijai sprendžiant klausimą dėl S. K. administracinės atsakomybės pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį buvo įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas S. D. 2022 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Instituciją prašydamas patraukti administracinėn atsakomybėn S. K.. Nurodė, kad jo sūnaus V. K. motina S. K. 2022 m. gruodžio 24 d. nedavė jam vaiko bendravimui, jis prieš 18 val. buvo atvykęs, motinos telefonas buvo išjungtas, skambinant telefonu ji neatsiliepė, neperskambino, vaiko neišvedė, pridėjo SMS žinučių kopijas (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 44-53).

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. ir S. D. turi nepilnametį sūnų V. K., gimusį (duomenys neskelbtini). Tėvai gyvena skyrium. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi V. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. K. bei nustatyta tėvo S. D. ir V. K. bendravimo tvarka, iš tėvo S. D. priteistas išlaikymas sūnui. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimu nustatyta nauja tėvo S. D. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, pagal kurią vaiko tėvas turi teisę bendrauti su vaiku antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 14 val. nepertraukiamai (su nakvyne), tėvui vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą, vaiko motina nedalyvauja vaiko su tėvu bendravimo procese <...> (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 18-30).

Iš S. K. 2023 m. vasario 3 d. Institucijai pateikto paaiškinimo matyti, jog ji nurodė, kad S. D. yra jų bendro vaiko – V. K. tėvas. Teismas yra nustatęs tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kurios S. D. pats tinkamai nevykdo. Sūnus V. lanko lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), vaikas yra (duomenys neskeltini) metų, paminėjo, kad V. K. yra su (duomenys neskelbtini). S. K. teigimu, 2022 m. gruodžio mėnesį vaiko tėvas SMS žinutėmis ją informavo, kad pasiims vaiką bendravimui Kūčių vakarą – gruodžio 24 dieną, tačiau sutartu laiku t. y. 18 val., S. D. vaiko pasiimti iš jo gyvenamosios vietos neatvyko. Ji su paruoštu bendravimui vaiku laukė kieme gruodžio 24 d. nuo 17.50 val. iki 18.10 val., laukdami labai sušalo ir apie 18.15 val. išvažiavo švęsti Kūčių pas savo motiną. S. D. 18.46 val. jai parašė SMS žinutę „išvesk V.“ ir dar pridėjo „melagė tu esi“. Taip pat nurodė, kad vaiko tėvas net nepasveikino sūnaus su šventėmis, neatvežė jam jokių dovanų, neteikia vaikui jokio išlaikymo, niekada jam neperka nei drabužių, nei daiktų, nei vaistų, kai vaikas serga. Vaiko tėvas su sūnumi nebendrauja telefonu, todėl ji mano, kad S. D. nori prisirinkti pliusų civilinėje byloje, kurioje jis nori pakeisti vaiko gyvenamąją vietą pas jį ir prisiteisti išlaikymą vaikui po 250 Eur per mėnesį (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 31).

Iš Institucijos 2023 m. vasario 2 d. šaukimo Nr. 11ANN-14 matyti, kad S. D. buvo šaukiamas atvykti į skyrių 2023 m. vasario 8 d. 8 val., jo 2022 m. gruodžio 27 d. pranešime nurodytų aplinkybių patikslinimui, tačiau šaukime nurodytu laiku į Instituciją jis neatvyko (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 33-34).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog S. D. atvykti į Instituciją taip pat buvo kviestas ir elektroniniu paštu (Administracinės bylos medžiaga, b. l. 35-42), tačiau neatvyko, todėl jo pranešime nurodytų aplinkybių tyrimas atliktas rašytinio proceso tvarka, pagal Institucijoje turimus duomenis.

Pareiškėjas S. D. skunde nurodė, kad jis elektroniniu paštu klausė Institucijos darbuotojo, kokiu pagrindu jis yra kviečiamas, bet jam nebuvo atsakyta, o jeigu darbuotojas būtų pasakęs, kokiu pagrindu jis yra kviečiamas, jis būtų susiderinęs su darboviete atvykimą. Tokį pareiškėjo S. D. argumentą teismas vertina kritiškai, kadangi iš byloje esančio pareiškėjo ir Institucijos atstovo susirašinėjimo elektroniniu paštu aiškiai matyti, jog S. D. buvo paaiškinta, jos į Instituciją jis yra kviečiamas apklausai dėl jo paties pranešime nurodytų aplinkybių patikslinimo bei patvirtinimo.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, be kita ko, yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltum prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 73 straipsnį, svarbu įrodyti, jog tėvai ar vienas iš tėvų be jokio teisinio pagrindo draudžia vaikui bendrauti su vienu iš tėvų, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai. Inkriminuoti minėtą straipsnį neužtenka tik formalaus pažeidimo, būtina surinkti pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria Institucijos pozicijai, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad motina S. K. piktybiškai draudė ar neleido vaiko tėvui susitikti su sūnumi ir jo pasiimti, priešingai – kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio S. K. 2023 m. vasario 3 d. paaiškinimo, pareiškėjas S. D. 2022 m. gruodžio 24 d. pats sutartu laiku neatvyko pasiimti sūnaus V. K. Teismas taip pat pažymi, kad vaiko tėvų tarpusavio nesutarimai neturi būti dirbtinai kriminalizuojami, siekiant savanaudiškų tikslų.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad S. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje, nėra. Teismo vertinimu, Institucijos 2023 m. vasario 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo S. D. skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimi,

nutaria:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. vasario 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjo S. D. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.