Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi K. T. pardavė A. K. medinį gyvenamą namą ((duomenys neskelbtini)), kuriame yra 32,17 kv. m. naudingo ploto, medinį ūkio pastatą ((duomenys neskelbtini)), medinį ūkio pastatą ((duomenys neskelbtini)) su kiemo įrengimais, esančius (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų šimtų penkiasdešimties (250) kv. m. ploto žemės sklype, sutartis sudaryta Kauno rajono valstybinėje notarinėje kontoroje (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sutartį patvirtino vyr. notarė G. P.; sutarties baigiamojoje dalyje nurodoma, kad ji per tris mėnesius turi būti įregistruota Kauno Respublikiniame techninės inventorizacijos biure (e. b. l. 6-7). Nekilnojamojo turto inventorizacijos byloje nurodyta, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė yra K. T. (e. b. l. 8-25). 2023 m. rugsėjo 18 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso K. T. (e. b. l. 57-58). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas A. K. prašymas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir kartu su prašymu pateiktą (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nesilaikius trijų mėnesių termino teisinei registracijai atlikti (e. b. l. 26-28). Kauno rajono 5-ajame notaro biure po K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties nėra užvesta paveldėjimo byla (e. b. l. 33).

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. 1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančia (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis).

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003; kt.). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formavo praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita.

8. Spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis), teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos. Teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento. Naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams. Nuoseklaus pereinamojo laikotarpio garantu tapo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, kuriomis siekta teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki CK, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., įgyvendinti nustatyti tokį teisinį mechanizmą, kuris užtikrintų „senųjų“ teisių ir pareigų įgyvendinimą „senąja“ tvarka. Tačiau būtina pažymėti, kad iš esmės naujo turinio nuosavybės santykių teisinis reglamentavimas įpareigoja teismą kiekvienu konkrečiu atveju taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos.

9. Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes ir aplinkybėms pagrįsti pateiktus įrodymus, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijęs pastatus turto įgijėjas sutarties neįregistravo valstybės registre, kaip tai numatė tuo metu galiojantys teisės aktai. Šios pareigos pareiškėjas neatliko, nes, pareiškėjo teigimu, buvo neatidus sutartyje nurodytam terminui, neturi teisinio išsilavinimo, pirkimo–pardavimo sutartį tvirtinusi notarė apie pareigą įregistruoti sutartį valstybės registre neinformavo. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad sudarius nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, jis tampa turto savininku, todėl įgytą turtą pareiškėjas valdė savininko teisėmis. Turto pardavėja K. T. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties nėra užvesta paveldėjimo byla, pretenzijų į pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi įgytą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kiti asmenys nepareiškė. Laikoma, kad pastatų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos: pardavėja siekė parduoti, o pirkėjas – pirkti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) medinį gyvenamą namą, 32,17 kv. m., (duomenys neskelbtini) medinį ūkio pastatą, (duomenys neskelbtini) medinį ūkio pastatą, kiemo įrengimus, pardavėja gavo iš pirkėjo sutartą daikto kainą, turtą perdavė įgijėjui, kurį jis priėmė, daugiau nei 32 metus naudojosi ir valdė kaip savo (1964 m. CK 253 straipsnis). Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad nagrinėjamoje situacijoje pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

10. Įvertinus išdėstytą, daroma išvada, jog pareiškėjas nustatytu terminu neįvykdė pareigos įregistruoti pirkimo–pardavimo sutartį viešajame registre dėl susiklosčiusių aplinkybių ir svarbių priežasčių, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, sutarties stabilumo principais, pareiškimas tenkinamas, atnaujinamas praleistas terminas pareiškėjui atlikti teisinę registraciją (duomenys neskelbtini) pastatų, esančių (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) medinio gyvenamojo namo, 32,17 kv. m., (duomenys neskelbtini) medinio ūkio pastato, (duomenys neskelbtini) medinio ūkio pastato, kiemo įrengimų pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) VĮ Registrų centre (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria jis iš K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo medinį gyvenamąjį namą ((duomenys neskelbtini)), kuriame yra 32,17 kv. m. naudingo ploto, medinį ūkio pastatą ((duomenys neskelbtini)), medinį ūkio pastatą ((duomenys neskelbtini)), kiemo įrengimus, esančius (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų šimtų penkiasdešimt (250) kv. m. ploto žemės sklype teisinei registracijai valstybės įmonėje Registrų centre atlikti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.