Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras skundą atsakovei G. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Vietinė rinkliava – tai Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 3 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarką nustatoma visiems Varėnos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius TIPK (Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti rajono savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir gyventojus, kurių aprūpinimo atliekų surinkimo ir išvežimo priemonėmis negali užtikrinti savivaldybė (Nuostatų 9 p.). Pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 26 p.). Vietinė rinkliava turi būti sumokama per 30 dienų nuo mokėjimo pranešimo gavimo datos, bet ne vėliau kaip iki mokėjimo laikotarpio pabaigos (Nuostatų 29 p.).

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauji Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, patvirtinti Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-VIII- 634 (toliau – Nauji nuostatai). Minėtais nuostatais rinkliava nustatoma visiems Varėnos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės teritorijoje (3 p.). Naujų nuostatų 6.6 punkte nurodyta, jog rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti Rinkliavą. Rinkliavos dydžius tvirtina Savivaldybės taryba (8 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl nėra teisinio pagrindo skundo netenkinimui dėl to, kad atsakovė nėra sudariusi sutarties, tačiau atsakovė turi teisę kreiptis į pareiškėją dėl minėto mokesčio sumažinimo (lengvatos taikymo), nurodydama susiklosčiusias aplinkybes.

Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu. Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).

Pareiškėjos į bylą pateikti duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovė G. B. 2018 m. sausio 19 d. priėmė mirusios motinos I. Ž. (mirė (duomenys neskelbtini)palikimą ir valdo nekilnojamojo turto objektą (gyvenamoji paskirtis) Varėnos rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje Nr. eA-2488-602/2016 nurodė, jog nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusios turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Todėl pripažintina, jog nuo palikimo atsiradimo dienos, atsakovei atsirado pareiga mokėti vietinę rinkliavą.

Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus), jog ginčo atveju yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Taigi pareiškėja šiuo atveju turi pateikti įrodymus, ar ji įgyvendino Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę per įstatymo nuostatoje nustatytą trijų mėnesių terminą.

Šiuo atveju taip pat aktualūs į bylą pateikti ginčo nekilnojamojo turto adresu siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų nuorašai, iš kurių matyti, kad atsakovė G. B. apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą pirmą kartą buvo informuota 2018 m. spalio 17 d., taigi šiuo pranešimu pareiškėjos reikalavimas buvo pareikštas praleidus Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės G. B. už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. netenkintinas.

Bylos duomenimis, atsakovei už laikotarpį 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d. buvo priskaičiuota 43,18 Eur (24,30 +(2.36 x 8)) nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio suma.

Nurodytų aplinkybių pagrindu, pareiškėjos reikalavimas dėl 124,19 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo mažintinas, priteisiant pareiškėjai iš atsakovės 81,01 Eur (124,19-43,18) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Teismui pateikta 2017 m. vasario 22 d. Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartis Nr. 33, 2018 m. vasario 23 d. Susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33, 2018 m. gruodžio 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CRD 005981, internetinės bankininkystės duomenys patvirtina 38,12 Eur pareiškėjo išlaidas, sumokėtas UAB „Creditum“ už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose. Tačiau LVAT, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą panašaus pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, dėl ko mažintina iki 15,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 40 straipsniu

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 81,01 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą Eur 01 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir 15,00 Eur (penkiolika eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.