Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-194-647/2022

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-21
Bylos Nr.: e2-194-647/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alfredas Juknevičius
Ieškovas: J. G.
Atsakovas: A. G.
Suinteresuotas asmuo: Luminor Bank AS Lietuvos filialas, BigBank AS
Advokatai: Virgilijus Kvedaras, Gintaris Trakšelis, Vilma Eigirdienė

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.6.1.4Prievolių vykdymas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-194-647/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00385-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.6.1.4; 3.1.7.6; 3.2.6.5 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius,

sekretoriaujant Danutei Pleskūnaitei, Gitanai Jasilionienei, Inai Jokst, Jurgitai Sapitavičienei,

dalyvaujant ieškovei J. G., jos atstovui advokatui Virgilijui Kvedarui, advokatei Vilmai Eigirdienei, atsakovui A. G. (A. G.), jo atstovui advokatui Gintariui Trakšeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei atsakovo A. G. (A. G.) priešieškinį ieškovei J. G., suinteresuoti asmenys – Luminor Bank AS Lietuvos filialas, BigBank AS.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką dėl A. G. kaltės; 2) nutraukiant santuoką ieškovei J. G. palikti pavardę – E., atsakovui – jo pasirinkimu; 3) pripažinti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmės sukėlė nuo ieškinio padavimo dienos; 4) 0,1812 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 15 700 Eur, priklausantį A. G. asmeninės nuosavybės teise, pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo padalinti lygiomis dalimis, priteisiant po ½ dalį J. G. ir A. G.; 5) 121,61 kv. m gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 65 700 Eur, priklausantį A. G. asmeninės nuosavybės teise, pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo padalinti lygiomis dalimis, priteisiant po ½ dalį J. G. ir A. G.; 6) pagalbinio ūkio pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 40 000, priklausantį A. G. asmeninės nuosavybės teise, pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo padalinti lygiomis dalimis, priteisiant po ½ dalį J. G. ir A. G.; 7) kiemo statinius – tvorą ir sandėliuką, esančius 0,1812 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 18 000 Eur, pripažinti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo padalinti lygiomis dalimis, priteisiant po ½ dalį J. G. ir A. G.; 8) santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus, kurių vertė 32 800 Eur, padalinti lygiomis dalimis po 16 400 Eur ir po santuokos nutraukimo priteisti A. G.; 9) santuokoje įgytą traktorių Shibaura, 8000 Eur vertės, padalinti lygiomis dalimis po 16 400 Eur ir po santuokos nutraukimo priteisti A. G.; 10) UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios yra bevertės, priteisti J. G., o atsakovui su reikalavimu nesutinkant, priteisti A. G.; 11) nutraukus santuoką, turtą: 0,1812 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 15 700 Eur; 121,61 kv. m gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 65 700 Eur; pagalbinio ūkio pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 40 000; kiemo statinius – tvorą ir sandėliuką, esančius 0,1812 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 18 000 Eur; kilnojamuosius daiktus, kurių vertė 32 800 Eur; traktorių Shibaura, kurio vertė 8000 Eur, pripažinti A. G. asmenine nuosavybe, o už jam atitenkančias šio turto dalis J. G. iš A. G. priteisti 90 100 Eur kompensaciją; 12) įsipareigojimus kreditoriui Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, 47 107,49 Eur sumoje pripažinti J. G. ir A. G. solidaria prievole; 13) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 290. Šalys vaikų neturi. Nors ieškovė ir draugystės pradžioje pastebėjo atsakovo polinkį išgėrinėti, tačiau manė, jog susituokus, statant bendrus namus, tvarkant aplinką, atsakovas prisiims atsakomybę už šeimą ir atsisakys alkoholio vartojimo. Tačiau atsakovas vartojo alkoholį visą laiką ir iki šiol, todėl šeimoje dažnai kildavo konfliktai, ieškovė ne kartą svarstė nutraukti santuoką. Atsakovas vartodamas alkoholį nejaučia ribų, negali sustoti ir savęs kontroliuoti, tampa neadekvatus. Ieškovė bandė padėti atsakovui įveikti šią priklausomybę, be to, atsakovas grasino nusižudyti, jeigu ji jį paliks. Ieškovės pastangomis buvo išbandyti visi jai žinomi būdai išgydyti ligą (procedūros lazeriu, kodavimas, psichologas, priklausomybės ligų centras), tačiau nesėkmingai. Atsakovas, būdamas neblaivus, prieš ieškovę naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, dėl ko ne kartą buvo kviesta policija, rašytas pareiškimas dėl smurto, tačiau ieškovė vis pasigailėdavo atsakovo, vis tikėjosi, kad pavyks jam išsivaduoti nuo priklausomybės ir jie išsaugos santuoką. Šalims susituokus, atsakovo tėvas pasiūlė jo žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buv. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytis namą, dėl kurio statybų šalys buvo apsisprendusios dar iki vedybų. Sklype buvo senas ūkinis pastatas, kurį šalys nugriovė ir 2012 m. nuo pamatų pradėjo statyti namą. Namas buvo statomas už bendras šalių lėšas, namo statybų pradžiai pinigus ieškovei dovanojo ir jos tėvai. Ieškovės tėvai 2012 m. gegužės 1 d. jai padovanojo 20 000 litų. Taigi, atsakovo tėvo įnašas į bendrą šalių turtą buvo žemės sklypo dalis, o ieškovės tėvų – pinigai. Kadangi šalių uždirbamų ir ieškovės tėvų dovanotų pinigų namo statyboms neužteko, 2013 m. liepos 5 d. šalys paėmė 40 000 litų vartojimo kreditą. Tolimesnėms namo statyboms ieškovės tėvai 2014 m. vasario 1 d. padovanojo jai dar 15 000 litų. Už šiuos pinigus buvo pradėta tverti tvora palei visą jau pamatuotą sklypą, bei pradėti žemės tvarkymo darbai. Atlikus sklypo ir namo kadastrinius matavimus, 2014 m. lapkričio 26 d. atsakovo tėvas, kurio vardu buvo tvarkomi dokumentai, sutvarkytą sklypą ir šalių pastatytą namą, padovanojo atsakovui, nes taip buvo siekiama sutaupyti notarinius mokesčius ir buvo sutarta, kad po 5 metų pusė šio turto bus padovanota ieškovei. Tuo būdu šalių nuo pat pradžių pastatytas 121 kv. m bendro ploto gyvenamasis namas buvo įregistruotas kaip valdomas atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Įregistravus sklypą ir jame esančius statinius atsakovo vardu, ir jau atsiradus galimybei namą įkeisti bankui, šalys iš Luminor Bank AS paėmė dar tris kreditus: 2015 m. birželio 25 d. - 24 630 Eur; 2015 m. birželio 26 d. – 19 800 Eur ir 2015 m. rugsėjo 1 d. – 8 210 Eur. Kreditų grąžinimui užtikrinti šalys Sklypą ir Namą įkeitė hipoteka bankui. Visi gautieji kreditai buvo panaudoti šalių šeimos poreikiams. Visi statybos ir kiemo tvarkymo darbai vyko vadovaujant atsakovui, dirbant šalims ir jų artimiesiems, samdomiems darbininkams, o kredito grąžinimui naudojant bendras lėšas. Atsakovo tėvai pinigais niekada neprisidėjo. Sklypas, kuris prieš dovanojant buvo tik ariama žemė, iš esmės buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis, o Namas nuo pat pradžių buvo statomas tik šalių už jų lėšas ir gautus bankų kreditus bei ieškovės tėvų dovanotus pinigus, šis turtas neabejotinai turi būti pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Santuokos metu šalys įgijo kilnojamąjį turtą, kurį sudaro: Dušo kabina 500 Eur, orkaitė - 200 Eur, viryklė – 200 Eur, gartraukis - 150 Eur, indaplovė – 200 Eur, šaldytuvas - 600 Eur, trys skalbimo mašinos - 300 Eur, džiovyklė 100 – Eur, dulkių Siurblys Thomas - 350 Eur, siurblys Bissel – 200 Eur, sofa - 700 Eur, sekcija - 200 Eur, 2 televizoriai – 300 Eur, ąžuolinis stalas ir 2 suolai - 450 Eur, smulkūs buities daiktai, šviestuvai, patalynė, indai – 500 Eur, lova - 300 Eur, sofa antrame aukšte - 350 Eur, kondicionieriai 2x 1700 – 3400 Eur, šildymo katilas - 1500 Eur, trinkelės - 8000 Eur, šuns voljeras - 1000 Eur, žoliapjovė - 4000 Eur, kompresorius – 1400 Eur, suvirinimo įranga - 1300 Eur, betono maišytuvas - 600 Eur, automobilio keltuvas - 1500 Eur, du įvažiavimo į Ūkio pastatą vartai su mechanizmais – 3000 Eur, kiemo vartai - 1000 Eur; instrumentai garaže – 500 Eur. Visų dalintinų kilnojamųjų daiktų vertė – 32 800 Eur.

Šalys turi kreditorinių įsipareigojimų dėl kreditų, paimtų bendro turto statyboms ir gerinimui. AB DNB banke (dabar Luminor Bank AS) Šalys 2013 m. liepos 5 d. buvo sudariusios Kreditavimo sutartį Nr. 4100-2013-83551 dėl 40 000 litų vartojimo kredito gavimo, kurią šalys grąžino, sudariusios naujas kreditavimo sutartis: 2015 m. birželio 25 d. Kreditavimo sutartis Nr. LTUR280EUR002475 24 630 Eur sumai, 2015 m. birželio 26 d. Kreditavimo sutartis Nr. LTUR240EUR030378 19 800 Eur sumai, 2015 m. rugsėjo 1 d. Kreditavimo sutartis Nr. LTUR280EUR002547 8210 Eur sumai. Visa negrąžintų kreditų suma – 47 107,49 Eur, ieškovei tenkanti grąžinti suma – 23 553,74 Eur. Visos prievolės yra solidarios, nors kreditų sutartys sudarytos atsakovo vardu, laiduojant ieškovei.

Šalies argumentai

3. Atsakovas A. G. pateikė priešieškinį, kurį patikslinęs prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) dalijant santuokoje įgytą turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovui A. G. natūra priteisti: pagalbinio ūkio pastatą, kurio plotas yra 130 kv. m. esantį adresu (duomenys neskelbtini), kiemo statinį – atvirą pavėsinę malkoms sudėti, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kiemo statinį -tvora, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namui ir namo aplinkos įrengimui atliktus statybinius darbus ir sunaudotas tam medžiagas; 3) dušo kabiną, orkaitę, viryklę, gartraukį, indaplovę, šaldytuvą, dvi skalbimo mašinas, džiovyklę, siurblį Bissel, dvi sofas, sekciją, 2 televizorius, uosio medžio stalą ir 2 suolus, lovą, kondicionierius, suvirinimo įrangą, automobilio keltuvą du įvažiavimo į pagalbinio ūkio pastatą vartus su mechanizmais, kiemo vartus trinkeles, šuns voljerą, instrumentus garaže smulkius buities daiktus, šviestuvus, patalynę, indus, iš viso turto už 64 640 Eur; 4) priteisti atsakovui iš ieškovės J. G. 12 641,39 Eur dydžio piniginę kompensaciją už A. G. įvykdytą už ieškovę solidarią šalių prievolę kreditoriams Luminor Bank AS ir Bigbank; 5) priteisti atsakovui vykdyti kreditoriui Luminor Bank AS visas prievoles pagal Kreditavimo sutartį Nr.K-2419-2015-22 ir Kreditavimo sutartį Nr. K-2419-2015-21 grąžinant sutuoktiniams tenkančią paskolos dalį – neišmokėtą paskolos likutį–35 619,46 Eur; 6) priteisti atsakovui A. G. prievolę tuo atveju, jei bet kokios pagal Kreditavimo sutartis mokėtinos sumos būtų išieškotos iš J. G., A. G. privalo sumokėti J. G. išieškotas sumas ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas; 7) dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovei J. G. priteisti: UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini); ieškovės naudai priteisti 1 868,88 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį natūra įskaičius atsakovo įvykdytą prievolę kreditoriams už ieškovę; 8) po santuokos nutraukimo ieškovei J. G. palikti jos iki santuokos turėtą pavardę – E., atsakovui A. G. palikti jo pavardę – G.; 9) nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo; 10) priteisti bylinėjimosi išlaidas – 3 622,25 Eur.

4. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad mylėjo savo sutuoktinę ir neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti pagrindas šeimai iširti. Šeimą išlaikė atsakovas, ieškovė niekur nedirbo, mokėsi kolegijoje, vėliau atsakovo pastangomis ji buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini), jos pajamos buvo apie 600 Eur. Nesantaika šeimoje prasidėjo praėjus maždaug vieneriems metams po vedybų, t. y. 2012 m., kai atsakovui pradėjus kalbą apie bendrus vaikus, ieškovė norėjo šį klausimą atidėti vėlesniam laikui, o paskui kategoriškai atsisakė turėti vaikų. Su šiuo faktu niekaip negalėjo susitaikyti, patyrė stresą ir nuolatinius išgyvenimus. Be to, grįždamas po darbų niekada nerasdavo tvarkingų namų, nebuvo gaminamas valgis. Vėliau ieškovė pakeitė darbą ir prasidėjo baliai, parsiveždavo ją namo paryčiais, susirado darbe meilužį. Dar vėliau pradėjo kažkokį verslą ir dažnai naktimis išvažiuodavo į Telšius. Susiklosčius šeimoje blogiems santykiams, atsakovas buvo emociškai palaužtas, ieškovė nesidomėjo nei jo būkle, nei blogų santykių priežastimis, nesulaukdavo palaikymo, o tik priekaištus. Nurodė, kad siekdamas išsaugoti šeimą kreipėsi į psichologus, tačiau šeimyniniai santykiai po truputį iro, kol ieškovė paliko šeimos namus. Tik sumaniusi nutraukti santuoką, atsirado ieškovės versija apie atsakovo girtavimus, smurtą ir policijos kvietimus. Ši versija iškelta tam, kad jai atitektų didesnė dalis turto po skyrybų. Todėl santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto - 0,1812 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 121,61 kv. m gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastatytas atsakovo tėvų J. G. ir K. G. jėgomis ir lėšomis, kurio statybinė vertė, pagal 2022 m. vasario 25 d. MB „Statybos ekspertizių centras“ vertinimo aktą, turto dovanojimo metu, t. y. 2014 m. lapkričio 26 dieną, buvo 59 468,91 Eur ir 2014 m. lapkričio 26 d. Dovanojimo sutartimi padovanotas atsakovui bei VĮ Registrų centro duomenų bazėje yra registruotas atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise, todėl santuoką nutraukiant šis turtas nedalintinas. Abu sutuoktiniai skolintomis iš bankų lėšomis pasistatė pagalbinio ūkio pastatą, kitus statinius bei bankų lėšomis atliko vidaus statybos darbus ir įrengė A. G. padovanotą ir jo vardu įregistruotą namą.

Pagalbinio ūkio pastatui, pavėsinei pastatyti, namui - vidaus apdailai įrengti, baldams įsigyti, sutvarkyti namų valdos aplinką sutuoktiniai išleido visą paimtą iš kreditorių paskolą 64 640 Eur. Iš Luminor Bank AS pagal 2015 m. birželio 15 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2419-2015-22 sutuoktiniai paėmė 19 800,00 Eur. Paskolos likutis pagal šią kredito sutartį 2022 m. lapkričio 24 dienai yra 13 104,60 Eur. Iš Luminor Bank AS pagal 2015 m. birželio 25 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2419-2015-21 (sandorio 2015 m. birželio 25 d. Nr. LTUR280EUR002475 ir sandorio 2015 m. rugsėjo 1 d. Nr. LTUR280EUR002547) sutuoktiniai paėmė 32 840,00 Eur. Paskolos likutis pagal šią kredito sutartį 2022 m. lapkričio 24 dienai yra 22 514,86 Eur. Iš BigBank 2018 m. rugpjūčio 2 d. (Kreditavimo sutartis Nr. 1803521/15au) šalys paėmė 12 000 Eur paskolą. Paskola pagal šią sutartį 2022 m. lapkričio 24 dienai yra pilnai grąžinta. Bendra sutuoktinių paimtų paskolų turtui sukurti suma yra - 64 640 Eur. Bendras visų kreditų sutuoktinių grąžintinas bankams likutis - 35 619,46 Eur. Be to, už šias skolintas lėšas buvo nupirkti ieškovei J. G. automobiliai: 2015 metais Toyota RAV4 2007 metų (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 4400 Eur ir 2018 metais Nissan Qashqai 2013 metų (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 6500 Eur. Prašo priteisti atsakovui A. G. prievolę asmeniškai grąžinti bendrą sutuoktinių bankams skolą, iš viso - 35 619,46 Eur sumą bei vykdyti jam visas paskolų grąžinimo prievoles kreditoriams pagal aukščiau nurodytas kreditavimo sutartis iki pilno atsiskaitymo su kreditoriais. Atsakomybę už nurodytos Kredito sutarties nuostatų (prievolių) pažeidimą, nevykdymą ar netinkamą vykdymą, santuoką nutraukus, pilnai, visa teisių ir prievolių apimtimi prisiima asmeniškai A. G.. Tuo atveju, jei bet kokios, pagal šiame punkte nurodytas Kreditavimo sutartis sumos būtų išieškotos iš J. G., A. G. įsipareigoja sumokėti J. G. išieškotas sumas ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas.

Nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. atsakovas vienas pats vykdė abiejų sutuoktinių solidarias prievoles kreditoriams – bankams. Ieškovė nurodytu laikotarpiu visiškai neprisidėjo prie solidarios prievolės bankams. Per šį laikotarpį atsakovas iš savo lėšų pilnai dengė mėnesines kredito įmokas ir jam teko iš savo lėšų sumokėti bankui Luminor Bank AS pagal kredito sutartis K-2419-2015-22 ir K-2419-2015-21, iš viso 8 084,15 Eur, (sąskaitose nurodyta delspinigių suma – 11,38 Eur į šią sumą neįskaičiuota) kredito sumą, kurios ieškovės solidari ½ dalis buvo 4 042,07 Eur, ir šią ieškovės kredito dalį atsakovas sumokėjo vienas pats savo asmeninėmis lėšomis. Per šį laikotarpį atsakovas iš savo lėšų turėjo pilnai padengti mėnesines kredito įmokas bankui Bigbank iš viso 17 198,65 Eur kredito sumą, kurios ieškovės solidari ½ dalis buvo 8599,32 Eur ir šią ieškovės kredito dalį atsakovas sumokėjo vienas pats savo asmeninėmis lėšomis. Tokiu būdu per laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 dienos iki 2022 m. lapkričio 24 dienos iš savo asmeninių lėšų atsakovas A. G. įvykdė ieškovės 12 641,39 Eur (4042,07 + 8599,32) Eur dydžio prievolės dalį kreditoriams - bankui Luminor Bank AS ir bankui Bigbank, kurią prašo teismo priteisti atsakovui, kaip kompensaciją iš ieškovės.

Santuokoje bendra jungtinės nuosavybės teise sutuoktinių įgytas kilnojamasis turtas, kurį sudaro: dušo kabina 500 Eur, orkaitė - 200 Eur, viryklė - 200 Eur, gartraukis -150 Eur, indaplovė - 200 Eur, šaldytuvas - 600 Eur, dvi skalbimo mašinos – bendra jų kaina 300 Eur, džiovyklė 100 Eur, siurblys Bissel - 200 Eur, dvi sofos – bendra jų kaina 800 Eur, sekcija - 200 Eur, 2 televizoriai – kurių bendra kaina 300 Eur, uosio medžio stalas ir 2 suolai – kurių bendra kaina 200 Eur, lova - 300 Eur, kondicionieriai – 1 500 Eur, suvirinimo įranga (pirkta ne nauja) - 250 Eur, automobilio keltuvas – 1 000 Eur, du įvažiavimo į pagalbinio ūkio pastatą vartai su mechanizmais –1 200 Eur, kiemo vartai 800 Eur, trinkelės – 4 000 Eur, šuns voljeras - 300 Eur, instrumentai garaže – 500 Eur, smulkūs buities daiktai, šviestuvai, patalynė, indai - 500 Eur. Visų kilnojamųjų daiktų, kuriuos sutuoktiniai įgijo bendra jungtine nuosavybės teise vertė yra 14299 Eur. Visus šiuos daiktus sutuoktiniai įsigijo už aukščiau nurodytas banko paskolas. Įvertinus ginčo šalių santuokoje įgyto turto vertę - 64 640 Eur ir skolinius įsipareigojimus bankams - 35 619,46 Eur, santuokoje įgyto ir dalintino tarp sutuoktinių turto vertė yra 29 020,54 Eur. Dalinant turtą po ½ dalį, kiekvienai ginčo šaliai tenkanti turto dalis pinigine išraiška – po 14 510,27 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir areštavo 0,1812 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 121,61 kv. m gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Bei areštavo jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausančius kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbiniame ūkinės paskirties pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei visoje 0,1812 ha namų valdoje žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui A. G. disponuoti (parduoti, dovanoti, įkeisti, perleisti ir pan.) turto apraše nurodytais kilnojamaisiais daiktais.

6. Teismas 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies. Nutarties dalis buvo pakeista 2022 m. sausio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria liko galioti laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atsakovui A. G. per 5 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos perduoti ieškovei J. G. įmonei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) priklausantį automobilį Fiat Dukato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), jo dokumentus bei raktus.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad ieškovė J. G. ir atsakovas A. G. atsakytų solidariai bankui pagal 2015 m. birželio 25 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-2419-2015-22. Bankas palieka spręsti Teismui turto pasidalijimo klausimus ir kitus su turto pasidalijimu susijusius ieškinio reikalavimus ir jų pagrįstumą, tiek kiek jie nepažeistų Banko kaip kreditoriaus teisėtų interesų.

8. Trečiasis asmuo Bigbank AS pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su atsakovo priešieškinyje nurodytu, jog po santuokos nutraukimo už įsipareigojimus Bigbank AS filialui pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 1803521/15au lieka asmeniškai atsakingas A. G.. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. A. G. kreipėsi į Bigbank AS filialą dėl vartojimo kredito suteikimo. Atsižvelgiant į tai, kad vartojimo kredito gavėjo pajamos, išlaidos ir finansiniai įsipareigojimai suprantami kaip vartojimo kredito gavėjo šeimos pajamos, išlaidos ir finansiniai įsipareigojimai, taip pat buvo vertinamos ir J. G. pajamos, išlaidos bei finansiniai įsipareigojimai. Siekiant tinkamai įvertinti šeimos pajamas 2018 m. liepos 25 d. J. G. pasirašė sutikimą tikrinti asmens duomenis, todėl prašo pripažinti šalių prievolę pagal aukščiau nurodytą kredito sutartį solidaria.

9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Virgilijus Kvedaras nurodė, kad teismo ekspertas, atlikęs turto vertinimo ekspertizę yra kvalifikuotas, ekspertų asociacijos narys ir nėra pagrindo abejoti jo išvadomis. Turtas yra netoli ežero, didelė, sutvarkyta namų valda, o nekilnojamojo turto kainos dabar yra nemažos. Ieškovė, neapsikentusi sutuoktinio A. G. nuolatinio girtavimo, patiriamo fizinio bei psichologinio smurto, buvo priversta palikti savo namus. 2020 metų kovą ieškovė kaip stovi, pasiėmusi asmens dokumentais ir kelis drabužius, išėjo iš namų. Daugiau kaip du su puse metų ieškovė glaudžiasi nuomojamuose būstuose, laukdama teismo proceso baigties. Jos bendro gyvenimo su atsakovu metu užgyventas bendras turtas likęs atsakovo žinioje ir dispozicijoje. Atsakovas gyvena su savo nauja šeima bendruose ieškovės ir atsakovo pastatytuose ir įrengtuose namuose, naudojasi bendrai įgytu turtu, sukurtu gėriu. Santuoka nutrūko tik dėl atsakovo kaltės – žiauraus, nepagarbaus ir žeminančio elgesio su ieškove, ne lojalumo, pastovaus alkoholio vartojimo. Atsakovas sutuoktinės neištikimybei pagrįsti įrodymų nepateikia. Dėl neįmanomų sąlygų kartu gyventi su jos sveikatai ir gyvybei pavojų keliančiu atsakovu, išsikrausčiusi iš šeimos namų, ieškovė gyvena viena. Tuo tarpu šiuo metu bendruose šeimos namuose be ieškovės sutikimo ir jai nežinant, kartu su atsakovu apsigyveno jo meilužė su kuria atsakovas susilaukė jųdviejų sūnaus (atsakovas pateikė į bylą sūnaus gimimo dokumentą). Atsakovas galimai buvo neištikimas jau santuokos metu, nes nėra tikėtina, kad nauja moteris ir sūnus atsakovo gyvenime atsirastų taip staiga. Visiška netiesa, kad ieškovė nenorėjo vaikų ir todėl tai buvo tokia didelė psichologinė trauma atsakovui, kuri lėmė jo dvasines kančias ir savivertės sumažėjimą. Akivaizdu, kad ši aplinkybė taip pat išgalvota, nes ieškovė, kaip absoliuti dauguma moterų svajojo su atsakovu susilaukti vaikų ir turėti darnią šeimą. Būtent atsakovas yra kaltas, jog jos lūkesčiai neišsipildė, kadangi atsakovas nesugebėjo atsikratyti įpročio nesaikingai vartoti alkoholį. Į bylą pateikti medicininiai duomenys patvirtina, jog ieškovė teisingai savo ieškinyje nurodė, jog atsakovas visada piktnaudžiavo alkoholiu (atsakovas pats pripažįsta, kad alkoholiu piktnaudžiauja nuo jaunystės) ir tai buvo pagrindinė priežastis dėl ko iširo santuoka. Kartu medicininiai duomenys paneigia atsakovo išgalvotą aplinkybę, neva santuoka nutrūko dėl jo neva pergyvenimų, jog ieškovė nenori vaikų ir tai sukelia jam psichologinius pergyvenimus, kadangi medicininiuose dokumentuose tokių duomenų nėra.

Iš 2014 m. lapkričio 26 d. Dovanojimo sutarties matyti, kad J. G. ir K. G. nepadovanojo sūnui nebaigto statyti Namo. Buvo ,,dovanojamas“ Šalių pastatytas 69,11 kv. m. ūkio pastatas, kurio vertė buvo 8 750 litų (2 530 Eur). Atsakovo tėvai Šalims pinigų statyboms nedavė, todėl jie statybas pradėjo iš savo sutaupytų lėšų, bei lėšų, kurias padovanojo jos tėvai (2012 m. gegužės 1 d. 20 000 litų; 2014 m. gegužės 1 d. 15 000 litų, bei paimdami 40 000 litų vartojimo kreditą. Todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, Sklypas, Namas, ir kiti statiniai Sklype – tvora, Ūkio pastatas ir sandėliukas (toliau – Namų valda), pastatyti bendromis Šalių, tame tarpe ir ieškovės asmeninėmis lėšomis ir darbu, pripažintini bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Į bylą pateikti bankų duomenys, iš kurių nustatytina, jog Šalys iš Luminor banko 2015 m. birželio 15 d. pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-2419-2015-22 paėmė 19 800,00 Eur. Paskolos likutis pagal šią kredito sutartį yra 13 104,86 Eur. Iš šio banko 2015 m. birželio 25 d. pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-2419-2015-21 paėmė 32 840,00 Eur. Paskolos likutis pagal šią kredito sutartį yra 22 514,86 Eur (viso – 35 619,46 Eur). Tarp Šalių nėra ginčo, jog visi šie pinigai buvo panaudoti vartojimo kredito grąžinimui ir bendro turto įsigijimui – statyboms bei Namo vidaus įrangai, namų apyvokos reikmenų pirkimui. Iš Bigbank AS 2018 m. rugpjūčio 2 d. 12 000 Eur paskolą paėmė atsakovas. Ieškovė nėra ir nebuvo solidari skolininkė pagal šią kredito sutartį. Ieškovė savo kompromisinio siūlymo neatsisako, - ji kilnojamąjį turtą vertina 23 000Eur ir prašys Teismo priteisti iš atsakovo 12 500 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui likusį bendrą šalių kilnojamąjį turtą.

Ieškovė neturtinę žalą dėl nepateisinamo atsakovo elgesio, patirtą fizinį ir psichologinį smurtą, pažeminimus, dvasinius išgyvenimus, kančias gyvenant su atsakovu ir jos vilčių bei svajonių žlugimą laimingai gyventi su atsakovu santuokinį gyvenimą vertina 5000 Eur.

10. Teismo posėdžio metu ieškovė J. G. paaiškino, kad susituokė (duomenys neskelbtini), pradžioje gyveno gerai, tačiau prasidėjo psichologinis smurtas, atsakovas pradėjo girtuokliauti, nuo maždaug 2019 m. gėrė beveik kasdien. Ieškovė ieškojo jam pagalbos, tačiau tapo nebeįmanoma kentėti žeminimų ir nuolatinių girtavimų. Kai statėsi namą atsakovas tiek negerdavo, dirbo per du darbus, tačiau išėjus iš vieno darbo ir pradėjus dirbti pamainomis, prasidėjo baisiausias laikotarpis – garaže gerdavo su draugais, paskui susimušdavo, užgėrus reikėjo statyti lašelines. Kai dirbo pagal individualią veiklą, galėjo savo darbus reguliuoti, kartais dėl užgėrimo neišeidavo į darbą. Gydėsi ne kartą ligoninėse, gulėjo psichiatrinėje ligoninėje dėl haliucinacijų, nesiorientuodavo laike. Buvo laikas kai atsakovas negėrė, nes užsikodavo, dabar gyvena su drauge ir laukiasi kūdikio. Iš dalies tiesa, kad nenorėjo susilaukti vaikų nuo vyro, nes jis gerdavo, todėl nenorėjo susilaukti nesveiko vaiko ar vaiko nuo girtuoklio vyro. Namai tikrai buvo sutvarkyti, maistas pagamintas. Atsakovas nuolat priekaištavo dėl ieškovės hobio žirgams, skambino ieškovės viršininkui įsivaizduodamas, kad jis ieškovės meilužis. Į Telšius važiuodavo su mama ar su draugėm pirkti daiktų žirgui. Iki įsikėlimo į namą, po vestuvių gyveno pas savo tėvus ir taupė pinigus namo statyboms. Nuo 2012 m. įsidarbino (duomenys neskelbtini), 2 metus gaudavo po 1 200 Lt, paskui į rankas gaudavo po 1 600 Lt. Neapsikentus tokios situacijos 2020 m. vasario mėn. išėjo iš namų, po kelių dienų gavo draugo skambutį, kad reikia vežti A. į ligoninę, nuvežė į Lazdynų ligoninę, vėliau jį perkėlė į psichiatrinę ligoninę.

Atsakovo svajonė buvo statytis namą, todėl atsakovo tėvas pasakė, kad vestuvių proga dovanos žemę, o atsakovo sesei liks butas. Tame žemės sklype buvo sodinamos bulvės, stovėjo vienas ūkinis pastatas, kurio vietoje pradėjo statyti namą be statybos leidimo, kol buvo tvarkomi žemės sklypų formavimo reikalai. Po 5 metų žadėjo pusę namo dovanoti ieškovei, buvo jaunesnė ir pasitikėjo sutuoktiniu. Į namą sudėjo visas santaupas, gautas vestuvių proga, padėjo ieškovės tėvai bei paėmė paskolą iš banko. Namą pradėjo statyti ant atsakovo tėvo žemės, vėliau žemę padovanojo atsakovui norėdami išvengti mokesčių. Visi daug dirbo kartu, prisidėjo savo darbu, tačiau atsakovo tėvas pinigais neprisidėjo. Ieškovės tėvai dovanojo pinigų statyboms, tėtis pirko įrankius statyboms, taip pat prisidėjo darbu, atsakovas matė ir žinojo apie dovanojamus pinigus. Tuo laikotarpiu gerai finansiškai gyveno, važinėjo brangiais automobiliais. Išsikraustant iš namų paėmė drabužių, kompiuterį, planšetę, telefoną, tiek daiktų, kiek tilpo į mašiną. Vėliau daiktų paimti atsakovas neleido, jau buvo pakeisti durų raktai.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismo posėdžio metu atsakovas A. G. paaiškino, kad su kreditoriumi Bigbank jau atsiskaityta, sumokėta 17 000 Eur. Ieškovė žinojo, kad buvo imta šita paskola, jam vienam nedavė paskolos.

Atsiliepimas

12. Atsakovo atstovas advokatas Gintaris Trakšelis teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovo nuomone, dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys. Santuokos sudarymo metu nebuvo kalbos, kad neturės vaikų, tačiau vėliau ieškovė atsisakė turėti su juo vaikų, todėl prasidėjo nesutarimai. Jokių atsakovo kaltės įrodymų ieškovė nepateikė, nėra duomenų dėl panaudoto smurto ir pan. Atsakovas laiko, kad žemės sklypas ir namas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, nes žemės sklypas tėvo buvo paveldėtas iš senelių, ten atsakovo tėvas žadėjo statyti namelį dukrai, jai atsisakius keltis į kaimą, žemę ir jau pastatytą namą (su sienomis ir stogu) padovanojo atsakovui. Atsakovo tėvo sesuo J. J. 2 metai iki dovanojimo parašė sutikimą, kad jos brolis bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statytų ūkinį pastatą ir savo vardu įregistruotų nekilnojamojo turto registre. Dovanojimo sutartis nebuvo ginčyta. Vėliau atsakovas, tapęs turto savininku, keitė žemės paskirtį ir iš skolintų lėšų iš banko įsirenginėjo namą. Iki dovanojimo sutarties (2014 m.), nei ieškovė, nei atsakovas finansiškai prie namo „dėžutės“ neprisidėjo, darbininkus samdė ir su jais atsiskaitė atsakovo tėvas. Šalys turi paėmusios paskolas, nuo ieškovės išėjimo iš namų, ji nemokėjo savo paskolų dalies, atsakovas dengė ir savo, ir jos dalį, todėl kompensacija turi būti priteista atsakovui. Ieškovės prašymu buvo atlikta namo ekspertizė, abejonių sukėlė aukšta namo kaina bei padarytos akto surašymo klaidos (neparašyta žemės sklypo paskirtis, skiriasi namo plotai, neteisingai panaudoti indeksai ir pan.), todėl atsakovas nori atlikti pakartotinę ekspertizę. Su kreditoriumi Bigbank atsakovas atsiskaitė, skolos šiam kreditoriui nebėra.

13. Liudytoja N. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad šalis pažįsta apie 10 metų. A. dažnai vartodavo alkoholį, gerdavo ir vienas, J. labai pergyveno dėl to. Su ieškove matydavosi beveik kasdien, nes žirgyne kartu laikydavo žirgus, vakarais susitikdavo. Prisigėręs A. skambindavo liudytojai, prašydavo padėti susitaikyti, jam nepavykdavo ilgai negerti. Jei būdavo koks gimtadienis, skambindavo J. kas minutę, klausdavo kur ji yra, atimdavo mašinos raktus, stumdydavo ją. Ieškovė bijojo, kad atsakovas gali nusižudyti, kartą ieškojo jo su policija. Šiuo atveju santuoką sugriovė alkoholis, nes J. labai stengėsi jam padėti, pergyveno dėl jo, atleido jam neištikimybę. Matė mėlynes ant rankų ir kojų, kitą kartą ant krūtinės kairėje pusėje. Paskutinius metus A. būdavo girtas kasdien, tai jis jai grasindavo, tai sakydavo, kad atiduoda visą namą J. Nei karto kartu negėrė. Maždaug prieš 6 metus pastebėjo atsakovo pastovius išgėrinėjimus, jis jai skambindavo ir prašydavo pagalbos, o J. būdavo pas tėvus susipykus. Vėliau A. buvo užsikodavęs, negėrė, pas juos viskas buvo gerai, paskui atkrito. J. skubėdavo namo daryti valgyti ar kažką tvarkyti, į miestą labai retai išeidavo. Kad būtų pigiau, namą statėsi savo rankomis, fiziniu darbu prisidėjo ir ieškovės tėvai, ar davė pinigų, nežino.

14. Liudytojas A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad apie 2015 m. buvo įvykis, kai A. išgėrinėjo su draugu ir paskambinęs paprašė parvežti jį namo, su draugu važiavo jį parvežti. Liudytoja pradėjo sakyti A., kodėl jis geria, J. pergyvena, tada jis iš kišenės išsitraukė pistoletą, vis pasuka ratelį ir prisideda prie galvos. Spaudė gaiduką ir liudytoja nesuprato, ar buvo pistolete šovinių ar ne. A. (duomenys neskelbtini) išlipo iš mašinos ir nubėgo į barą. A. išgėręs neprognozuojamas, J. buvo su rožiniais akiniais ir nenorėdavo klausyti patarimų, sakė, kad gins savo vyrą. Santykius sugriovė alkoholis, nes jai A. negerdavo, jų santykiai būdavo geri. J. negerdavo, nes pastoviai vairuodavo. Vienu metu santykiai su J. buvo nutrūkę, kai liudytoja pradėjo lauktis vaiko, nes J. pavydėjo, kad ji yra laiminga su vyru, o ji ne.

15. Liudytoja A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra A. G. sesuo. Po vestuvių, 2014 m. tėvas norėjo padovanoti jai statomą namą, tačiau kadangi su vyru jau buvo paėmę paskolą butui pirkti ir laukėsi vaiko, buvo sunkus nėštumas, pagalvojo, kad neturės lėšų užbaigti namo statybas, todėl atsisakė. Namas pradėtas statyti 2012 m., kaip vyko statybos, nematė. Vyras buvo nuvažiavęs kelis kartus padėti tėvui statyti namą. 2013-2014 m. namas jau stovėjo, buvo sudėti langai, uždengtas stogas. Su J. G. bendravo minimaliai, kartais kalbėdavo apie brolio ir ieškovės santykius. Žino, kad brolis išgėrinėdavo, ar turėjo problemų su alkoholiu, nežino, mažai bendravo. Kai A. padovanojo namą, žinojo, kad brolis su žmona ten kuriasi.

16. Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove ir atsakovu yra geri pažįstami. Paaiškino, kad padėjo statyti namą, dengė stogą, tvėrė tvorą, įrenginėjo lietaus nubėgimo sistemą, tai buvo 2013 m. Jį pasamdė A. G. tėvas J. G., jis mokėjo už paslaugas grynais pinigais. Sakė namą stato dukrai. Su A. pažįstamas nuo 2008 m., dalyvavo jų vestuvėse. Ar J. buvo prie namo ir padėjo, nepamena. Kartą su J. važiavo į namus, padėjo įeiti jai į namus, kur apsiverkęs sėdėjo A. Kitą kartą vežė A. į ligoninę. Bendraudavo epizodiškai, yra kartu dirbę su A., kartais dėl darbo susipykdavo.

17. Ekspertas Jonas Akelis teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra susipažinęs su atsakovo atstovo nurodytais pastebėjimais dėl atliktos ekspertizės. Vertinama buvo visa namų valda – žemės sklypas ir visi statiniai, kurie buvo tame žemės sklype. Vertinimas buvo atliktas pagal teismo nutartį, todėl buvo vertinami visi objektai, o ne tik įregistruoti registre. Jei būtų vertinama įkeitimo tikslu, būtų buvę vertinami tik registre įregistruoti objektai. Šiuo atveju turtas egzistuoja, kurį šalys dalinasi skyrybų byloje (žemės sklypas, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas). Netaikomos ir spec. Prielaidos, kurias paminėjo atsakovo atstovas, kadangi buvo vertinta visa namų valda, o ne atskiri objektai, nes parduodama būtų irgi viskas kartu. Jei vertinimas būtų atliktas pardavimo tikslu, tada būtų reikalinga aiškintis įregistravimo, kadastrinių matavimų išlaidas ir pan., šiuo atveju tai neaktualu. Dėl ūkinio pastato kvadratūros – kadangi kadastriniai matavimai buvo neatlikti, buvo matuojamas ūkinio pastato matmenys ir konstatuota, kad užstatytas plotas yra 134 kv. m. Pirma pataisa yra laiko pataisa – ji skaičiuojama pagal statistikos departamento duomenis ir indeksus, tai ne pačio eksperto sugalvoti duomenys. Vietovės pataisa – tai vertinamo objekto vieta ir lyginamųjų objektų vietos. Skaičiuojamas vidutinis kainų lygmuo vietovėje arba gretimoje vietovėje pagal koeficientus, pateiktus Registrų centro. Būklės pataisa – rąstinių namų sandorių toje vietovėje nebuvo rasta, todėl remtasi kitų vietovių objektais. Paskaičiuota neigiama pataisa, kadangi namas iš lauko neapšiltintas, atsiranda plyšiai rąstuose. Gyvenamojo namo ploto pataisa – skaičiuojama pagal plotų skirtumą, nustatytas ekspertiniu būdu atliekant apklausas. Visos pataisos skaičiuojamos pagal oficialius duomenis ir koeficientus. Esminis skirtumas tarp žemės sklypų yra plotas, nedrįstų teigti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas labai skirtųsi verte nuo gyvenamosios paskirties sklypo. Net kolektyviniuose soduose statomi dviaukščiai namai. Vertinamas objektas randasi Vilniaus rajone, todėl rėmėsi indeksu, kuris yra kitoje teritorijoje, ne Vilniaus mieste. Subkriterijų vertinti nebuvo galimybės, nes objektas neįregistruotas, nėra su kuo lyginti. Negali įvertinti, kas matosi pro objekto langą, kokie keliukai yra prie objektų, būsimoji plėtra, socialinė aplinka, bendroji infrastruktūra ir pan. Duomenyse apie įvykdytus sandorius Registrų centras nepateikia duomenų apie stogus, jie šlaitiniai ar ne. Matininkas matuoti visų statinių neprivalo, jei savininkas prašo, tačiau kiemo statiniai turėtų būti registruojami. Kadangi teismas nurodė įvertinti atskirai žemės sklypo vertę, o jis yra užstatytas, statiniai neįregistruoti, nustatyta mažinanti vertė. Vertinamame objekte yra elektra, nuotekos, vanduo, iš kur atvesti kabeliai ar vamzdžiai, nėra svarbu. Pastatai apdrausti atkuriamąja verte, todėl įvykus draudiminiam įvykiui, nusidėvėjimas nebus skaičiuojamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė J. G. ir atsakovas A. G. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 290, vaikų santuokoje nesusilaukė. J. G. ir A. G. 2013 m. liepos 5 d. AB DNB bankas suteikė 40 000 Lt kreditą, kurio grąžinimo terminas – 2017 m. birželio 16 d. Šalys iš Luminor banko 2015 m. birželio 15 d. pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-2419-2015-22 paėmė 19 800,00 Eur, 2015 m. birželio 25 d. pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-2419-2015-21 paėmė 32 840,00 Eur. A. G. 2018 m. rugpjūčio 2 d. paėmė 12 000 Eur vartojimo kreditą iš Bigbank AS, kredito grąžinimo data – 2025 m. balandžio 15 d. Sutikimą tvarkyti asmens duomenis pasirašė A. G. ir J. G.. Juridinių asmenų duomenų bazės išraše matyti, kad J. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso duomenimis, tiek įmonės turtas, tiek įsipareigojimai yra 9 655 Eur sumai, o 2020 m. balanse turto vertė 4 000 Eur, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų vertė taip pat 4 000 Eur. Valstybės įmonės Registrų centras 2020 m. liepos 10 d. rašte Nr. 24238599 nurodyta, kad J. G. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos. J. G. ir K. G. 2014 m. lapkričio 26 d. padovanojo A. G. ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 69,11 kv. m. bendro ploto, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, A. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. lapkričio 26 d. Dovanojimo sutartį Nr. 3107 ir 2015 m. gegužės 14 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1. Minėtas žemės sklypas ir gyvenamasis namas apsunkinti hipoteka, kuri įregistruota 2015 m. birželio 26 d., skolininkai – J. G. ir A. G.. Ieškovė pateikė į bylą foto nuotraukas, darytas laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2019 m. rugpjūčio mėn., kuriose užfiksuoti namo ir ūkio pastato statybos ir įrengimo darbai. G. E. ir G. E. 2012 m. gegužės 1 d. padovanojo J. G. 20 000 Lt, o 2014 m. vasario 1 d. Dovanojimo sutartimi padovanojo 15 000 Lt. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, J. G. vardu nėra registruotų transporto priemonių. Iš metinės deklaracijos matyti, kad A. G. su darbo santykiais susijusias pajamas 2012 m. sudarė 51 657,08 Eur. J. G. buvo drausta valstybiniu socialiniu draudimu ir turėjo darbo santykius laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2021 m. rugsėjo 24 d. J. J. 2012 m. lapkričio 20 d. notarine tvarka pasirašė sutikimą, kad J. G. jiems bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), statytų ūkinį pastatą ir savo vardu įregistruotų jį Nekilnojamojo turto registre. Deklaracija apie pagalbinio ūkio pastato statybos užbaigimą ūkio būdu surašyta 2013 m. gruodžio 16 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2015 m. balandžio 24 d. leido A. G. pagalbinio ūkio paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstruoti į gyvenamąjį namą 121,61 kv. m. bendro ploto. Deklaracija apie statybos užbaigimą surašyta 2015 m. gegužės 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas pateikė raštą, kad nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. birželio 9 d. J. G. vardu A. G. atžvilgiu policijos pareigūnai kviesti vieną kartą – 2020 m. kovo 17 d. dėl smurto artimoje aplinkoje (vyras sistemingai grasina, yra naudojęs fizinį smurtą). Byloje esančiuose išrašuose iš medicininių dokumentų, epikrizėse nurodyta, kad A. G. buvo gydomas dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo sukeltų psichikos ir elgesio sutrikimų, psichomotorinio sujaudinimo (2020 m. kovo 13 d., 2021 m. kovo 30 d., 2021 m. balandžio 6 d.). Nekilnojamojo turto nuomos sutartimi, pasirašyta 2020 m. gruodžio 5 d., J. G. su E. V. nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini). MB „Statybos ekspertizių centras“ 2022 m. vasario 25 d. surašė aktą dėl pastatyto ir dalinai įrengto vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybinės vertės 2014 m. lapkričio 26 dienai (pastaba: vertinamo pastato paskirtis 2014 m. lapkričio 26 dieną buvo pagalbinio ūkio), nustatyta vertė – 59 468,91 Eur su PVM. Teismo ekspertas Jonas Akelis atliko žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizę, kurios akte Nr. E22/05-19N konstatuota, jog Namų valdos (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1812 ha; gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 121,61 m2, pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR-e neregistruotas, kadastrinių duomenų nėra; kiemo inžineriniai statiniai (tvora su vartais, kiemo aikštelė), NTR-e neregistruoti, kadastrinių duomenų nėra, rinkos vertė vertinimo dienai (2022 m. gegužės 2 d.) yra 173 500 Eur. Užstatyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienai (2022 m. gegužės 2 d.) yra 16 300 Eur. Luminor Bank banko išrašuose matyti, kad A. G. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. atliko mokėjimus pagal kredito sutartis Nr. K-2419-2015-21 ir K-2419-2015-22. Byloje pateiktos garso įrašo faksimilės vertimas į lietuvių kalbą. Iš gimimo įrašo matyti, kad A. G. ir A. G. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. G..

Dėl santuokos nutraukimo esant vieno/abiejų sutuoktinių kaltei, pavardžių nustatymo

19. Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovo nuomone, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK ) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardintos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

21. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. žiauraus, nepagarbaus ir žeminančio elgesio su ieškove, ne lojalumo, pastovaus alkoholio vartojimo. Byloje esantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato raštas patvirtina, kad atsakovo atžvilgiu dėl smurto prieš ieškovę policijos pareigūnai buvo kviesti vieną kartą - 2020 m. kovo 17 d. Dėl atsakovo smurtaujančio elgesio, grasinimų ir kitų neteisėtų, žeminančių veiksmų, ieškovė buvo parašiusi pareiškimą policijoje. Ieškovė taip pat nurodo, kad iš esmės didžiausia kliūtis geriems, stabiliems santykiams šeimoje – atsakovo nuolatinis alkoholio vartojimas, priklausomybė alkoholiniams gėrimams, po pasėkoje atsiranda smurtas, pavydas, nepagarbus elgesys su ieškove. Ieškovės teiginius apie atsakovo A. G. priklausomybę alkoholiui patvirtina byloje esantys Viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ligos istorijos įrašai, kiti byloje esantys medicininiai duomenys. Pavyzdžiui, 2020 m. kovo 13 d. apžiūros akte nurodyta, kad A. G. alkoholiu piktnaudžiauja keletą metų, 2018 m. lapkričio 18 d. užsikodavo 2 metams, tačiau nuo 2020 m. vasario mėn. vėl pradėjo išgėrinėti, 3 kartus detoksikuotas namie. Vėliau 2021 m. kovo mėn. buvo paguldytas į Ūmių alkoholinių psichozių skyrių abstinencijos būklėje, vietoje ir laike nesiorientavo. Atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu faktą patvirtina ir byloje apklausti liudytojai.

22. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovė atsisakė susilaukti su juo vaikų. Tai sukėlė atsakovui dideles kančias, todėl atsirado priekaištai, kartais išgerdavo alkoholio. Taip pat nurodė, jog ieškovė turėjo meilužių, išvažiuodavo naktimis į Telšius, užtrukdavo darbe, kur švęsdavo su bendradarbiais. Teigia niekada prieš ieškovę nesmurtavęs, priklausomybę alkoholiui neigia.

24. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

25. Nagrinėjamu atveju atsakovo išsakyti teiginiai apie ieškovės neištikimybę, ne lojalumą jam yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais ar kitomis bylos aplinkybėmis. Šalys susituokė (duomenys neskelbtini), ieškovės teigimu, tuo metu atsakovas alkoholiu nepiktnaudžiavo, dirbo per du darbus, stengėsi pasistatyti namą, susikurti gerbūvį. Liudytojų N. I. ir A. P. teigimu, ieškovė labai pergyveno dėl atsakovo priklausomybės, stengėsi jam padėti įveikti priklausomybę. Teismas sutinka ir pripažįsta, kad atsakovo elgesys, sukeliant savo sutuoktinei fizinį skausmą yra nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu, neatitinka CK 3.27 straipsnyje įtvirtintų sutuoktinio pareigų. Prie santuokos iširimo neabejotinai prisidėjo ir atsakovo priklausomybė alkoholiui, ko pasėkoje tapo neįmanoma vykdyti santuokinių pareigų, tarp sutuoktinių atsirado nesutarimai. Atsižvelgiant į visas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė jokiais byloje esančiais duomenimis ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo, todėl pripažįstama, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė nuo ieškinio padavimo dienos. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas A. G. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus su kita moterimi, nors santuoka tarp šalių dar nėra nutraukta.

26. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastosios vardinės akcijos priteisiamos ieškovei J. G.. Ginčo tarp šalių šioje dalyje nėra.

27. Šalys išlaikymo priteisti neprašo, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas (CK 3.62, 3.59 straipsniai).

28. Nutraukus santuoką ieškovei J. G. paliekama pavardė „E.“, A. G. – „G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos

29. Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 straipsnio 2 dalyje. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo, baigiamojoje kalboje ieškovės atstovas nurodė, jog prašoma priteisti neturtinė žala sudaro 5 000 Eur. Kadangi nustatyta atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, spręstina dėl ieškovės prašomos neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir pan. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas pažeidė tokias sutuoktinio pareigas kaip abipusė pagarba, lojalumas, naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą. Toks atsakovo elgesys nesuderinamas su sutuoktinio pareigomis, prieštarauja gero elgesio ir moralės nuostatoms, dėl ko ieškovė patyrė moralinius išgyvenimus, stresą ir įtampą. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę (nuo (duomenys neskelbtini) metų), atsakovės patirtų išgyvenimų dėl santuokos nutraukimo pobūdį bei atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką, teismas mano, jog teisinga ieškovei priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo

31. Santuokoje sutuoktiniai įgijo šį kilnojamąjį turtą: dušo kabina 500 Eur, orkaitė - 200 Eur, viryklė – 200 Eur, gartraukis - 150 Eur, indaplovė – 200 Eur, šaldytuvas - 600 Eur, trys skalbimo mašinos - 300 Eur, džiovyklė 100 – Eur, dulkių Siurblys Thomas - 350 Eur, siurblys Bissel – 200 Eur, sofa - 700 Eur, sekcija - 200 Eur, 2 televizoriai – 300 Eur, ąžuolinis stalas ir 2 suolai - 450 Eur, smulkūs buities daiktai, šviestuvai, patalynė, indai – 500 Eur, lova - 300 Eur, sofa antrame aukšte - 350 Eur, kondicionieriai 2x 1700 – 3400 Eur, šildymo katilas - 1500 Eur, trinkelės - 8000 Eur, šuns voljeras - 1000 Eur, žoliapjovė - 4000 Eur, kompresorius – 1400 Eur, suvirinimo įranga - 1300 Eur, betono maišytuvas - 600 Eur, automobilio keltuvas - 1500 Eur, du įvažiavimo į Ūkio pastatą vartai su mechanizmais – 3000 Eur, kiemo vartai - 1000 Eur; instrumentai garaže – 500 Eur. Visų dalintinų kilnojamųjų daiktų vertė – 32 800 Eur. Ieškovė savo reikalavimą dėl kilnojamųjų daiktų vertės sumažino iki 23 000 Eur, eliminuodama kelis kilnojamuosius daiktus iš dalintino turto, atsakovas kilnojamuosius daiktus vertina 14 299 Eur. Tai, kad kilnojamieji daiktai po santuokos nutraukimo turi atitekti atsakovui ieškovei išmokant kompensaciją, ginčo nėra, tačiau Šalys nesutaria dėl daiktų vertės. Ieškovės teigimu, išeidama iš namų ji pasiėmė tik kelis svarbiausius daiktus (kompiuterį, telefoną ir kt.), paėmė daiktų, kiek telpa į automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad tiksli kilnojamųjų daiktų vertė nėra žinoma, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimus dėl kompensacijos jai priteisimo (sumažinta daiktų vertė 9 800 Eur), tik atsakovas nuo 2020 m. (ieškovei išsikrausčius iš namų) išskirtinai šiais daiktais naudojasi, traktorius Shibaura, pirktas atsakovo tėvo, nebuvo įtrauktas į dalintiną turtą, yra protinga ir sąžininga šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Teismas pripažįsta, kad kilnojamųjų daiktų vertė yra 23 000 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 11 500 Eur kompensacija už jai tenkančią mažesnę turto dalį.

32. Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. lapkričio 26 d. Dovanojimo sutartį Nr. 3107 ir 2015 m. gegužės 14 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1. Žemės sklype pastatyti, tačiau registre neįregistruoti kiemo statiniai – tvora ir sandėliukas. Visą šį nekilnojamąjį turtą ieškovė prašo pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo padalinti lygiomis dalimis viską priteisiant atsakovui, o ieškovei išmokant kompensaciją už jam tenkančias turto dalis. Atsakovas teigia, jog Namą be vidaus įrangos pastatė jo tėvas J. G., kurį kartu su jam priklausančiais sklypais – 0,1812 ha Sklypu ir 0,0466 ha žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas 2), jam padovanojo 2014 m. lapkričio 26 d. Dovanojimo sutartimi asmenine nuosavybės teise. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad Namo statybos prasidėjo 2012 metais, Šalims dar iki santuokos nusprendus savo šeimos gyvenimui statytis bendrus namus. Po santuokos sudarymo, Šalys gyveno pas ieškovės tėvus ir taupė pinigus namo statyboms. Atsakovo tėvas J. G. pasiūlė Šalims namus statytis jo žemės sklypo dalyje, nes norėjo, kad sūnus su šeima gyventų šalia, kurioje Šalys nuo pat pamatų iki 100 proc. baigtumo savo jėgomis, kooperuodami savo lėšas, bei padedant ieškovės tėvams tiek pinigais, tiek ir statybose, pasistatė Namą ir kitus statinius.

33. Šalys skirtingai vertina savo indėlį į gyvenamojo namo bei kitų statinių statybas bei įrengimui skirtas bendras ar asmenines lėšas. Nėra abejonių, kad atsakovo tėvai padovanojo atsakovui ūkio pastatą, 69,11 kv. m. bendro ploto, ir du žemės sklypus, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip A. G. asmeninė nuosavybė. Atsakovas neneigia, kad pagalbinį ūkio pastatą, atvirą pavėsinę ir tvorą abu sutuoktiniai pasistatė iš bankų skolintomis lėšomis bei atliko vidaus statybos darbus ir įrengė A. G. padovanotą ir jo vardu įregistruotą namą. Tačiau teigia, kad tiek žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas santuokoje nebuvo įgytas, todėl šis turtas nedalintinas.

34. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas abiejų sutuoktinių.

35. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti ieškovė, reikalaujanti atsakovo asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 178 straipsnis). Kai esminiai nekilnojamojo turto pagerinimai atlikti šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis, taip pat ir jų asmeninėmis lėšomis bei darbu, tokia teisiškai reikšmingų faktų visuma leidžia nekilnojamąjį turtą kaip asmeninę sutuoktinio nuosavybę pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013).

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad Namą pradėjo statyti 2012 m. investuodami bendras santaupas, ieškovės tėvų dovanotus pinigus bei iš bankų skolintas lėšas, todėl visas nekilnojamasis turtas turėtų būti pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Nurodo, kad atsakovo tėvai pinigais prie Namo statybų niekada neprisidėjo. Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad J. G. laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2021 m. turėjo su darbo santykiais susijusių lėšų. J. G. ir A. G. susituokė (duomenys neskelbtini). Ieškovės tėvai G. E. ir G. E. 2012 m. gegužės 1 d. padovanojo J. G. 20 000 Lt, o 2014 m. vasario 1 d. Dovanojimo sutartimi padovanojo 15 000 Lt. AB DNB banke (dabar Luminor Bank AS) Šalys 2013 m. liepos 5 d. buvo sudariusios Kreditavimo sutartį Nr. 4100-2013-83551 dėl 40 000 litų vartojimo kredito gavimo, kurią grąžino sudariusios kitas vartojimo kredito sutartis. Nei ieškovė, nei atsakovas neginčija, kad kredito lėšos buvo naudojamos Namo ir kitų statinių statybai ir įrengimui. Atsakovo teigimu, Namą jam tėvai padovanojo jau pastatytą, kurio statybinė vertė, pagal 2022 m. vasario 25 d. MB „Statybos ekspertizių centras“ vertinimo aktą, turto dovanojimo metu, t. y. 2014 m. lapkričio 26 dieną, buvo 59 468,91 Eur. Šis atsakovo teiginys vertintinas kritiškai, kadangi Šalys neneigia, kad visos skolintos lėšos buvo panaudotos Namo statybai ir įrengimui. Kaip matyti iš pinigų dovanojimo sutarčių ir vartojimo kredito sutarties su DNB banku datų, pinigai gauti dar iki atsakovo tėvams padovanojant A. G. turtą (2014 m. lapkričio 26 d. Dovanojimo sutartis). Vėliau, t. y. 2015 m. sudarytos dar dvi vartojimo kredito sutartys su Luminor Bank AS. Namo statybos ir įrengimo darbų eigą patvirtina ir byloje esančios ieškovės pateiktos foto nuotraukos, darytos 2012-2019 m. laikotarpiu. Be to, dovanojimo sutartimi atsakovo tėvai J. G. ir K. G. 2014 m. lapkričio 26 d. padovanojo A. G. ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 69,11 kv. m. bendro ploto kartu su dviem žemės sklypais. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad padovanotas ūkio pastatas 69,11 kv. m. ploto buvo rekonstruotas į gyvenamąjį namą 121,61 kv. m. ploto pagal 2015 m. balandžio 24 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos leidimą, 2015 m. gegužės 14 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą, atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Garso įrašo faksimilėse su vertimu į lietuvių kalbą vyksta pokalbis tarp ieškovės ir atsakovo, kurio metu atsakovas A. G. pripažįsta, kad Namas buvo statytas bendromis lėšomis ir darbu, prisidėjo ir ieškovės tėvų dovanotos lėšos.

37. Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

38. Atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžių metu, teismas konstatuoja, kad visi esminiai nekilnojamojo turto pagerinimai buvo atlikti šalių santuokos metu bei sutuoktinių bendromis lėšomis, taip pat ir jų asmeninėmis lėšomis bei darbu. Konkrečiai, bendromis lėšomis pastatytas ir įrengtas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniai – tvora ir sandėliukas, esantys 0,1812 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

39. Teismo ekspertas Jonas Akelis atliko žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizę, kurios akte Nr. E22/05-19N konstatuota, jog Namų valdos (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1812 ha; gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 121,61 m2, pagalbinio ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), NTR-e neregistruotas, kadastrinių duomenų nėra; kiemo inžineriniai statiniai (tvora su vartais, kiemo aikštelė), NTR-e neregistruoti, kadastrinių duomenų nėra, rinkos vertė vertinimo dienai (2022 m. gegužės 2 d.) yra 173 500 Eur. Užstatyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dienai (2022 m. gegužės 2 d.) yra 16 300 Eur. Atsakovui ir jo atstovui advokatui Gintariui Trakšeliui suabejojus ekspertizės akto išvadomis, ekspertas Jonas Akelis buvo apklaustas teismo posėdžio metu. Ekspertas teismo posėdžio metu labai išsamiai paaiškino ekspertizės akto išvadas bei taikytą metodiką, atsakė į kiekvieną atstovo klausimą. Teismas neturi pagrindo abejoti atestuoto teismo eksperto kompetencija bei ekspertizės akto Nr. E22/05-19N išvadomis. Ieškovei įrodžius, kad gyvenamasis namas, ūkio pastatas ir kiemo statiniai buvo statyti ir iš esmės pagerinti bendromis sutuoktinių lėšomis bei darbu, minėti pastatai pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteistini abiem sutuoktiniams po ½ dalį. Kadangi tarp šalių nėra ginčo, kad po santuokos nutraukimo šis turtas turėtų būti priteistas atsakovui, todėl ieškovei priteistina 78 600 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Ieškovei neįrodžius, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1812 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės pagerintas bendromis lėšomis, šis turtas pripažįstamas asmenine A. G. nuosavybe.

Dėl šalių turtinių įsipareigojimų kreditoriams

40. Kasacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad teismas privalo nustatyti prievolės pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Atidus ir rūpestingas kreditorius paprastai turi galimybę užsitikrinti paskolos grąžinimą papildomomis teisinėmis priemonėmis (laidavimu ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-78/2012 ir kt.).

41. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2007; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-7-229/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/ 2010).

42. Byloje nustatyta, kad J. G. ir A. G. iš Luminor banko 2015 m. birželio 15 d. pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-2419-2015-22 paėmė 19 800,00 Eur (kredito likutis 13 104,60 Eur), 2015 m. birželio 25 d. pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-2419-2015-21 paėmė 32 840,00 Eur (kredito likutis 22 514,86 Eur). Pagal šias kredito sutartis Šalys yra solidarūs skolininkai, ieškovė ieškinyje sutiko, kad iš šių sutarčių kylančios prievolės išliktų solidarios. Atsakovas turėjo kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui Bigbank, kuriam prievolę atsakovas įvykdė visiškai. Trečiasis asmuo Bigbank AS savo atsiliepime nurodė, kad nesutinka, jog prievolė pagal 2018 m. rugpjūčio 2 d. kredito sutartį būtų pripažinta asmenine atsakovo A. G. prievole, kadangi prieš suteikiant kreditą buvo vertinamos ir J. G. pajamos. Šią aplinkybę patvirtina J. G. sutikimas tvarkyti asmens duomenis. Kadangi ieškovė žinojo apie atsakovo ketinamą paimti kreditą, sutiko, kad būtų vertintos ir jos pajamos, teismas sprendžia, kad kreditas iš Bigbank AS buvo paimtas šeimos poreikiams tenkinti, santuokos metu (2018 m.), todėl pripažintina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Ieškovei 2020 m. vasario mėn. išsikėlus iš namų, atsakovas vienas vykdė kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams (byloje pridėti banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti atsakovo pervestos lėšos kreditoriams), šio fakto neginčija ir pati ieškovė. Laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d., atsakovas iš savo lėšų Luminor Bank AS pagal kredito sutartis Nr. K-2419-2015-22 ir K-2419-2015-21, iš viso sumokėjo 8084,15 Eur, Bigbank iš viso padengė 17 198,65 Eur kredito sumą. Teismui pripažinus šias prievoles solidariomis, atsakovui iš ieškovės priteisiama 12 641,39 Eur (4042,07+ 8599,32) Eur dydžio kompensacija.

43. Įskaičius atsakovui mokamą kompensaciją už įvykdytus įsipareigojimus kreditoriams (12 641,39 Eur), ieškovei J. G. iš atsakovo A. G. priteisiama 78 458,61 Eur kompensacija (11 500 Eur už kilnojamuosius daiktus + 78 600 Eur už nekilnojamuosius daiktus + 1 000 Eur neturtinė žala = 91 100 Eur – 12 641,39 Eur = 78 458,61 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė patyrė 10 174 Eur išlaidų, kurias sudaro 7 417,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 1 404,50 Eur žyminio mokesčio, 1 000 Eur už turto ekspertizę, 284,70 Eur antstolio A. Naujokaičio kontorai už teismo procesinių dokumentų įteikimą atsakovui ir 66,55 Eur už vertimo paslaugas. Iš 12 (dvylikos) ieškovės reikalavimų patenkinti 10 (dešimt), t. y. iš viso patenkinta 83,33 proc. reikalavimų. Ieškovei iš atsakovo priteisiama 8 478,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45. Atsakovas patyrė 3 842,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 860 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 803,60 Eur už ekspertizę, 575,65 Eur žyminio mokesčio ir 220,00 Eur už eksperto atvykimą į teismo posėdį. Iš 9 (devynių) atsakovo reikalavimų patenkinti 6 (šeši), taigi iš viso patenkinta 66,67 proc. reikalavimų. Atsakovui iš ieškovės priteistina 2 561,63 Eur.

46. Atlikus priešpriešinį įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 5 916,49 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

47. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis areštuotas 0,1812 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 121,61 kv. m gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat areštuoti jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausantys kilnojamieji daiktai, esantys gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbiniame ūkinės paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei visoje 0,1812 ha namų valdoje žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) disponuoti (parduoti, dovanoti, įkeisti, perleisti ir pan.) turto apraše nurodytais kilnojamaisiais daiktais. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą A. G. per 5 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos perduoti ieškovei J. G. įmonei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Fiat Dukato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), jo dokumentus bei raktus. Kitoje dalyje prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Atsižvelgiant į tai, jog priimamu sprendimu išsprendžiamas ir nekilnojamojo turto priteisimo ir kompensacijų išmokėjimo klausimas, laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikinamos (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 290, dėl atsakovo A. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. G. palikti pavardę „E.“, A. G. – „G.“.

Pripažinti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė nuo ieškinio padavimo dienos.

Pripažinti, kad 121,61 kv. m. ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinis ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniai – tvora ir sandėliukas, esantys 0,1812 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių J. G. ir A. G. nuosavybė ir priteisti juos atsakovui A. G., iškovei J. G. priteisiant piniginę kompensaciją už jai tenkančią šio turto ½ dalį.

Pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1812 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė A. G. nuosavybė.

Priteisti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų J. G..

Priteisti ieškovei J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 78 458,61 Eur (septyniasdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 61 ct) kompensaciją iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 916,49 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus šešiolika eurų 49 ct) bylinėjimosi iš laidų iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2021 m. vasario 17 d. ir 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-194-647/2022.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Alfredas Juknevičius