Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant atsakovės atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui UAB “Stevita” dėl draudimo išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino kreditoriaus „BTA Insurance Company“ SE pareiškimą dėl 1866,09 Lt žalos, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 14,00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko UAB “Stevita” ir 2011-10-26 priėmė teismo įsakymą. Skolininkas pareiškė prieštaravimus, kuriuos teismas priėmė ir nutartimi informavo kreditorių apie teisę pareikšti ieškinį. Nustatytu terminu kreditorius pareiškė ieškinį, atitinkantį įstatymo keliamus reikalavimus, kuriuo ieškovas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, prašo priteisti iš atsakovo UAB „Stevita“ 1866,09 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, jog su atsakovu sudarė draudimo sutartis Nr. 12 2475041, kuria buvo apdrausta automobilio Volvo FH, v/n (duomenys neskelbtini) ir Nr. 12 2475677, kuria buvo apdrausta automobilio Scania P 380, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. 2010-05-14 įvykusio autoįvykio kaltininko pripažintas atsakovo darbuotojas, vairavęs automobilį Volvo FH, v/n (duomenys neskelbtini) Ieškovas už įvykio metu automobiliui Renault Twingo, v/n 127NZJ75, padarytą žalą atlygino 7377,70 Lt. 2010-08-09 įvykusio autoįvykio kaltininko pripažintas atsakovo darbuotojas, vairavęs automobilį Scania P 380, v/n (duomenys neskelbtini) Ieškovas už įvykio metu kelio infrastruktūrai padarytus sugadinimus atlygino 1952,73 Lt žalą. Ieškovas teigia, jog atsakovas nevykdė pareigos apie įvykį pranešti draudikui raštu per tris dienas. Atsakovo vengimas bendradarbiauti lėmė, kad draudimo įmonė neturėjo galimybės apskaičiuoti draudimo išmoką vadovaujantis objektyviais, visapusiškais įrodymais. Dėl atsakovo nenoro ir vengimo bendradarbiauti draudimo išmoka buvo apskaičiuota ir išmokėta pagal nukentėjusiojo informaciją. Todėl ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 20 proc. draudimo išmokos (b.l. 25-27).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog UAB DK „BTA draudimas“ ir UAB „Stevita“ 2009-11-12 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12 2475041, kuria buvo apdrausta automobilio Volvo FH, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (b.l. 111-113), 2009-11-13 tarp minėtų šalių sudaryta dar viena transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – Nr. 12 2475677, kuria buvo apdrausta automobilio Scania P 380, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (b.l. 114-116). 2010-05-14 Prancūzijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Volvo FH, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas atsakovo darbuotojo apgadino automobilį Renault Twingo, v/n 127NZJ75 (b.l. 32, 94-100). 2010-08-09 Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Scania P 380, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas atsakovo darbuotojo apgadino kelio infrastruktūrą (b.l. 33, 82-87). Dėl padarytų žalų UAB DK „BTA draudimas“ išmokėjo 7377,70 Lt ir 1952,73 Lt žalą (b.l. 32-33). 2011-06-13 Nutarimu Nr. 6-12/68514/1 firma „BTA“ pakeista į BTA Insurance Company“ SE (b.l. 10-11, 12-13).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš draudimo teisinių santykių. Tarp šalių ginčo, kad atsakovas UAB „Stevita“ ir „BTA Insurance Company“ SE buvo sudariusios įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis ir per tą laikotarpį apdraustomis transporto priemonėmis buvo padaryta žala, nekyla, tik šalys skirtingai traktuoja draudiko teisę reikalauti grąžinti sumokėtas išmokas. Taip pat šalys neginčija aplinkybės, jog Draudimo sutartys ir draudimo apsauga pagal minėtas Draudimo sutartis galiojo eismo įvykių 2010-05-14 ir 2010-08-09 metu. Todėl teismas pasisako tik dėl draudiko sumokėtų išmokų grąžinimo.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką (CK 6.987 str.). Kaip minėta, šalys sudarė dvi įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. 2010-05-14 ir 2010-08-09 eismo įvykių metu atsakovo darbuotojų valdomos transporto priemonės padarė žalą atitinkamai kitai transporto priemonei bei kelio infrastruktūrai, ieškovas atlygino minėtą žalą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 str. 1 d. 5 p. numatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Minėtos nuostatos atkartotos ir draudimo sutarčių Nr. 12 2475041 ir Nr. 12 2475677 6.5 p. (b.l. 111, 114). Nustatyta, jog atsakovo įmonės darbuotojai, būdami apdraustų transporto priemonių valdytojai, nepranešė apie eismo įvykius nustatyta tvarka. A. V. FH, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas M. K. apie eismo įvykį Prancūzijoje 2010-05-14 nei ieškovui, nei savo įmonės administracijai nepranešė, nes, kaip nurodė, du mėnesius buvo komandiruotėje ir apie įvykį pamiršo (b.l. 52, 55). A. S. P 380, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojas J. Š., kaip nurodė atsakovas, apie eismo įvykį Vokietijoje 2010-08-09 bendrovės administracijai nepranešė, šiuo metu nebedirba bendrovėje ir nėra galimybės išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jis nepranešė apie eismo įvykį. Teismas pažymi, jog draudimo sutartis su ieškovu sudarė atsakovas, atsakovas yra juridinis asmuo, todėl jis ir privalo atsakyti už darbuotojų veiksmus, t.y. ta aplinkybė, jog darbuotojai galimai įmonės administracijos nustatytu laiku neinformavo apie eismo įvykius, negali būti pagrindu atleisti atsakovą nuo atsakomybės. TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. nurodyta, jog jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymo 12 str. nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 yra patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės. Minėtų taisyklių 60.3 p. nustatyta, jog jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 str. nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, tai atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos. Kaip minėta, nustatyta, jog atsakovas ieškovui nepranešė apie 2010-05-14 ir 2010-08-09 eismo įvykius įstatymo bei Draudimo sutarčių nustatyta tvarka. Be to, net ir ieškovui reikalaujant raštu, atsakovas nepateikė jokios informacijos apie minėtus eismo įvykius (b.l. 30, 31). Atsakovui nevykdant Draudimo sutartyse nustatytų pareigų bei nesilaikant įstatymo reikalavimų ir vengiant bendradarbiauti, ieškovas (draudikas) neturėjo galimybės apskaičiuoti draudimo išmoką vadovaujantis objektyviais ir visapusiškais įrodymais, draudimo išmoka buvo apskaičiuota ir išmokėta remiantis tik pagal nukentėjusiojo pateiktą informaciją. Draudikas dėl atsakovo veiksmų neturėjo galimybės objektyviai aiškintis eismo įvykių aplinkybių, spręsti klausimus dėl transporto priemonės valdytojo kaltės, t.y. ar tik apdraustojo kaltė, ar abipusė kaltė, ir minėtas aplinkybes ginčyti teisme. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog apie eismo įvykius jis negalėjo pranešti dėl svarbių priežasčių. Įmonės darbuotojo buvimas komandiruotėje nėra laikytina svarbia priežastimi, kadangi nepateikta jokių duomenų, jog jis telekomunikacijų ar kitais įrenginiais negalėjo pateikti informaciją apie eismo įvykį. Kartu pažymėtina, jog ieškovas (draudikas) gavęs duomenis apie eismo įvykius pats kreipėsi į atsakovą dėl informacijos, tačiau net ir po to atsakovas nepateikė jokių duomenų apie eismo įvykio aplinkybes. Paminėtos aplinkybes leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Išmokėta draudimo išmoka už padarytą žalą 2010-05-14 ir 2010-08-09 eismo įvykių metu yra 9330,43 Lt. Ieškovas prašo grąžinti 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos, minėtas reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistini 1866,09 Lt žalos atlyginimo.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1012 str. numatyta norma, kadangi minėta norma taikoma savanoriškojo draudimo atveju, o šiuo atveju tarp šalių kilusį ginčo teisinį santykį reguliuoja specialūs teisės aktai. Be to, teismas pažymi, jog nepranešimas apie įvykį neįtakoja draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką, kadangi TPVCAPDĮ 16 str. 2 d. nurodyta, jog atsakingas draudikas moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, kai transporto priemonės valdytojui atsirado civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo naudojant apdraustą transporto priemonę, nepaisant to, ar valdytojas vykdė draudimo sutarties sąlygas, išskyrus TPVCAPDĮ 21 str. 1 ir 2 d. nurodytus atvejus, ir nepaisant to, ar prieš sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visą būtiną informaciją, kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti.

Iš atsakovo taip pat priteistinos ieškovui 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas sumokėjo 70 Lt žyminį mokestį (b.l. 4, 37), todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Stevita“ ieškovo BTA Insurance Company“ SE naudai 1866,09 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-10-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.