Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-6079-815/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-11-02
Bylos Nr.: I-6079-815/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00714-2016-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: V. M.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Trečiasis asmuo: Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-6079-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00714-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.21; 1.37.2.3; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2016 m. vasario 15 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą: dėl netinkamos lovos (gulto) kamerose Nr. 10 ir Nr. 11 – 15 000 Eur; dėl kalinimo nesaugioje aplinkoje (dėl asbesto) – 5 000 Eur; dėl pasivaikščiojimų trūkumo – 10 000 Eur; dėl netinkamų sanitarinių sąlygų kameroje – 3 000 Eur; dėl duše neįrengtu pertvarų ir privatumo neužtikrinimo, naudojantis dušu – 2 000 Eur; dėl nesaugios bendro naudojimo aplinkos (buvimas su tuberkulioze sergančiais pacientais) – 5 000 Eur (b. l. 1–6).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis dėl ligos (plaučių tuberkoliuzės) bausmę atlikinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL) (Pravieniškių padalinyje), nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. buvo kalinamas uždarojoje zonoje, kamerose Nr. 10 ir Nr. 11, nepriimtinomis, nežmoniškomis, sveikatai nesaugiomis sąlygomis. Pareiškėjas skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pasak pareiškėjo, teko miegoti ant medinių gultų, pritvirtintų prie sienos, kameroje Nr. 11, esant blogam orui (lyjant) pro lubas bėgo vanduo. Pažymėtina, kad pagal teisės aktus kamerų tipo patalpose turi būti įrengta prie grindų pritvirtinta geležinė lova ir miegamoji vieta negali būti kitokia.

2.2. Pareiškėjas pagal nustatytą grafiką buvo vedamas pasivaikščioti į kiemelį tik 1 valandai, nors jam, kaip sergančiajam tuberkulioze, priklauso ilgesnis pasivaikščiojimo laikas. Uždaros zonos pasivaikščiojimo kiemelį teko dalintis su kitais segančiaisiais tuberkulioze,į aplinką išskiriančiais mikrobakterijas, kiemelyje buvo prispjaudyta skreplių (kartais su krauju). Pažymėtina, kad teisės aktai draudžia sveikstančius ligonius laikyti kartu su sergančiaisiais. Be to, pasivaikščiojimo kiemelio konstrukcijose buvo asbesto ir jo gaminių, todėl pareiškėjui kilo baimė susirgti ligomis, kurias sukelia asbesto plaušeliai; asbesto taip pat yra sienų izoliacijoje, elektros laiduose, šiluminėse trasose, nors asbestas yra nuodinga medžiaga, jį draudžiama naudoti.

2.3. Pasak pareiškėjo, 2015 m. lapkričio 21 d. uždarojoje zonoje laikomi asmenys buvo vedami į pirtį, prieš pareiškėją į pirtį buvo nuvestas sergantysis tuberkulioze, į aplinką išskiriantis mikrobakterijas, tik po jo buvo vedami sveikstantieji. Taigi, pareiškėjas (sveikstantis) papildomai jaudinosi, kad jam neatsinaujintų liga ir nereikėtų tęsti gydymo, jam kilo pavojus susirgti infekcinėmis ligomis. Be to, pasak pareiškėjo, dušuose neįrengtos pertvaros, todėl naudodamasis dušu jis jautė pažeminimą.

2.4. LAVL administracija pacientams, kurie išskiria mikrobakterijas, jiems išeinant iš gyvenamųjų patalpų į koridorių, neišduodavo spjaudyklių skrepliams, nors pagal teisės aktus tai turi daryti.

2.5. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R 2006(2) „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 18.3 ir 18.4 punktais, Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – ir CPT) Antrąja bendrąja ataskaita [CPT/Inf (92)3], CPT standartais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir įsakymas Nr. 1R-139), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 466, 2012 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. V-946 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir HN 47-1:2012), 2013 m. liepos 25 d. įsakyme Nr. V-740 patvirtintu Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašu, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/18/EB, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 351 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-975 ir 2009 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. V-118, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. D1-267, Europos Žmogaus Teisių Teismo (tolia – ir EŽTT) praktika (bylomis Mandic ir Jovic prieš Slovėniją, Strucl ir kiti prieš Slovėniją, Kudla prieš Lenkiją, Valašinas prieš Lietuvą, Savenkovas prieš Lietuvą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A525-1355/2009, Nr. A502-734/2009), nurodo, kad LAVL administracija privalo užtikrinti žmogaus orumą nežeminančias kalinimo sąlygas, kad tuo atveju, jeigu LAVL administracija būtų veikusi taip, kaip reikalaujama teisės aktuose, pareiškėjui nebūtų reikėję ilgą laiką kankintis dėl baimės būti nesaugioje aplinkoje, nebūtų jautęs depresijos, streso, nebūtų pažemintas jo orumas, nebūtų reikėję kreiptis pagalbos į psichiatrą (pareiškėjui paskyrė raminamuosius vaistus).

II

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 35–37, 71–73).

1. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.

2. Pareiškėjas LAVL gydytas: nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. kamerų tipo palatoje Nr. 10 (plotas – 14,84 m²) su dar 2 nuteistaisiais; nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 11 (plotas – 14,01 m²) vienas; nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 11 su dar vienu nuteistuoju.

3. LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir PĮ eksploatavimo taisyklės), kuriose nenustatyta, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir / arba keičiamas. Gultai, esantys kamerų tipo palatose, pritvirtinti prie sienų ir atlieka tą pačią funkciją ir yra tos pačios paskirties kaip ir metalinės lovos. PĮ eksploatavimo taisyklėse metalinės lovos numatytos tik rekonstruotų, kapitaliai suremontuotų ar įrengus naujas kamerų tipo patalpas.

LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimų. Visi pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai / normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami per trumpiausius terminus. Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL visiškai panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos yra nuolatos remontuojamos.

4. LAVL pacientų maudymasis organizuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ vidaus taisyklės) 258 punktu. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisės aktus, LAVL yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę, šis grafikas atitinka ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d, įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) reikalavimus. HN 134:2015 neįtvirtintas dušo kabinų atskyrimas. Pažymėtina, kad nuteistieji, sergantys atvira tuberkuliozės forma, maudosi atskirai nuo kitų nuteistųjų.

5. LAVL nuteistiesiems suteikia galimybę pasivaikščioti gryname ore, vadovaudamasi BVK 103 straipsniu, PĮ vidaus taisyklių 232 punktu.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus statomuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomeninės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002 m. sausio 1 d. – naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus statomuose kituose objektuose. Pastatytuose objektuose šiferio lakštai nėra draudžiami. Mechaniškai nepažeidžiami šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia.

7. Visiems suimtiesiems / nuteistiesiems, sergantiems tuberkulioze ir kuriems priklauso, išduodamos skreplių spjaudyklės.

8. Dėl valstybės civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo

81. Remiantis LVAT praktika, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (šiuo atveju – LAVL) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina ir nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos kilimą. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių, kurių pagrindu pareiškėjas grindžia neturtinės žalo kilimą. Taip pat niekuo nepagrįsta prašoma priteisti neturtinės žalos suma.

8.2. Pareiškėjas neturtinę žala (kuri, jo manymu, turi būti įvertinta pinigais) bei orumo pažeidimą kildina iš Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

Remiantis EŽTT praktika, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra gana reliatyvus, kuris priklauso nuo aplinkybių visumos, pavyzdžiui, nuo tokio elgesio trukmės, fizinio ir psichinio poveikio, sveikatos būklės ar net amžiaus. EŽTT, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, atsižvelgia į tai, ar tokio elgesio tikslas yra pažeminti asmenį, ar tai neigiamai paveiks asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu. Remiantis teismui pateikiamais pareiškėjo medicininiais dokumentais, LAVL darbuotojai pareiškėjui suteikė medicininę pagalbą, išrašant jo savijauta pagerėjo, palyginus su savijauta, tik atvykus į LAVL. Pareiškėjo argumentai, kad jis buvo kankinimas ar žeminamas jo orumas, visiškai neturi pagrindo.

Pažymėtina, kad pagal BVK 7 straipsnio 1 dalį, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

III

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės atsiliepimą: nesutinka su atsakovės pozicija dėl gultų (remiasi įsakymu Nr. 1R-139, HN 76:2010 6 punktu), nurodo, kad LAVL pastatas, kuriame yra uždaroji zona, statytas 1988 m. ir iki 2015 m. jis nerenovuotas, taip pat prašo atsižvelgti į sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3125-644/2015; atsiliepime į skundą nurodoma, kad dušai atitinka nustatytus reikalavimus, tačiau kituose rašytiniuose įrodymuose nurodyta kita, taigi, LAVL administracija stengiasi klaidinti teismą, kad išvengtų sankcijų dėl pažeidimų; nurodo, kad atsakovės atsiliepime teigiama, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus asbesto lakštai nėra draudžiami, tačiau pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose patalpose ir aplinkoje neturi būti nė vieno asbesto plaušelio, kad asbesto produktai yra griežtai draudžiami; pažymi, kad sveikstantys asmenys ir sergantys tuberkulioze buvo vedami pasivaikščioti kartu, o koridoriuose sergantieji neturėdavo spjaudyklių; prašo laikyti atsakovės atsiliepimą nepagrįstu (b. l. 87–88).

IV

Teismo posėdyje pareiškėjas V. M. rėmėsi skundu ir prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsakovės atsiliepimo ir pareiškėjo atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – vartojo psichiką veikiančias medžiagas, t. y. amfetaminą, morfiną, metamfetaminą (nustatyta 2015 m. lapkričio 4 d. 18.50 val.–19.05 val.), todėl nuo 2015 m. lapkričio 4 d. 19.20 val. iki 2015 m. lapkričio 5 d. 19.20 val. buvo uždarytas į baudos izoliatorių, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, o 2015 m. lapkričio 6 d. nutarime dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 2VB-PER-267 paskyrus už minėtą pažeidimą nuobaudą – uždarymą į baudos izoliatorių 10 parų – nuo 2015 m. lapkričio 17 d. 13.30 val. iki 2015 m. lapkričio 26 d. 13.30 val. buvo uždarytas į baudos izoliatorių (b. l. 38–50).

2. Remiantis LAVL Ūkio skyriaus 2016 m. kovo 16 d. pažyma „Dėl baudos izoliatoriaus pastato patalpų“, pareiškėjas bausmę atliko LAVL Pravieniškių padalinio baudos izoliatoriaus pastato gyvenamosiose patalpose, kurių plotai yra: Nr. 10 – 14,84 m², Nr. 11 – 14,01 m²; patalpų būklė gera (b. l. 57).

3. Remiantis LAVL Pravieniškių apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 m. kovo 16 d. pažyma Nr. 8-PER-567 „Dėl nuteistojo V. M. laikymo uždarosios zonos kamerose“, pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. dėl padaryto drausmės pažeidimo laikinai izoliuotas į uždarosios zonos kamerą Nr. 10 (joje laikytas su dar 2 nuteistaisiais); nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 11 (laikytas vienas), nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 11 laikytas su dar vienu nuteistuoju (b. l. 58).

4. LAVL, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 24 d. skundus Nr. 6-503 ir Nr. 6-504, 2015 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 7-PR-656 „Dėl skundo“, be kita ko, nurodė: pagal PĮ eksploatavimo taisykles, tik rekonstruotų, kapitaliai suremontuotų ar įrengus naujas kamerų tipo patalpas, numatytos metalinės lovos; gultai, esantys kamerų tipo patalpose, pritvirtinti prie sienų ir atlieka tą pačią funkciją ir yra tos pačios paskirties, kaip ir metalinės lovos; pagal BVK 103 straipsnio 2 dalį nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje; pagal PĮ vidaus taisykles nuteistiesiems, sergantiems aktyvia tuberkulioze, pasivaikščioti įrengiami atskiri pasivaikščiojimo kiemai; dėl riboto pasivaikščiojimų kiemelių kiekio ir dėl nuolatinės kiemelių dezinfekcijos nuteistiesiems sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, sergantys atvira tuberkuliozės forma nuteistieji kartu su kitais nuteistaisiais į pasivaikščiojimo kiemelius nevedami; kad būtų užtikrintas karšto vandens tiekimas maudymosi dieną ir higienos normų reikalavimų laikymasis, nuteistieji, sergantys atvira tuberkuliozės forma, maudomi atskirai, be to, dušai dezinfekuojami (b. l. 9).

5. LAVL, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 26 d. prašymą Nr. 6-505, 2015 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 7-PR-657 „Dėl prašymo“, be kita ko, nurodė: pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. LAVL Pravieniškių padalinyje buvo patalpintas į uždarosios zonos kamerą Nr. 11 atlikti paskirtą nuobaudą – 10 parų baudos izoliatoriaus; 2015 m. lapkričio 26 d. 13.30 val., atlikęs paskirtą nuobaudą, buvo išleistas į gyvenamąją zoną; gavus pareiškėjo prašymą 2015 m. lapkričio 26 d. dėl nuobaudos atlikimo sąlygų, buvo apklausti, nuo minėtu laikotarpiu uždarojoje zonoje budėję pareigūnai dėl dienotvarkės vykdymo uždarojoje zonoje, pažeidimų nenustatyta; išsiaiškinta, kad minėtomis dienomis budėję pareigūnai pareigas atliko tinkamai, vykdydami LAVL 2014 m. gruodžio 22 d. direktoriaus įsakyme Nr. V-254 patvirtintą nuteistųjų (suimtųjų) dienotvarkę; visi nuteistieji, esantys uždarojoje zonoje, į pasivaikščiojimus ir į dušo patalpas buvo vedami pagal nustatytus nuteistųjų (suimtųjų), laikomų karantino, baudos (drausmės) izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose, pasivaikščiojimo ir maudymosi grafikus (b. l. 8).

6. Kauno visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Kauno VSC) 2016 m. sausio 13 d. rašte Nr. 2-148-7(4.11) „Dėl V. M. skundo“, be kita ko, nurodė, kad: įstaiga gavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos persiųstą pareiškėjo skundą dėl LAVL Pravieniškių pasivaikščiojimo kiemelyje esančios šiferinės pastogės dangos; sveikatai pavojų kelia ne pats asbestas, o jo dulkės, kurios pasklinda aplinkos ore asbestinį šiferį ardant, laužant ar kitaip mechaniškai apdorojant; atliktos operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemelių pastogėje esanti šiferinė stogo danga tvarkinga, neaplūžinėjusi, neaptrupėjusi, remonto darbų su asbestiniu šiferiu neatliekama; įstaigai nepavesta vykdyti asbesto kontrolės darbo aplinkos ore (b. l. 22).

7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 26 d. skundą dėl LAVL Pravieniškių padalinio pasivaikščiojimo kiemelio konstrukcijose esančio asbesto, 2016 m. sausio 14 d. rašte Nr. (1.1.36-411) 4-174 „Dėl skundo“, be kita ko, nurodė, kad: asbestą ir jo turinčius gaminius nuo 2005 m. sausio 1 d. uždrausta tiekti į rinką ir naudoti Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, tačiau asbesto naudojimo ribojimui yra taikomos išimtys: gaminiai, kuriuose yra asbesto pluoštų ir kurie jau buvo įrengti ir (arba) naudojami iki 2005 m. sausio 1 d., leidžiama toliau naudoti, kol jų bus atsisakyta arba baigsis jų naudojimo laikotarpis; iki draudimo įsigaliojimo asbestas dėl savo savybių buvo plačiai naudojamas įvairaus asortimento produktams gaminti, asbesto yra beveik visuose tarybiniu laikotarpiu statytų pastatų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose; jeigu asbesto plaušeliai statybinėse konstrukcijose tvirtai surišti su užpildu, jie į aplinką neišsiskiria, o didžiausia tikimybė asbesto plaušeliams pasklisti aplinkos ore yra tada, kai vykdomi remonto, griovimo ar statybos darbai, todėl apsauga nuo asbesto ilgalaikio poveikio yra aktuali dirbantiesiems su asbestą turinčiais gaminiais, statybinėmis konstrukcijomis (b. l. 10–11).

8. LAVL, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 16 d. prašymą, 2016 m. sausio 15 d. rašte Nr. 7-PR-63 „Dėl prašymo“ nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 15 d. LAVL Pravieniškių padalinio uždarosios zonos pastatas neeksploatuojamas; uždarosios zonos pasivaikščiojimo kiemeliai buvo remontuojami pagal poreikį, atsižvelgiant į kiemelių inžinerinę-techninę būklę; uždarosios zonos pasivaikščiojimų kiemelių nuotraukas bei pareiškėjo 2015 m. gruodžio 15 d. prašymo Nr. 24-PR-(2)-567 kopiją LAVL pateiks teismui pareikalavus (b. l. 14).

9. LAVL, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 21 d. skundą Nr. 6-555, 2016 m. sausio 20 d. rašte Nr. 7-PR-76 „Dėl skundo“, be kita ko, nurodė: pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. buvo perkeltas į LAVL Pravieniškių padalinio baudos izoliatoriaus pastato gyvenamąją patalpą Nr. 11 atlikti paskirtą nuobaudą – 10 parų baudos izoliatoriaus, atlikęs nuobaudą, 2015 m. lapkričio 26 d. 13.30 val. perkeltas į gyvenamąją zoną; gavus pareiškėjo skundą, apklausti minėtu laikotarpiu baudos izoliatoriaus pastate budėję pareigūnai dėl galimų nuteistųjų dienotvarkės baudos izoliatoriuje pažeidimų ir išsiaiškinta, kad budėję pareigūnai tinkamai vykdė pareigas, vykdydami LAVL direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakyme Nr. V-254 patvirtintą nuteistųjų (suimtųjų) dienotvarkę, visi nuteistieji, laikomi karantino, baudos izoliatoriaus ar kamerų tipo patalpų sąlygomis buvo vedami į pasivaikščiojimo kiemelius ir į pirtį pagal patvirtintus grafikus; pagal BVK 103 straipsnio 2 dalį nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje; pagal PĮ vidaus taisykles nuteistiesiems, sergantiems aktyvia tuberkulioze, pasivaikščioti įrengiami atskiri pasivaikščiojimo kiemai; dėl riboto pasivaikščiojimų kiemelių kiekio ir dėl nuolatinės kiemelių dezinfekcijos nuteistiesiems sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, sergantys atvira tuberkuliozės forma nuteistieji kartu su kitais nuteistaisiais į pasivaikščiojimo kiemelius nevedami; kad būtų užtikrintas karšto vandens tiekimas maudymosi dieną ir higienos normų reikalavimų laikymasis, nuteistieji, sergantys atvira tuberkuliozės forma, maudomi atskirai, be to, dušai dezinfekuojami; įstaiga vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 351 „Dėl asbesto šalinimo programos patvirtinimo“ III skyriaus „Programos tikslas ir uždaviniai“ 12 punktu ir, siekdama gerinti aplinkos būklę ir užtikrinti sveikesnę aplinką, palaipsniui ir saugiai šalina asbesto turinčius gaminius iš aplinkos; vadovaujantis Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo aktu Nr. 36-1417 (7), pažeidimų dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamos priežiūros nenustatyta (b. l. 13).

10. LAVL 2016 m. sausio 20 d. rašte Nr. 7-PR-77 „Dėl skundo“ pareiškėjui nurodė, kad baudos izoliatoriaus pastato gyvenamosiose patalpose 2015 m. gruodžio mėn. buvo demontuoti gultai ir sumontuotos metalinės lovos, be to, Tuberkuliozės skyriuje pagal naujausius higienos normų reikalavimus įrengtos gyvenamosios patalpos, atitinkančios kamerų tipo patalpų sąlygas (b. l. 12).

11. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 17 d., gruodžio 21 d. ir gruodžio 28 d. skundus, 2016 m. sausio 21 d. rašte Nr. 2S-369 „Dėl skundo“, be kita ko, nurodė (b. l. 20–21):

11.1. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015 m. lapkričio 11 d.. iki 2015 m. lapkričio 13 d. (2 dienas) buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, nesaugioje aplinkoje, o LAVL atsakė bendro pobūdžio teiginiais, tačiau nenurodo, kokios buvo tos nežmoniškos sąlygos ir nesaugi aplinka, o tik parašo bendro pobūdžio sakinį, kad buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. LAVL atsakė pareiškėjui, kad turi neterminuotą leidimą-higienos pasą, išduotą Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. Nr. (12-6)12.12-690, patalpos remontuojamos eilės tvarka, priklausomai nuo remontams skiriamų lėšų, o kameras ir inventorių gadina patys suimtieji / nuteistieji.

11.2. Pareiškėjas skundžia LAVL administraciją, kad nepateikė duomenų, kada buvo pirktos lovos; uždarius į kamerą, lova buvo sulūžusi ir sutvarkė tik tada, kai pareiškėjas kreipėsi.

Pagal BVK 10 straipsnio 1 dalį įstaigoje laikomų nuteistųjų teisės, laisvės ir pareigos yra su apribojimais, todėl nuteistiems asmenims, priešingai negu kitiems Lietuvos Respublikos piliečiams, negali būti be išlygų taikomas Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. BVK 11 straipsnyje reglamentuotos nuteistųjų bendrosios teisės, pagal kurias nuteistieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo (laikymo tardymo izoliatoriuje, pataisos namuose) tvarką ir sąlygas, teises bei pareigas. Su laikymo tvarka ir sąlygomis pareiškėjas yra supažindintas. LAVL administracija neprivalo teikti informaciją, kada įsigytos lovos. Kai LAVL administracija buvo informuota apie sugadintą lovą, ją suremontavo.

11.3. Pasak pareiškėjo, LAVL administracija nieko neatsakė, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogeliai dengti asbestiniu šiferiu ir gadina pareiškėjo sveikatą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, nuo 2001 m. sausio 1 d. draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomuose gyvenamuose namuose ir visuomeninės paskirties objektuose, nuo 2002 m. sausio 1 d. – naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus statomuose kituose objektuose. Pastatytuose objektuose šiferio lakštai nėra draudžiami. Mechaniškai nepažeidžiami šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia.

11.4. Pareiškėjas skundžiasi, kad jo neperkėlė iš kameros Nr. 11 į kitą, nors to prašė.

Visi nuteistieji, kuriems skirtos nuobaudos uždarymas į baudos izoliatorių ar kamerų tipo patalpas, yra perkelti į arešto korpusą, kuris yra visiškai renovuotas, kiekvienam skirta atskira lova.

11.5. Pareiškėjas kaltina LAVL direktorių, kad pareiškėjui neužtikrinamos saugios (epideminiu požiūriu) pasivaikščiojimo kiemelyje ir pirtyje sąlygos, dėl ko pareiškėjas gali susirgti tuberkulioze.

LAVL pateiktame atsakyme yra aiškiai ir argumentuotai atsakyta į skunde keliamas problemas, paaiškinta, kad dėl riboto pasivaikščiojimo kiemelių kiekio asmenys, sergantys atvira tuberkulioze, su kitais nuteistaisiais į pasivaikščiojimo kiemelius nevedami, taip pat kartu nevedami ir į dušus. Asmenys, esantys uždarojoje zonoje, į pasivaikščiojimo kiemelius ir į dušo patalpas vedami pagal nustatytus nuteistųjų (suimtųjų), laikomų karantino, baudos izoliatoriuje ar kamerų tipo patalpose, pasivaikščiojimo ir maudymosi grafikus, patvirtintus LAVL direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakyme Nr. V-254. Be to, LAVL direktoriaus 2012 m. birželio 1 d. įsakyme Nr. V-104 patvirtinta patalpų valymo procedūra, kuria vadovaujamasi atliekant kasdieninį patalpų ir jose esančių daiktų bei įrangos paviršių valymą ir dezinfekciją.

12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 31 d. gautą skundą, 2016 m. sausio 25 d. rašte Nr. (1.1.36-411)4-337 „Dėl Kauno visuomenės sveikatos centro veiksmų“, be kita ko, nurodė (b. l. 23–24):

12.1. Remiantis Kauno VSC 2016 m. sausio 19 d. raštu (toliau – ir Raštas), 2015 m. gruodžio 4 d. operatyviosios kontrolės metu pacientų izoliavimo tvarkos ir epidemiologinio režimo taikymo pažeidimų nenustatyta, sergantys atvira plaučių tuberkulioze laikomi atskirai nuo asmenų, neišskiriančių tuberkuliozės mikobakterijų, atvira plaučių tuberkulioze sergantys asmenys aprūpinti spjaudyklėmis ir vienkartinėmis kaukėmis, kuriomis naudojasi, vedami per bendro naudojimo patalpas; pasivaikščiojimo kiemeliai Nr. 1 ir Nr. 2 skirti sergantiems atvira tuberkuliozės forma, kiemeliai Nr. 3 ir Nr. 4 – neišskiriantiems mikobakterijų į aplinką.

12.2. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse operatyviąją kontrolę vykdo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. V- 946 patvirtintu Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentu; pagal jo 43 punktą operatyviosios kontrolės metu tiriama tik informacijoje, kurios pagrindu buvo vykdyta operatyvioji kontrolė, nurodyti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojantys teisės aktų pažeidimai. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse, vadovaudamiesi Visuomenės sveiktos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, vykdo policijos areštinių ir laisvės atėmimo vietų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, šių įstaigų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato HN 134:2015. Ši higienos norma nereglamentuoja gultų, pertvarų dušuose, pasivaikščiojimo kiemelio stogelio konstrukcijų, todėl jie nevertinti.

12.3. Kauno VSC 2015 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. 36-1978 (7) nurodė, kad patikrinimo metu lubos kameroje sausos, kiaurymių ar angų nematyti, visose patalpose ventiliacija natūrali (higienos norma nereglamentuoja reikalavimų mechaniniam patalpų vėdinimui). Apie Kauno VSC patikrinimo rezultatus (apie sergančiųjų atvira tuberkuliozės forma laikymą, aprūpinimą spjaudyklėmis, vienkartinėmis kaukėmis, vedimą praustis į dušus, dušų patalpų dezinfekavimą, vėdinimą bei lubų būklę) pareiškėjas informuotas 2015 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. 2-5018-7(4.11).

12.4. Kauno VSC Rašte nurodė, kad operatyviosios kontrolės metu pareiškėjas jau nebuvo laikomas LAVL padalinio baudos izoliatoriuje, todėl įstaigos administracija nesudarė galimybės jam dalyvauti patikrinime; patikrinimo metu įstaigos administracija suteikė galimybę pareiškėją aplankyti bausmės atlikimo vietoje ir aptarti nusiskundimus bei patikrinimo rezultatus.

12.5. LAVL Pravieniškių padalinio pasivaikščiojimo kiemelio konstrukcijose esančio asbesto Sveikatos apsaugos ministerija pareiškėją informavo 2016 m. sausio 14 d. rašte Nr. (1.1.36-411)4-174 bei 2016 m. sausio 13 d. rašte Nr. 2-148-7(4.11) informavo Kauno VSC.

12.6. LAVL 2016 m. sausio 21 d. raštu Nr. S-PR-191 informavo Kauno VSC apie tai, kad LAVL Pravieniškių padalinio pastate, t. y. baudos izoliatoriuje, esantys nuteistieji už drausmės pažeidimus atliekantys bausmę baudos (drausmės) izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose, 2016 m. sausio 15 d. perkelti į rekonstruoto pastato, t. y. Tuberkuliozės skyriaus, pirmą aukštą.

13. LAVL, atsakydama į pareiškėjo 2016 m. sausio 11 d. prašymą, 2016 m. vasario 5 d. rašte Nr. 7-PR-168 „Dėl prašymo“, be kita ko, nurodė: vadovaujantis Kauno VSC 2016 m. sausio 13 d. patikrinimo aktu Nr. 36-20(7) ir LAVL direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11, 2016 m. sausio 15 d. nuteistieji, laisvės atėmimo bausmę atliekantys baudos izoliatoriaus pastato gyvenamosiose patalpose, buvo perkelti į Tuberkuliozės skyrių, kuriose sumontuotos metalinės lovos; Tuberkuliozės skyriuje esantis dušas atitinka HN 134:2015 reikalavimus; duomenys apie sprendimų priėmimą atlikti gultų demontavimo darbus nėra priskirti informacijai apie pareiškėjo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, jo teises ir pareigas bei neturi jokios juridinės galios pareiškėjo teisinei padėčiai (b. l. 89).

14. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, atsakydamas į pareiškėjo skundą dėl LAVL Pravieniškių padalinio pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai tinkamai neužtikrinant (nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d.) LAVL uždarosios zonos kamerų Nr. 10 ir Nr. 11 bei bendrojo naudojimo patalpų atitikties higienos normų reikalavimams, taip pat dėl Departamento atsakymo bei Kauno VSC atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, 2016 m. kovo 2 d. rašte Nr. 4D-2016/1-284/3D-712 „Dėl Jūsų skundo“ atsisakė tirti skundą (b. l. 90– 92).

15. Remiantis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos išrašo kopijomis, pareiškėjas 2015 m. lapkričio 17 d. psichiatro konsultacijos metu skundėsi, kad paskutiniu metu blogai miega (ilgai neužmiega, ryte sunku atsikelti, jaučiasi nepailsėjęs), prašė paskirti gydymą, diagnozuota F60.3 (emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas) ir F10.2 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas), paskirti vaistai (diazepamas) (b. l. 66–70).

II

1. Pareiškėjas V. M. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą: dėl netinkamos lovos (gulto) kamerose Nr. 10 ir Nr. 11 – 15 000 Eur; dėl kalinimo nesaugioje aplinkoje (dėl asbesto) – 5 000 Eur; dėl pasivaikščiojimų trūkumo – 10 000 Eur; dėl netinkamų sanitarinių sąlygų kameroje – 3 000 Eur; dėl duše neįrengtu pertvarų ir privatumo neužtikrinimo, naudojantis dušu – 2 000 Eur; dėl nesaugios bendro naudojimo aplinkos (buvimas su tuberkulioze sergančiais pacientais) – 5 000 Eur.

2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3. Dėl netinkamos lovos (gulto) kamerose Nr. 10 ir Nr. 11

Pareiškėjas teigia, kad pagal teisės aktus kamerų tipo patalpose turi būti įrengta prie grindų pritvirtinta geležinė lova ir miegamoji vieta negali būti kitokia. LAVL, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 24 d. skundus Nr. 6-503 ir Nr. 6-504, 2015 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 7-PR-656 „Dėl skundo“, be kita ko, nurodė: pagal PĮ eksploatavimo taisykles, tik rekonstruotų, kapitaliai suremontuotų ar įrengus naujas kamerų tipo patalpas, numatytos metalinės lovos; gultai, esantys kamerų tipo patalpose, pritvirtinti prie sienų ir atlieka tą pačią funkciją ir yra tos pačios paskirties, kaip ir metalinės lovos (b. l. 9). Teismas nesutinka su tokia atsakovės pozicija. Medinis gultas ir geležinė lova funkcionaliai skirti miegojimui, tačiau besigydančiam nuo tuberkuliozės asmeniui toks nepatogumas yra netinkamas. Tai įrodo ir teismų praktika (žr. įsiteisėjusį Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3125-644/2015). Todėl laikytina, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau pabrėžtina, kad pareiškėjas kamerose buvo tik 11 parų, todėl į tai atsižvelgtina, vertinant padarytos žalos dydį.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas LAVL baudos izoliatoriaus kamerose praleido 11 parų, kur jam teko gulėti ant medinio, prie sienos pritvirtinto, gulto. Teismui nekilo abejonių, kad dėl minėtų aplinkybių (medinio gulto) pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų trumpalaikių fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu LAVL buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas LAVL buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, nesant informacijos, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į Lietuvoje pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpiu egzistavusias ekonomines ir darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. – 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 110 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 110 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

4. Dėl kitų pareiškėjo nurodomų pažeidimų

Pareiškėjas nurodo, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl kalinimo nesaugioje aplinkoje (dėl asbesto) – 5 000 Eur; dėl pasivaikščiojimų trūkumo – 10 000 Eur; dėl netinkamų sanitarinių sąlygų kameroje – 3 000 Eur; dėl duše neįrengtu pertvarų ir privatumo neužtikrinimo, naudojantis dušu – 2 000 Eur; dėl nesaugios bendro naudojimo aplinkos (buvimas su tuberkulioze sergančiais pacientais) – 5 000 Eur.

Teismas atkreipia dėmesį, kad šie nurodomi pareiškėjo pažeidimai yra deklaratyvūs. Kauno visuomenės sveikatos centras 2016 m. sausio 13 d. rašte Nr. 2-148-7(4.11) „Dėl V. M. skundo“, be kita ko, nurodė, kad: įstaiga gavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos persiųstą pareiškėjo skundą dėl LAVL Pravieniškių pasivaikščiojimo kiemelyje esančios šiferinės pastogės dangos; sveikatai pavojų kelia ne pats asbestas, o jo dulkės, kurios pasklinda aplinkos ore asbestinį šiferį ardant, laužant ar kitaip mechaniškai apdorojant; atliktos operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemelių pastogėje esanti šiferinė stogo danga tvarkinga, neaplūžinėjusi, neaptrupėjusi, remonto darbų su asbestiniu šiferiu neatliekama; įstaigai nepavesta vykdyti asbesto kontrolės darbo aplinkos ore (b. l. 22). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 26 d. skundą dėl LAVL Pravieniškių padalinio pasivaikščiojimo kiemelio konstrukcijose esančio asbesto, 2016 m. sausio 14 d. rašte Nr. (1.1.36-411) 4-174 „Dėl skundo“, be kita ko, nurodė, kad: asbestą ir jo turinčius gaminius nuo 2005 m. sausio 1 d. uždrausta tiekti į rinką ir naudoti Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, tačiau asbesto naudojimo ribojimui yra taikomos išimtys: gaminiai, kuriuose yra asbesto pluoštų ir kurie jau buvo įrengti ir (arba) naudojami iki 2005 m. sausio 1 d., leidžiama toliau naudoti, kol jų bus atsisakyta arba baigsis jų naudojimo laikotarpis; iki draudimo įsigaliojimo asbestas dėl savo savybių buvo plačiai naudojamas įvairaus asortimento produktams gaminti, asbesto yra beveik visuose tarybiniu laikotarpiu statytų pastatų stoguose, katilinėse, šiluminėse trasose; jeigu asbesto plaušeliai statybinėse konstrukcijose tvirtai surišti su užpildu, jie į aplinką neišsiskiria, o didžiausia tikimybė asbesto plaušeliams pasklisti aplinkos ore yra tada, kai vykdomi remonto, griovimo ar statybos darbai, todėl apsauga nuo asbesto ilgalaikio poveikio yra aktuali dirbantiesiems su asbestą turinčiais gaminiais, statybinėmis konstrukcijomis (b. l. 10–11). Be to, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 31 d. gautą skundą, 2016 m. sausio 25 d. rašte Nr. (1.1.36-411)4-337 „Dėl Kauno visuomenės sveikatos centro veiksmų“, be kita ko, nurodė (b. l. 23–24): remiantis Kauno VSC 2016 m. sausio 19 d. raštu, 2015 m. gruodžio 4 d. operatyviosios kontrolės metu pacientų izoliavimo tvarkos ir epidemiologinio režimo taikymo pažeidimų nenustatyta, sergantys atvira plaučių tuberkulioze laikomi atskirai nuo asmenų, neišskiriančių tuberkuliozės mikobakterijų, atvira plaučių tuberkulioze sergantys asmenys aprūpinti spjaudyklėmis ir vienkartinėmis kaukėmis, kuriomis naudojasi, vedami per bendro naudojimo patalpas; pasivaikščiojimo kiemeliai Nr. 1 ir Nr. 2 skirti sergantiems atvira tuberkuliozės forma, kiemeliai Nr. 3 ir Nr. 4 – neišskiriantiems mikobakterijų į aplinką; Visuomenės sveikatos centrai apskrityse operatyviąją kontrolę vykdo, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. V- 946 patvirtintu Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentu; pagal jo 43 punktą operatyviosios kontrolės metu tiriama tik informacijoje, kurios pagrindu buvo vykdyta operatyvioji kontrolė, nurodyti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojantys teisės aktų pažeidimai. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse, vadovaudamiesi Visuomenės sveiktos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, vykdo policijos areštinių ir laisvės atėmimo vietų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, šių įstaigų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato HN 134:2015. Ši higienos norma nereglamentuoja gultų, pertvarų dušuose, pasivaikščiojimo kiemelio stogelio konstrukcijų, todėl jie nevertinti; Kauno VSC 2015 m. gruodžio 9 d. patikrinimo akte Nr. 36-1978 (7) nurodė, kad patikrinimo metu lubos kameroje sausos, kiaurymių ar angų nematyti, visose patalpose ventiliacija natūrali (higienos norma nereglamentuoja reikalavimų mechaniniam patalpų vėdinimui). Apie Kauno VSC patikrinimo rezultatus (apie sergančiųjų atvira tuberkuliozės forma laikymą, aprūpinimą spjaudyklėmis, vienkartinėmis kaukėmis, vedimą praustis į dušus, dušų patalpų dezinfekavimą, vėdinimą bei lubų būklę) pareiškėjas informuotas 2015 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. 2-5018-7(4.11); Kauno VSC Rašte nurodė, kad operatyviosios kontrolės metu pareiškėjas jau nebuvo laikomas LAVL padalinio baudos izoliatoriuje, todėl įstaigos administracija nesudarė galimybės jam dalyvauti patikrinime; patikrinimo metu įstaigos administracija suteikė galimybę pareiškėją aplankyti bausmės atlikimo vietoje ir aptarti nusiskundimus bei patikrinimo rezultatus; LAVL Pravieniškių padalinio pasivaikščiojimo kiemelio konstrukcijose esančio asbesto Sveikatos apsaugos ministerija pareiškėją informavo 2016 m. sausio 14 d. rašte Nr. (1.1.36-411)4-174 bei 2016 m. sausio 13 d. rašte Nr. 2-148-7(4.11) informavo Kauno VSC.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog kiti pažeidimai nepasitvirtino, be to, pareiškėjas neįrodė ir neturtinės žalos, esą, kilusios dėl minėtų veikų, fakto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. lapkričio 5 d. ir nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. lapkričio 26 d. (su pertraukomis netinkamai laikytas 11 parų).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis