- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- A-1967-624/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00795-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. (skundo padavimo dienos) buvo kalinamas Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Tvirtino, kad kamerose buvo tik šaltas vanduo, virduliu, vandens šildytuvais buvo draudžiama naudotis, todėl šiose patalpose negalėjo naudotis karštu vandeniu. Turėjo galimybę nusipirkti maisto produktų (arbatos), tačiau jų panaudoti negalėjo, nes neturėjo, kuo pašildyti vandenį. Pasinaudoti šiltu vandeniu galėjo tik kartą per savaitę, kuomet buvo išvedamas nusiprausti po dušu, tačiau maudymosi laikas buvo ribojamas, todėl nespėdavo nusiprausti bei išsiskalbti savo drabužių. Kalint tokiomis sąlygomis buvo žeminamas jo orumas, tyčia pareigūnų veiksmais sudaromos konfliktinės situacijos tarp kalinamų asmenų. Tvirtino, kad pareigūnai atsisakydavo priimti jo prašymus dėl informacijos suteikimo. Pagal suklastotus kaltinimus buvo pervestas į drausmės grupę ir kamerų tipo patalpas. Kalint tokiomis sąlygomis, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, dėl to turėjo vartoti medikamentus, (duomenys neskelbtini), patyrė dvasinį ir psichologinį sukrėtimą, stresą. Prašė jo reikalavimui netaikyti ieškinio senaties, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nutarimai, kuriuose buvo aiškinamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatos, neišversti į lietuvių kalbą, todėl ilgai nežinojo apie savo teisių pažeidimus. Teigė, kad Konvencijoje tokio pobūdžio pažeidimams nėra įtvirtintas ieškinio senaties institutas, be to pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas.